ūkininkai

Pritrūkę žemės lygumose austrai ropščiasi į Alpes ir valstybė tai darantiems ūkininkams padeda kiek gali. Tokios pagalbos mes galime tik pavydėti. Tuo įsitikino neseniai Zalcburgo federacinėje žemėje apsilankiusi jaunųjų Lietuvos ūkininkų grupė. Pabandykime įsivaizduoti Kuto Hungcalto 12 ha ūkį. 4 ha sudaro pievos su 60 laipsnių nuolydžiu, 6 ha – su 35–50 laipsnių nuolydžiu ir tik 2 ha nuolydis mažesnis nei 35 laipsniai.

Ūkininkų tiekiamų grikių kainos Rusijos Altajaus krašte per pastarąsias dvi savaites šoktelėjo 40 proc., iki 15–16 tūkst. rublių už toną. Apie tai rašo „Komersant“, remdamasis Agrarinės rinkos konjunktūros instituto (ARKI) duomenimis. Grikių kainas pakėlė ne tik ūkininkai, bet ir perdirbėjai. Nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 10–osios perdirbėjai grikių tonos kainą pakėlė 7,9 proc., iki 27,3 tūkst. rublių už toną.

Pieno gamintojai apmaudauja, kad 2011-uosius paskelbus pieno kokybės metais ir sugriežtinus pieno supirkimo tvarką bei kokybės kontrolę buvo žlugdomi kooperatyvai. Pasak žemdirbių, pieno perdirbėjų stovykloje bręsta naujos idėjos, dėl kurių kryžiuotos ietys neseniai vykusiame Pieno tarybos posėdyje.

Raseinių rajono mero Remigijaus Ačo iniciatyvoms nepritariantys ūkininkai ir opozicijos atstovai žada rengti protesto akcijas. Mero R. Ačo inicijuoti pertvarkymai susilaukė ūkininkų, kaimo bendruomenių ir tarybos   opozicijos atstovų pasipiktinimo, o atleistieji savivaldybės darbuotojai teisybės ieško teismuose, praneša LTV naujienų tarnyba. Teigiama, kad Remigijui Ačui pradėjus vykdyti savivaldybės reorganizaciją, rajone kilo tikra nepasitenkinimo audra.

Baigiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai (KPP ), šiemet ypač aktyviai paraiškas teikė ir modernizuoti savo ūkius siekiantys ūkininkai. Paraiškose pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį prašoma paramos suma viršijo keturis kartus skirtą metams biudžetą. Lapkričio mėnesį buvo skirta papildomai paramos lėšų, kad visi pareiškėjai, tenkinantys pirmąjį prioritetinį kriterijų, sulauktų paramos.

Ant pro­duk­tų eti­ke­čių daž­nai ran­da­me pa­ra­šy­ta „tik iš na­tū­ra­lių ing­re­dien­tų“, „be hor­mo­nų“, „ge­ne­tiš­kai nemodifikuo­ta“, bet tai dar ne­reiš­kia, kad pro­duk­tas yra eko­lo­giš­kas. Pa­žiū­rė­ję ar­ba pa­ra­ga­vę ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti, ar pro­duk­tas tik­rai toks yra. Tik ser­ti­fi­kuo­tas ga­min­to­jas tu­ri tei­sę rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją kaip ekolo­giš­ką. Tad kuo ski­ria­si na­tū­ra­lus nuo eko­lo­giš­ko? Spal­va, kva­pas, sko­nis.

Dar prieš penkerius metus šalyje buvo per milijoną galvijų, dabar likę vos 686 tūkstančiai. Tvartuose bekriuksi vos 700–900 tūkstančių kiaulių, o apie 1990-uosius žemdirbiai jų augino 3 milijonus ir Europoje garsėjo kaip mėsos eksportuotojai. Kodėl mūsų ūkininkai nebenori auginti gyvulių, o parduotuvėse trūksta lietuviškos mėsos? Galvijų apskaita bauginanti. Jeigu gyvulių ir toliau taip smarkiai mažės, lietuviškos mėsos skonį teks pamiršti.

Specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas česnakų auginimu. Tačiau kol kas rinkoje dėl vaistinių ir maistinių savybių itin vertinamų česnakų, išaugintų Lietuvoje, labai nedaug. Kodėl ši daržovė tokia reta mūsų profesionalių daržininkų laukuose? Pirkėjai renkasi akimis „Kainos rinkoje aukštos, tačiau lietuviškų česnakų pasiūla menka, nes šiai daržovei išauginti reikia daug rankų darbo. Bulvių nėra kur dėti, o česnakų stinga.

Stebėtinai šiltas ruduo žemės ūkio specialistams kelia nerimą – tokios oro sąlygos gali pakenkti vaismedžiams ir žieminėms kultūroms. Žiema į Lietuvą nusprendė neskubėti: kol kas oro temperatūra beveik kasdien vis dar kilsteli termometro stulpelį aukščiau nulio. Tokios sąlygos ne itin tinkamos žemės ūkio kultūroms, tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, jog kol kas dar sunku prognozuoti, kokią tai įtaką turės būsimam derliui.

Mokinius ir darželinukus gimtoje žemėje išaugintus vaisius ir daržoves vartoti skatinanti Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa daugiau naudos teikia lenkų ūkininkams. Lietuvos vaikai mokyklose ir darželiuose per mokslo metus galėtų nemokamai suvalgyti vaisių ir daržovių už bemaž 4 mln. litų, o vietos ūkininkams būtų užtikrintas jų pagamintos produkcijos supirkimas. Tačiau išnaudojama tik apie ketvirtadalis šios sumos.

Lietuvoje sunkiai ką nustebinsi pasakojimais apie paskolų aferas, tačiau kuomet kalbama apie 6 milijonus litų, intriga atsiranda. Tuo labiau, kai pamatai Ramutę, įtariamą pasiskolinusią tokią sunkiai protu suvokiamą sumą. Paprasta kaimo moterėlė, kurios mėnesio pajamas iš akies įvertintum kokiu tūkstantėliu litų, tik ne šimtais tūkstančių. Ne ką turtingesni atrodo ir jai pinigus skolinę žmonės, tačiau mitas apie skurstantį Lietuvos kaimą, pamačius įrodymus, griūna kaip kortų namelis.

Sklando legenda, kad barmenai moka susidoroti su potraukiu alkoholiui kur kas geriau nei visi kiti, nes jie nuolatos yra apsupti stipriųjų gėrimų. Ką gi, tai melas. Tikimybė, kad barmenas mirs nuo alkoholizmo net 2,33 karto viršija vidurkį. „Business Insider“ peržiūrėjo 11 mln. mirties liudijimų duomenų bazę ir išrinko tas profesijas, kurių atstovus mirtis dėl alkoholizmo ištiko dažniausiau nei kitus. Atkreipiame dėmesį, jog tyrimui buvo panaudoti JAV piliečių mirties liudijimai.

Šiandien vilniečiams bei miesto svečiams sveikos mitybos piramidės principus sveikatinimo dienoje primins Tatulos programos dalyviai. Tokia mugė, kurioje dalyvaus Lietuvos ekologinės gamybos ūkininkai, sostinėje vyks pirmą kartą. Mugės metu ūkininkai ne tik pristatys savo auginamą produkciją, papasakos, kokiomis sąlygomis augina ekologišką produkciją, bet ir parodys, kaip pasigaminti nebrangius patiekalus iš ekologiškų maisto produktų.

Iki Indijos „Grand Prix“ lenktynių debiuto liko mažiau nei dvi savaitės. Tačiau Indijos ūkininkai ir toliau grasina, kad neleis vykti „Formulės-1“ etapui. Jie piktinasi, kad negavo tinkamos kompensacijos už savo žemes, kurios buvo skirtos naujo autodromo statybai. Kaip praneša „Hindustan Times“, ūkininkai vietos valdžiai pateikė raštišką pranešimą, kuriame rašo, kad jeigu jų reikalavimai nebus įvykdyti, jie pradės protesto akcijas ir sieks neleisti įvykti „Formulės-1“ lenktynėms.

Tradicinė Marijampolės krašto žemdirbių derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2011“ šiemet gražiai sutapo su seniausio Lietuvoje Marijampolės cukraus fabriko 80 metų jubiliejumi. Tad dvi šventės viena kitą papildė ir suteikė miestiečiams džiugių akimirkų. Į J.Basanavičiaus aikštę šeštadienio rytą susirinko daugybė tautodailininkų, amatininkų, prekybininkų su savo gaminiais. Nuo jų neatsiliko šio krašto ūkininkai, susivežę gausybę sūrių, dešrų, lašinių, naminės duonos, įvairių daržovių.

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga. Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Apie šimtą žemdirbių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos trečiadienį Briuselyje prie Europos Parlamento (EP) ir Europos Komisijos (EK) surengė piketą dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos 2013-2017 metams. Jie pareikalavo, kad tiesioginių ES išmokų suma visų ES šalių ūkininkams būtų apytikriai vienoda, o pereinamasis laikotarpis nuo dabartinės neteisingos sistemos neturėtų trukti ilgiau nei 2 metus.

Dosnus derlius – džiugi žinia pirkėjams, liūdna – ūkininkams. Šiemet kopūstai, bulvės, burokėliai gerai užderėjo ne tiktai Lietuvos, bet ir Rusijos laukuose, rašo „Lietuvos rytas“. Todėl daržovių kaina turėtų vis kristi. Tuo tarpu ūkininkai suka galvą, kam parduoti pilnus sandėlius daržovių. Kaip ir kasmet jų akys krypsta į nepasotinamą Rusijos rinką. „Šįmet kopūstai nereikalingi eksporto rinkoms. Rusai ir patys užsiaugino, ir pigiau iš Kazachstano, Baltarusijos įsiveš.

Įsivaizduokite, sutikote gatvėje seną pažįstamą, o šis ir sako: „Stengiuosi gyventi ekologiškai.“ Tai, kad galbūt pamanėte, jog jūsų bičiulis rūšiuoja šiukšles, nenaudoja indų ploviklio, taupo vandenį ir elektrą, o gal perka specialiomis etiketėmis pažymėtą maistą, visai nereiškia, jog esate arti tiesos. Jeigu vienam atrodo, jog norint savo gyvenimo būdą pavadinti darniu aplinkai užtenka atsisakyti keleto netikusių įpročių, tai kitas būtinai manys, jog šių žingsnių negana.

Lietuvos Vyriausybė ir kitos institucijos turi stengtis, kad iš Europos Komisijos (EK) būtų išsiderėta palankesnė tiesioginių išmokų tvarka Lietuvos ūkininkams, kitaip jiems Europos Sąjungos (ES) rinka dar ilgai bus užverta, sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Spalio 12 d. pasirodys EK pasiūlymas dėl bendrosios žemės ūkio reformos po 2013 m. Pasak Z. Balčyčio, mažiausias tiesiogines išmokas ES gaunantys ūkininkai, tarp jų ir Lietuvos, šio dokumento laukia su nerimu.

Išmokų gavėjai apmaudauja, kad kasmet didėjantis dokumentų skaičius ir įvairių taisyklių gausa atima vis daugiau laiko bei jėgų, o kai kurie neapibrėžtumai stumia į aklavietę. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia, kad daugėja išmokų siekiančių ūkininkų, kurie nesilaiko Kompleksinės paramos reikalavimų. Dėl to pernai kontroliuojančios institucijos sankcijas pritaikė 7 606 ūkių šeimininkams – beveik dvigubai daugiau nei 2009 m. Dėl rastų pažeidimų ūkininkams neišmokėta 12 mln. 600 tūkst.

Daugelis žemdirbių abejoja, kad jų karvių pienas užterštas inhibitoriais, tačiau tokių atvejų vis daugėja, o moksliniai tyrimai pateikia neįtikėtinų versijų. Šalyje daugėja pieno gamintojų, kuriems abejonių kelia jų pieno kokybės tyrimai. Nemažai ūkininkų priversti periodiškai nutraukti pieno tiekimą, dėl žaliavoje aptinkamų inhibitorių praranda daug pajamų. Žmonės tikina, kad šių medžiagų aptinkama ir sveikų, jokiais vaistais negydytų karvių piene.

Žaliuosius plotus nebenaudojamose žemėse skatinama veisti ir Europos Sąjungos (ES) skiriamomis lėšomis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) priemones paraiškas teikę ūkininkai prie šalies miškų ūkio plėtros gali prisidėti apleistus ar nebereikalingus sklypus apsodindami mišku. Apželdinti sutrukdė gamtos sąlygos Pakruojo rajone, Šukonių kaime gyvenantis Jonas Beconis ES skiriamą paramą panaudojo žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui.

Gausią Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantys ekologiniai ūkiai dygsta lyg grybai po lietaus, bet niekas nežino, kiek iš tiesų ekologiškos produkcijos jie pagamina. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne juokais užsimojo išsiaiškinti, ar prisidengiant ekologinio ūkio sertifikatais nėra piktnaudžiaujama ES paramos lėšomis. Padidėjo pusketvirto karto Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota daugiau nei 2 600 ekologinių ūkių, užimančių 150,7 tūkst. hektarų bendrą plotą.

Lietuva iš Europos Komisijos (EK) sėkmingai išsiderėjo teisę pratęsti apribojimą parduoti žemę užsieniečiams, tačiau diskusijas iš naujo įplieskė dviejų ministrų ginčas. Užsienio ūkininkų susidomėjimas dirbti Lietuvoje – akivaizdus. Kai kuriuose rajonuose jie jau yra išsinuomoję ar įsigiję daugiau kaip pusę visos žemės ūkio paskirties žemės. Kai kurie mano, kad būtina numatyti daugiau saugiklių parduodant žemę užsieniečiams.

Užventės kaime (Mažeikių r.) veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Revijoma“ veiklos sąlygas pagerino pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) parama. Ji teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. Šiemet parama pasinaudoti siekiančių perdirbėjų paraiškos yra vertinamos pagal nustatytus pirmumo kriterijus, sudarant projektų pirmumo p...

Daugelis šalies bulvių augintojų skundžiasi lietaus užlietais laukais ir baiminasi, kad į aruodus supiltas derlius nepradėtų pūti. Šiemet bulvių augintojai iš pradžių džiaugėsi gerai užderėjusiu derliumi, bet rugpjūčio liūtys sutrukdė jį sklandžiai nuimti. Taip pat dėl didelės drėgmės bulves bus sudėtinga išsaugoti sandėliuose iki to laiko, kai šių daržovių paklausa būna didžiausia – žiemos ir pavasario. Stambesniuosius ūkininkus kamuoja ir nežinia dėl eksporto perspektyvų.

Šįmet nei žiema, nei vasara nebuvo palanki javų augintojams. Žiemą dalis žieminių iššalo, per vasarą juos merkė lietūs. Liūtys neleidžia javų ir nukulti. Tačiau derliaus gausa ir grūdų kainos žemdirbius džiugina. Derlingumą bei grūdų kokybę lėmė ne metrologinės sąlygos, o žemdirbių turima nauja žemės dirbimo bei derliaus nuėmimo technika.

Žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara užsiimančios įmonės bei kooperatyvai šiemet aktyviai siekia pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) teikiama parama. Jau pirmojo paraiškų rinkimo etapo metu perdirbėjų prašoma paramos suma 40 mln. litų viršijo skirtąją metams. Antrajam paraiškų rinkimo etapui, vykusiam liepos mėnesį, papildomai skirta 47,9 mln. litų paramos lėšų.

Centriniame Kauno turguje duris atvėrė agroturgelis, kuriame bus prekiaujama ūkininkų natūriniuose ūkiuose išauginta produkcija. Pasak vieno iš šio turgelio įkūrėjų, kooperatyvo „Agroturgelis.LT“ direktoriaus Viliaus Ardzijausko, produkcija, kurios galima įsigyti šiame turgelyje, yra auginama natūriniuose ūkiuose pritaikant visas ekologines auginimo priemones. „Tikrą ekologišką produkciją užauginti yra labai brangu, todėl jos kainos labai aukštos, ir, deja, ne visiems prieinamos.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Pastaruoju metu kaip niekada dažnai įvairiose informacinėse priemonėse linksniuojant medžiotojų ir ūkininkų santykius, išaugusios laukinių žvėrių populiacijos daromą žalą ūkinei veiklai, pravartu susisteminti besikartojančias problemas ir priminti, kaip jos gali būti sprendžiamos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Remiantis jais, laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.

Remiantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) 2010 m. pažangos ataskaita, priemonių įgyvendinamas vyksta sėkmingai. Pagal ataskaitoje pateiktus rezultatus, pareiškėjai vis aktyviau naudojasi už aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą skiriamomis kompensacinėmis išmokomis. Teigiami rezultatai KKP II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonėms įgyvendinti skirta beveik 2 770,93 mln. Lt.  404,4 tūkst.

Rytoj baigiasi jau antrasis šiais metais paraiškų rinkimas žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei rinkodarai remti. Projektų įgyvendinimui bus naudojamos kitų metų ES ir nacionalinės paramos lėšos.

Po Jonavos rajone praūžusio kiaulių maro beveik pusė šių gyvulių augintojų teigia balansuojantys ant išlikimo ribos, nes sumažėjo ir vartojimas, ir kainos, rašo „Kauno diena“. „Kiaulienos paklausa mažesnė nei pernai, kainos taip pat krito, tačiau tai siečiau su vis dar nesibaigiančia krize, o ne su maru“, - sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Ūkininkai meldžia saulėtų orų, o supirkėjai mano, kad tarptautinėje rinkoje kol kas nėra ženklų, jog brangs grūdai. Stebėdami subrendusius javus žemdirbiai nerimauja dėl audringų orų, mat kai kur kruša ir liūtys jau pridarė žalos. Šiemet gerokai mažiau sudaryta išankstinių sutarčių, nes baiminamasi ir dėl derlingumo, ir dėl sunkiai nuspėjamų kainų. Grūdai atpigo Lietuvoje ir kitose šalyse kombainams išvažiavus į laukus smarkiai nukrito grūdų kainos.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį ,,Žemės konsolidacija“ tokių projektų rengimą ir įgyvendinimą remia Europos Sąjunga (ES) ir valstybė. Svarbiausia – laisva valia Pagal nuo šių metų įsigaliojusią tvarką, Lietuvoje žemės konsolidacijos projektų rengimą ir įgyvendinimą organizuoja valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.

Dėl dažno ir gausaus lietaus kaimo keliai pasidarė sunkiai išvažiuojami net vasarą. Permaininga šių metų vasara parodė, kokia prasta mūsų kelių būklė. Vis dažniau prašniokščiančios liūtys žvyrkelius paverčia pliure. Už vietinius kelius atsakingų seniūnijų darbuotojai tvirtina,kad žvyruoti keliai tik prastės. Dėl tokios padėties bei prognozių jau rimtai supyko Kelmės rajono ūkininkai.

Šiauliečiai pastaruoju metu pastebėjo, kad beveik visuose prekybos centruose gausu pažaliavusių bulvių. Specialistai perspėja nevalgyti tokių, nes jos nuodingos. Ūkininkai keikia prekeivius, kurie nemoka sandėliuoti daržovių, ir gyventojams siūlo žemės ūkio produkciją pirkti tiesiai iš ūkių – dvigubai pigiau ir sveikiau. Žalių bulvių medžioklė Šiaulietis Modestas vieną vakarą apsilankė keliuose didžiuosiuose Šiaulių prekybos centruose – bandė įsigyti bulvių.

Ūkininkai Kauno merui apskundė tarybos narį, kuris, gindamas be leidimų prekiavusią dukrą, grasino uždaryti visus turgelius.Politikas tokio savo elgesio nekomentuoja, bet pripažįsta gynęs mergaitę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Konfliktas tarp ūkininkų ir Kauno tarybos bei Valstiečių liaudininkų sąjungos nario Kazimiero Nausėdos kilo mobiliajame ūkininkų turgelyje Šančiuose. Savo užaugintu derliumi prekiaujantys žemdirbiai pasipiktino viena iš prekybininkių.

Kaimas virsta priemiesčio vasarnamiu arba žiūri balzganomis tuščių langų kiaurymėmis apleistas ir pamirštas. Kaimo žmonės beveik nelaiko karvių, jas dažnai pakeičia ožkos. Ūkininkai neišgyventų iš ekologinių ūkių, todėl duoną augina ne su meile, o su chemija ir yra labiau verslininkai, nei žemdirbiai. Tokį kaimą pamatėme Lietuvos aruodu prieškario Lietuvoje vadintoje žemėje.

Kaune, Šančių mikrorajone, esančioje privačioje aikštelėje, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ atidarytame naujame mobiliajame ūkininkų turgelyje  užfiksuotas incidentas. Prekeiviai patys aptiko nesąžiningai prekiaujančius savo kolegas, kurie nepakluso turgavietės taisyklėms, apgaudinėjo klientus ir dangstėsi Kauno Tarybos nario užtarimu. Nesąžininga prekyba dangstoma Tarybos nario vardu Apie 10 val.

Liepos 6-oji jauniems Elektrėnų savivaldybės, Semeliškių seniūnijos, Noškūnėlių kaimo ūkininkams Snieguolei ir Alvydui Karalevičiams įsimins ne tik kaip Valstybės šventė. Apie 16 val. praūžęs viesulas kaip kortų namelį sugriovė tik pastatytą ūkinį pastatą, kuriam buvo belikę uždėti stogo dangą, su šaknimis išrovė obelis, suniokojo gandralizdį su gandriukais.

Vasarai įpusėjant, prekystaliai vis labiau lūžta nuo sodo ir daržo gėrybių. Manoma, kad šiemetinis derlius bus vidutinis, o kainos neturėtų būti tokios aukštos kaip pernai. Kita vertus, viską gali sugadinti orai. Kol kas augintojai ir jiems atstovaujančios organizacijos apie šiemetinį derlių kalba nelabai noriai – dar visko gali įvykti, orai gali prikrėsti daug piktų pokštų. Tad bijoma netyčia prisikalbėti.

Įžūlūs keturračių vairuotojai nesižvalgo įstatymų pusėn – juos pažeidinėja, niokodami jiems gerai pažįstamų ūkininkų turtą. Spręsti seniai įsišaknijusios problemos  į Pagėgių savivaldybę rinkosi Lumpėnų seniūnijos ūkininkai, pasienio bei policijos vadai.

Kelmės rajono ūkininkai Brazai įgyvendino daugiau kaip dešimtį Europos Sąjungos paramos projektų ir sukūrė modernų pienininkystės ūkį. Neabejotinai prie to prisidėjo ir parama, gauta dalyvaujant įvairiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse. Pradėjo nuo palapinės ir dviejų karvių Žinią, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Zenonas Brazas išgirdo Vokietijoje, kur tarnavo  sovietinės kariuomenės dalinyje.

Vasaros vėjuje banguoja Japonijos žaliosios arbatos laukai. Tačiau šis kaimiškas vaizdelis slepia bręstančia nacionalinę krizę. Kiek anksčiau šį mėnesį Japonijos vyriausybė uždraudė naudoti žaliąją arbatą iš kai kurių trijų – Točigio, Čibos ir Kanagavos –prefektūrų dalių bei visos Ibarakio prefektūros. Pareigūnai nustatė, kad radioaktyvaus cezio kiekiai arbatos lapuose viršija leistiną 500 bekerelių kilograme normą, praneša CNN.

Nuo šių metų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ pradėta remti ir visai smulkius šeimų ūkius, kurių žemės ūkio valdos dydis – vos nuo 1 EDV (ekonominio dydžio vienetų). Nuleista paramos kartelė Anksčiau parama pagal programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ buvo skiriama ūkininkams, turintiems valdas nuo 2 iki 3,99 EDV.