Ukraina
Ukraina
Didžiulė šalis Rytų Europoje, turinti gausią istoriją, kultūrą ir tradicijas. Ši šalis yra žinoma ne tik dėl savo gamtos grožio, architektūros ir maisto, bet ir dėl politinių įvykių, kurie paveikė visą Europą. Karas Ukrainoje yra vienas iš svarbiausių ir aktualiausių įvykių, kuris daro įtaką tiek Ukrainos, tiek tarptautiniam stabilumui. Nors konfliktas prasidėjo dėl teritorinių nesutarimų, jis atskleidė daug gilesnius politinius ir kultūrinius skirtumus. Nepaisant šių iššūkių, Ukraina stengiasi eiti link modernizacijos ir integracijos su Vakarais, siekdama užtikrinti geresnę ateitį savo gyventojams. Daugiau naujienų skaitykite portale tv3.lt
Šalies prezidentas - Volodymyras Zelenskis.
Trumpas: ką tik įvykdyti dideli Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių mainai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė apie, jo žodžiais, didelį apsikeitimą belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos.
„Tik ką baigtas didelis apsikeitimas belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos“, – teigė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Sveikiname abi puses su šiomis sėkmingomis derybomis. Tai galėtų būti didelis žingsnis į priekį???“ – rašė jis.
Lavrovas suabejojo, ar Vatikanas – tinkama vieta deryboms su Ukraina
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį suabejojo, ar Vatikanas gali būti tinkama vieta taikos deryboms su Ukraina, Jungtinėms Valstijoms, Italijai ir popiežiui pareiškus viltį, kad kitas derybų raundas galėtų vykti šiame mieste valstybėje.
Naujas Putino favoritas kariuomenėje Mordvičevas: Ukraina – tai tik pradžia
Gegužės 15 d. pulkininkas generolas Andrejus Mordvičevas pakeitė generolą Olegą Saliukovą Rusijos sausumos pajėgų vado poste. Naujas V. Putino favoritas ir ekspertų gerai vertinamas A. Mordvičevas 2022 m. buvo vienas iš Mariupolį apgultį surengusių vadų, ir pavertė jį griuvėsiais.
Įtampa Trumpo administracijoje: Rubio ir prezidentas nesutaria dėl sankcijų Rusijai, skelbia šaltiniai JAV žiniasklaidoje
Maskvai nesutikus su ugnies Ukrainoje nutraukimu, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įtikinėja prezidentą Donaldą Trumpą įvesti sankcijas Rusijai. Tačiau pats D. Trumpas kol kas to vengia.
Apie tai praneša „New Lines Magazine“, remdamasis šaltiniais, cituoja UNIAN.
Gegužės 20 d. M. Rubio stojo prieš Senato tarptautinių santykių komitetą, kuriam jis kadaise vadovavo.
2026 metų pasaulio ledo ritulio čempionatų vietos: vyrai rungtyniaus Lenkijoje, moterys Honkonge, jaunimas Milane ir Taline
Paaiškėjo 2026 metų IIHF Pasaulio ledo ritulio čempionatų šeimininkai. Į I diviziono A grupę sugrįžusiems lietuviams toli vykti į čempionatą neteks. Pirmenybių šeimininkais tapo lenkai, kurie turnyrą surengs Sosnoveco mieste. Priminsime, jog turnyre lietuviai kausis su Prancūzijos, Kazachstano, Japonijos, Lenkijos ir Ukrainos rinktinėmis. Turnyras bus surengtas gegužės 2-8 dienomis. Lietuvos U-20 vaikinų rinktinė į pasaulio čempionatus stos anksčiausiai.
„Stebuklo nebus“ – Zalužnas ragina Ukrainą atsisakyti minčių atkurti 1991 metų sienas
Ukraina turėtų atsisakyti bet kokių minčių atkurti savo sienas, nustatytas 1991 m. žlugus sovietų valdžiai, ar netgi tas, kurios buvo nustatytos tuo metu, kai Rusija 2022-aisiais pradėjo visapusišką invaziją, ketvirtadienį pareiškė buvęs šalies kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, informuoja agentūra „Reuters“.
V. Zalužnas, kuris dabar eina Ukrainos ambasadoriaus Londone pareigas, 2024 m. vasarį buvo pakeistas vyriausiojo vado poste.
Socialiniuose tinkluose – paskutiniai vieši Gintaro Bendžiaus jautrūs žodžiai
Lietuvą apskriejus žiniai apie garsaus prodiuserio, 54-erių Gintaro Bendžiaus žūtį Norvegijoje, apsivertus žvejybai išsinuomotai valčiai, gerbėjai suplūdo į jo socialinius tinklus ne tik išreikšti užuojautą, bet ir prisiminti, kas jam buvo svarbiausia.
Paskutiniai įrašai G. Bendžiaus socialinio tinklo paskyroje – iškalbingi. Jie aiškiai parodo, kad žinomam šalies prodiuseriui rūpėjo ir jo Tėvynė, ir tai, kas vyko pasaulyje.
Rusija teigia numušusi 112 Ukrainos bepiločių orlaivių, pranešė apie 8 per ataką sužeistus žmones
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad per trečiąją atakų naktį numušė 112 Ukrainos bepiločių orlaivių, vėl buvo puolama Maskva, dar kartą buvo sutrikdyta kelių oro uostų veiklą.
Nuo ketvirtadienio vakaro „oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė 112 Ukrainos bepiločių orlaivių“, 24 jų skrido į sostinę, pranešė ministerija.
Du vaikus turinti Darija išėjo į frontą: gimė Maskvoje, bet dabar tapo rusų siaubo – „Harpijų“ – vade
Ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip dirbti dėl pergalės, nes jei nieko nedarys, jie gali prarasti savo namus ir artimuosius. Apie tai pasakojo 9-osios atskirosios bepiločių orlaivių brigados vadė Darija, kurios šaukinys yra DŠK, rašoma „Unian“.
Kalbėdama apie savo motyvaciją, karė pažymėjo, kad karas „turi baigtis mūsų pergale“. Jos nuomone, reikia pradėti nuo savęs, tobulėti, nesiskųsti, „kaip viskas blogai“, ir nelaukti, kol kas nors kitas tai padarys.
Rusija pranešė apie dronų antskrydį Severno oro bazėje
Gegužės 23-osios naktį Rusija pranešė apie nepilotuojamųjų orlaivių antskrydžius keliuose regionuose, kurių metu suduota smūgių Jeleco akumuliatorių gamyklai ir Ivanovo Severno oro bazei.
Apie tai pranešė naujienų agentūros BBC skyrius Rusijoje.
Lipecko gubernatorius Igoris Artamonovas nurodė, kad po drono smūgio viename iš Jeleco pramoninių rajonų kilo gaisras, pranešama ir apie galimas aukas. Jis pridūrė, kad „Jelece toliau dirba“ elektroninės karybos ir oro gynybos sistemos.
REKLAMA
REKLAMA
„Kaip filme apie mafiją“: Ukraina papasakojo, kaip vyko derybos su JAV dėl naudingųjų iškasenų
Ukrainos derybų grupė mano, kad susitarimo dėl naudingųjų iškasenų tarp Ukrainos ir JAV pasirašymas yra triumfas, atsižvelgiant į pradines sąlygas, pirmą kartą pateiktas Miuncheno saugumo konferencijoje.
Tuomet JAV reikalavo, kad Ukraina suteiktų JAV nuolatinę prieigą prie savo išteklių kaip kompensaciją už JAV karinę paramą. Tada buvo numatoma, kad JAV kontroliuos fondą, o jo pelnas bus išvežtas iš Ukrainos. Tačiau šie reikalavimai buvo panaikinti.
Ukrainos Chersono srityje dėl Rusijos atakų žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti
Per pastarąsias 24 valandas dėl Rusijos agresijos Ukrainos Chersono srityje žuvo trys žmonės, o dar šeši buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, Chersono miestas bei kelios regiono gyvenvietės patyrė bepiločių orlaivių terorą, apšaudymą iš artilerijos ir antskrydžius. Per atakas buvo apgadintas daugiabutis pastatas, 17 privačių namų, dujotiekis, sandėlis, garažas ir keletas privačių transporto priemonių.
Kodėl Izraelis sulaukia tvirtos Vidurio ir Rytų Europos paramos?
Nepaisant didėjančio tarptautinio spaudimo dėl karo Gazos Ruože, Izraelis dėl istorinių ir ideologinių priežasčių gali remtis ištikimomis sąjungininkėmis – Vidurio ir Rytų Europos šalimis.
Jų solidarumas išryškėjo trečiadienį, kai Austrija ir Vokietija nesutiko su kolegomis iš Europos Sąjungos ir pasisakė prieš tai, kad Briuselio nurodymu būtų keičiama ES ir Izraelio bendradarbiavimo sutartis.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar virš tūkstančio karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 978 700 karių, įskaitant dar 1 050 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Bloomberg“: Putinui liko nedaug laiko – JAV Senatas grasina Rusijai griežtomis sankcijomis
JAV Senato respublikonų partijos atstovai įspėjo Rusiją, kad yra pasirengę įvesti griežtas sankcijas, jei Rusijos prezidentas V. Putinas atsisakys dalyvauti derybose dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje arba pažeis galimą susitarimą.
Apie tai rašo „Bloomberg“, cituoja UNIAN. Įstatymą remia daugiau nei 80 senatorių, todėl jis gali būti greitai priimtas.
Karas Ukrainoje. Putinas įsiuto dėl dronais užtvindyto Maskvos dangaus: liepė sukurti „buferinę saugumo zoną“
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė nurodęs sukurti „buferinę saugumo zoną“ pasienyje su Ukraina. Jo teigimu, šalies kariai jau neva sprendžia šią problemą, praneša valstybinė rusų žiniasklaida.
Dėl ukrainiečių dronų atakų vėl buvo uždaryti Maskvos oro uostai
Rusijoje dėl ukrainiečių dronų atakų praėjusią naktį vėl teko uždaryti Maskvos oro uostus, penktadienį pranešė rusų pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida.
Laikinai buvo uždaryti Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostai, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos aviacijos institucija „Rosaviacija“.
Ji citavo Maskvos merą Sergejų Sobjaniną, sakiusį, kad Rusijos oro gynyba numušė šešis Rusijos sostinės link skriejusius dronus.
G-7 žada maksimaliai didinti spaudimą Rusijai, jei ši priešinsis ugnies nutraukimui Ukrainoje
Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai ketvirtadienį sutarė maksimaliai didinti spaudimą Rusijai, taip pat ir tolesnėmis sankcijomis, jei ji priešinsis pastangoms dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje.
„Jei dėl tokio ugnies nutraukimo nebus susitarta, mes toliau studijuosime visas galimybes, įskaitant galimybes maksimaliai didinti spaudimą, tokį, kaip tolesnis sankcijų griežtinimas“, – sakoma Kanadoje įvykusio susitikimo baigiamajame komunikate.
Lenkijos prezidento posto siekiantis Karolis Nawrockis vilioja kraštutinių dešiniųjų rinkėjus
Nacionalistinių pažiūrų kandidatas į Lenkijos prezidentus Karolis Nawrockis ketvirtadienį sutiko su kraštutinių dešiniųjų lyderio nustatytomis sąlygomis, siekdamas pritraukti daugiau šalininkų prieš įtemptą antrąjį rinkimų turą, kuriame jis varžysis su proeuropietišku kandidatu.
K. Nawrockis pasirodė kraštutinių dešiniųjų lyderio Slawomiro Mentzeno, kuris pirmajame rinkimų ture užėmė trečią vietą, „YouTube“ kanale ir per pusantros valandos trukusį interviu pasirašė aštuonių punktų pasižadėjimą.
Išanalizavo Putino kūno kalbą po pokalbio su Trumpu: štai ko jis nepasakė žodžiais
Savaitės pradžioje įvyko jau trečias pokalbis tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris truko daugiau nei dvi valandas, o pagrindinė tema buvo karas Ukrainoje bei galimos taikos derybos.
Putinas įsakė sukurti buferinę zoną pasienyje su Ukraina
Rusijos autoritatinis prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė nurodęs sukurti buferinę saugumo zoną pasienyje su Ukraina. Jo teigimu, šalies kariai jau neva sprendžia šią problemą, praneša valstybinė rusų žiniasklaida.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos aktyviai slopina priešo apšaudymo taškus, darbas vyksta“, – sakė V. Putinas.
Rusijos ultramaratonininkui atimtas pasaulio rekordas: paskelbė priežastį
„Šešių Prancūzijos dienų“ ultramaratone Rusijos bėgikas Ivanas Zaborskis įveikė 1 047,5 kilometro atstumą per šešias dienas ir 76 kilometrais aplenkė artimiausią varžovą, tačiau šis rezultatas nebus oficialiai pripažintas pasaulio rekordu.
Tarptautinė ultramaratonininkų asociacija (IAU) pranešė, kad rekordas nebus patvirtintas, nes bėgikas finiše išskleidė Rusijos vėliavą.
Buvusio Ukrainos parlamentaro nužudymą Ispanijos policija sieja su organizuotu nusikalstamumu
Po mirtinų šūvių į prorusišką buvusį Ukrainos parlamentarą Madride Ispanijos policija tiria galimus ryšius su organizuotu nusikalstamumu. Tok ryšys šiuo metu atrodo labiausiai tikėtinas, ketvirtadienį pranešė policijos šaltiniai.
Tačiau neatmetama ir politinis motyvas. Spėjami žudikai kol kas nesurasti.
Andrijus Portnovas, buvęs Ukrainos parlamentaras ir Kremliui ištikimo buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus patarėjas trečiadienį buvo nušautas netoli Ispanijos sostinės Madrido.
Trumpas ketina palikti Ukrainą? Jo pareiškimas sukrėtė ES lyderius
JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtu pareiškimu sukrėtė Europos Sąjungos (ES) lyderius – jis paskelbė keičiantis politiką Ukrainos atžvilgiu ir nebeketinantis taikyti naujų sankcijų Rusijai. Kaip praneša Vokietijos leidinys „Bild“, šie pareiškimai nuskambėjo per privatų D. Trumpo ir ES vadovų pokalbį.
Pasak leidinio šaltinių, pokalbis dėl karo Ukrainoje vyko po D. Trumpo kontakto su autoritariniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Lietuvos projektas „Fate of a Sport“ pelnė prestižinį „Sport for Peace“ apdovanojimą Briuselyje
2025 m. gegužės 12 d. Briuselyje įvykusiuose #BeInclusive EU Sport Awards apdovanojimuose, kurie pagerbia išskirtinius projektus skatinančius įtrauktį, įvairovę ir lygybę per sportą, nuskambėjo ir Lietuvos vardas. Lietuvos etnosporto komiteto (LEK) įgyvendintas Erasmus+ projektas „Fate of a Sport“ buvo pripažintas geriausiu „Sport for Peace“ kategorijoje. Apdovanojimą Berlaymont pastate įteikė Europos plėtros komisarė Marta Kos ir Ukrainos jaunimo ir sporto ministras Matvii Bidnyi.
Kremlius: sprendimas dėl siūlomų Maskvos ir Kyjivo derybų Vatikane dar nepriimtas
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dar nepriėmė sprendimo dėl siūlomų Maskvos ir Kyjivo taikos derybų Vatikane.
Šis Kremliaus komentaras nuskambėjo po to, kai JAV žiniasklaida pranešė, kad Vatikane netrukus gali įvykti Rusijos ir Ukrainos susitikimas.
Praėjusią savaitę Stambule Ukrainos ir Rusijos delegacijos surengė pirmąsias tiesiogines derybas per daugiau nei trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. Tačiau šios derybos baigėsi nesusitarus dėl ugnies nutraukimo.
Putinas gyvena savo burbule? Štai kodėl kariuomenės vadovybė jam pilnos informacijos neteikia
Nuo 2022 metų, po Rusijos pilnos invazijos į Ukrainos teritoriją, vis nesėkmingai bandoma pasiekti paliaubas, ekspertai pradeda galvoti, jog vienintelis būdas tą pasiekti – jėga.
Apie Rusijos karą Ukrainoje pokalbį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas ir atsargos pulkininkas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas Gintaras Bagdonas.
Merzas: šiuo metu nekalbame apie Vokietijos karių dislokavimą Ukrainoje
Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sako, jog šiuo metu nekalbama apie jo vadovaujamos šalies karių siuntimą į Ukrainą. Vis dėlto, pasak kanclerio, Vokietija ir toliau dės visas pastangas, kad būtų pasiektos paliaubos ir užbaigtas Kremliaus sukeltas karas Ukrainoje.
Iš Vokietijos kanclerio – optimizmo nekeliančios prognozės: derybos dėl taikos Ukrainoje užsitęs
Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas prognozuoja, kad derybos dėl taikos Ukrainoje užsitęs, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tuo metu paragino vėl sugriežtinti sankcijas Rusijai, stiprinant ribojimus bankams ir energetikos įmonėms.
„Mes norime išbandyti visas galimybes rasti diplomatiniam sprendimui, tačiau manau, kad artimiausiu metu to sprendimo nepasieksime“, – žurnalistams bendroje šalių vadovų spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė F. Merzas.
Po susitikimo su Merzu – Nausėdos raginimas Vokietijai
Po susitikimo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vokietiją toliau išlaikyti lyderystę paramos Ukrainai klausimu.
„Įspūdinga Vokietijos karinė parama Ukrainai – tęskite ir konsoliduokite šią lyderystę ir toliau, įskaitant Norinčiųjų koaliciją“, – po susitikimo surengtos spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.
Friedricho Merzo žinia lietuviams: „Galite pasikliauti Vokietija“
Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kreipėsi į lietuvius, ragindamas pasikliauti jo šalies parama užtikrinant saugumą. Pasak jo, Vokietija su sąjungininkėmis yra tvirtai pasiryžusi ginti Baltijos šalis nuo bet kokios agresijos.
„Noriu kreiptis į Lietuvos žmones. Mielos lietuvės, mieli lietuviai, galite mumis pasikliauti, galite pasikliauti Vokietija.
Renginys Vilniuje – įtakingo leidinio dėmesio centre: to nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo
Ketvirtadienį Vilniuje vyksta Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija. Apie šį renginį rašo įtakingas leidinys „Bloomberg“. Kaip pastebima straipsnyje, Vokietija stiprina savo pajėgas Baltijos šalyse, siekdama atgrasyti Rusiją.
„Vokietija stiprina kovinių šarvuotąją brigadą Lietuvoje, siekdama sustiprinti NATO rytinį flangą. Europos sąjungininkai imasi beprecedentinių priemonių, siekdami atgrasyti vis priešiškiau nusiteikusią Rusiją“, – teigiama tekste.
Nausėda susitikęs su Vokietijos kancleriu Merzu užtikrino: „Mes kartu kursime tvirtą Europą“
Ketvirtadienį Lietuvoje – ypatingas įvykis: oficialaus vizito į šalį atvyksta naujasis Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas. Tai – pirmas jo vizitas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.
Prezidentūroje jis susitinka su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda.
Lyderiai aptars svarbiausius klausimus: dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, gynybos, paramos Ukrainai bei Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus.
Laukia istorinis įvykis: Vokietijos brigados inauguracijos metu – įspūdingas reginys virš Vilniaus
Ketvirtadienis – istorinė diena Lietuvai. Vilniaus Katedros aikštėje vyks Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija. Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad šventės kulminacija – virš sostinės planuojamas Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvų ir sraigtasparnių skrydis. Žinoma, jeigu leis oro sąlygos.
Iškilminga Vokietijos brigados inauguracija vyks Vilniaus Katedros aikštėje 14:00 val.
Ukrainos ir Rusijos derybos Vatikane: atskleidė, kada jos gali įvykti
Naujas Rusijos ir Ukrainos derybų ratas galėtų įvykti Vatikane birželio viduryje, pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Laikraščio teigimu, ten bus ir JAV delegacija, vadovaujama valstybės sekretoriaus Marco Rubio, einančio ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Į delegaciją įtrauktas ir specialusis prezidento pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas.
Į Vilnių atvyko Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas
Vilniaus oro uoste nusileido Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ir jo delegacijos lėktuvas. Atvykusį kanclerį pasitiko užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tai – pirmas oficialus F. Merzo vizitas Baltijos šalyse.
Vėliau Vokietijos kancleris susitiks su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. Dvišaliame susitikime jis ir prezidentas aptars Lietuvos ir Vokietijos santykius, gynybos, paramos Ukrainai bei Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus.
Paluckas susitiks su Vokietijos kancleriu Merzu: „Tikrai turiu ką pasakyti ir diskusija tikrai vyks“
Oficialus dvišalis susitikimas tarp premjero Gintauto Palucko ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo nėra numatytas, tačiau ministras pirmininkas sako – abu politikai kalbėsis per pietus Prezidentūroje.
„Mes turime daugiašalį susitikimą – pietus ir su prezidentu, ir su Vokietijos kancleriu. Su Vokietijos kancleriu man pavyko pasikalbėti ir praėjusią savaitę, penktadienį viešint Tiranoje, Albanijoje.
Chersono srityje sprogo automobilis su 4 Kadyrovo kariais, visi jie žuvo
Chersono srityje sprogus automobiliui žuvo keturi Ramzano Kadyrovo kovotojai iš „Achmat“ padalinio, rašo „Kanal 24“.
Informaciją patvirtino Ukrainos žvalgyba.
Po sprogimo sekė pakartotiniai sprogimai
Pranešama, kad incidentas įvyko antradienį, gegužės 20 d., tarp Skadovsko ir Antonivkos. Visi jie važiavo „UAZ Patriot“ automobiliu.
Olena Zelenska atskleidė, ką reiškia būti Ukrainos prezidento žmona
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona Olena Zelenska neseniai pasidalijo nuoširdžiais prisiminimais apie savo vaikystę ir paauglystę. Vienas iš šilčiausių prisiminimų – meilė muzikai ir grojimui pianinu.
Kalbėdamasi su žurnaliste Marička Padalko, Olena pasakojo apie savo vaikystės prisiminimus.
„Mama visuomet mėgo, kai grodavau. Prisimenu, turėjau pianiną, o netoliese buvo virtuvė. Ji kažką ten veikdavo ir vis iškišdavo galvą, stebėdavo mane. Ir tai mane visada.
WSJ: Trumpas pirmą kartą atvirai pripažino, kad Putinas nesiruošia baigti karo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Europos lyderiams pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nėra pasirengęs baigti karo, nes laiko save nugalėtoju. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, skelbia UNIAN. Tai leidiniui nurodė informuoti šaltiniai.
Pažymima, kad tai yra pirmas kartas, kai D. Trumpas tiesiogiai pripažino šį faktą.
„Šis pripažinimas buvo tai, ką Europos lyderiai jau seniai žinojo apie Putiną, bet pirmą kartą jie tai išgirdo iš Trumpo lūpų.
Į Lietuvą atvyksta naujasis Vokietijos kancleris Merzas: tai – pirmas jo vizitas Baltijos šalyse
Lietuvoje pirmą kartą lankantis naujajam Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, sostinėje bus inauguruota 45-oji šarvuotoji brigada. Iškilmingu kariniu ritualu bus pažymėta oficiali naujo karinio vieneto gyvavimo pradžia Lietuvoje.
Iškilmių metu Katedros aikštėje išsirikiuos beveik tūkstantis Vokietijos ir Lietuvos karių. Prie Vokietijos brigados vėliavos bus iškilmingai prisegta karinio vieneto misiją Lietuvoje žyminti juosta.
„Reuters“: kol Trumpas svyruoja, Ukraina parengė griežtų žingsnių planą prieš Rusiją Europai
Ukraina kitą savaitę paprašys Europos Sąjungos (ES) apsvarstyti naujus žingsnius, siekiant izoliuoti Maskvą, rašo „Reuters“. Jie turėtų apimti Rusijos turto konfiskavimą ir sankcijų įvedimą kai kuriems Rusijos naftos pirkėjams, kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisako sugriežtinti sankcijas.
Dokumente, kurį ketinama pateikti ES, raginama bloką užimti agresyvesnę ir nepriklausomą poziciją sankcijų atžvilgiu, nes neaišku, kokį vaidmenį ateityje vaidins Vašingtonas.
Sužeisti Ukrainos kariai dalinsis savo patirtimi su Karo akademijos bendruomene
Vilniuje ketvirtadienį savo reabilitacijos patirtimi su Generolo Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) bendruomene dalinsis sužeisti Ukrainos gynėjai.
LKA teigimu, akademijoje vyksiančioje diskusijoje dalyvausiantys ukrainiečiai kovodami prieš Rusijos agresiją neteko galūnių ir šiuo metu vaikšto su protezais.
Ukrainos gynėjai yra nacionalinio Ukrainos reabilitacijos centro „Unbroken“, kurio veiklą ir plėtrą remia Lietuva, pacientai.
Karas Ukrainoje. Zelenskis pasisakė dėl ugnies nutraukimo fronte: Ukraina pasirengusi
Ukraina yra pasirengusi imtis veiksmų, kad būtų nutraukta ugnis fronto linijoje. Tai savo kasdieniame kreipimesi ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vilniuje – Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija: pranešama apie eismo ribojimus
Katedros aikštėje ketvirtadienį vyks Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija, į ją atvyks ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Iškilminga Vokietijos brigados inauguracija vyks Vilniaus Katedros aikštėje po pietų, jos metu aikštėje išsirikiuos beveik tūkstantis Vokietijos ir Lietuvos karių. Ceremonijos metu prie Vokietijos brigados vėliavos bus iškilmingai prisegta karinio vieneto misiją Lietuvoje žyminti juosta.
Trumpas papasakojo apie skambutį Zelenskiui: „Ką, po velnių, jis ten veikia?“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai nusistebėjo dėl Volodymyro Zelenskio kelionės į Pietų Afrikos Respubliką. Susitikime su Pietų Afrikos Respublikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa jis papasakojo, kaip skambino V. Zelenskiui ir sulaukė atsakymo, jog šis išvykęs į PAR.
„Aš paskambinau Zelenskiui.
Marco Rubio vengia vadinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną karo nusikaltėliu
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį vengė vadinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną karo nusikaltėliu, teigdamas, kad šiuo metu pirmenybė skiriama karo Ukrainoje užbaigimui.
Per Kongreso posėdį demokratų atstovas Billas Keatingas priminė, kad M. Rubio, būdamas senatoriumi, aštriai kritikuodavo V. Putino veiklą, ir paklausė jo, ar jis vis dar mano, kad Kremliaus šeimininkas yra karo nusikaltėlis.
„Vadą – į nelaisvę, likusius – sušaudyti“: CNN paviešino rusų įvykdytų egzekucijų įrašus
CNN paskelbė radijo pokalbių įrašus, kuriuose užfiksuotas Ukrainos karo belaisvių egzekucijos momentas Novodarovke, Zaporižios srityje, praėjusių metų lapkritį.
Garso įraše rusų dalinio vadas šešis kartus įsako nužudyti belaisvius. Vaizduose matyti šeši kareiviai, gulintys veidu žemyn ant žemės. Du iš jų nušauti iš arti, dar vienas, tikriausiai vadas, paimtas į nelaisvę.
CNN skelbia, kad įrašai buvo pateikti Ukrainos pusės ir redakcija negali jų nepriklausomai patvirtinti.
Štai kurie žmonės mokesčių reformos nepajaus: „Šitų niekaip nepaliečia“
Artėjanti mokesčių reforma vis dar kelia didžiulį sąmyšį visuomenėje – kas, kaip, kodėl, kiek? Žadama, kad didžiosios visuomenės dalies pokyčiai nepalies, vis daugiau ekspertų atkreipia dėmesį į nerišlią komunikaciją ir spragotas reformas, kurios galiausiai gali paliesti net tuos, kuriems žadėta priešingai.
Merzas teigia nematantis ženklų, kad karas Ukrainoje greitai baigsis
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas slopina viltis dėl greitos Ukrainos karo pabaigos. „Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad šitas karas greitai baigsis“, – sakė jis Berlyne. Anot F. Merzo, viską, kas įmanoma, bandoma pasiekti diplomatinėmis priemonėmis. Galimą popiežiaus tarpininkavimą jis pavadino „paskutiniąją žemiškąja instancija“, praneša agentūra „Reuters“.
Galima tik tikėtis, kad bent jau ten pavyks susodinti konflikto šalis konstruktyviam pokalbiui, kalbėjo F. Merzas.
