Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc. Lietuvoje draustinų pasėlių teigia, kad pasėlius 2024-iesiems ūkininkai gali apdrausti iki lapkričio 15 dienos, tačiau jau dabar stebima, kad vien spalį ūkininkai apdraudė ketvirtadaliu daugiau pasėlių (200 tūkst. hektarų) nei visą 2022 metų rudenį (150 tūkst. hektarų).
„VH Lietuvos“ vadovas Martynas Rusteika BNS teigė, kad toks augimas siejamas su ūkininkų sąmoningumu. Anot jo, dauguma didelių ūkių jau apsidraudę, pastaruoju metu auga naujai apsidraudusių mažų ūkių skaičius.
„Kai anksčiau buvo 20-30 proc. augimas draudimo, tai dabar tie dideli ūkiai pastoviai draudžia, dabar vis tiek, keliaujam į tą segmentą, kur orientuojamasi į kitus ūkius. (...) Skaičiaus prasme tų apsidraudusių daugėja, tačiau ploto prasme tas augimas nebėra toks didelis“, – sakė M. Rusteika.
Anot bendrovės, daugiau kaip 15 proc. ūkių, apdraudusių pasėlius 2024 metams, ūkius draudžia pirmą kartą.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Alfredas Bardauskas BNS sakė, kad ūkininkai draudžia pasėlius dėl ryškios klimato kaitos.
„Pasėlių draudimas nėra pigus dalykas, o kad daugėja žemdirbių (besidraudžiančių – BNS), tai čia susiję su klimato kaita ir tai yra akivaizdu“, – sakė jis.
„Šiemet vasarą, kai matėte šiaurės Lietuvoj krušos gabalus čiut ne kumščio dydžio, kurie net suklijuoti, kaip molekulės, iš keleto tokių gabalų, tai aš esu matęs tik Vokietijoje, kai jie pristatinėjo žalas. Tai aš ten mačiau, kad būna tokių, bet Lietuvoje tokių dalykų nėra buvę“, – pasakojo A. Bardauskas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Raimundas Juknevičius sakė, kad ūkininkus skatina draustis kitų ūkininkų pavyzdžiai, kurie pasėlius apdraudžia ir gauna išmokas.
„Tų žalų, kai jos atsitinka, kai paskaičiuojamos žalos ir jos išmokamos kaimynui, o tu neapsidraudęs ir tau reikia kažkaip išgyventi. Tiesiog tie geri pavyzdžiai tampa matomi ir tai skatina tuos, kurie dar abejojo, kad reikia investuoti į tą draudimą“, – BNS sakė R. Juknevičius.
Vis dėl to abiejų asociacijų atstovų nuomone, besidraudžiančių ūkininkų augimas ateityje gali atslūgti.
„Matome, kad norinčių draustis daugėja, tačiau ar tas draudimasis bus tvarus, truputį nuogąstauju dėl vieno dalyko, kad yra Europos Sąjungos parama besidraudžiantiems pasėlius ir yra nacionalinė biudžeto parama. Tiek viena, tiek kita, tai yra baigtinė suma ir daugėjant tų besidraudžiančių ta parama mažės ir ar tas augimas tvarus, ar ateity augs, yra abejonių“, – sakė R. Juknevičius.
„Bijau, kad mažėjant kompensacijoms mes kokybę prarastume, neapsaugosim platesniu mastu savo pasėlių, bet rinksimės, kiek galim susimokėti, pačias žiauriausias tas rizikas, kaip kam atrodo“, – aiškino A. Bardauskas.
Tuo metu „VH Lietuvos“ vadovas teigė nemanantis, kad ateityje besidraudžiančių ūkininkų mažės – anot jo, tiek valstybei, tiek draudikams, tiek patiems ūkininkams draudimas finansiškai apsimoka.
„Tų pačių ūkininkų sąmoningumas, kai vyksta visokios didelės gamtos išdaigos, prarasti dideli plotai augalų, tai nebuvo, kad žemdirbiai sakytų „jūs dabar mus gelbėkit, padėkit“, jie supranta, kad yra tos priemonės apsisaugoti, nuo lietaus, audros ir tie instrumentai, jais naudojasi, o valstybė supranta, kad gali suvaldyti visokias negandas išleisdama mažiau pinigų negu reikėtų kompensuoti nuostolius visiems žemdirbiams“, – sakė M. Rusteika.
„Visos pusės yra suinteresuotos, kad pasėlių draudimo rinka plėstųsi“, – pridūrė jis.
Šiais metais ūkininkams išmokėta per 20 mln. eurų nuostoliams padengti – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais (15 mln. eurų). 2021 metais apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių.
Vien rugpjūčio pradžioje Lietuvoje siautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams lėmė per 10 mln. eurų nuostolių. „Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai nupjovė augalus“, – tuomet teigė M. Rusteika.
