ūkininkai

Už šiemet deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ūkininkams pradedami mokėti tiesioginių išmokų avansai – iš viso 241,2 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Avansai ūkininkus pasieks iki lapkričio 30 dienos. Likusi išmokų dalis bus pervesta po gruodžio 1 dienos. Iš viso šiemet tiesioginėms išmokoms skirta 475 mln. eurų, pernai – 467 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl 28,6 mln. eurų nacionalinės paramos ūkininkams. Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė BNS praėjusią savaitę sakė, jog daugiausiai paramos gaus pieno gamintojai ir bulių augintojai. Jos teigimu, iš valstybės biudžeto skiriama nacionalinė parama kasmet mažėja, siekiant, kad ūkininkai išliktų konkurencingi. Anot viceministrės, paramą gaus pieno gamintojai, gyvulių augintojai bei žemės ūkio kultūrų augintojai . Pienininkams ketinama skirti beveik 15 mln.

Vyriausybė šiuo metu nesvarsto naujų mokesčių lengvatų ūkininkams, tačiau nuo kitų metų pradžios turintys įsigalioti jiems svarbūs pakeitimai gali būti atidėti, sako premjero atstovas. „Buvo susitikimas su ūkininkais praėjusį penktadienį (Jonavos rajone – BNS). Premjeras sakė, kad svarstytinas variantas apie naujų mokesčių ūkininkams įsigaliojimo atidėjimą, kad galima svarstyti šitą variantą.

Vasara – pats darbymetis žemės ūkyje, tačiau kai kurie ūkininkai išvyko kur kas rimčiau pasiruošę nei jų konkurentai. To priežastis – speciali integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema www.ikmis.lt.

Vyriausybė dėl ūkininkus alinančios stichinės sausros nutarė skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje. Tai leistų ES paramos gavusiems žemdirbiams išvengti sankcijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų bei palengvinti derybas su produkcijos pirkėjais. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė, kad nors pastarosiomis dienomis lyja, žemdirbių padėtis dėl sausros yra sudėtinga. Jis neatmeta, kad dėl sausros gali brangti ir kai kurie maisto produktai.

Žemės ūkio ministerija ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams. Ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, jog pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

Kas lietuviams gali pasirodyti nuobodu ir įprasta – švedams tikra šventė. Šimtai jų suplūdo pamatyti, kaip po žiemos ūkininkai pirmą kartą į ganytis į laukus išleidžia pievų pasiilgusias karves. Stebint daugiau nei tūkstančiui žiūrovų šios žalmargės skuba pasiilgtų ganyklų link. Visą šaltą žiemą jos praleido uždarytos fermoje, tad nenuostabu, kad išbėgusios į pievą, kur galima parupšnoti šviežios žolės ir pramankštintinti kanopas, karvės netveria savy.

Afrikinis kiaulių maras šalyje įgauna pagreitį, bet į tas savivaldybes, kurių per metus maras nepalietė, ūkininkams vėl leidžiama auginti kriukses. Mainais į leidimus smulkieji ūkininkai įsipareigoja vykdyti biosaugos reikalavimus, ir kiaules auginti tik sau. Tačiau kiaulių grįžimu pas vadinamąsias kaimo bobutes stambieji ūkininkai piktinasi kaip reikiant. Šalčininkų pašonėje gyvenanti Galina velkasi specialią striukę, aunasi batus ir keliauja pas savo augintinę Chriušą.

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės valdančius ūkininkus. „Jeigu pamatyčiau konkretų įstatymo projektą, tikrai ir vertintume. Iš principo kategoriškai neatmetu, tai galimas ir svarstytinas klausimas, tačiau reikėtų pasižiūrėti visame mokestiniame kontekste. Bet variantas toks galimas“, – pareiškė premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Ūkininkams, grūdų saugyklų savininkams, malūnininkams nemažai žalos padaro grūduose ir jų produktuose įsiveisę kenkėjai. Jie kasmet sunaikina maždaug 13 proc. pasaulio grūdų produkcijos. Ne mažiau problemų jie gali pridaryti ir kiekvieno iš mūsų namams. Dėka fumigacijos galima mažiausiai kenksmingu būdu žmogui ir jį supančiai aplinkai išnaikinti kenkėjus praktiškai bet kur.

Vilkaviškio rajone, Čyčkų kaime, gyvenantys Daiva ir Remigijus Jurevičiai ūkininkauja jau penkiolika metų. Tai – vieni iš pavyzdingiausių šio rajono žemdirbių. Šeima nuo pat ūkininkavimo pradžios verčiasi bulvininkyste. Kasė rankomis Savarankiškai ūkininkauti Jurevičiai pradėjo palyginti vėlai – 2003-iaisiais. Per tuos penkiolika metų jie išbandė daugybę žemės ūkio šakų, tačiau galiausiai apsistojo ties daržovių ir javų auginimu.

Ekstremali padėtis dėl pernykščių liūčių Lietuvoje tęsiasi jau ištisą pusmetį. Tik kitą savaitę Vyriausybė rengiasi ją atšaukti. Tuo metu milijoninius nuostolius patyrę ūkininkai iki šiol nesulaukia kompensacijų. Nors ūkininkai skaičiuoja, kad nuostoliai siekia apie 100 mln. eurų, Vyriausybė žada kompensuoti vos 18 mln. – per pusę iš EK paramos ir vyriausybinio fondo. Štai taip su ašaromis akyse ūkininkams pernai teko stebėti, kaip skęsta ir žūva jų derlius.

  Vyriausybinė komisija penktadienį pasiūlė Ministrų kabinetui atšaukti pernai spalį paskelbtą ekstremalią situaciją dėl didelių liūčių ir jų sukeltos žalos ūkininkams.   „Žemės ūkio ministerija teikė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (pasiūlymą – BNS) dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos atšaukimo ir komisija mūsų pasiūlymui pritarė“, – žurnalistams sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė.

Meldinė nendrinukė savo išvaizda primena lietuviams puikiai pažįstamą žvirblį, tačiau tai anaiptol ne tas pats paukštelis. Tai yra rečiausias giesmininkas visoje Europoje, net 95 proc. visos jo populiacijos išperiama vos keturiose šalyse: Ukrainoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje. XX a. šiems paukščiams beveik išnykus, dabar jiems išsaugoti skiriama itin daug dėmesio. Galima sakyti, meldinė nendrinukė – tai nuo žmogaus priklausantis paukštis.

Jonavoje po penkerių metų pertraukos susirinkę visos šalies žemdirbiai lieja ašaras dėl jiems nepalankios valstybės politikos. Esą ūkininkai žlugdomi ir Lietuvos žemdirbystei ateina galas ir tam nepasipriešina net ūkininkus suprasti turintys valdantieji valstiečiai. Visgi, ir pati valdžia šalies žemdirbiams negaili karčių replikų. Dalgį besigalandanti giltinė Jonavoje vykstančiame Lietuvos žemdirbių suvažiavime ne veltui. Tai puiki proga nušienauti likusius paskutinius šalies ūkininkus.

Vietoje kelių šimtų eurų, sąskaita už komunalinių atliekų tvarkymą išaugo iki daugiau nei pusantro tūkstančio eurų. Visa tai – dėl pasikeitusios skaičiavimo tvarkos. Piktintis ėmė ūkininkaujantys ar gamybine veikla užsiimantys gyventojai Tauragėje, Šilalėje, Jurbarke, Pagėgiuose.

Praėjusį trečiadienį centrinėje Kėdainių miesto turgavietėje – štilis. Dažnas atėjęs į turgų tik pakraipė galvą, apsisuko ir nuėjo savo reikalais, mat prekybininkų čia buvo vos keletas. Daržovėmis prekiauti skirtame sektoriuje buvo prekybininkus galėjai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ūkinėmis prekėmis, naudotais ir naujais drabužiais, avalyne prekiaujančiųjų irgi buvo vos keletas, bet ir jie nesulaukė pirkėjų. Trečiadienį jų atėjo tik vienas kitas. „Visiškas štilis. Taip dar nėra buvę.

Visą gyvenimą dirbi, moki mokesčius, tačiau praradus darbą – galimybės gauti nedarbo išmoką nėra. Su tokia įstatymo kliūtimi susidūrę žmonės teigia, kad ne jie pirmieji dėl metų metus nekeičiamo įstatymo lieka nuskriausti. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama ateityje šiek tiek sumažinti daliai ūkininkų socialinio draudimo mokesčius, kuriuos jie moka norėdami gauti pensiją, ligos, motinystės išmokas, sveikatos draudimą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma dvigubai pakelti dabar galiojančias „Sodros“ įmokų „lubas“, tačiau įmokas skaičiuoti ne nuo visų, kaip yra dabar, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

 Europos Parlamentas užsimojo drausti Lietuvos ir viso pasaulio ūkininkų plačiai naudojamą vadinamąjį raundapą ir kitus glifosato turinčius herbicidus, naudojamus piktžolėms naikinti. Parlamentarai priėmė rezoliuciją, tiesa, kol kas neįpareigojančią, kad glifosatų naudojimą reikėtų palaipsniui mažinti ir per penkerius metus galutinai uždrausti.

Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 1-osios laukiant žemdirbių ir savivaldybių informacijos apie sunaikintų pasėlių plotus, ministerijos atstovė sako, kad tai tėra pirmas etapas, kai paaiškės tik dalis žemės ūkiui padarytų nuostolių. Žemės ūkio rūmų laikinasis vadovas teigia, jog galutinių duomenų tikimasi tik sausio mėnesį. „Mes dabar prašome skaičiuoti tik plotus, kur yra žuvę pasėliai, o kur neapsėti, dar neskaičiuojame.

Indonezijoje plinta pelėdų auginimo karštinė. Ūkininkai šiuos naktinius paukščius ėmė veisti, kad apsaugotų laukus nuo graužikų, tačiau labai greitai pelėdos tapo geidžiamiausiais namų augintiniais. Gamtosaugininkai dėl to kaltina net ir knygas apie Harį Poterį. Indonezijos fermeriams pelėdos – geriausia jų laukų apsauga nuo kenkėjų. Juos mėginta išrūkyti ir išnuodyti, bet veiksmingiausia pasirodė pelėdų veisimas.

Anykštėnai pasitelkę naujausias technologijas pasiryžo įrodyti, kad prisirpusias lietuviškas braškes Marijos žemėje galima auginti iki pat žiemos. Jau kelios savaitės, kaip skinamos pirmosios rudeninės braškės. Ūkininkai viliasi, vasara kvepiančių uogų sezoną Lietuvoje pratęsti iki pat Kalėdų. Įsibėgėjus rudeniui, kai obelų ir kriaušių šakos svyra nuo prinokusių vaisių, anykštėnų šiltnamiuose sirpsta rudeninės braškės. Pasirodo, lietuviškos uogos čia raškomos jau kelios savaitės.

Skęstantys ūkininkai skaičiuoja ne tik milžiniškus derliaus nuostolius, bet ir keliskart labiau nei kainos parduotuvėje kylančius žemės mokesčius. Tiesa, ūkininkus labiau pykdo ne jų dydis, bet panaudojimas. Esą kasmet savivaldybės surenka dešimtis milijonų eurų žemės mokesčio, o šuos pinigus iššvaisto kitoms, visiškai su žeme nesusijusioms reikmėms.

Atėjusi nauja lietaus banga Lietuvai grasina naujais potvyniais ir naujais nuostoliais - derlius tiesiog pūva laukuose. Žemdirbiams tai dvigubas smūgis į paširdžius. Neviltyje jau atsidūrę žemdirbiai nebežino, kaip teks ne tik nuimti jau prarandamas daržoves, bet ir kaip laukus paruošti kitiems metams. Dėl nesibaigiančių liūčių jau vandenyje gyvenantys Pamario krašto gyventojai priversti ruoštis dar didesniam potvyniui.

Valstybė negali padengti dėl lietaus ūkininkų patirtų didelių nuostolių, nes Vyriausybės rezerve nėra pakankamai pinigų, sako Saulius Skvernelis. Anot jo, rezerve šiuo metu tėra 1,5 mln. eurų - juos būtų galima panaudoti, apmokant teisines konsultacijas ūkininkams. Premjeras neatmeta, kad gali būti skelbiama ekstremali situacija visoje šalyje. Žemės ūkio ministras žada, kad ji bus paskelbta jau pirmadienį. „Jei paimtume grynai Vyriausybės rezervą, apie 1,5 mln.

Vyriausybė nutarė skirti 33,9 mln. eurų paramos šalies ūkininkams. Parama iš valstybės biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas žurnalistams teigė, jog sprendimas priimtas Vyriausybės posėdyje.   B.Markausko atstovas spaudai Remigijus Bielinskas BNS sakė, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būt paskirstyta maždaug per savaitę.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas įspėja, kad šalyje tęsiantis smarkioms liūtims, žemdirbiai patirs nuostolių. „Dar sunkoka prognozuoti (orų įtaką derliui - BNS), bet jau galime kalbėti apie žieminį rapsą, kadangi jis jau bręsta ir už savaitęs prasidės javapjūtė. Tie krituliai pavojingi žieminio rapso ankštims, kurios sudrėkusios pradeda skilinėti ir sėklos byra ant žemės.

Finansų ministerijai keičiant poziciją dėl smulkiųjų ūkininkų apmokestinimo, premjeras to nevadina atsitraukimu. Anot Sauliaus Skvernelio, kol kas diskutuojama dėl kai kurių mokesčių pakeitimų, išklausant suinteresuotas puses, tačiau jis pabrėžė, kad mokesčius turi mokėti visi. „Mes nesitraukiame niekur, mes, kai paskelbėme gaires mokestinės pertvarkos, pasakėme labai atvirai, kad laukiame diskusijų, pasiūlymų.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Vyriausybei siūlant pertvarkyti mokesčių sistemą, mokesčiai smulkiesiems ūkininkams nedidės. Be to, anot jo, mokesčiai neturėtų didėti ir individualia veikla užsiimantiems asmenims. „Vyriausybė pasiūlė tam tikrus sprendimus ir mes juos nagrinėsime. Jeigu tuose sprendimuose bus kažkoks mokesčių kėlimas ūkininkams, ypatingai stambiems, tai, aišku, tam bus pritarta.

Seime galima suskaičiuoti kaip niekad daug parlamentarų, turinčių šeimos ūkius. Nors Konstitucija draudžia Seimo nariams gauti kitą algą, nei parlamentaro, tačiau speciali darbo grupė siekia leisti seimūnams užsiimti ūkininkų veikla. Negana to, pasigirdo ir siūlymas padidinti parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. Anot valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio, ūkininko statuso panaikinti neįmanoma.

Gyvenimo svetur atsikandę ir į Lietuvą sugrįžę, emigrantai tautiečius ragina sekti jų pavyzdžių – grįžti namo. Esą tiems, kas nori užsidirbti, tai galima padaryti sėkmingai kuriant ir savo verslą tėvynėje. Tam pritardama šalies valdžia taip pat ima sukti galvą, kaip susigrąžinti svetur laimės ieškančius. Ir pirmiausia, kaip sako šalies vadovė, žmonėms reikia daugiau informacijos, kaip grįžti namo, kad netektų griebtis ubago lazdos.

Smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai - jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai, teigia valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. „Žemės ūkio sektorius visoje Europos Sąjungoje yra subsidijuojamas, tačiau vėl klausimas turi būti, koks sektorius, kokie ūkiai, kas yra ūkininkas, kas yra smulkus ūkis, kas jau yra stambaus verslo mastu veikiantis ūkis. Čia mes turime pažiūrėti.

Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui, žada finansų ministras. „Visos lengvatos, įskaitant ir taikomas ūkininkams, bus peržiūrėtos. Per pavasarį bus įvertinta visų lengvatų kaina visuomenei, ar buvo pasiekti tikslai, kokie buvo iškelti (įvedant lengvatas - BNS), ar ne, kurios iš lengvatų yra socialiai teisingos, kurios turi teigiamą poveikį produktyvumo augimui.

„Lietuva turi mokesčių pakankamai. Mokesčių mokėtojai ir taip kiekvienais metais sumoka vis daugiau, nauji mokesčiai yra visiškai nereikalingi, žalingi žmonėms ir nei vienos problemos neišspręstų“, - mano Žilvinas Šilėnas. Pasak finansų ministro V.Šapokos, dėl įvairių lengvatų, leidžiančių iš viso nemokėti kai kurių mokesčių arba juos mokėti mažesnius (išskyrus „Sodros“ įmokas), negautos pajamos siekia virš 1 mlrd. eurų.

Kol Vyriausybė gąsdina lietuvius naujais mokesčiais, politikai ragina susirūpinti senais. Dalis Seimo narių ėmė piktintis ūkininkų lengvatomis. Esą dabar turtingi ūkininkai uždirba šimtus tūkstančių ar net milijonus, o moka daug mažiau mokesčių nei kiti. Lietuvos ūkininkai iš viso gali naudotis 25-iomis mokesčių lengvatomis. Žemdirbiai ir gyvulių augintojai moka mažesnius pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčius.

Milžiniškos skėrių gvardijos, kokių nebuvo net ketvirtį amžiaus, užpuolė Bolivijos ūkininkų pasėlius. Per mažiau nei savaitę jie jau nusiaubė daugiau nei pustrečio šimto hektarų įvairių augalų. Tai spiečius skėrių, kurie milžinišku būriu nuklojo pietų Boliviją. Migruodami skėriai jau spėjo suryti visą augaliją 250-ies hektarų plote. Skėrių antplūdį pirmą kartą po ketvirčio amžiaus išgyvenantys ūkininkai sako, kad skėriams nusiaubus laukus, jiems gresia badas.

Naujoji valdžia žada permainų ūkininkams. Žemės ūkio ministras pasišovęs ūkininkus suvaryti į kooperatyvus. Esą taip dirba viso pasaulio ūkininkai, o Lietuva čia beviltiškai atsilieka. Ministro nuomone, dirbti drauge žmonėms trukdo prisiminimai apie kolūkius. Tad ūkininkus reikia netgi prievarta versti kooperuotis – papildoma parama ir mokesčių lengvatomis. Visgi dalis smulkiųjų ūkininkų į kooperatyvus žiūri kaip į priešą.

Įpykę prancūzų ūkininkai ir sunkvežimių vairuotojai pirmadienį užblokavo pagrindinius kelius į Kalė uostą, reikalaudami, kad būtų uždaryta vis labiau besiplečianti migrantų stovykla, praminta Džiunglių stovykla. Apie 70 sunkvežimių itin lėtai judėdami A16 greitkeliu, pagrindine prekinio ir keleivinio transporto magistrale, vedančia į tunelį po Lamanšu arba prieplaukas, iš kurių keltai kursuoja per sąsiaurį į Didžiąją Britaniją.

Aukštos kokybės produktus gaminantys ūkininkai gali dalyvauti žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemose ir įgyti teisę žymėti savo pagamintus produktus specialiais ženklais ar nuorodomis, kurie informuoja apie išskirtinę šių produktų vertę.

Šalies ūkininkai šiemet stveriasi už galvų - nesibaigiantys rugpjūčio lietūs niekais verčia javų derlių. Ūkininkai laukuose spėjo nukulti vos trečdalį viso derliaus, o šlapias varpas jau puola ligos. Panevėžio rajono ūkininkas Rimas Girštautas tikrindamas kviečių lauką iš rankų nepaleidžia nedidelio aparato. Tai - grūdų drėgmės matuoklis. „17,9 proc. - ankščiau tokių grūdų nekuldavom. Laukdavom, kol saulė pradžiovins iki 15 proc.“, – sakė ūkininkas.

Dėl nepalankių oro sąlygų šiais metais šalies žemdirbiai grūdų gali prikulti mažiau, o delius būti prastesnės kokybės, įspėja žemės ūkio ministrė. Tačiau Virginija Baltraitienė tikisi, kad dėl išaugusių grūdų kainų, pajamų sumažėjimo ūkininkai nepatirs. „Pasaulinė rinkos rodo, kad kainos šiek tiek kyla.

Šiemet žirnių prisėję dvigubai daugiau nei pernai, ūkininkai šiuo metu juos kerta visu smarkumu, o po poros savaičių į Indiją iš Klaipėdos uosto išplauks pirmieji jų prikrauti laivai, rašo "Lietuvos rytas". Antroje rugpjūčio pusėje į Indiją iš Klaipėdos bus išplukdyta pora laivų su 25 tūkst. tonų žirnių. Pasak dienraščio, žirnių supirkimo kaina šiemet keliais procentais didesnė nei pernai.

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę.

Smulkiems ūkininkams nuo kitų metų tikriausiai nereikės mokėti,„Sodros“ įmokų – jas tektų mokėti tik stambiems žemdirbiams. Kai kurie parlamentarai sako, jog dėl tokio sprendimo sumažės „Sodros“ pajamos. Svarstydamas „Sodros“ reformą, Seimas ketvirtadienį pritarė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymui nuo 2017 metų įmokas „Sodrai“ įpareigoti mokėti tik tuos ūkininkus, kurių ūkiai būtų didesni kaip 8 ekonominių dydžių.

Žemės ūkio ministrė sako, jog viena sunkios padėties pieno sektoriuje priežasčių yra ir tai, jog perdirbimo įmones Lietuvoje valdo kelios šeimos, o ne patys pieno gamintojai. Virginija Baltraitienė mano, jog ūkininkai turėtų kooperuotis, nes kitaip perdirbėjai ir toliau šantažuos valdžią. „Yra labai blogai, kad valdo (pieno perdirbimo įmones - BNS) kelios šeimos.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, kuri trečiadienį Vilniaus centre surengė žemdirbių protesto akciją, vadovas, susitikęs su Seimo pirmininke, pareiškė, kad valdžia nieko nepažadėjo pieno gamintojams. Seimo vadovės atstovas sako, jog susitikimas nebuvo planuotas. „Ką ji gali pažadėti, kad nieko negali. Ateina į ministeriją, pavyzdžiui, irgi dirbti žmonės, kurie to darbo neišmano“, - po susitikimo su Loreta Graužiniene BNS teigė Jonas Vilionis.

Seimo sprendimas nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas prieštarauja šalies Konstitucijai bei konkurencijos laisvei ir gali paskatinti perdirbėjus žaliavą pirkti iš užsienio, mano Konkurencijos tarybos vadovas. Pasak Šarūno Keserausko, norint padėti smulkiesiems ūkininkams, reikia skatinti juos kooperuotis, o ne reguliuoti kainas. Pieno kainų reguliavimui pareiškė nepritariantys ir pieno perdirbėjai bei dalis ūkininkų, kuriuos jis esą turėtų ginti.