ūkininkai

Europos Komisija antradienį pranešė prašysianti ES valstybių narių skirti 150 mln. eurų pagalbą Europos daržovių augintojams. Kompensacijos bus skirtas ūkininkams, nukentėjusiems nuo pavojingos E. coli bakterijos sukeltos infekcijos protrūkio Europoje, praneša naujienų agentūra AFP. „Šiandien siūlysiu 150 mln. eurų“, – žurnalistams prieš skubų ES žemės ūkio ministrų susitikimą Liuksemburge teigė žemės ūkio eurokomisaras Dacianas Ciolosas.

Ispanijos vyriausybė ES susitikime dėl EHEC krizės reikalaus „šimtaprocentės kompensacijos“ savo daržovių augintojams. Augintojams už nuostolius turi būti kompensuota 100 proc., per televiziją pareiškė Ispanijos žemės ūkio ministrė Rosa Aguilar. Anot jos, bus pateikti tikslūs skaičiai, kiek bendrų nuostolių patyrė ūkininkai, kai ispaniški agurkai buvo įvardyti kaip galimas Vokietijoje plintančios mirtinos žarnyno infekcijos šaltinis, informuoja AFP naujienų agentūra.

Žemės ūkio maisto produktų gamintojai, siekiantys gauti kompleksinę paramą, turi laikytis ir valdymo reikalavimų, kurie yra kompleksinės paramos reikalavimų dalis. Valdymo reikalavimai diegiami palaipsniui: pirmieji jie įsigaliojo dar 2009-aisiais, kita dalis – šiemet, paskutinioji įsigalios 2013 metais. Tarp šiemet įsigaliojusių reikalavimų grupių (augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo) viena gausiausių – maisto saugos.

Prasidedantis braškių sezonas vietos uogų augintojams leidžia tikėtis šiokio tokio uždarbio. Žinoma, jei orai palepins. Tačiau kiek mokėsime už braškes, dar labai sunku pasakyti. Kol kas prognozuojama, kad vidutiniškai po 9 litus. Šalies turgavietėse jau kvepia pirmosios uogos. Tiesa, dauguma jų – atvežtinės, lenkiškos, tačiau jau viename kitame mieste vis pasirodo ir lietuviškų. O ateinančią savaitę jų žadama pirkėjams pateikti dar daugiau.

Lietuviškų braškių augintojai šiemet džiaugiasi geru derliumi ir tikisi, jog įsibėgėjus pardavimui pavyks išlaikyti pernykštes kainas, rašo „Kauno diena". Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininko Vido Juodsnukio teigimu, pirmosios šiltnamiuose užaugintos lietuviškos braškės prekystalius pasieks po dviejų savaičių. Mat pavasario pradžioje šiek tiek pašalo braškynai, bet vėliau orai buvo palankūs.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis kreipėsi į Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius dėl Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Kreipimesi pažymima, kad žemės ūkio sektorius ir kaimo plėtra yra neatsiejama Lietuvos ekonomikos ir visuomenės dalis, o netolygi žemdirbiams teikiama parama iškraipo situaciją bendroje ES rinkoje ir neužtikrina sąžiningos ir nediskriminacinės konkurencijos tarp valstybių narių.

Jau šį šeštadienį, gegužės 28 dieną,  10 val. prekybos komplekse „Lapės“, prie Petro Vileišio tilto,   atsidaro  „Smetonos turgus“. Turgaus įkūrėjas ūkininkas Mykolas Čiplys tikina, kad nuo šiol ir kauniečiai galės apsilankyti ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų prekyvietėje. Čia ryte ir grįždami po darbo Kauno miesto gyventojai galės nusipirkti lietuviško ūkio gėrybių iš ūkininkų rankų.

Nemažai diskusijų visuomenėje sukėlė ir, turbūt, toliau kels fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Tikslas lyg ir gražus  – leisti žmonėms išmokėti savo skolas (arba dalį skolų) ir atkūrus mokumą pradėti gyvenimą iš naujo. Paradoksalu, tačiau siūlomos nuostatos taikomos visiems be išimties fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į vykdomą veiklą, turimą darbą ir pan. Neaišku, kodėl visus fizinius asmenis norima sulygiuoti tarsi pagal vieną šabloną.

Kaip ir kiekvieną pavasarį nuo balandžio iki birželio vidurio ūkininkai deklaruoja pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Praėjusiais metais iš viso surinkta apie 170 tūkst. paraiškų. Šiemet, iki deklaravimo pabaigos likus mažiau nei mėnesiui, deklaruota mažiau nei pusė praėjusių metų galutinio rezultato – apie 73 tūkst. žemės valdų. Deklaruojame, kad būtume konkurencingi Europos Sąjungoje Pasėlius ir žemės naudmenas deklaruojantys ūkininkai gauna tiesiogines išmokas.

Mažėjant norinčiųjų mokytis žemdirbiškų specialybių, vienos žemės ūkio profesinės mokyklos stambinamos. Kitos perduodamos savivaldybės žinion. Tačiau kai kurios savivaldybės, kaip Anykščių, tokios dovanėlės kratosi, praneša LTV „Panorama“. Gyventojų kaimuose mažėja, tad ir profesinių mokyklų klasės tuštėja. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija mokyklas stambina. Nuo liepos į vieną jungiamos Biržų ir Vabalninko profesinio mokymo mokyklos.

Gegužės 31-ąją, antradienį, TV3 eteryje startuos romantiškiausias vasaros projektas „Ūkininkas ieško žmonos“. Lietuvos moterims jau pristatyti septyni vieniši ūkininkai, o vyrams – ūkininkė. Laidoje išvysite, kaip projekto vedėja Nijolė Pareigytė su šūsnimi laiškų keliauja pas kiekvieną ūkininką į namus. Beje, norinčios susipažinti moterys patikusiems ūkininkams siuntė ne tik laiškus, bet ir smulkias dovanėles, džiovintas gėles ir net rankdarbius.

Lietuvių skrandžiui įprastos daržovės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, keliskart brangesnės. Pasak pardavėjų, šį pavasarį daržovių perkama mažiau, rašo „Lietuvos rytas“. Šiemet žiemą sėkmingai rusams daržoves pardavę Lietuvos ūkininkai džiaugiasi ištuštėjusiais sandėliais ir geru uždarbiu. O lietuviškų daržovių pristigę prekybos tinklai jų įsiveža iš užsienio arba iš lietuvių augintojų perka brangiau.

Daugiau nei pusės žiemkenčių netekusius mūsų krašto žemdirbius šį pavasarį užgulė dvigubi darbai ir išlaidos. Maža to, žemdirbiams trūksta grūdų iššalusiems žiemkenčiams atsėti ir akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro. Pabrango trąšos, tiesiog valandomis kyla sėklų kainos, įsiplieskė priekaištai grūdinių kultūrų veislių tyrėjams. Skaičiuoja didelius nuostolius „Šiemet — antri nuostolingi pasėlių žiemojimo metai, nuostoliai dar didesni negu pernai.

Elnių auginimas Lietuvoje – labiau pramoga, o ne verslas, teigia tokių ūkių savininkai. Tačiau perspektyvų įžvelgiama. Lietuviams žvėriena per brangi, o užsienio rinkos reikalauja didesnių kiekių nei vietos ūkininkai gali pateikti. Tačiau perspektyvų įžvelgiama, todėl elnius veisiančių ūkių daugėja net ir per krizę, praneša LTV „Panorama“. Mažeikių rajone esančio vieno stambesnių elnių ūkių Lietuvoje savininkas šiais kanopiniais susidomėjo prieš keliolika metų.

Nuo gegužės 4 d. internautai Jungtinėje Karalystėje turi galimybę žaisti realų internetinio žaidimo „FarmVille“ analogą, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Projektas buvo pavadintas „MyFarm“. Jis bus realizuojamas Vimpoul (Wimpole) fermoje Anglijos Kembridžšyro (Cambridgeshire) grafystėje. 10 tūkst. eksperimento dalyvių internetu ūkininkams rekomenduos, kokios veislės gyvulius pirkti, kokias grūdines kultūras sėti, patars, kaip padalyti lauką.

Vakar Šiauliuose ir Šiaulių rajone lankėsi premjeras Andrius Kubilius ir žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Žemdirbiai jiems guodėsi dėl žuvusių pasėlių. Žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ laukuose Žeimių kaime svečiai apžiūrėjo atsėjamą žieminių kviečių lauką. Agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis sakė, jog tokio nuostolio dar nėra buvę: po žiemos tenka atsėti daugiau nei pusę žuvusių žieminių javų, 90 procentų žieminių rapsų, iš viso — net 800 hektarų.

Antrus metus iš eilės žiemos padarytus nuostolius skaičiuojantys ūkininkai pranašauja prastą šiųmetį derlių ir aukštas grūdų supirkimo kainas, o gamintojai pripažįsta nematantys jokių požymių, kurie leistų atpiginti per pastarąjį pusmetį net tris kartus brangintą duoną. Grūdinių kultūrų augintojai skundžiasi, kad šie metai dar prastesni nei pernykščiai. Šalta ir mažai snieginga antra žiemos pusė daugiausia nuostolių pridarė Kretingos rajono žemdirbiams – čia iššalo apie 77 proc. pasėlių.

Dėl sunkios ekonominės padėties daliai ūkininkų neišgalinčių atsiskaityti už techniką, trąšas, bankų paskolas, gręsia bankrotas. Lietuvoje dar tik svarstomas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, tačiau ūkininkai ir Žemės ūkio rūmai tvirtina, kad jame numatyta bankroto procedūra ūkininkams netinka, nes žemės ūkis – specifinė šaka. Kol kas antstoliai fermose ar ūkininkų laukuose – dar reti svečiai. Tačiau po pernykščių permainingų metų jų turto areštų, pasak ekspertų, padaugėjo.

Tokijuje specialiai įrengtame turguje parduodami vaisiai ir daržovės iš Fukušimos regiono. Šios prekės - labai paklausios, pasakojo agentūros AFP žurnalistė. Atitinkama akcija suorganizuota siekiant solidarizuotis su ūkininkais, nukentėjusiais dėl branduolinių įvykių Fukušimoje.Visos parduodamos vaisių ir daržovių rūšys prieš tai buvo patikrintos, kad būtų garantuota, jog jos nėra užterštos radiacija.

Kai kurie ūkininkai skundžiasi, kad šie metai dar prastesni nei pernykščiai. Tuo metu draudikai skaičiuoja, kad išmokų suma šiemet išaugs net 10 kartų.Viename Šiaulių rajono ūkininko lauke iššalo net 70 hektarų užsodintų kviečių. Anot ūkininko, praėjusį rudenį žieminėmis kultūromis jis iš viso užsėjo per 300 hektarų – rapsai visiškai iššalo, o javų liko tik vietomis. Vyras sako, kad žuvusių pasėlių atsodinimas kainuos nemažus pinigus.

Dažnas mūsų mėgsta skaniai pavalgyti. Ne gurmaniškai – tiesiog skaniai pavalgyti. Viskas, ko tam reikia (ir be ko, tai neįmanoma) – kokybiški švieži produktai. Tie, kurie yra atvežti iš kaimo, pagaminti mažame ūkyje  savo rankomis ir su meile. Bet tokių produktų paieškai ir pirkimui  esame priversti išleisti didžiąją laisvadienių dalį, pardavėjai turguje keičiasi, kainos irgi – ir ne į geresniąją pusę.

Žemdirbiai trumpalaikiams darbams darbuotojus norėtų įdarbinti kur kas paprastesne tvarka nei dabartinė. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydami leisti ūkininkams kitokiomis sąlygomis, nei dabar nustatytos, įdarbinti pagalbinius darbuotojus. Žemdirbiai trumpalaikiams darbams žmones norėtų įdarbinti nupirkdami jiems verslo liudijimus arba įdarbinimo vekselius.

Dviejų pareigūnių bandymas atlikti valstybės patikėtą aplinkosauginių reikalavimų laikymosi kontrolę praėjusį penktadienį baigėsi prieš jas nukreiptu smurtu bei itin šlykščiu pažeminimu. Ūkininkės vyras atsidūrė areštinėje Ranką prieš moteris pakėlė didelio pienininkystės ūkio savininkės Vaidutės Stankevičienės vyras Vytautas Stankevičius. Po incidento jis buvo sulaikytas ir dviem paroms uždarytas į areštinę.

Naujas pieno kainų šuolis grindžiamas brangstančia žaliava ir smunkančiomis kainomis eksporto rinkose, praneša LTV naujienų tarnyba. Šiemet palyginti su pernai ūkininkams už pieną vidutiniškai mokama beveik ketvirtadaliu daugiau. Brangstant žaliavai, perdirbėjai sako išaugusias sąnaudas kompensuodavę gerais pardavimais ir kainomis eksporto rinkose. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Europos Sąjungoje ir Rusijoje pardavimai pradėjo smukti.

Artėjantis pavasario darbymetis šiemet ne vienam žemdirbiui tampa galvos skausmu – už toną javų sėklos tenka mokėti trečdaliu brangiau. Tuo metu daržovių augintojai didesnių išlaidų neturėtų patirti.

Žemdirbiams, sumaniusiems įsigyti laisvos valstybinės žemės, tenka ne tik spėlioti, kiek ji kainuos, bet ir įveikti daug biurokratinių procedūrų. mantas.malcius.lt nuotr. Norintieji įsigyti laisvos valstybinės žemės turi ne tik už savo lėšas parengti projektą, ilgai užtrukti tvarkydami kitus dokumentus, bet ir tikėtis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus. Įsivaizduokite, kad ieškote naujo būsto. Skelbime susidomite butu, kurio dokumentai nesutvarkyti, bet kaina patraukli.

Sėklinių bulvių pardavėjai pritrūko sėklos - nors bulviasodis dar neprasidėjo, tačiau jau aišku, kad visų užsakymų patenkinti nepavyks, nes po pernykščių pelningų metų ūkininkai norėtų išplėsti šios kultūros plotus, antradienį rašo „Verslo žinios“. „Pritrūkome tiek maistinių, tiek sėklinių bulvių. Jau nebegalime patenkinti visų užsakymų. Kainos mus taip pat džiugina“, - pasakoja UAB „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis. Jo teigimu, atsivežti sėklos nepavyks, nes ES jos taip pat trūksta.

Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pasinaudoję ūkininkai džiaugiasi padidinę ūkių konkurencingumą ir ūkininkaujantys pažangiau. Pagal tris KPP priemonės veiklos sritis parama teikiama mėšlo bei srutų apdirbimo modernizavimui, investicijoms į žemės ūkio produkcijos gamybą ir paslaugas, taip pat energetinių augalų veisimui.

Sveikatos apsaugos ministerijos slaptai nuo socialinių partnerių kurtame projekte planuota ūkininkams padidinti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, tačiau netikėtai apsigalvota. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketino paslapčia prisidėti kuriant naujas darbo vietas. Įgyvendinus ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatomiems naujiems mokesčiams administruoti būtų reikėję apie 50 naujų darbo vietų.

Šiemet įsigaliojus keturioms naujoms valdymo reikalavimų grupėms, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui gavėjai turės laikytis augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimų.

Pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemonės  „Pusiau  natūrinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės pretenduoti į parama leis dar smulkesnių nei iki šiol ūkių valdytojams.

Pasinaudojusieji parama pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones iki sausio 20 dienos turėjo pateikti ataskaitas už projektų įgyvendinimą. Pagal tam tikrą formą užpildyta ataskaita projekto įgyvendinimo laikotarpiu teikiama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams per 20 kalendorinių dienų. Specializuotoje svetainėje www.paramakaimui.

Dėl gerokai išaugusių pašarinių grūdų ir pašarų kainų grūdų perdirbėjai, paukščių ir kiaulių augintojai Vyriausybės yra paprašę laikinai nereikalauti importo muitų grūdams iš ne ES šalių. Žemės ūkio ministerijos teigimu, Briuselio atsakymas dėl leidimo bus negreit. Tačiau patys ūkininkai jau abejoja, ar muitų suspendavimas padės. Esą vienintelė išeitis gali būti mėsos branginimas.

Vakar Žemės ūkio ministerija išsiuntė prašymą Europos Komisijos komisarui, prašydama trejiems metams — iki 2014-ųjų gegužės mėnesio pratęsti pereinamąjį laikotarpį dėl draudimo užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Lietuvoje tikimasi, kad rinkos liberalizavimas po trejų metų ūkininkams atneštų mažiau žalos. Tačiau realistai tikina: kas norėjo, tas jau seniai susipirko žemes Lietuvoje.

Dėl padidėjusios daržovių paklausos iki pavasario lietuviškos produkcijos greičiausiai nebeliks. Masinis daržovių eksportas į Rusiją – tarsi gaivus oro gurkšnis šalies augintojams. Ūkininkai sako atsikvepiantys po pastarųjų metų sunkumų, kai buvo sumažėjęs ir vartojimas, ir produkcijos kainos. Eksportas leidžia išvengti ir stambiųjų prekybininkų spaudimo. Daržovių kainos vis auga „Bulvių, galima sakyti, jau nebeturiu.

Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, vien pir­mą­ją šių me­tų sa­vai­tę bul­vės pa­bran­go treč­da­liu. Ūki­nin­kai sa­ko, kad per mė­ne­sį su­pir­kė­jai kai­nas pa­kė­lė vos ne dvi­gu­bai. Ir di­di­na jas to­liau. Ga­li bū­ti, kad iki pa­va­sa­rio lie­tu­viš­kų bul­vių ne­be­liks, nes jos tie­siog iš­ke­liaus į Ru­si­ją. Ly­gi­nant su 2009-ųjų der­liu­mi, bul­vės bran­go tris kar­tus ir jų su­pir­ki­mo kai­na pa­sie­kė 1,2 li­to.

Po didžiausios pastarųjų dešimtmečių sausros Indijoje nusižudė daugiau kaip 17 tūkst. ūkininkų, praneša agentūra AFP. Vyriausybės duomenimis, 2009-aisiais savo noru mirtį pasirinko 17 tūkst. 368 ūkininkai, pirmiausiai – Maharaštros, Karnatakos ir Andra Pradešo valstijose šalies pietuose ir vakaruose. Vyriausybė oficialiai neįvardijo savižudybių priežasčių. 2009-aisiais musoniniai lietūs buvo silpniausi per pastaruosius 37 metus. Atitinkamai menkas buvo ir derlius.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) dalyviai raginami nelaukti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios ir jau dabar atvykti į seniūnijas atnaujinti 2010-aisiais įbraižytų deklaruotų plotų.

Šalies žemdirbiai bei miško savininkai Europos Sąjungos bus remiami ir penktaisiais Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo metais. Žemės ūkio ministras patvirtino paraiškų paramai gauti teikimo grafiką, pagal kurį šiais metais paraiškas paramai galima teikti beveik pagal visas  I  krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“  priemones.

Dešimt ūkių dalyvauja projekte, kurio tikslas – išsaugoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, retus pievų paukščius. Itin retą Žuvinto ir Nemuno deltos pievose perintį paukštelį – meldinę nendrinukę – galima sutikti tik septyniose pasaulio šalyse. Lietuvoje saugomas stulgys bei griežlė – taip pat reti, šlapių pievų gyventojai. Atkurti šiems paukščiams tinkamas buveines ėmėsi dešimties ūkių savininkai: iškirsti apleistų pievų krūmai, jas imta šienauti, ganyti gyvulius.

Daugeliui žemdirbių šie metai buvo sudėtingi ir labai skirtingi. Vieni ūkininkai ir bendrovės džiaugėsi neblogu derliumi ir išaugusiomis kainomis, o kitų patirtų nuostolių nepadengė nei išaugusios supirkimo kainos, nei ES ir valstybės parama. Su augimo ženklu Šiuos metus galėtume pavadinti itin spartaus eksporto augimo metais. Pasak banko DnB NORD vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio, ne išimtis ir padėtis žemės ūkyje.

Per 2010 m. sausio-lapkričio mėn. „Ūkio bankas“ žemės ūkio subjektams suteikė 8 kartus daugiau paskolų negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Su ūkininkais pasirašytų naujų sutarčių suma per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių sudarė 24,2 mln. litų ir beveik penkis kartus viršijo per tą patį 2009 m. laikotarpį sudarytų sutarčių sumą. „Šiemet žemdirbiai ir ūkininkai skolinosi aktyviau nei praėjusiais metais.

Jau ketvirtus metus veikianti „Pasitikėjimo linija“ – priemonė, siekiant užtikrinti kuo skaidresnį paramos įsisavinimą. Ja paskambinę ūkininkai, kaimo gyventojai ir kiti asmenys gali pranešti apie galimus korupcijos atvejus, nesąžiningą paramos gavėjų elgesį. „Pasitikėjimo linija“ veikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iniciatyva. Paskambinus ja galima anonimiškai pranešti apie pastebėtus pažeidimus ir kitus neteisėtus paramos įsisavinimo atvejus.

Prekiaujantieji tradiciniam Kalėdų stalui reikalingais produktais šią savaitę tikisi tikro pardavimų bumo, nors kai kurie jų, kaip ir tiekėjai, nebeturi ko parduoti. Kalakutai, žąsys, antys – tradiciniai Kalėdų stalo atributai. Tačiau norint paruošti tradicinius kalėdinius patiekalus – pavyzdžiui, kalėdinę žąsį, – neretai tenka ne tik pakratyti piniginę, bet ir iš anksto pas ūkininkus užsisakyti paukštį.

Iki metų pabaigos dar renkamos paraiškos paramai pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas“ priemones. Šalies žemdirbiai bei miško savininkai raginami nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas pateikti anksčiau.

Ūkininkų organizacijos reikalauja, kad Vyriausybė sušvelnintų aplinkosaugos reikalavimus gyvulių ūkiams, sakydamos, kad kitaip Lietuva taps įsivežančia maistą šalimi. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius žada atsižvelgti į jų reikalavimus, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Meškalaukio kaimas laikinai atsikvėpė – danui priklausiančiose kiaulidėse dabar per šalta auginti gyvulius. Gyventojai kovojo prieš smarvę iš fermų, bet nelaimėjo – pavasarį čia vėl bus 2 tūkst. kiaulių.

Šalies jaunieji ūkininkai, neturintys profesinio arba aukštojo žemės ūkio srities išsilavinimo, kviečiami įgyti tinkamą ūkininko kvalifikaciją. Įgyti reikiamą kvalifikaciją  privalu tiems jauniesiems ūkininkams, kurie  teikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ūkininkavimo  pradmenų  programos nepakanka Šalies jaunieji ūkininkai turi vienokį ar kitokį išsilavinimą.

Daliai pareiškėjų šiemet nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos buvo mokami tiesioginių išmokų avansai. Jais buvo mokama dalis pagrindinės tiesioginės išmokos – 135 Lt/ha.

Paramos viešinimo priemones - lipdukus, aiškinamuosius ar informacinius stendus - atsižvelgiant į projekto dydį, turi naudoti ūkininkai, kaimo gyventojai, įmonės ir kiti paramos gavėjai, kurie įgyvendina projektus pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones. ES paramos projektai – viešinami Paramos lėšomis įgyvendinamų projektų viešinimas – vienas iš įsipareigojimų, kurių turi laikytis paramos gavėjai. Deja, neretai šis įsipareigojimas yra pamirštamas.