valdemaras rupšys

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys trečiadienį ir ketvirtadienį karinių komitetų susitikimuose Briuselyje aptars Europos Sąjungos (ES) karinį bendradarbiavimą, NATO paramą Ukrainai ir atgrasymo planus, dalyvaus dvišaliuose susitikimuose.

Lietuvoje prasidėjus plataus masto pratyboms „Grand Quadriga 2024“, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir Vokietijos 10-osios divizijos vado gen. mjr. Ruprecht von Butler tikina, kad Vokietijos karių perdislokavimo procedūros vyksta sklandžiai. „Viskas vyksta sklandžiai. Yra dislokuotas divizijos štabo elementas, buvo dislokuota dalis Vokietijos, Prancūzijos brigados vienetų čia, dabar perdislokuojami kiti, įskaitant ir olandiškos brigados vienetus.

Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. „Esame pasirašę dar sausio mėnesį planą, kaip Vokietija dislokuos čia ir kaip būsime pasirengę. Esmė šito plano – kai tik mes būsime pasirengę, Vokietija (brigadą – BNS) ir dislokuos“, – Nemenčinėje žurnalistams penktadienį sakė V. Rupšys.

Penktadienį Nemenčinėje Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir Vokietijos 10-osios divizijos vadas Ruprecht von Butler spaudos konferencijos metu aptars šiuo metu vykstančias bendras šalių pratybas „Grand Quadriga“. Vokietijos Bundesvero pratybų metu į Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje ir Kazio Veverskio poligoną Kazlų Rūdoje perdislokuota daugiau kaip 3 tūkst.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad antradienio naktį pratybų metu išbandyta komendanto valanda buvo sėkminga. „Dabar mes viską fiksuojame, identifikuojame išmoktas pamokas, paskui pažiūrėsime, ką reikėtų patobulinti, ką padaryti geriau, o gal išvis kitaip. Tas pirmas blynas nėra prisvilęs. Didelių nesusipratimų nebuvo, visuomenė priėmė įvairiai“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Rupšys.

Vokietijos kariuomenėje Lietuvoje vykdant plataus masto pratybas, generolas Valdemaras Rupšys sako, kad karių perdislokavimas iš vienos šalies į kitą vyksta sklandžiai, o tai – pagrindinis mokymų akcentas. „Pagrindinis akcentas yra į perdislokavimą. Nes papraktikuoti jie gali ir Vokietijoje, ir bet kur. (...) „Iki šio momento vyksta viskas labai sklandžiai, bet reikia atkreipti, kad visi vienetai dar čia nesuvažiavo.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys išvyko pirmojo oficialaus vizito į Šveicariją, ketvirtadienį pranešė kariuomenė. Ten jis susitiks su šios federacinės valstybės ginkluotųjų pajėgų vadu generolu leitenantu Thomasu Sussliu bei įvairių pajėgų vadais, lankysis mobilizacijos ir logistikos centruose, stebės artilerijos pratybas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašinų pirkimą. „Tai yra siejama su tankų pajėgumo įdiegimu Lietuvos kariuomenėje. Be tankų pajėgumo galima būtų kalbėti, kad toliau galime akcentą dėti ant ratinės platformos“, – žurnalistams baigiantis bendroms Lietuvos ir Lenkijos pratyboms Alytaus rajone sakė V. Rupšys.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako turintis keturis favoritus Lietuvos kariuomenės vado pareigoms užimti. „Tikrai neįvardinsiu (ar yra favoritas – BNS). Liksiu prie to, kad yra keturi favoritai“, – penktadienį publikuotame interviu portalui „lrytas.lt“ sakė L. Kasčiūnas. Jis taip pat pridūrė kol kas su prezidentu Gitanu Nausėda neaptaręs kandidatų į Lietuvos kariuomenės vadus, tai ketina daryti po antrojo prezidento rinkimų turo.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys lankėsi Ukrainoje, kur su šalies kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu aptarė karių rengimą ir pajėgumų vystymą. Kartu su Gynybos štabo viršininku Mindaugu Steponavičiumi V. Rupšys taip pat susitiko su įvairių Ukrainos pajėgų ir vienetų vadais, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

 Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno raginimai skirti daugiau dėmesio oro gynybai nesikerta su kariniu patarimu. Generolo teigimu, šių sistemų vystymas nebūtų daromas kitų kariuomenės pajėgumų sąskaita. „Tame klausime mes labai gerai sutariame ir matome, kaip galėtume vystyti pajėgumus. Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai su niekuo nesikerta, tik papildo vienas kitą.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Nyderlandai į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ atsiųs liepos pradžioje vykstant dvišalėms šių šalių pratyboms. „Tai (atsiųsti „Patriot“ – BNS) numatoma liepos pradžioje ir liepos mėnesį. Tai bus dvišalės pratybos mūsų ir Nyderlandų“, – antradienį žurnalistams sakė generolas. Anot V. Rupšio, šis Nyderlandų veiksmas nėra tik dvišalis, jis atspindės bendrą NATO oro gynybos paveikslą.

Lietuvoje šį pavasarį prasideda vienas intensyviausių pratybų periodų, kuriame dalyvaus per 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių, tūkstančiai karinės technikos vienetų. Aktyvus karinių pratybų ciklas NATO plotmėje prasidėjo vasario mėnesį ir tęsis visus 2024 metus.  Apytiksliais skaičiavimais šį pavasarį Lietuvoje gali būti apie 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenės karių. Taip pat šimtai vienetų technikos, įskaitant tankus, kovos mašinas, haubicas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys antradienį pristatys balandžio–birželio mėnesiais vyksiančių intensyvių pratybų ciklą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių bei tūkstančiai karinės technikos vienetų. Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, šaukimus atlikti tarnybą gaus 10 tūkstančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, 2500 iš jų realiai atvyks į karinius vienetus atnaujinti įgūdžių.

Karo komendantūrų taikos metu koncepciją penktadienį pristatęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad prie šalies gynybos norintys prisidėti gyventojai į šias struktūras galės registruotis nuo gegužės 1 d. Ministras taip pat pažymi, kad į komendantūras prisijungusių asmenų karinis mokymas prasidės rudenį.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys su Italijos kolega Giuseppe Cavo Dragone aptarė galimą šios šalies įsitraukimą į Baltijos šalių rotacinę oro gynybą. „Italai turi plačių interesų, kurie apima ir mūsų regioną, todėl NATO oro gynybos rotacinis modelis mums suteikia galimybę bendradarbiavimą su Italija pakelti į dar aukštesnį lygmenį. Su admirolu G. C. Dragone sutarėme, kad vystysime šią diskusiją ir sieksime karinių sprendimų“, – po susitikimo sakė generolas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys antradienį su oficialiu darbo vizitu lankosi Italijoje, kur bus aptariamas ir šios šalies prisidėjimas prie oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo.

Pirmadienį į Vilnių atvyko pirmieji Vokeitijos brigados kariai. Vokietijos ambasadorius Cornelius Zimmermanas lietuviškai dėkojo už brigados karių priėmimą ir tikino, kad prisidėjimas prie Lietuvos gynybos reiškia ir Vokietijos saugumo užtikrinimą. „(...) Esu įsitikinęs – kartu esame stiprūs. Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė. O Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – lietuviškai tarė C. Zimmermanas. „Labai malonu, kad pasitikote Vokietijos brigados karius.

Pirmadienį į Vilnių atvyko Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfons Mais ir Vokietijos kariuomenės 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminė valdymo grupė, kuri bus atsakinga už Lietuvoje dislokuojamos brigados štabo formavimą. Aiškėja, kad daugiausia vokiečių karių treniruosis Rūdninkų poligone. „Žinome, kad Rūdninkai taps naująja Vokietijos karine baze.

Nyderlandams kelioms savaitėms į Lietuvą atsiunčiant ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kariuomenės vadas sako, jog tai – pirmas žingsnis pernai sutartos rotacinės oro gynybos įgyvendinimą. „Jie susipažins su mūsų aplinka, su mūsų specifika valstybės. (...) Praktiškai – pirmas žingsnis į rotacinį oro gynybos modelį“, – BNS penktadienį sakė generolas Valdemaras Rupšys. „Kalba eina apie rotacinį modelį, tai bus kitos valstybės, kurios dalyvaus.

Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. „Aišku, reikia dar atlikti kai kuriuos namų darbus, kad galėtume mes priimti ir penktos kartos orlaivius F-35“, – ketvirtadienį žurnalistams Šiauliuose sakė V. Rupšys.

Nuo pirmadienio iki antradienio su oficialiu vizitu Belgijoje viešintis Lietuvos kariuomenės (LK) vadas generolas Valdemaras Rupšys susitiko su Belgijos kariuomenės vadu admirolu Michaeliu Hofmanu. Susitikime V. Rupšys pažymėjo, kad artėjant Lietuvos stojimo į NATO dvidešimtmečiui, mūsų šalis vertina ilgalaikį Belgijos įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys pirmadienį išvyksta oficialaus vizito į Belgiją, kur susitiks su Belgijos kariuomenės vadu admirolu Micheliu Hofmanu. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, dvišaliame susitikime kariuomenių vadai aptars karinį bendradarbiavimą, pratybas ir ateities planus. Planuojama, kad daug dėmesio taip pat bus skiriama paramos Ukrainai klausimams, nes Belgija, pirmininkaudama Europos Sąjungai, tai įvardijo kaip vieną iš savo prioritetų.

Vašingtone viešintis Lietuvos kariuomenės (LK) vadas gen. Valdemaras Rupšys susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sausumos pajėgų vadais. Susitikimuose su jais LK vadas aptarė dvišalį karinį bendradarbiavimą ir nacionalinės divizijos pajėgumo vystymo planus, skelbia LK. V. Rupšys informavo JAV Sausumos pajėgų štabo viršininką gen. Randy A. Georgą apie Lietuvos siekį sukurti nacionalinės divizijos lygmens pajėgumą.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) susitikęs su JAV karinių pajėgų Indijos – Ramiojo vandenyno regiono vadavietės (USINDOPACOM) vadovybe aptarė dvišalį karinį bendradarbiavimą minėtame regione. Kaip antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė, susitikimo su vadavietės vado pavaduotoju Stephenu D. Sklenka (Stefanu D. Sklenka) metu pristatytos JAV planuojamos pratybos regione bei įvertintos bendradarbiavimo galimybės.

Artimiausiu metu karo grėsmė Lietuvai nekyla, tačiau tolimesnėje perspektyvoje tokia tikimybė yra, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad Lenkijos kariuomenės panaudojimas ginant Lietuvą yra numatytas NATO planuose, tad tai nėra dvišalių santykių klausimas. Taip jis žurnalistams kalbėjo viešėdamas Lenkijoje, kur vyksta pratybos „Dragon 2024“, pastaruoju metu kilus diskusijoms, ar Lenkija dėl teisinių ginti Lietuvą ją užpuolus,  „Aš teisinių apribojimų nežinau. Lenkijos kariuomenės operacinis panaudojimas yra numatytas NATO planuose, tai yra NATO klausimas.

Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai garsiai kalba apie dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą, tačiau su dronais praktiškai dirbantys savanoriai rėžia atvirai: kol Lietuva leidžia milijonus bepiločiams orlaiviams su vakarykštėmis technologijomis, mūsų kariai asmeniškai skambina instruktoriams ir prašo mokymų. Dronų pilotas Povilas Stankūnas su dronais dirba 6 metus.

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui įspėjus, jog agresijos atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis viena, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tokius pareiškimus reikėtų vertinti kaip raginimus kliautis ne tik NATO saugumo garantijomis, bet stiprinti savo pajėgumus.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai dar pernai metų pabaigoje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų, o brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ atsakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Vokietijos brigados atvykimas į Lietuvą.

Prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu antradienį aptars dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą. „Susitikime su krašto apsaugos ministru A. Anušausku ir kariuomenės vadu V. Rupšiu prezidentas išklausys dronų pajėgumų vystymo ir plėtros plano pristatymą“, – BNS nurodė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Neturėdama savo tankų, Lietuva karo metu gautų „antraeiles užduotis“, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Mes turime turėti pajėgumą, kad galėtume vykdyti operacijas, kokias matėte, – Pabradėje surengtose JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybose žurnalistams sakė generolas. – Taip, mes galime neturėti tokio pajėgumo, kai kurios mūsų kaimynės gali neturėti, nes biudžetai mažesni, bet tada, reiškia, antraeilę užduotį gauni.

Dėl dronų pramonės Lietuvoje sunerimęs prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę šį klausimą aptars su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda leido suprasti, kad yra sunerimęs dėl dronų pramonės vystymo Lietuvoje.

Sunerimęs dėl dronų pramonės Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketina susitikti su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Pasak jo, krašto apsaugos sistema ir kariuomenė nuvertina bepiločių orlaivių svarbą gynybai. „Mūsų Krašto apsaugos ministerija turėtų būti tikrai Krašto apsaugos ministerija, o ne krašto apsaugos nuo dronų pramonės ministerija. Grįžęs aš tikrai norėsiu skirti šiam klausimui reikalingą dėmesį.

Rokantiškėse, Vilniaus rajone, pirmadienį oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis. Jis skirtas Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Renginyje pirmadienį dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Puikūs įspūdžiai.

Vyriausybei ketinant parengti planą dėl bepiločių orlaivių pajėgumų kariuomenėje vystymo, kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, jog tokie planai jau egzistuoja, pirkimų procedūros vykdomos. Anot jo, skirtingų tipų dronai numatyti kaip sudėtinė sausumos, jūrų ir oro pajėgų plėtros dalis. „Pajėgumų plėtros planai yra skirtingi: karinėms oro pajėgoms, jūrų pajėgoms, sausumos manevro vienetams, teritoriniams vienetams ir taip toliau.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys nesutinka su sprendimą steigti tankų batalioną kritikuojančiais politikais, kurie ragina šiuos resursus panaudoti stiprinant oro gynybą. Jis akcentuoja, kad į krašto apsaugos stiprinimą reikia žiūrėti kompleksiškai. „Jeigu dabar kažkas kalba, kad nepirkite ugnies ir manevro, o pirkite oro gynybą, tai kas iš to – aš ginsiuosi, priešas galės priartėti žeme ir nieko nepadarysime. Reikia žiūrėti kompleksiškai į tai.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atmeta tikimybę, kad Rusija jau kitais metais galėtų pradėti karą prieš NATO. Tačiau, pasak jo, saugumo situacija priklauso ir nuo kitų pasaulyje vykstančių konfliktų. „Susumavus ir įvertinimus dabartinę Rusijos pajėgumų situaciją, tikimybė, kad kitais metais prasidėtų Rusijos karas su NATO yra labai žema, ypatingai žema. Jie neturi tokių pajėgumų, kad galėtų inicijuoti karą su NATO bloku, tai yra neįmanoma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Rupšys.

Pirmajame šiais metais NATO valstybių kariuomenių vadų susitikime dalyvaujantis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad nors Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra svarbus, Aljanso gynybos planuose numatoma didesnių pajėgų pagalbą Rytų flangui. „Turime planus, kurie aiškiai numato Euroatlantinės erdvės gynybą. Atėjome iki tokio etapo, kad kalbame, kaip užtikrinsime valdymą ir vadovavimą“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė V. Rupšys.

Gynybos pramonės pajėgumai Vakarų šalyse didėja, bet vis dar neatliepia poreikio, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „(Karinės gamybos pajėgumai – BNS) didėja, bet jie neatliepia į tuos užsakymus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė NATO karinio komiteto posėdyje dalyvaujantis V. Rupšys. „Ukrainos pasiekimai daro tiesioginę įtaką ir mūsų parengčiai, todėl mes sakome, kad pramonės pajėgumai turėtų būti nedelsiant didinami“, – pridūrė jis.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. Vis tik, ekspertai skaičiuoja, kiek laiko rusams reiktų pasiruošti konvencinei atakai, t.y., tikram karui.

Krašto gynybai Lietuvai reikia visų rūšių ginkluotės – ir tankų, ir dronų, sako kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Kalbėdamas 1991 metų laisvės gynėjų susirinkime Seime penktadienį jis teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuvos kariuomenei tankai būtini. „Ir politinei vadovybei sakome, kad mums reikia turėti pajėgumą, kad galėtume kontratakuoti ir užimti objektus. Kalbu apie mechanizuotus vienetus ir tankų vienetus, kurie Lietuvai, mano galva, yra būtini“, – sakė V. Rupšys.

Kariuomenė įgyvendintų bet kurį politikų pasiūlytą šaukimo modelį, įskaitant visuotinį šaukimą, tačiau tam pasirengti reikėtų laiko ir resursų, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Manau, kad bet koks politikų sprendimas bus įgyvendintas kariuomenės. Kitas dalykas, aišku, tam, kad įgyvendintumėme, reikia turėti resursų, laiko pasirengimui ir, prieš tai, – gero įvertinimo. Klausimas, kokią forma pasirinkti, yra ne kariuomenės klausimas“, – žurnalistams penktadienį teigė generolas.

Lietuvoje kitąmet planuojamos bendros oro gynybos pratybos su Italijos pajėgomis, tai bus įžanga į NATO oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimą Baltijos šalyse, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys išvyksta į Berlyno saugumo konferenciją. Dvi dienas truksianti konferencija yra vienas didžiausių Europos saugumo ir gynybos klausimams skirtų renginių, pranešė Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės vadas pakviestas prisijungti prie forumo tema „Atgrasymas ir gynyba centriniame regione“, kuriame bus aptariami kertiniai atgrasymo būdai ir gynybos planai.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir NATO Šiaurės-Rytų daugianacionalinio korpuso vadas Jürgenas-Joachimas von Sandrartas inspektuos vienetus, kurie ruošiasi Lietuvos kariuomenės dienos paradui. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, NATO Šiaurės-Rytų daugianacionalinio korpuso vadas atvyko pasveikinti Lietuvos kariuomenės su 105-osiomis atkūrimo metinėmis ir dalyvauti šeštadienį vyksiančiame Lietuvos ir sąjungininkų karinės technikos ir karių parade.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui perspėjant dėl Rusijos. „Mūsų žvalgai daro tokį perspektyvinį vertimą: esamuoju laikotarpiu grėsmė, vidutinio laikotarpio grėsmė ir ilgojo laikotarpio grėsmė.

  Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimo dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio iš sūnaus besinuomoto būsto, tačiau teigia, kad tokių situacijų reikėtų vengti. Pasak komisijos, tyrimas nepradedamas, kadangi vadas nedalyvavo jam skirtų nuomos išlaidų kompensavimo procedūrose, o sprendimą priėmė krašto apsaugos ministras.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys paragino sukurti geras sąlygas į Lietuvą atvyksiančioms Vokietijos karių šeimoms, sakydamas, kad politikai tai įsipareigojo prašydami Berlyno dislokuoti brigadą. „Mes visi sutartinai sakėme, kad Vokietijos brigada turėtų būti čia dislokuota (...). Tai visi mes,  sakydami A, įvardijome, kad tos sąlygos bus sudarytos.