ūkininkai

Vaduoja nuo sniego Ne vienoje kaimo bendruomenėje jau susiklosčiusios ilgametės tradicijos, kai ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės remia ne tik bėdai prispaudus, bet ir organizuojant bendruomenių šventes bei kitus renginius. Tačiau daugelis jų nelinkę garsiai didžiuotis savo labdaringais darbais. „Dalytis su kitais, padėti – natūralus dalykas, todėl garsiai skelbtis nėra reikalo. Svarbu, kad turėtume kuo pasidalyti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė kalbinti ūkininkai.

Loreta Mačiulienė, Tomas Kavaliauskas / LRT televizijos naujienų tarnyba Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojama didinti privalomųjų pieno mėginių tyrimo įkainius. Daugiausiai už tyrimus teks mokėti valstybei ir supirkėjams. Mažiausia finansinė našta guls ant pieno gamintojų pečių, tačiau net ir tokio pabrangimo ūkininkai kratosi. Kaip praneša „Panorama“, pieno tyrimų įkainiai susideda iš trijų dalių.

Žemės ūkio produkcijos supirkėjai su ūkininkais neretai elgiasi nesąžiningai – vėluoja atsiskaityti, nemoka delspinigių, vengia sudaryti sutartis arba siūlo pasirašyti ūkininkams nenaudingas sutartis. Liko tik miražas Žemdirbiai seniai siūlė griežtinti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, bet reikalai pajudėjo tik šįmet, kai Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl kovos su pavėluotais mokėjimais.

Apleistos žemės plotai pastaraisiais metais traukiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Šabakštynai dar želia maždaug 280 tūkstančių hektarų. Jų savininkų laukia prasta žinia: kitąmet mokestis už apleistą žemę padidės tris kartus ar dar daugiau, rašo „Lietuvos rytas“. Žemdirbiai ir norėdami nebegali nusipirkti žemės. „Visa valstybinė žemė yra išpirkta, o smulkesni savininkai nenori jos parduoti“, – sakė Utenos rajone ūkininkaujantis Vygantas Labanavičius.

Mūsų žemdirbiai, matydami, kaip jų kolegos iš Belgijos piene ir dūmuose skandino Europos Parlamentą, svarstė, kuo baigtųsi tokios akcijos Lietuvoje – didelėmis baudomis ar guminėmis kulkomis. Vakarų Europos šalių ūkininkai drastiškai reiškia savo reikalavimus. Lietuvos žemdirbiai kur kas atsargesni. Prieš dešimtmetį ryžtingai stoję kovoti už savo išlikimą ir kelių blokadas surengę pieno gamintojai dar neužmiršo skaudžios pamokos – ne vienas iš jų buvo nuteistas kaip riaušininkas.

Avių augintojai sako, kad avys galėtų užimti nuolat mažėjančių  karvių bandų vietą, nes aviena labai paklausi Europoje. Tačiau augintojams reikalinga didesnė valstybės parama, nes kontraktus užsieniečiai linkę pasirašyti su didelių avių bandų savininkais. Pasak avių augintojų, jų šalyje yra apie 3,5 tūkst., visi jie laiko vos 60–70 tūkst. avių. O dideles bandas, po 1,5–2 tūkst. avių augina vos šeši ūkininkai. Jeigu avininkystės ūkiai būtų stambesni, jiems būtų lengviau išgyventi.

Draudimo bendrovė BTA praneša, kad auga susidomėjimas specializuotos  technikos draudimu. Jau gerą pusmetį kompanija draudžia specializuotą techniką pagal atnaujintas ir konkrečiai tam pritaikytas draudimo sąlygas. Pastebima, kad šiemet šios draudimo rūšies apimtys augo beveik du kartus, lyginant su pernai metais. „Specializuotos technikos draudimu draudžiama mobili technika, kuri „juda“ ne tik keliais.

„Kai kurie medžiotojai laukuose elgiasi kaip savo kieme – atvažiuoja visureigiais, darosi čia stovėjimo aikšteles. Kuldamas lauką penkias tokias aikšteles radau“, – sako Kauno rajone ūkininkaujantis Vytautas Žilinskas. Pašnekovas pripažįsta jau pavargęs kalbėtis su medžiotojais, kad jie neišvažinėtų pasėlių ir nepadarytų nuostolių.

Bankų atstovai, suskaičiavę, kad šiemet žemdirbiai dėl gausaus derliaus ir gerų kainų gaus papildomą milijardą litų, siūlosi jiems patarti, kaip efektyviau suvaldyti pinigų srautus. Ūkininkai sako, kad skaičiuojami jų uždirbti milijardai tėra muilo burbulas – esą jie turi daugiau skolų nei pelno. O patarimų jiems labiau reikėtų iš žemės ūkio srities mokslininkų, o ne bankininkų.

Siekdami padidinti pelną, naujos žemės ūkio technikos pardavėjai konkuruoja naujais rinkodaros triukais ir nevengia pardavinėti net naudotų mašinų. Dveji artimiausi metai žemės ūkio technikos pardavėjams gali būti itin sudėtingi, nes neaišku, kaip ES rems Lietuvos žemės ūkį 2014–2020 m. Finansavimo gairės paaiškės lapkritį Šiuo metu kol kas neaišku, kokio dydžio ES paramos portfelis bus patvirtintas naujojoje ES fi nansavimo perspektyvoje, apimančioje 2014– 2020 m. laikotarpį.

Nederlingų žemių naudotojai be paramos neišgyventų, todėl tikisi, kad naujoji Vyriausybė dar kartą peržiūrės kitas žemės ūkio programas ir nederlingų žemių naudotojų nepaliks likimo valiai, skelbia „Respublika“. Nenašiuose regionuose ūkininkaujantys žemdirbiai siūlo derėtis su Europos Sąjunga, kad išmokos iš ES už 2013 metus būtų mokamos iš naujojo 2014-2020 metų laikotarpio. Žemės ūkio ministerija tam pritaria.

Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą? Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės.

Ūkininkus piktina ne tiek laukinių gyvūnų jų pasėliams daroma žala, kiek šios atlyginimo tvarka. Panevėžio rajonas – žemdirbių kraštas, tačiau netrūksta jame ir miškų. Taigi į ūkininkų laukus puotauti užklystantys laukiniai žvėrys pridaro nemenkų nuostolių, jau kelerius metus iš eilės siekiančių maždaug 100 tūkstančių litų.

Įsigaliojus Žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymo projektui, sumažėtų, o gal net išnyktų galimybė perkant žemės ūkio paskirties žemę plauti šešėlinius pinigus. Biržų r. ūkininkaujantis Henrikas Bertulis sulaukė ne vieno nemėgstančių viešumo uždarųjų akcinių bendrovių pasiūlymo už jų nustatytą kainą parduoti savo žemę.

Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtas mokėti tiesioginių išmokų už 2012 m. deklaruotus plotus avansas. Spalio 22 d. duomenimis avansinės išmokos pervestos 32 415 pareiškėjų, jiems išmokėta suma siekia 129 mln. Lt.

Kol visuomenė morališkai rengiama neva neišvengiamam produktų brangimui, ūkininkai ir pieno kooperatyvai reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė gelbėtų neva nykstantį pieno sektorių.

Už GM augalų auginimo kontrolę atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos pirmą kartą Lietuvoje aptiko genetinės modifikacijos pėdsakų šalies šiaurinėje dalyje išaugintų rapsų derliuje. Iš pradžių manyta, kad ūkininkas modifikuotais rapsais GT73 užterštų sėklų įsigijo iš bendrovės „Lytagra“, tačiau papildomi tyrimai parodė, kad šios sėklos buvo švarios. Šiuo metu VAT tiria iš gretimų ūkių paimtus rapsų mėginius - galbūt GT73 užkratas pateko iš ten.

Lietuvoje javų derlius šiais metais bus itin didelis. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, jis viršys 4 mln. tonų, t. y., bus 25,5 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį augimą nulėmė šiemet beveik 9 proc. išaugęs javų pasėlių plotas ir net 14,5 proc. didesnis derlingumas. Daugiau kaip pusė visų javų derliaus yra kviečiai – atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kviečių supirkimo kaina buvo 13 proc.

Spalio 10 dieną viešoje erdvėje pasirodė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nario Algirdo Butkevičiaus raginimas žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui atsisakyti daugelį ūkininkų diskriminuojančio sprendimo. „Žemės ūkio ministerija, nederinusi su ūkininkais, priėmė diskriminacinį sprendimą dėl avansų mokėjimo pagal 2012 m. paramos už žemės ūkio ir kitus plotus paraiškas.

Priemiestinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad išaugę žemės mokesčiai juos privers atsisakyti žemės. Ūkininkai viliasi, kad naujoji valdžia imsis taisyti pakeistą Žemės mokesčio įstatymą, kuriame įteisintas mokestis nuo vidutinės žemės rinkos vertės, o savivaldybėms sudarytos sąlygos didesniu tarifu apmokestinti žemę ir taip užlopyti savo biudžetų skyles. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokesčius 2013 metams.

Šių metų daržovių derlius – gausus, todėl pardavimo kainos – tos pačios, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai sakė, kad žmonės dažniausiai perka mažiau daržovių, bet dažniau. Ekologiškos produkcijos mėgėjai vis dažniau atvyksta tiesiai į ūkininkų kiemus. Čia daržovės įsigyjamos kur kas pigiau.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą, rašo dienraštis „Respublika“. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet užaugintas labai geras – 300 tūkst. tonų – daržovių derlius. Jo pakaktų vidaus poreikiams patenkinti, tačiau didžiąją dalį lietuviškų daržovių augintojai išveš į Rusiją, Čekiją, Vengriją ir Didžiąją Britaniją, o mes valgysime įvežtinę produkciją. Daržovių augintojai nėra patenkinti vidaus rinkoje siūlomomis kainomis.

Spalio 10 d. Maskvoje buvo pasirašytas Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Rusijos valstiečių ūkių ir žemės ūkio kooperatyvų asociacijos bendradarbiavimo susitarimas. Pasak bendradarbiavimo susitarimą pasirašiusio Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, šiuo susitarimu siekiama sudaryti palankias sąlygas plėtoti abipusiai naudingą bendradarbiavimą žemės ūkio ir maisto gamybos srityje.

Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama apie 35–50 tonų Plotai ūkyje didinami Šilutės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Povilas Gumbelevičius topinambus augina jau penkerius metus. Iš turimų 90 ha dirbamos žemės topinambams pernai buvo skirta 38,2 ha, o šiemet – daugiau kaip 40 ha. Ūkininkas džiaugiasi gumbų formų ir spalvų įvairove.

Šiemet į šalies alaus rinką sugrįžusi XVIII a. aludarystės tradicijas atgaivinusi Vilkmergės alaus darykla ketina pristatyti naują alų, verdamą naudojant tik šviežius lietuviškus apynius. Rugsėjį alaus darykla supirko 152 kg naujo derliaus apynių, kuriuos pasiūlė šalies ūkininkai ar apynių kerus auginantys gyventojai. Naujasis alus rinką pasiekti turėtų spalio pabaigoje. „Džiugu, jog į mūsų skelbimus atsiliepė apynių augintojai iš visų šalies kampelių.

Šiau­lių mais­to tur­gu­je kiau­lie­na pa­bran­go li­tu. Pre­ky­bos cent­rai jau in­for­muo­ti apie kiau­lių au­gin­to­jų no­rą di­din­ti kai­nas 5–15 pro­cen­tų. Že­mės ūkio mi­nist­ras siū­lo ma­žin­ti rei­ka­la­vi­mus au­gin­to­jams, kad dau­gė­tų kiau­lių. Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kas An­ta­nas Mi­šei­kis ma­no, jog kai­nas la­biau­siai di­di­na go­du­mas.

Griežtų reikalavimų smaugiami silpsta ir iš rinkos traukiasi vis daugiau gyvulius auginančių ūkininkų, o gyventojams vis dažniau tenka rinktis pigesnę importuotą produkciją. Nuostolių patiria visi – negalintys rinkoje konkuruoti ūkiai, prastesnius produktus perkantys vartotojai, mažiau mokesčių surenkanti valstybė ir vidaus rinką prarandantys grūdų augintojai.

Specializuotų žemės ir miškų ūkio parodų „Ką pasėsi...“, „Sprendimų ratas“, „Agrobalt“ ir kitų organizatoriai vis vilioja žemės ūkio bendroves, ūkininkus ir kitus verslininkus kuo anksčiau išsipirkti plotus savo stendams ir paviljonams. Neretai verslininkai įtikinami išsinuomoti plotus 2 ar net 4 metams, tačiau šios investicijos dažnai ir nepasiteisina.

Pradėjus veikti mobiliesiems ūkininkų turgeliams sodininkai pradėjo vartotojams tiekti ne tik sodo gėrybių, bet ir natūralių vaisių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu. Gamybą pradėjo sunkmečiu Žemės ūkio kooperatyve „Ažuožerių sultys“ – pats darbymetis. Sodininkystės bendrovė „Ažuožerių sodai“ ir apylinkių ūkininkai skina obuolius, o kooperatyvas spaudžia natūralias vaisių sultis.

Sekmadienio paryčiais Klaipėdos rajone, Kelvėtų kaime ugnis pasiglemžė didžiąją dalį garbaus amžiaus ūkininkų užgyvento turto. Pirmiausia liepsnos įsiplieskė garaže. Degė ten stovėjęs kombainas, pradėjusį degti traktorių 73 m. šeimininkas dar spėjo išvairuoti į lauką. Nuo garažo ugnis persimetė į tvartą ir daržinę. Atvykę gaisrininkai visus pastatus išvydo degančius atvira liepsna.

Gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės svarstė galimybes statyti biojėgaines, tačiau užšaldė planus, nes įstatymuose atsirado netikėtų kliūčių. Žemdirbiai kyla į kovą ir prašo nesupančioti jų, o leisti uždirbti sau ir valstybei. Ūkininkai nesutinka tapti tik žaliavų biojėgainėms ti ekėjais, nes tada šio verslo grieti nėlę nugriebtų tarpininkai.

Praėjusį savaitgalį vilkų antplūdį išgyvenę Biržų rajono Būginių ūkininkai sako tapę keturkojus žvėris saugančių direktyvų ir dvikojų plėšikų taikiniais. Nešventiškas sekmadienio rytas Praėjęs sekmadienis Voldžio ir Skaidros Laumių šeimai išaušo nelinksmas. Naktį gelbėję gyvulius ryte jie išgirdo veterinarijos gydytojo Vyganto Macio nuomonę – sužalotą devynių mėnesių telyčaitę reikia skersti.

Senka žemdirbių kantrybė: šiemet nesulaukę kasmetinių išmokų už kvotinį pieną, jie užsimena apie protesto mitingą prie Vyriausybės. Pieno gamintojai jaučiasi visiškai užspeisti į kampą – ne tik spaudžiami perdirbėjų, bet ir apgauti Vyriausybės. Ūkininkai buvo maitinami pažadais, kad gaus didesnes išmokas. Tačiau dabar aiškėja, kad tam šių metų biudžete visai nėra pinigų. Jaučiasi apgauti Vyriausybės „Pieno kilogramo supirkimo kaina nukritusi per 30 centų, dėl to ūkio nuostoliai didžiuliai.

Kažkas iš mano draugų vieną kartą paklausė: kada tu nustosi stebėtis? Tiesą sakant, kuriam laikui buvau nustojęs... Bet atsitik tu man taip, kad atostogaudamas nugirdau „Žinių radijuje“ vykusį pašnekesį su LR Žemės ūkio ministru Kazimieras Starkevičiumi ir po jo jau neapleido noras jį pakomentuoti. Iš pirmo žvilgsnio puikus pokalbis apie šių metų grūdų derlių Lietuvoje ir jo perspektyvas nežadėjo nieko intriguojančio, bet vis tik intriga atsirado pokalbiui persiritus į antrą pusę.

Praėjusį penktadienį Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) surengtoje konferencijoje Kaune buvo aptariama Europos šalių patirtis įgyvendinant jaunimo politiką. Tarp svečių tradiciškai dalyvavo buvęs šios organizacijos vadovas, o dabar žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir šią organizaciją palaikantis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius bei Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) vadovai.

Specialistai sako, kad prastos kokybės degalų tiekėjus reikėtų bausti labai griežtai, nes jų veiklą, ypač per javapjūtę, galima pavadinti net ekonomine diversija. Pasiūlymas pigiau įsigyti žymėto dyzelino iš karto atkreiptų daugelio ūkininkų dėmesį. Kur? Kiek? Perku! O kokia jo kokybė? Šiuolaikinės sudėtingos žemės ūkio technikos specialistai ūkininkams primena, kad sutaupius keliolika litų už degalus galima prarasti tūkstančius litų technikos remontui.

Rugpjūčio 1 d. Lietuvoje prasidėjo naujas žieminių pasėlių draudimas. Tačiau ūkininkai draudžiasi neaktyviai. Per metus besinaudojančiųjų pasėlių draudikų paslaugomis sumažėjo nuo 882 iki 354, o apdraustų pasėlių plotas – nuo 270 tūkst. iki 126 tūkst. Ieško naujų sprendimų Šiais metais Vilkaviškio rajone derlių apdraudė tik penki ūkiai, draustų pasėlių plotas – 2 tūkst. ha. Trys iš jų jau kreipėsi dėl žalos nustatymo ir atlyginimo.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LG) neigia ūkininkų jiems pateiktus kaltinimus neva pakeista grūdvežių skyrimo tvarka neša nuostolius ir pūdo grūdų derlių laukuose. Jie tikina, kad kad ūkininkams yra pateikę netgi daugiau grūdvežių nei pernai, tačiau gausaus derliaus pervežimui koją kiša ne jų trūkumas, o laivų nepasirodymas uoste.

Prieš javapjūtę prognozuotas rekordinis grūdų derlius mažai džiugina, nes, kaip kalba ūkininkai, trūksta transporto jam sandėliuoti. Nuo rugpjūčio ūkininkai jau pluša laukuose nurinkdami šių metų derlių. Jo  nurinkimui koją kiša ne tik subjurę orai, bet ir vagonų stygius. Savo ruožtu duonininkai teigia, kad geras grūdų derlius Lietuvoje toli gražu negarantuoja gerų žinių duonos pirkėjams, nes kuo derlius gausesnis, tuo grūdų kaina biržose aukštesnė.

Prieš trejetą metų šalies prekybos centruose šviežio pieno pilstymo automatus įrengę ūkininkai galutinai nuleido rankas. Ilgiausiai rinkoje išbuvo pirmasis tokią naujovę įdiegęs ir bene daugiausia pastangų dėl vartotojų dėjęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. Rugpjūčio 1-ąją pieno gamintojas išjungė automatus. Prekyba naudos neteikė „Pamažu vis mažėjo pardavimai, todėl savikaina išaugo iki kritinės ribos.

Vienintelė Latvijoje Ventspilio Dūma ryžosi eksperimentui – nuo šio pavasario ji augina pluoštines kanapes ir kitus biomasei naudingus augalus. Jei eksperimentas pasiseks, ventspiliečiams turėtų atpigti šildymas. Nors Latvijoje, kaip ir Estijoje ar Lenkijoje, pluoštinės kanapės legalizuotos, tačiau šios priklauso ne ūkininkui, o Ventspilio Dūmai. Ji pirmoji šalyje bando auginti kanapes kaip alternatyviosios energijos šaltinį.

Lietuviškų obuolių kainos šalies gyventojų šiais metais nustebinti neturėtų. Ūkininkai tikisi, kad visą produkciją be vargo išparduos. Šalyje užderėjus lietuviškiems vasariniams obuoliams, pirmieji netrukus pasirodė ir prekybos centruose, rašo „Vilniaus diena“. Ūkio „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius pasakojo, kad pirmas obuolys, paskelbęs vasarinių obuolių sezoną, ūkyje nuskintas liepos 23 d. Nors lietuviai vietos produkciją vertina kaip kokybišką ir ją renkasi mieliau n...

Per griežti sanitarinių zonų reikalavimai ir įpareigojimai rengti poveikio aplinkai vertinimo projektus tapo stabdžiu investicijoms į nedidelių ūkių plėtrą. Ūkininkai, siekiantys investuoti į mažų ir vidutinių ūkių plėtrą, palyginti su stambiais kompleksais, dirba nelygiomis sąlygomis. Iš nedidelės bandos savininko reikalaujama to paties, ko ir iš dešimtis tūkstančių kiaulių ar paukščių auginančių bendrovių.

Aš­tuo­nias die­nas Uk­rai­no­je pra­lei­dęs Kel­mės ra­jo­no Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Juo­zas Rim­kus spė­jo įsi­ti­kin­ti: že­mę my­li abie­jų ša­lių žem­dir­biai, ta­čiau ir skir­tu­mai – aki­vaiz­dūs. Uk­rai­no­je ne­pra­si­dė­ju­si že­mės pri­va­ti­za­ci­ja, o prieš du de­šimt­me­čius, ko­lū­kių griū­ties me­tu iš­da­ly­ti pa­jai hek­ta­rais, nė­ra žem­dir­bio nuo­sa­vy­bė.

Moldovoje ūkininkai, nepatenkinti vyriausybės mokesčių politika, blokavo kelius su 2 tūkst. žemės ūkio technikos priemonių. Protesto akcijos prasidėjo daugumoje šalies rajonų, antradienį pareiškė nacionalinės Ūkininkų federacijos pirmininkas Valerijus Kosarčiukas. „2013 m. biudžeto ir mokesčių politikoje numatyta padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) žemės ūkio produkcijos gamintojams nuo 8 iki 20 procentų. Tokie veiksmai daugeliui ūkininkų būtų pražūtingi“, – pareiškė jis.

Šiau­lių ra­jo­ne suak­ty­vė­jo že­mės pir­kė­jai, nors lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės be­veik ne­li­kę. Už hek­ta­rą jau pa­siū­lo­ma ir 10 tūks­tan­čių li­tų. Že­mę su­pir­ki­nė­ja ke­li stam­būs že­mės mag­na­tai, sa­vo val­das skai­čiuo­jan­tys de­šim­ti­mis tūks­tan­čių hek­ta­rų. Ūki­nin­kai, ku­rie dir­ba že­mę ne­su­da­rę vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos su­tar­čių, jau įsi­ti­ki­no: že­mę iš jų pa­no­sės pa­sii­ma ki­ti.

Grūdų augintojų nuotaika taisosi - vėjas nuginė švininius lietaus debesis, pradžiovino laukus, o rapsų ir grūdų kainos, galima sakyti, olimpinės. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės - po 800 litų, už pašarinius mokama 760 litų, rašo „Respublika“. Rugių tona irgi perkopusi 700 litų. Rapsų kainos rekordinės - po 1 600-1 700 litų. Grūdai brangūs jau kelintus metus, todėl ūkininkai su gera nuotaika laukia rudens.