ūkininkai

Kėdainių rajone ūkininkai pradėjo kasti pirmąsias ankstyvąsias lietuviškas bulves. Šiomis dienomis jos turėtų pasiekti didžiuosius prekybos centrus. Iki šiol ten buvo siūloma tik graikų bei italų derliaus. Pirmosios bulvės gana brangios – kainuos daugiau kaip 2 litus už kilogramą, nes jų prikasama nedaug.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Birželio 21-ąją, ketvirtadienį, 21.00 val. žiūrimiausios televizijos TV3 eteryje startuosiančiame pasimatymų projekte „Ūkininkas ieško žmonos“ surasti savo antrąją pusę pasiryžo šeši Lietuvos ūkininkai. Šeši ūkininkai, kurie paneigia bet kokius stereotipus apie tolimiausiuose vienkiemiuose gyvenantį šiuolaikinį jaunimą. Jie protingi, žavūs, romantiški ir atsakingi, o labiausiai stebina tuo, kad kam jau kam, bet poilsiui pinigų tikrai neskaičiuoja.

Jau beveik savaitė, kai galima mėgautis lietuviškomis braškėmis. Ūkininkai sako, kad šioms uogoms oras palankus, todėl prognozuoja didelį jų derlių. Tačiau šįmet nedaugeliui teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o dabar baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes, tačiau šios kiek atsparesnės. Spėjama, kad trešnių kaina veikiausiai smarkiai kirs pirkėjams per kišenę.

Kiaulių augintojai ir pieno gamintojai kreipiasi į Vyriausybę pagalbos. Iki šiol galioja draudimas vežti gyvas kiaules į Rusiją. Kiti ūkininkai skundžiasi net 30 procentų kritusiomis iš pieno kooperatyvų superkamo pieno kainomis. Žemdirbiai Vyriausybei skundžiasi nuo kovo mėnesio krentančiomis pieno supirkimo kainomis. Esą buvęs ir į Europos Sąjungą (ES) patenkančio pieno kainų kritimas, tačiau tik apie 9 procentus. „Tačiau mūsų perdirbėjai, kaip visuomet, persistengė.

Teikdama kuklią paramą, valdžia bando sugrąžinti emigravusius jaunuosius ūkininkus, dėl klaidingos žemės ūkio plėtros strategijos mėgstama veikla negalėjusius užsiimti gimtojoje šalyje. Praeis dar keleri metai ir senieji ūkininkai pritrūks jėgų. Ar jie turės kam perduoti savo ūkius? Deja, jauni žmonės nesiveržia ūkininkauti. Mažai motyvų, trūksta paramos? Daug klausimų, į kuriuos valdžia nenori atsakyti.

Jei ne Europos parama – ūkininkų laukai skęstų vandenyje, nes valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos įrenginių. Pasvalio rajono ūkininkai, vieni pirmųjų šalyje pasinaudoję šia parama, dėl derliaus gali būti ramūs. Žemės ūkio ministerija siekia pratęsti melioracijos projektų rėmimą. Melioruoti Pasvalio rajono ūkininko laukai – lygūs tarsi stiklas. Daugiau nei tūkstantyje hektarų už europines lėšas renovuotos drenažo sistemos, todėl laukuose ilgai bus sausa.

Finansų ministerija skambina varpais, kad šiemet itin stringa europinės paramos perėmimas. Jei situacija negerės, teigiama, kad dalis paramos gali būti prarasta. ES parama buvo vienas svarbiausių verslo finansavimo šaltinių per sunkmetį ir tebėra dabar kuriant darbo vietas, infrastruktūrą bei didinant ekonomikos konkurencingumą. Tačiau Finansų ministerija nurodo, kad per šių metų I ketvirtį pasirašyta tik 44 proc.

Apie 300 tūkst. „Parmigiano Reggiano“ ir 100 tūkst. „Grana Padano“ sūrio galvų prarasta per gegužės 20 d. žemės drebėjimą, smarkiai apgadinusį statinius Bolonijoje, šiaurinėje Italijoje. Apie tai praneša ANSA, remdamasi didžiausia šalyje ūkininkų organizacija „Coldiretti“. „Parmigiano Reggiano“ gamintojai prarado 10 proc.atsargų. Nuostoliai, kukliausiais apskaičiavimais, įvertinti 200-250 mln. eurų, pareiškė „Grana Padano“ konsorciumo vadovas Stefano Berni.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Be to, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc., to taip pat nebūtina nurodyti ant pakuotės. Mėsa, pienas, kiaušiniai – GMO bombos? „Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO.

Mušk savus, kad svetimi bijotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritaikė svarstydami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tiekėjai. Tačiau ūkininkai ir bendrovės nesutinka dalyvauti tokiame eksperimente. Pesticidai galėjo sprogti Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodojoje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesticidų.

Didžiausias žemės ūkio savininkas Lietuvoje iki šiol nežinomas. To priežastis – vienos žemės plotas dažnai yra valdomas nuo kelių iki keliasdešimt savininkų. Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien. „Situacija yra analogiška“, - Balsas.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus. Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.

Pabrangę degalai ir prasti orai vėjais paleido dalies ekologinių daržovių augintojų triūsą, skelbia LTV „Panorama“. Ūkiai skundžiasi: įprastai tiesiai iš šiltnamio daržoves pirkę žmones šį pavasarį nesirodo. O lyg to būtų negana, užėję lietūs dar ir vėlino ankstyvųjų daržovių derlių apie porą savaičių. Viename ūkyje keturių arų šiltnamyje jau užaugo salotos, prieskoninės daržovės, svogūnai, žydi agurkai, tačiau vietoje džiaugsmo šio ekologinio ūkio savininkės akyse – nerimas.

Prasidėjus pavasariui, ne vienas ūkininkas tradiciškai rengia talkas. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija įspėja, jog ūkininkams, talka dangstantiems nelegalų darbą, gali grėsti administracinė atsakomybė bei tūkstantinės baudos. Talka pirmiausia apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Tad vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas.

Vokiečių draudikams pabranginus pasėlių draudimą, žemdirbiai vėl prakalbo apie savišalpos foną, kurį norėta steigti prieš keletą metų. Gamtos stichijos vis dažniau pražudo pasėlius, o Lietuvos žemdirbiai vis dar svarsto: drausti ar ne ir kokia draudimo sistema būtų tinkamiausia. Jie pripažįsta, kad susitarti sunku ir dėl vienybės stokos, ir dėl valdininkų abejingumo.

Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos.Žemdirbiai sako, kad tokį pasirinkimą lemia griežtėjančios taisyklės ir nepakankama parama, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Ukmergės rajone ūkininkaujantis Saulius Daniulis pasakoja, kad dar prieškelerius metus ekologiškus produktus augino beveik 200 hektarų žemės. Didžiąją ploto dalį užėmė serbentynas, kitoje augo grūdinės kultūros.

Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą išmanantys žmonės. Nuoširdus komandinis darbas duoda gerų rezultatų. Neseniai bendrovė „Žemaitijos pienas“ pagerbė pažangiausius pieno gamintojus. Tarp jų buvo ir Z.Ričkus. Ėmėsi veiklos Iš pradžių Z.Ričkus dirbo agronomu Kelmėje, vėliau – Kėdainių rajone. Pradėjus naikinti kolūkius, jis, pasitaręs su draugais, įkūrė bendrovę.

Praėjusiais metais pabrangus pasėlių draudimui nuo iššalimo, žemdirbiai svarsto, esą jiems labiau apsimokėtų kurti savišalpos fondą. Vienintelės Lietuvos pasėlius draudžiančios bendrovės vadovas tokio fondo sėkme abejoja, praneša LTV „Panorama“. Laukuose kol kas ramu. Sakoma, juos dirbti galima tik po atvelykio, nes kitaip ledai derlių išmuš.

Atšilus orams, ūkininkai jau patraukė į laukus. Kėdainių rajone jie pasodino ankstyvąsias bulves ir žada, kad paragauti jų galėsime per šv. Antaną.Vėsoki Lietuvos orai balandžio viduryje dar neleidžia bulvių sodinti kaip įprasta. Kad nenušaltų, kol sudygs, ūkininkas jas augins po plėvele, jei reikės, sako naudosiąs ir nuo šalčio apsaugantį dirbtinį rūką. Iki tol nuo kovo sėkla daiginama šiltnamiuose.

Tris dienas Kaune vykusi žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“ šiemet – jau septynioliktą kartą – vėl sulaukė tūkstančių lankytojų. Ūkininkams ir sodininkams siūlyta įsigyti nuo pusę milijono kainuojančių kombainų iki įvairiausių veislių sodinukų, vaismedžių ir gėlių. Kai kurie augintojai šįmet sako laukiantys gero derliaus – esą žiema buvusi dėkinga. Kaip ir kasmet parodoje „Ką pasėsi“ didžiausia ekspozicija – žemės ūkio technikos.

Ūkininkai skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta bioįvairovės – neva laukuose styro tik javai ir rapsai, o naujų perspektyvių augalų skatinimu valdžia nesirūpina. Valdžios atstovai atkerta, kad bioįvairovei skatinti nėra nei lėšų, nei paklausos. Pasak profesionalaus selekcininko Antano Svirskio, Lietuvoje, jei tik valstybė daugiau remtų ūkininkus, laukus galima būtų užsėti naujomis augalų rūšimis, kurios būtų kur kas naudingesnės negu dauguma dabar Lietuvoje auginamų.

Žaliosios energetikos vystytojai jaučiasi įsprausti į kampą. Pareiškėjai, sudarę sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), atsidūrė aklavietėje: NMA nevykdo sutartyse numatytų įsipareigojimų ir nemoka Europos Sąjungos (ES) paramos nedidelių elektrinių statytojams. „Prieš trejus metus valstybė pažadėjo, kad rems žaliosios energijos projektus ir pirks tokią energiją. Daugelis verslininkų tuo patikėjo ir ėmėsi žaliosios energijos plėtros Lietuvoje.

Kol vieni drąsiai plaukioja interneto vandenyse pirkdami drabužius, kosmetiką, buitinę techniką ir kitas prekes, kiti dar tik jaukinasi idėją, kad elektroninėje erdvėje galima užsisakyti ir šviežio maisto. Lietuvoje pamažu šaknis leidžia elektroninė prekyba ūkininkų produkcija, kuomet norimas įsigyti daržoves, pieną ar šviežiai iškeptą duoną galima pagal individualų pageidavimą užsisakyti tiesiai iš ūkininko rankų.

Lietuvos ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių, ypač melžiamų karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių, praneša LTV „Panorama“.Tačiau nemažai investavusių į pieno ūkių modernizavimą Šakių rajono bendrovių vadovai sako, kad pienininkystė pelninga. Stebinančiai šviesu ir tvarkinga Voniškių bendrovės fermose. Šildomos grindys veršeliams ir karvių melžimo aikštelėje, automatizuotai dalijami pašarai, girdomi veršeliai. Kiekvienas kompiuterio atpažįstamas pagal numerį ir gauna savo normą.

Padidėjęs eksportas į Rusiją ir augančios daržovių kainos ištuštino ūkininkų atsargas. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininko Algimanto Morkūno, liko tik didžiulis kopūstų perteklius. Dauguma ūkininkų daržoves realizuoja vietos rinkoje. Kiti jas eksportuoja į užsienį, ieško naujų kontaktų. Parduoda sostinėje Biržų krašto ūkininkų Daivos ir Arūno Giedrikų ekologiškos daržovės savame krašte nėra populiarios, nes dažnas rajono gyventojas pats jų užsiaugina.

Dėl naujų išmokų mažiau chemijos ir trąšų naudojantiems ūkiams kilo sąmyšis tarp ekologiškos produkcijos gamintojų. Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai nuogąstauja, kad Lietuvoje gali nebelikti ekologiškų daržovių ir vaisių. Tokie ūkiai esą žlugs skyrus paramą išskirtinės kokybės produktus gaminantiems ir aplinką tausojančias priemones naudojantiems ūkiams.

Kai­my­ni­nė­se ša­ly­se po tru­pu­tį sen­ka mor­kų, bu­ro­kė­lių, ko­pūs­tų at­sar­gos. Pa­kan­ka­mai šių dar­žo­vių pri­siau­gi­nę Lie­tu­vos ūki­nin­kai di­džią­ją da­lį ti­ki­si eks­por­tuo­ti, vie­tos rin­ko­se šios dar­žo­vės jau brangs­ta. Bul­vių au­gin­to­jai žmo­nių ne­gąs­di­na. „Ru­si­ja dar ne­pap­ra­šė iš mū­sų nė vie­nos bul­ve­lės,“ – ti­ki­no stam­bus Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kas. Ak­ci­ji­nės bul­vių kai­nos Gal ir tei­sy­bę sa­ko.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad nuo trečiadienio atveriami elektroninio deklaravimo vartai. Tai reiškia, kad nuo šiandien iki gegužės 2 dienos tam tikros gyventojų grupės pagal įstatymą turi deklaruoti praėjusiais metais gautas savo pajamas ir turtą bei gali susigrąžinti mokesčių permokas. Skaičiuojama, kad šiemet turėtų būti grąžinta 215 mln. litų mokesčių permokų.

Savaitės pabaigoje parduotuvėse jau bus galima nusipirkti šiemetinio derliaus ilgavaisių lietuviškų agurkų, kuriuos į rinką pateiks bendrovė „Kietaviškių gausa“, rašo „Respublika“ Kiek kainuos lietuviški švieži agurkai, dar neaišku, derybos tebevyksta. Bendrovės "Kietaviškių gausa" vadovo Gedimino Rukšos teigimu, bendrovė tikisi už agurkų kilogramą gauti 5-6 litus, tad parduotuvėje pirmojo derliaus agurkų kaina gali siekti 8-9 litus.

Europos ūkininkai stato naujas fermas ir ruošiasi naujam etapui – pieno gamybos kvotų naikinimui nuo 2015 m., o Lietuvos gamintojai toliau ant tvartų durų kabina spynas. Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingesnių pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m., projektą.

Ypač dėl derliaus praradimų sunerimusios pajūrio ūkininkų bendrovės, kurios sako dėl žiemos šalčių praradusios beveik visus rapsų pasėlius. Ūkininkai „Panoramai“ teigė, kad pajūryje nemažai būsimo derliaus prarasta, nes šalčiai prasidėjo kai ant žieminių pasėlių dar nebuvo sniego. Pasak Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pirmininko Gerardo Liorenčaičio, šią žiemą derliaus neišgelbėjo ir pasirinkta švediška veislė, kuri turėtų būti atspari šalčiui.

Pavasarį skelbianti tradicinė Kaziuko mugė kovo 2-4 dienomis Vilniuje džiugins ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų darbais, bet ir didžiule Žemaičių dienų kultūrine programa, kurią mugės lankytojams dovanos Žemaitijos miestai ir rajonai bei Vilniuje gyvenantys žemaičiai. Tris dienas truksiančiomis Žemaičių dienomis Kaziuko mugės rengėjai šįmet tęsia programą „Lietuvos regionai istorinėje Kaziuko mugėje“ - žemaičiai keičia pernai pavasarinėje mugėje karaliavusius aukštaičius.

2009 m. rudenį natūralių kaimiškų produktų mėgėjams buvo pasiūlyta paslauga „Tikras maistas“. Naują verslą pradėję panevėžiečiai pirmiausia sostinės gyventojams ir kauniečiams vežiojo šviežią ūkininkų išaugintą ir pagamintą produkciją. Vėliau šią paslaugą pasiūlė ir Kėdainių, Šiaulių, Klaipėdos bei kitų miestų gyventojams. Internetinėje svetainėje tikrasmaistas.

Pernai panašiu metu lietuviškų bulvių eksportas į Rusiją vyko visu pajėgumu, o šiemet ten paklausiausios morkos. Pernykštis daržovių derlius buvo geras, tačiau šią savaitę prakalbta, jog, tuštėjant ūkininkų sandėliams, lietuviškos daržovės brangs. Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos tinklas paskelbė, kad dėl sausio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa.

Vos atidarę pirmąjį „Linkėjimai iš kaimo“ turgelį įsitikinome, kad didžiųjų miestų gyventojai teigiamai įvertino galimybę prekybos centre įsigyti ūkininkų produkcijos. Į krepšelį bent vieną ūkininkų prekę įsideda kas penkioliktas parduotuvės klientas. „Linkėjimai iš kaimo“ veikia iki vėlyvo vakaro ir tai patogu, nes darbo valandomis veikiančiuose turguose apsilankyti spėja ne visi“, – sako MAXIMA LT, UAB Pirkimų departamento vadovas Skirmantas Nevidomskis.

Per įtemptas derybas su Lietuvos sėklininkystės asociacija ūkininkams pavyko susitarti dėl bene mažiausių ES rinkoje selekcinių mokesčių. Septynerių metų pereinamasis laikotarpis pasibaigė, todėl stambieji javų, rapsų ir bulvių augintojai jau turi atidėti pinigėlių praeitų metų selekciniam mokesčiui. Derybose su Lietuvos sėklininkystės asociacija ūkininkai siūlė mokėti kuo mažiau. Gerai, kad sėklininkai nebuvo gobšūs ir nepasinaudojo Briuselio suteiktomis galimybėmis.

Žemdirbiams sunku suvokti, kodėl turint išsamius šalies dirvožemių našumo duomenis dirbamą žemę nuspręsta apmokestinti pagal rinkos vertę. Senas žemės vertinimo tradicijas išsaugojusi Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, sukaupusių išsamią informaciją apie visos šalies dirvožemius. Neseniai išleista grupės mokslininkų parengta monografija „Lietuvos žemės našumas“, kurioje pateiktas atnaujintas žemės našumo vertinimas.

„Swedbank“ duomenimis, šalies ūkininkai vis labiau linkę investuoti į dirbamos žemės įsigijimą. Dažnas ūkininkas per pastaruosius kelerius metus pasinaudojęs ES pagalba jau įsigijo modernios technikos, todėl dabar dairosi, kaip padidinti turimus žemės plotus. „Mažėjant ES paramos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės ūkiams modernizuoti, artėja laikas, kai ūkininkai patys turės mokėti visą kainą už techniką. O įsigytoji prieš kelerius metus dar sėkmingai tarnauja.

Ar rytais gerdami kavą pagalvojate, kam reikėtų padėkoti už kasrytinį puodelį ar kas kraunasi turtus iš šio verslo? Kava garsėjančioje Kenijoje ši pramonės šaka pateko į mafijos gniaužtus. Pastaruoju metu smarkiai padidėjusi aukštos kokybės kavos pupelių paklausa turėtų atnešti didžiulių turtų bent keleto Afrikos valstybių kaimams, kur kasmet išauginama tonos kavos pupelių, vėliau pasiekiančių tolimiausius pasaulio kampelius.

Ūkininkai nuogąstauja, kad įsigaliojus naujiems Žemės ir Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymams, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei dabar mokesčių. Tokius nuogastavimus žemdirbių savivaldos vadovai antradienį išsakė Premjerui, praneša LTV „Šiandien“. Ūkininkai sako nuogąstaujantys, kad teks plačiau atverti piniginę naujiems mokesčiams. Nuo kitų metų mokestis už žemę bus skaičiuojamas atsižvelgiant į jos rinkos vertę, o maksimalus tarifas nuo 1,5 proc. didės iki 4 proc.

Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams patikrinus ūkininkų ūkius ir žemės nuomos sandorius, pasipildė šalies iždas. Pernai paslėptų milijonų žemės ūkyje ieškoti pradėję mokesčių inspektoriai tvirtina, kad daugiausia slepiamų mokesčių užtikę tikrindami žemės nuomos sandorius. Manoma, kad už nuomą žemių savininkai gauna per 100 mln. Lt pajamų, o jų deklaruojama tik apie 3 proc. Ūkininkų ūkiuose dažniausiai pasitaikė apskaitos klaidų ir pasitvirtino įtarimai dėl slepiamų darbo santykių.

Be gailesčio, be pasipriešinimo iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos laukų išvaryti linai, mūsų nacionalinis turtas, kultūros paveldas. Linininkystės prisikėlimu betiki nebent naujas linų veisles vis dar išvedinėjantys mokslininkai. Pernai mūsų šalyje linų mėlynavo vos 50 ha. Užtat lietuviškų veislių linai jau parūpo kinams, rašo „Respublika“. Kinai išsivežė Panevėžio rajone, Upytės bandymų stotyje, išvestų veislių pavyzdžius.

Nenašių žemių ūkininkai pasipiktinę, kad jie labiausiai kenčia nuo dviejų greičių Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos. Dėl trečdaliu sumažėjusių kompensacinių išmokų ūkininkauti nepalankiose vietovėse ūkininkaujantys žemdirbiai jaučiasi stumiami į užribį. Tikėjęsi tokių pačių subsidijų, kokias gavo ankstesniais metais, jie planavo atitinkamas investicijas ir išlaidas. Paramai sumažėjus, planai žlunga.

Jau kurį laiką gyvename dvigubos krizės sąlygomis, rašo „The Guardian“. Viena vertus, per išsivysčiusias pasaulio valstybes praūžė finansų krizė, o po jos sekė ir ekonominis nuosmukis. Iš kitos pusės, žmonės pagaliau suprato kokį milžinišką poveikį civilizacija daro pasaulinio klimato pokyčiams. Daugelio žmonių nuomone ekonominis sunkmetis tikrai nėra tinkamas laikas kovai su ekologinėmis problemomis. Negalima pritarti tokiam požiūriui.

2010-aisiais pakilus daržovių kainoms, pernai gausiai jų priauginę ūkininkai nuogąstauja, kad dalį produkcijos pavasarį gali tekti išvežti į laukus. Nuo 30 iki 80 proc. nusmukus daržovių kainoms, niaukstosi jų augintojų veidai. Šiemet daržovių augintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl Rusijos rinkos, kuri pastaruosius dvejus metus ištuštino daržovių saugyklas ir papildė ūkininkų kišenes.

Sertifikuotų ekologiškų bulvių ir daržovių plotai Lietuvoje kasmet didėja. Pastaruoju metu populiariausia daržovė – topinambai. Jie auginami 83 hektaruose, daugiausia – Aukštaitijos regione, praneša LTV „Panorama“. Biržų rajone gyvenanti šeima sako ir žiemą einanti pasikasti bulvių. Ir ne bet kokių. Dviejų arų sklypelyje ūkininkai augina topinambus –vadinamąsias žemės kriaušes arba bulvines saulėgrąžas.

Spaudoje mirga skelbimai – reikalingi šėrikai, melžėjos, pagalbiniai darbininkai ūkyje. Kas verčia lietuvius lenkti nugarą Lietuvos ūkiuose, kur atlyginimai ne tokie dideli, kaip svetur? “Valstiečių laikraščio” kalbinti ūkininkai neslėpė: jei ūkio darbininkas užsienyje gertų tiek, kiek geria Lietuvoje, su tuo europiečiai iš viso nesitaikstytų ir tokius darbininkus be kalbų vytų lauk.