ūkininkai

Šalies daržininkai nepamena metų, kada prieš sėją daržus laistė, kad sėklų neberti į perdžiūvusią žemę, sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė, pabrėžianti, kad šalnos daržovių augintojams ypatingai didelės žalos nepadarė.  „Ūkiai nepamena tokių metų, kad net prieš sėjant vėlyvas daržoves reikia dirvą palaistyti, nes pasodinus į tokią sausą dirvą derliaus tiesiog nesulauksime“, – penktadienį LRT teigė Indrė Lukoševičienė.

Seimas leido gyventojams, jau pradėjusiems arba iki šių metų liepos pradėsiantiems statyti ūkininko sodybas pagal ankstesnius, liberalesnius reikalavimus, ir toliau vadovautis sena tvarka.  Už tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 113 Seimo nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje gegužę sumažėjo, rodo išankstiniai Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 36,3 euro už 100 kilogramų – 4,4 proc. mažiau nei balandį ir 31,2 proc. mažiau nei pernai gegužę. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina gegužę vidutiniškai siekė 46,6 euro – 1,9 proc. mažiau nei balandį ir 2,8 proc. mažiau nei prieš metus.

Ekologiškai ūkininkaujantys iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas pagal ekologiniams ūkiams remti skirtas intervencines priemones. Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki birželio 30 d., tačiau reikia žinoti, kad už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.

Antradienį prie Seimo surengtame pikete per šimtas žmonių ragino nedrausti kalinių žvėrelių verslo. Kailinių žvėrelių fermose dirbantys žmonės sakė, jog uždarius kailinių žvėrelių ūkius praras darbą ir kito už tokį atlygį prie namų nesuras. „Gyvenam kaime, ką ten „Tušti narvai“ sako, kad dešimties kilometrų spinduliu aš rasiu darbą su tokiu atlyginimu, su tokiu darbo grafiku, tinkančiu auginant mažus vaikus – aš tiktai to neįsivaizduoju.

Ūkininkai, kurie planuoja teikti paraiškas pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ turi atkreipti dėmesį, kad yra tam tikrų pokyčių. Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ laukiama iki birželio 20 d. Šiam kvietimui skirta 28 066 663 Eur paramos suma.

Europos Sąjunga iki rugsėjo 15 dienos pratęs Ukrainos žemės ūkio produktų importo apribojimus, kuriuos įvedė penkios valstybės narės, siekdamos apsaugoti savo ūkininkus, pirmadienį pranešė Komisija. Praėjusių metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija smarkiai apribojo tradicinį Ukrainos grūdų eksporto kanalą Juodąja jūra, todėl teko eksportuoti sausuma per kaimynines ES šalis.

Lietuvos ūkininkai jau skaičiuoja sausros padarytus nuostolius. Anot jų, šiemet derlius bus ne tik mažesnis, bet ir prastesnės kokybės. Ūkininkai tikina, kad šį sezoną grūdų auginimo savikaina yra didžiulė, o kaina biržoje – rekordinėse žemumose. Pasak specialistų, produkcijos kainą reguliuoja pasiūla ir paklausa. Vienintelė ūkininkų viltis yra  užsitęsusi sausra ir mažesnis derlius JAV ir Europoje. Tik mažesnė pasiūla gebėtų pakelti grūdų kainą.

Kėdainių ūkininkai kaip niekada anksti jau kasa pirmąsias lietuviškas bulves. Nors teko pavargti derlių saugant nuo šalnų, rezultatas vis tiek džiugina. Tiesa, kaštai ankstyvų bulvių gerokai išaugę, tad ir bulvių kaina kils apie 15 procentų. Pirkėjai turguje jau dairosi šviežienos. O daržovių augintojai pastebi, kad žmonės vis mažiau suvalgo bulvių, mažėja ir jų auginami plotai. Rimanto Žebarausko ūkyje Kėdainių pašonėje į laukus jau išriedėjo kasamoji.

Gegužę gnaibęs šaltukas įvarė nemažai baimės didžiajai daliai žemdirbių. Ne išimtis ir braškių augintojai. Keletą naktų laukuose viešėjusi šalna neabejotinai pakenkė būsimam uogų derliui. Šiemet jo laukiama šiek tiek vėliau nei įprastai, o ir didelių kiekių priskintų braškių jau nebesitikima. Vilkaviškietė Sonata Urbaitienė jau kurį laiką džiaugiasi gana gausiu braškių derliumi. Tiesa, moteris šias uogas augina ne laukuose, o šiltnamyje.

Šalies gyventojams, jau pradėjusiems arba iki šių metų liepos pradėsiantiems ūkininko sodybų statybas pagal ankstesnius liberalesnius reikalavimus, siūloma leisti ir toliau vadovautis sena tvarka.   Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokiai parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narių inicijuotai Ūkininko ūkio įstatymo pataisai. Už balsavo 94 Seimo nariai, prieš nebuvo, o penki susilaikė. Galutinis balsavimas vyks kitą savaitę.

Mūsų šalies laukuose jau galima pamatyti be vairuotojų dirbančią žemės ūkio techniką ar virš laukų skraidančius dronus. Nors naujovės kainuoja nepigiai, Lietuvos ūkininkai stengiasi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Tačiau, sako, dar dažnai susiduria su valdininkų nelankstumu – trūksta geranoriško požiūrio į naujoves.

Gegužės pradžioje atslinkusios šalnos pridarė didžiulių nuostolių tiek sodininkams, tiek daržininkams. Visgi ir javų bei rapsų augintojams iššūkių netrūksta. Štai Vilkaviškio rajoną kiek netikėtai tokiu metų laiku nusiaubusios liūtys privertė kai kuriuos ūkininkus neplanuotai dar kartą išvažiuoti į laukus ir atsėti nukentėjusius plotus. Karklinių kaime ūkininkaujantis Vaidas Matukaitis juokavo, kad parašyti vadovėlį apie ūkininkų darbus vargu ar kas sugebėtų.

Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintojų „Auga Group“ pristatė naują verslo modelį – frančizės būdu kvies ūkininkus jungtis prie bendrovės.   „Šis verslo modelis leis mums pasiekti savo misiją, kuri yra tapti tvaraus maisto ir ekologijos sinonimu visame pasaulyje“, – pristatydamas naują verslo modelį ketvirtadienį teigė K. Juščius.

Europos Komisija antradienį pritarė 4,7 mlrd. Lenkijos zlotų (1,04 mlrd. eurų) sumos  tiesioginėms išmokoms iš Lenkijos valstybės biudžeto šalies žemės ūkio produkcijos gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos karo Ukrainoje padarinių, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis EK pranešimu.

Deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ūkininkai tiesioginių išmokų paraiškoje gali prašyti ir paramos už plotus. Viena tokių plotinių priemonių yra tęstinė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Šiemet šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra nemažai pakeitimų ir patikslinimų.

Šių metų pavasaris Lietuvos ūkininkams itin sunkus – dėl ilgų šalnų ir mažo kritulių kiekio nušalo dalis pasėlių, nepakankamai greitai augo žolė, ypač nukentėjo rapsų ūkiai, teigia ūkininkai ir mokslininkai. Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus. „Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi visas pateiktas paraiškas, nustatė nacionalinės pagalbos dydį pieno gamintojams. Pranešime teigiama, kad už pieninę karvę bus mokami 82 eurai. Pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams pagalbos dydis yra padidintas 10 proc. – jis yra 90,2 euro už karvę. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, paraiškas pagalbai gauti pateikė 99,75 proc. visų tinkamų paramos gavėjų – 10 588 pareiškėjai, laikantys 96034 karves.

Jau šį mėnesį prasideda ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atrinktų ūkio subjektų (pareiškėjų) patikros, kurias atliks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai. Specialistai lankysis visuose NMA atrinktuose ūkiuose ir tikrins kaip Europos Sąjungoje įteisintų reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, pieno medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai, rašoma pranešime.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame COPA-COGECA prezidiumo posėdyje aptartos naujai rengiamos Europos žaliojo kurso direktyvos, reglamentai. Nors ES ryžtingai suka tvaresnio ūkininkavimo link, žemdirbiams kyla daug klausimų, kaip tai paveiks jų gamybą ir kokius numatoma įjungti kompensavimo mechanizmus. Neabejojama, kad naujai svarstomi siūlymai turės reikšmingos įtakos agroverslui.

Nepastovūs pavasario orai – galvos skausmas ir smidrų augintojams. Su jais šiemet žmonės vargsta kaip reta: balandį smarkiai atšilus, smidrai pradėjo augti, paskui atšalo ir viskas sustojo, o vėliau viskas nuo pradžių. Už savaitės – turėtų būti pats smidrų pikas. Itin vėsios naktys ir šalnos gali smarkiai pakenkti šiai gardžiai, tačiau ir nepigiai daržovei. Bet valgytojų tikrai netrūksta, sako ūkininkai.

Lietuvos obuolių augintojai, patyrę nuostolių dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą sutrikdytos rinkos, gegužės 10–19 dienomis kviečiami teikti paraiškas paramai gauti, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Paraiškas gali teikti obuolių augintojai, kurie 2022 m. nėra gavę pagalbos pagal Laikinosios valstybės pagalbos sodininkystės sektoriui priemonę.

Lietuviškos braškės jau užkariauja parduotuves. Vienas prekybos tinklas suskaičiavo, kad per pirmąją savaitę pirkėjai suvalgė 5 tonas tokių braškių. Tiesa, dalis pirkėjų pamatę pirmųjų uogų kainas jų pirkti dar nesiryžta – sako, lauks pigesnių. Kiti dairosi atvežtinių. „11 eurų, – panevėžietė Regina, pamačiusi lietuviškų braškių kainą prekybos centre, greitai apsigalvojo. – Tai gal susilaikysiu tada, bananų nusipirkau ir einu dabar. Dar lauksiu kada bus savų.

Iki birželio 30 d. jaunieji ūkininkai gali suskubti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Tai buvo viena populiariausių praėjusio programinio laikotarpio priemonių. Kokie pokyčiai ir reikalavimai laukia dabar? Šiuo paraiškų teikimo etapu jaunojo ūkininko įsikūrimui skirta 15 mln. Eur paramos lėšų dotacijoms ir 19,94 mln.

Ūkiams modernizuoti per du mėnesius sulaukta 411 paraiškų už 87,78 mln. eurų – daugiau, nei tam buvo numatyta paramos lėšų, skelbia Žemės ūkio ministerija. Ūkininkai ir žemės ūkio įmonės paraiškas teikė nuo kovo iki gegužės. Tam buvo skirta 61,7 mln. eurų: pienininkystei – 17,18 mln. eurų, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 17,38 mln. eurų, sodininkystei, daržininkystei ir uogininkystei – 10 mln. eurų, kitiems augalininkystės sektoriams – 17,18 mln. eurų.

Norintys gauti didesnes tiesiogines išmokas ūkininkai turi 5 proc. deklaruotos ariamos žemės skirti negamybinei veiklai – kai kurie ūkininkai teigia, kad tai mažina jų konkurencingumą, tuo metu žemės ūkio viceministras sako, kad šis reikalavimas bus lankstesnis kitąmet.  Ūkininkų atstovas Audrius Vanagas teigia, kad didžiausia problema deklaruojant pasėlius kyla dėl negamybinių plotų ekoschemose. Anot jo, Lietuva vienintelė iš Europos Sąjungos šalių taiko 5 proc. reikalavimą.

Finansų ministerija siūlo individualiai dirbantiems ūkininkams suvienodinti veiklos sąlygas kartu su tomis pat sąlygomis dirbančiu verslu. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo įmonėms. „Tarkime, momentinis turto nusidėvėjimas, kuris ekonomikos augimo pakete siūlomas kitiems, verslams, tam tikros turto klasės būtų leidžiamos atskaityti per vienerius metus, o ne reikėtų jų atskaitymo išdėlioti per keletą metų.

Pieno perdirbėjams ir supirkėjams gegužę vėl mažinant žaliavinio pieno kainas, vis daugiau karvių augintojų praneša vasaros pabaigoje arba rudenį išsiparduosiantys bandas.  Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sako, kad dar 4-5 centais mažinamos pieno supirkimo kainos kelia nerimą, todėl bus skubinama priimti naują Pieno įstatymą, numatantį viešinti pieno supirkimo kainodarą ir didinti konkurenciją.         „Taip ir yra.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė du brolius ir jų draugą, per tris mėnesius įvykdžiusius 12 nusikalstamų veikų – pagrobusius svetimo turto už 40 tūkstančių eurų, ketvirtadienį paskelbė teismas.  Teismo sprendimu visi trys vyrai nuteisti terminuotomis laisvės atėmimo bausmėmis nuo trejų metų devynių mėnesių iki penkerių metų. Du asmenys nuteisti dėl 12 nusikalstamų veikų, vienas – dėl devynių.

Kas mėnesį žlungant dešimtims Lietuvos pieno ūkių, iš Briuselio ūkininkai parvežė Europos komisaro pažadą padėti. Tiesa, kol kas neaišku kiek, kokios paramos ir kada galės sulaukti vos išgyvenantys ūkininkai. Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė. Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas rėžė politikams ir aplinkos apsaugos aktyvistams: palikite ramybėje žemdirbius. Anot A. Macijausko, didžiausia tarša gamtai ateina ne iš ūkių, o iš miestų, tačiau dabartiniai su aplinkos apsauga susiję politiniai sprendimai nukreipti būtent į ūkininkus.

Dzūkai atrakino žemę ir davė startą lauko darbams. Lazdijų rajone vyko tradicinės arimo su arkliais varžybos. Artojų nemažai susirinko, tačiau baiminamasi, kad tuoj nebus kam arti žemę senovišku tradiciniu būdu – žmonės kaime sensta, o jauni žemės darbų nenori. 11 artojų prie Veisiejų esančiame Kailinių kaime varžėsi, kuris tiesesnę ir gilesnę vagą išars. 20 metų dzūkai organizavo Pirmosios vagos šventę ir duoda startą pavasariniams lauko darbams.

Vienas iš Žaliojo kurso tikslų – saugoti nykstančias ekosistemas. Dėl to ūkiams skiriama parama, kuria siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, sudarant palankias sąlygas nustatytoms ir patvirtintoms Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėms: meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosio...

Aplinkosaugininkai primena, kad ūkininkams, laikantiems mėšlą ir tręšiantiems laukus, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Jie reikalingi tam, kad į aplinką nepatektų srutos ir mažėtų nemalonių kvapų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ir šiuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant užtvindytos, įmirkusios žemės, rašoma pranešime.  Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse.

Dėl itin kritusių pieno kainų nukentėję Lietuvos ūkininkai Briuselyje teigia išgirdę gerų žinių – už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos (EK) narys pažadėjo pasistengti surasti lėšų ir juos paremti, sako Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius.

Lietuvos žemės ūkio atstovams ketvirtadienį Briuselyje ketinant susitikti su už žemės ūkį atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu Januszu Wojciechowskiu, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia palaikantis tokią ūkininkų iniciatyvą.  Jis teigė jau anksčiau žinojęs apie šį šalies ūkininkų vizitą.  „Dėl pieno, tai aš vertinu pozityviai, apie tą vizitą žinojau iš anksto, ir čia yra bendras siekis. Komisija ir komisaras turi išgirsti visas puses.

Ministro nenuvertę Lietuvos ūkininkai važiuos ieškoti užtarimo į Briuselį ir kovos pavieniui. Tokią strategiją renkasi ūkininkai, nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu. Jį užtaria premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ragina palaukti, kol įvyks daug rūpesčių keliantis pasėlių deklaravimas. Opozicijos atstovai po antros nesėkmingos interpeliacijos ministrui nuleidžia rankas – nebemato jokių galimybių nuversti Navicką iki kadencijos pabaigos.

Ūkininkai, pildydami paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, kartu gali prašyti ir susietosios paramos. Jie gali pretenduoti į paramą už baltyminius augalus, vaisius, uogas ir riešutus, daržovių, sėklinių bulvių ir cukrinių runkelių plotus, pienines karves, mėsinius galvijus, avis ir ožkas. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, susietoji parama už melžiamas karves bus diferencijuojama pagal ūkio dydį.

Nuo gegužės 2 d. šalies jaunieji ūkininkai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešime.

Šių metų pasėlių deklaravimas jau prasidėjo. Kadangi naujovių, palyginti su ankstesniais metais, gana daug, gali pasitaikyti trikdžių. Kaip elgtis, jei taip nutinka, komentuoja VĮ Žemės ūkio duomenų centras.

Pasėlių deklaravimo procesą pradėjo apie 5 tūkst. ūkininkų, ketvirtadienį bus aptariami pirmieji rezultatai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Rytoj bus pirmi rezultatai aptariami, tikrai yra neaiškumų, klausimų. (...) Bendras tikslas yra, kad kuo daugiau ūkininkų uždeklaruotų, uždeklaruotų tinkamai“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ trečiadienį kalbėjo ministras.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė papildomą 100 mln. eurų paramą ES ūkininkams, skirtą susilpninti priešpriešą dėl Ukrainos grūdų, trečiadienį pranešė atstovė spaudai. Lenkijai, Vengrijai, Bulgarijai ir Slovakijai uždraudus Ukrainos grūdų ir kitų maisto produktų importą sunerimus dėl jų įtakos vietos produkcijos kainoms, Briuselis suskubo ieškoti sprendimo nepasitenkinimui išspręsti.

Ūkininkai su pasėlių deklaravimo naujovėmis galės susipažinti ne tik skaitydami specialistų parengtus tekstus, bet ir nuotolinių konsultacijų metu, kur bus paaiškinamos naujovės. Pirmoji vyks šį ketvirtadienį, balandžio 20 d., 8 val.

Pieno gamintojai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Paraiškos priimamos iki gegužės 5 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos, rašoma Kėdainių rajono savivaldybės pranešime.

Balandžio 17 d. prasidėjo žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų plotų bei gyvulių deklaravimas. Jaunieji ūkininkai, kurie deklaruos žemės ūkio duomenis, turėtų atkreipti dėmesį į keletą naujovių.

Pirmadienį Lietuvoje pradedamas pasėlių deklaravimas, jame šiemet – nemažai naujovių. Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turės rinktis bei savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad naujovėms ilgai ruoštasi, diskutuota ir su žemdirbiais, tačiau pastarieji teigia, jog pakeitimai sudėtingi ir painūs, todėl baiminasi chaoso.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“ , kuriuo numatyta, kaip bus paskirstyti 8 mln. Eur paramos. Paraiškas paramai gauti pieno gamintojai bus kviečiami nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Lietuvoje 32 proc. ūkių savininkų yra pensinio amžiaus ir tik 16 proc. – jaunesni nei 40 metų, todėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo orientuota į kartų kaitos palaikymą ir rėmimą.

Jau netrukus prasidės svarbiausi pavasario darbai, o Panevėžio rajono žemės ūkio sektoriaus darbdaviai nerimauja, kas jų ūkiuose dirbs. Kaip ir kasmet ūkininkai susiduria su darbuotojų trūkumu, nors minimalaus atlyginimo jau seniai nesiūlo. Kvalifikuotus žemės ūkio darbuotojus ūkininkai saugo kaip savo akį, o kaip privilioti nekvalifikuotą darbo jėgą – lieka nemenkas iššūkis.