ūkininkai

Šalies žemdirbiai bei miško savininkai Europos Sąjungos bus remiami ir penktaisiais Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo metais. Žemės ūkio ministras patvirtino paraiškų paramai gauti teikimo grafiką, pagal kurį šiais metais paraiškas paramai galima teikti beveik pagal visas  I  krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“  priemones.

Dešimt ūkių dalyvauja projekte, kurio tikslas – išsaugoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, retus pievų paukščius. Itin retą Žuvinto ir Nemuno deltos pievose perintį paukštelį – meldinę nendrinukę – galima sutikti tik septyniose pasaulio šalyse. Lietuvoje saugomas stulgys bei griežlė – taip pat reti, šlapių pievų gyventojai. Atkurti šiems paukščiams tinkamas buveines ėmėsi dešimties ūkių savininkai: iškirsti apleistų pievų krūmai, jas imta šienauti, ganyti gyvulius.

Daugeliui žemdirbių šie metai buvo sudėtingi ir labai skirtingi. Vieni ūkininkai ir bendrovės džiaugėsi neblogu derliumi ir išaugusiomis kainomis, o kitų patirtų nuostolių nepadengė nei išaugusios supirkimo kainos, nei ES ir valstybės parama. Su augimo ženklu Šiuos metus galėtume pavadinti itin spartaus eksporto augimo metais. Pasak banko DnB NORD vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio, ne išimtis ir padėtis žemės ūkyje.

Per 2010 m. sausio-lapkričio mėn. „Ūkio bankas“ žemės ūkio subjektams suteikė 8 kartus daugiau paskolų negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Su ūkininkais pasirašytų naujų sutarčių suma per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių sudarė 24,2 mln. litų ir beveik penkis kartus viršijo per tą patį 2009 m. laikotarpį sudarytų sutarčių sumą. „Šiemet žemdirbiai ir ūkininkai skolinosi aktyviau nei praėjusiais metais.

Jau ketvirtus metus veikianti „Pasitikėjimo linija“ – priemonė, siekiant užtikrinti kuo skaidresnį paramos įsisavinimą. Ja paskambinę ūkininkai, kaimo gyventojai ir kiti asmenys gali pranešti apie galimus korupcijos atvejus, nesąžiningą paramos gavėjų elgesį. „Pasitikėjimo linija“ veikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iniciatyva. Paskambinus ja galima anonimiškai pranešti apie pastebėtus pažeidimus ir kitus neteisėtus paramos įsisavinimo atvejus.

Prekiaujantieji tradiciniam Kalėdų stalui reikalingais produktais šią savaitę tikisi tikro pardavimų bumo, nors kai kurie jų, kaip ir tiekėjai, nebeturi ko parduoti. Kalakutai, žąsys, antys – tradiciniai Kalėdų stalo atributai. Tačiau norint paruošti tradicinius kalėdinius patiekalus – pavyzdžiui, kalėdinę žąsį, – neretai tenka ne tik pakratyti piniginę, bet ir iš anksto pas ūkininkus užsisakyti paukštį.

Iki metų pabaigos dar renkamos paraiškos paramai pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas“ priemones. Šalies žemdirbiai bei miško savininkai raginami nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas pateikti anksčiau.

Ūkininkų organizacijos reikalauja, kad Vyriausybė sušvelnintų aplinkosaugos reikalavimus gyvulių ūkiams, sakydamos, kad kitaip Lietuva taps įsivežančia maistą šalimi. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius žada atsižvelgti į jų reikalavimus, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Meškalaukio kaimas laikinai atsikvėpė – danui priklausiančiose kiaulidėse dabar per šalta auginti gyvulius. Gyventojai kovojo prieš smarvę iš fermų, bet nelaimėjo – pavasarį čia vėl bus 2 tūkst. kiaulių.

Šalies jaunieji ūkininkai, neturintys profesinio arba aukštojo žemės ūkio srities išsilavinimo, kviečiami įgyti tinkamą ūkininko kvalifikaciją. Įgyti reikiamą kvalifikaciją  privalu tiems jauniesiems ūkininkams, kurie  teikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ūkininkavimo  pradmenų  programos nepakanka Šalies jaunieji ūkininkai turi vienokį ar kitokį išsilavinimą.

Daliai pareiškėjų šiemet nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos buvo mokami tiesioginių išmokų avansai. Jais buvo mokama dalis pagrindinės tiesioginės išmokos – 135 Lt/ha.

Paramos viešinimo priemones - lipdukus, aiškinamuosius ar informacinius stendus - atsižvelgiant į projekto dydį, turi naudoti ūkininkai, kaimo gyventojai, įmonės ir kiti paramos gavėjai, kurie įgyvendina projektus pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones. ES paramos projektai – viešinami Paramos lėšomis įgyvendinamų projektų viešinimas – vienas iš įsipareigojimų, kurių turi laikytis paramos gavėjai. Deja, neretai šis įsipareigojimas yra pamirštamas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 katilinių. Apie 19 proc. šilumos energijos jos pagamina iš biokuro. Tačiau tokioms katilinėms itin trūksta žaliavų, todėl Lietuvos ūkininkai raginami investuoti – nuosavose ar nuomotose žemės ūkio naudmenose (ŽŪN) auginti energetinius želdinius, kuriuos po kelių metų galės pelningai parduoti biokuro gamybai.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „“Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ paramos gavėjai pagal šių programų įgyvendinimo taisykles įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą, kurią prašoma pateikti patikrų metu.

Ekologinių ūkių savininkai, pardavę vaisius ir uogas, raginami nedelsti ir iškart pranešti apie realizuotą produkciją. Tą daryti patariama ir kitiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ dalyviams, kurie savo užaugintą produkciją parduoda anksčiau nei 2011 metų gegužės 15 d. Verta pateikti anksčiau Ekologinių ūkių savininkams Europos Sąjungos parama mokama dviem etapais: 50 proc.

Aktyvesni miško savininkai nesnaudžia: pasinaudodami ES parama jie skuba pirkti miškų ūkiui reikiamą techniką. Parama miško savininkams mokama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Aldona KVEDARIENĖ Pirko išsimokėtinai Judrėnuose  (Klaipėdos r.) įsikūrusi UAB „Judrės medis“ verčiasi medienos gamyba. Iš kitų miško savininkų ji perka mišką, jį kerta ir parduoda medieną.

Dar vis renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Pagal šią priemonę remiamos investicijos į miškus ir jų ūkius. Paraiškas paramai pagal  priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gali teikti miško savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos. Paramos jie gali siekti pagal dvi šios priemonės veiklos sritis.

Lietuvoje gaminami pieno produktai šį rudenį gerokai pabrango ir toliau išlieka vieni brangesnių Europoje. Žemės ūkio bendrovių grupės „Agrowill Group“ generalinis direktorius Algirdas Pereckas sako, kad pieno produktų kaina kyla ne tik dėl antkainių, bet ir dėl aukštos produkto gamybos savikainos, kurią lemia neefektyviai dirbantys Lietuvos pieno produkcijos gamintojai ir šių gamintojų dydis. „Lietuviškos produkcijos savikaina yra labai didelė dėl kelių priežasčių.

Asmenys, gaunantys paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ , pagal prisiimtus ilgalaikius įsipareigojimus penkerius metus turi kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) primena, kad dar nesibaigė terminas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) miškų įveisimo priemones. Jas teikti galima  iki šių metų lapkričio 30 d. O kad paraiška užtikrintų paramą, NMA specialistai atkreipia dėmesį į dažniausiai daromas klaidas pildant paraiškas.

Ūkininkai ar miškininkai, norintys sužinoti, ar jų ūkiai atitinka visus ES paramai gauti  keliamus reikalavimus ir nesibaimindami laukti tikrintojų, pagalbos gali kreiptis į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) akredituotus konsultantus. Profesionalūs konsultantai atvykę į ūkį  įvertins realią padėtį ir, jei ras kokių trūkumų, patars, kaip juos ištaisyti. Išlaidos už šias konsultacijas žemės ir miško ūkio valdytojams didžiąja dalimi gali būti kompensuojamos ES paramos lėšomis.

Ūkininkai  ar miškų savininkai, norintys sužinoti, ar jų miško ir žemės ūkio valdos atitinka visus ES paramai gauti  keliamus reikalavimus, gali pasikviesti  Žemės ūkio ministerijos akredituotus konsultantus, kurie įvertins jų ūkius, o radę trūkumų, patars, kaip juos pašalinti. Dalis už konsultacijas patirtų išlaidų ūkininkams gali būti kompensuojama ES paramos lėšomis.

Ūkininkai, miškininkai gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Paraiškos renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose skyriuose iki šių metų gruodžio 31 d. Naudojasi ES parama Ūkininkai, kurie naudojasi ES parama arba gauna tiesiogines išmokas, savo ūkius turi  susitvarkyti taip, kad jie atitiktų kompleksinės paramos reikalavimus.

Ūkininkams negalint arba nenorint laikytis sutarčių fiksuotomis kainomis tiekti grūdus, o prekybininkams nesėkmingai pamėginus sulošti grūdų brangimo korta, įmonės prakalbo apie tai, kad kai kurioms grūdų prekybos bendrovėms šie metai gali baigtis bankrotais, rašo „Verslo žinios“. Ramūno Karbauskio, UAB „Agrokoncernas“ savininko, teigimu, kai kurioms bendrovėms teks pirkėjams sumokėti iki 100-120 eurų netesybų už toną nepatiektų javų.

Aukštos grūdų kainos kiršina supirkėjus su ūkininkais. Vis daugiau jų santykius aiškinasi teismuose ar ketina į juos kreiptis. Supirkėjai skundžiasi dėl nesąžiningų žemdirbių patiriantys milijoninius nuostolius. Pastarieji atkerta, kad ankstesniais metais, kai išankstinės sutartys buvo palankesnės augintojams, supirkėjai visaip gudravo, kad numuštų kainas.

Trečiadienį Vyriausybėje ketinama patvirtinti nacionalinę tiesioginių išmokų žemdirbiams sumą – 294 mln. litų. Tikimasi, kad ji tenkins ir ūkininkus, ir dėl didesnių išmokų vardan paramos valdančiajai koalicijai besiderančius valstiečius liaudininkus. „Suma bus 294 milijonai. Man atrodo, nacionalinė dalis bus maždaug 70 mln.

Šiais metais ūkininkams ir kitiems asmenims, siekiantiems gauti jiems priklausančias tiesiogines išmokas ir už plotą mokamą kompensacinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones, įvestas naujas geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimas. Pareiškėjai iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą privalo apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.

Pastarąjį maisto produktų kainų šuolį lėmė prastas derlius ir auganti paklausa, sako Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.  Pasak jo, didžiausias brangimas matosi prekybos centruose. „Keletas kepyklėlių pakėlė kainas, nes apie 40 proc. pabrango miltai. Tie, kas turi ilgalaikes sutartis, kainų nekelia,“ - aiškina M. Maciulevičius.

Europos Sąjungos (ES) finansinė parama padeda jauniesiems ūkininkams kurti modernius ūkius. Vien šiemet 20 mln. litų paramos lėšų skirta beveik pusantro šimto jaunųjų ūkininkų. Paramą jauniesiems ūkininkams ES teikia skatindama juos imtis žemės ūkio veiklos ir siekdama suteikti galimybes jiems, jų šeimos nariams bei kitiems ūkiuose dirbantiems asmenims užsitikrinti pakankamas pajamas ir tinkamą gyvenimo lygį.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) patikros vykdomos visus metus. Jų metu tikrinami ne visi pareiškėjai, teikę paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones, mokamą už plotus 2010 metais.

Plėšrūnai, šią vasarą naikinę Kupreliškio kaimo ir jo apylinkių gyventojų šunis, rudenį pasuko į Anglininkų apylinkes. Įsibaiminę kaimo gyventojai vis dar tikisi, kad bus išsiaiškinta, kas drasko jų augintinius – vilkai ar sulaukėję šunys, ir kad bus imtasi priemonių mažinti šių plėšrūnų populiaciją. Šuo negyvas ir išdarkytas Iškonių kaime gyvenantis ūkininkas Petras Sadauskas ankstų antradienio rytą savo sodybos kieme rado papjautą šunį.

Europos Sąjungos parama vėtros nuniokotiems miškams gali pasinaudoti visi privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, pateikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“. Pareiškėjams svarbu žinoti, kokios išlaidos yra kompensuojamos bei kaip vykdyti prekių, paslaugų ar da...

Mėgstantiems cepelinus, jais mėgautis gali tekti rečiau, nes bulvių kainos auga vos ne kasdien. Prasti orai ir ligos sunaikino iki trečdalio bulvių derliaus visoje Europoje. Pasak ūkininkų, vargu ar lietuviškų bulvių užteks iki pavasario, praneša LTV „Šiandien“. Lietuvos ūkininkai skaičiuoja, kad dėl drėgmės ir rekordinių karščių prarado nuo trečdalio iki pusės bulvių derliaus. Praėjusiais metais iš vieno hektaro būdavo prikasama iki 60 tonų bulvių, o šiemet perpus mažiau.

Ketvirtadienį į pasitarimą susirinkę apie pusšimtis nuo darbų ištrūkusių Šiaulių rajono žemdirbių tikėjosi išgirsti gerų žinių ar bent paguodos žodžių dėl laukuose žūstančio derliaus. Jų neišgirdo, be to, renginį ignoravo Žemės ūkio ministerija, daugelis kviestų grūdų supirkėjų, Pinigai pražūva laukuose „Žiemą nukentėjo arba pražuvo pusė žieminių javų ir rapsų pasėlių. Skolinomės pinigų, trąšų, sėklos, žuvusius pasėlius šiaip ne taip atsėjome.

Sugriežtinus reikalavimus Lietuvos ekologiniams ūkiams, nuo šiol iš chemikalus naudojusių žemdirbių bus atimami sertifikatai, o kartu – ir išmokos, keletą kartą didesnės nei gaunamos tradicinių ūkių. Iki šiol prasižengėliams tik buvo iki 20 proc.

Artimiausią mėnesį oficialių bedarbių skaičius turėtų drastiškai sumažėti. Tačiau ne todėl, kad atsirado daug naujų darbo vietų, o dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sugalvojo puikų planą, kaip bedarbiais nebelaikyti kai kuriuos darbo neturinčius asmenis ir jiems nebemokėti pašalpų. Nedirbi - dar ne bedarbis Bedarbių skaičiui priartėjus prie 330 tūkst., ne juokais sunerimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Akistata“, paskelbdama apie paslaptingas vagystes Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, matyt, pataikė į skaudžią vietą. Piktą laišką redakcijai atsiuntė straipsnyje kritikuotas Pakruojo kredito unijos vadovas Aurelijus Atkočiūnas, kai kuriuos faktus paneigti prašo ir Lietuvos kredito unijų asociacijos vadovas Ramūnas Stonkus.

Kelmės rajono Labūnų kaimo ekologinio ūkio savininkės Onos Urbonienės teigimu, vanduo kasmet užkariauja vis daugiau jos žemės. „Mano ūkis– vos 4,5 ha. Iš jų 2,5 ha užima braškės, 60 arų skirta bulvėms, 15 arų– kitoms daržovėms. Bet didžiausios bėdos yra braškyne– pernai buvo apsemta apie 40, šiemet– jau per 60 arų“,– guodžiasi ūkininkė. O.Urbonienė jaučiasi įsprausta į kampą. Pirmiausia, 50– 60 arų netektis jos ūkeliui yra labai didelė. Antra, ji baiminasi dėl tiesioginių išmokų.

Šių metų uogų derlius – gerokai mažesnis nei pernai, teigia savaitgalį prekybos miestelyje „Urmas“ vykusiame renginyje „Uogų fiesta“ dalyvavę ūkininkai. Ūkininkų mugėje šiemet dalyvavo vos keliolika prekybininkų. „Šalta žiema ir vėlyvas pavasaris turėjo didelės įtakos šių metų uogų derliui. Nors paskutinės liūtys uogų ir nesupūdė, bet šiais metais jų užauginome trečdaliu mažiau.

Ūkininkaujantiems nereikės šiuo metu prašyti trumpalaikių paskolų apyvartinėms lėšoms, kurių reikėtų degalams įsigyti. Dabar žemės ūkio veiklos subjektai, išskyrus Vyriausybės nustatyta tvarka registruotus žemės ūkio veiklos subjektus tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, iki šių metų birželio 30 d. galės įsigyti iki 15 proc.

Lietuvos specialiosios tarnybos neįžvelgia jokios grėsmės, kad Lietuvos dirbama žemė po kelerių metų gali atsidurti užsieniečių rankose. Tuo tarpu ūkininkai ir kai kurie politikai tikina, kad milžiniškų plotų sutelkimas vienose rankose ir spekuliantų antplūdis žemės rinkoje yra aiškūs pavojaus ženklai.

Įsibėgėjus pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui, per pirmąją savaitę savo valdas deklaravo 3522 pareiškėjai. Iš jų tik 6 ūkininkai paraiškas pateikė patys, visiems kitiems padėjo seniūnijų ir rajonų savivaldybių darbuotojai, informuoja Žemės ūkio ministerija.

Kai kurie Seimo nariai susiprato, kad nelogiška dirbantiems pensininkams ne tik sumažinti pensijas, bet ir reikalauti iš jų įmokų “Sodrai”, mat tie žmonės per gyvenimą pensijas jau užsidirbo. Registruotas projektas, kuriuo siūloma senjorus nuo įmokų atleisti. Tiesa, ginami tik ūkininkaujantys pensininkai. Išskiria vieną grupę Atitinkamą pataisą užregistravo parlamentaras Mindaugas Bastys.

Mokslininkų skaičiavimu, Lietuvos parduotuvėse pieno produktų kainos beveik atitinka ES vidurkį arba yra kiek žemesnės. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, tai lėmė nuo praėjusio rudens padidėjusios supirkimo kainos ir gamybos bei prekybos kaštai, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkų turgelyje Vilniaus centre nenugriebto pieno litras – 2 Lt. Tai pigiau nei parduotuvėje, tačiau iš tos kainos ūkininko kišenėje lieka beveik visa suma.

Mokslininkų skaičiavimu, Lietuvos parduotuvėse pieno produktų kainos beveik atitinka ES vidurkį arba yra kiek žemesnės. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, tai lėmė nuo praėjusio rudens padidėjusios supirkimo kainos ir gamybos bei prekybos kaštai, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkų turgelyje Vilniaus centre nenugriebto pieno litras – 2 Lt. Tai pigiau nei parduotuvėje, tačiau iš tos kainos ūkininko kišenėje lieka beveik visa suma.

Ramygaloje iškils gyvūnėlių kraiko gamykla ir galbūt pieno perdirbimo įmonė. Siekia, kad persigalvotų Pirmąjį investuotoją – austrų kapitalo įmonę „ASP-BEDD productions“ Ramygalos laisvojoje ekonominėje zonoje suradusi Panevėžio rajono savivaldybė stengiasi pritraukti antrąjį – pieno gamintojų kooperatyvą „Pienas Lt“. Maždaug 100 milijonų litų kainuosiančią pieno perdirbimo gamyklą ketinantis statyti kooperatyvas jai vietą jau kaip ir buvo nusižiūrėjęs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ...

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) veikia Informacijos teikimo skyrius, kuriame galima gauti išsamią informaciją apie ES paramą kaimo plėtrai. Šiame skyriuje žemdirbiai gali gauti visą jiems aktualiausią informaciją apie paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones: kokie reikalavimai keliami siekiant gauti paramą, kokius dokumentus reikia pateikti kartu su paraiška, kaip įvykdyti visus keliamus įsipareigojimus ir pan.

Ūkininkai įtaria, kad, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis, supirkėjai ir perdirbėjai naudos svarstykles bando nusverti į savo pusę. Dar prieš keletą metų ūkininkai kai kada buvo verčiami pasirašyti taip vadinamas tuščias sutartis – be produkcijos supirkimo kainos. Dabar vieni žemdirbiai džiaugiasi sudarę išankstines sutartis, kiti vengia išankstinių įsipareigojimų, kurie kartais tampa tarsi kilpa.

Trąšų pirkimo loterijoje šį sezoną laimėjo tie, kurie jų įsigijo praėjusių metų lapkritį. Dabar trąšų kainos auga, o jų gamintojai su viltimi kalba apie rinkos atsigavimą ir lyg susitarę pranašauja kainų augimą iki vėlyvo pavasario. Šį kartą pirkimo loterijoje pasisekė Aukštaitijos ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius trąšomis pasirūpino praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai jų kainos dar nekilo į kalną.

Šiuo metu mokamos tiesioginės išmokos už pernai deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Paramos lėšų taip pat sulauks Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonių „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ dalyviai, paraišką paramai gauti teikę kartu su žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijomis.