ūkininkai

Mokslininkų skaičiavimu, Lietuvos parduotuvėse pieno produktų kainos beveik atitinka ES vidurkį arba yra kiek žemesnės. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, tai lėmė nuo praėjusio rudens padidėjusios supirkimo kainos ir gamybos bei prekybos kaštai, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkų turgelyje Vilniaus centre nenugriebto pieno litras – 2 Lt. Tai pigiau nei parduotuvėje, tačiau iš tos kainos ūkininko kišenėje lieka beveik visa suma.

Ramygaloje iškils gyvūnėlių kraiko gamykla ir galbūt pieno perdirbimo įmonė. Siekia, kad persigalvotų Pirmąjį investuotoją – austrų kapitalo įmonę „ASP-BEDD productions“ Ramygalos laisvojoje ekonominėje zonoje suradusi Panevėžio rajono savivaldybė stengiasi pritraukti antrąjį – pieno gamintojų kooperatyvą „Pienas Lt“. Maždaug 100 milijonų litų kainuosiančią pieno perdirbimo gamyklą ketinantis statyti kooperatyvas jai vietą jau kaip ir buvo nusižiūrėjęs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ...

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) veikia Informacijos teikimo skyrius, kuriame galima gauti išsamią informaciją apie ES paramą kaimo plėtrai. Šiame skyriuje žemdirbiai gali gauti visą jiems aktualiausią informaciją apie paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones: kokie reikalavimai keliami siekiant gauti paramą, kokius dokumentus reikia pateikti kartu su paraiška, kaip įvykdyti visus keliamus įsipareigojimus ir pan.

Ūkininkai įtaria, kad, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis, supirkėjai ir perdirbėjai naudos svarstykles bando nusverti į savo pusę. Dar prieš keletą metų ūkininkai kai kada buvo verčiami pasirašyti taip vadinamas tuščias sutartis – be produkcijos supirkimo kainos. Dabar vieni žemdirbiai džiaugiasi sudarę išankstines sutartis, kiti vengia išankstinių įsipareigojimų, kurie kartais tampa tarsi kilpa.

Trąšų pirkimo loterijoje šį sezoną laimėjo tie, kurie jų įsigijo praėjusių metų lapkritį. Dabar trąšų kainos auga, o jų gamintojai su viltimi kalba apie rinkos atsigavimą ir lyg susitarę pranašauja kainų augimą iki vėlyvo pavasario. Šį kartą pirkimo loterijoje pasisekė Aukštaitijos ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius trąšomis pasirūpino praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai jų kainos dar nekilo į kalną.

Šiuo metu mokamos tiesioginės išmokos už pernai deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Paramos lėšų taip pat sulauks Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonių „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ dalyviai, paraišką paramai gauti teikę kartu su žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijomis.

„Valdžia susimokė su perdirbėjais: nuo šių metų uždraudė išvežti į užsienį mūsų užaugintus veršelius. Jei vietos perdirbėjai už veršelius mokėtų tiek, kiek moka užsieniečiai, juos tikrai parduotume saviems perdirbėjams. Bet jų siūlomos kainos daugiau nei dvigubai mažesnės", - piktinosi į redakciją skambinusi obelietė ūkininkė.

Žemės ūkio ministerija ir ūkininkų interesus ginančios organizacijos be reikalo puoselėja viltis, kad Ūkio ministerijos specialistai parengs ūkininkams priimtiną Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuriame bus numatytos specifinės ūkininkų bankroto procedūros. Tokių tikslų ir ketinimų Ūkio ministerijos specialistai neturi. Rengia alternatyvų projektą Bankroto procedūra sudėtinga. Neverta tikėtis, kad nesėkmės atveju ūkininko skolos būtų kaip nors nurašytos.