ūkininkai

Italijoje ar Prancūzijoje, aukšta valgymo kultūra garsėjančiose šalyse, maisto produktai į aukštą lygi siekiančius išlaikyti restoranus atkeliauja tik iš pirmų rankų. Lietuvoje daugelis restoranų produktų įsigyja prekybos centruose. Taip skriaudžiami ne tik klientai, bet ir ūkininkai. Tikras skonis ir kvapas Pastaruoju metu pasirodė ne vienas mokslinis tyrimas, patvirtinantis, kad ekologiškas maistas maistinėmis savybėmis nesiskiria nuo neekologiško.

Tymo turgelis – ekologiškų, pačių ūkininkų pagamintų ar užaugintų produktų prekyvietė. Tai medinis, labai jaukus turgelis, pastatytas dar 2007 metais, netoli Užupio, prie Vilnelės, Maironio bei Aukštaičių gatvių sankirtoje. Pradžioje jis buvo vienintelis ekologiškų prekių turgelis visame mieste. Šiuo metu jis skaičiuoja savo 7- uosius metus, tačiau yra išlaikęs savo dvasią ir idėją.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

Vida Tavorienė Europos Sąjungos strategų paradoksai: vienais sprendimais atveriami keliai genetiškai modifikuotiems augalams, kurie gamtai ir žmonių sveikatai gali būti pražūtingi, o kitais sprendimais įvedami griežti žalinimo reikalavimai, dėl kurių mažės ir brangs produkcijos gamyba. Vadinamieji žalinimo reikalavimai įsigalios kitais metais, tačiau jau šiemet pasėlius deklaruoti besiruošiantiems ūkininkams neramu, nes išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves bus ne taip paprasta.

Pastaraisiais metais grūdų augintojai jau priprato prie klimato kaprizų pasaulinėje rinkoje, o štai svyruojančios supirkimo kainos kelia nusivylimą. Praėjusią savaitę „Linas Agro“ surengtoje žemės ūkio konferencijoje Kaune pateiktos pirmosios 2014-ųjų grūdų derliaus kainų prognozes. Žinoma, šios prognozės, kaip ūkininkai sako, kol kas rašomos tik šakėmis ant vandens. Tačiau pasvajoti niekas nedraudžia, juolab kad niekas nesišvaisto ir garantijomis.

SEB banko duomenimis, pernai šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dažniau negu prieš metus naudojosi lizingo paslaugomis. Banko suteiktų lizingo paslaugų vertė šiam sektoriui 2013 m. išaugo beveik du kartus (90 proc.) ir sudarė 27,5 mln. litų. Bendras banko finansavimo mastas, įskaitant trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, šiam sektoriui per metus padidėjo 5 procentais.

Valdas Kvederas Keisdami įstatymus, politikai ir toliau proteguoja žemės ūkio bendroves, o savarankiškai ūkininkaujančiajam metama eilinė kilpa. Norėta kaip geriau, tačiau atsitiko kaip visada, – taip būtų galima vertinti nuo šių metų pradžios Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo naująją redakciją. Mat eilinis ūkininkas negalės nusipirkti net kvadratiniu metru daugiau negu 500 hektarų žemės, o jei taip atsitiks, ją valstybė atims, o žmogui grės dar ir teisiamųjų suolas.

Ką pasėsi, tą ir pjausi, byloja liaudies išmintis. Ir štai koks ES derlius per dešimtmetį Lietuvoje: gausiomis dotacijomis tręšti ūkininkai nusprendė, kad jokios ES pagalbos jiems nereikia – konkurentų į šį paskutinių barbarų kraštą jie neįsileis. Nes privati žemė, anot jų, vis tiek turi tautybę. Čia ne anekdotas, čia realybė. Jie bijo ir drebina kinkomis, kad „lietuviškos“ žemės nusipirkę užsieniečiai čia geriau ūkininkaus ir sunaikins jų nuostolingas versloves.

Lietuvoje išplėtus apsauginės afrikinio kiaulių maro zonos ribas, Veterinarijos tarnyba teigia pažeidėjams taikysianti griežčiausias sankcijas. Laiku kiaulių nepapjovusiems ūkininkams bus skiriamos baudos, o kiaulės sunaikinamos, nemokant kompensacijos. Valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis BNS aiškino, kad pernai dalis gyventojų buferinėje zonoje pasienyje su Baltarusija nesilaikė reikalavimų ir slapčia augino kiaules, todėl dabar nuspręsta taikyti griežčiausias sankcijas.

Valdantieji žada referendumo neblokuoti, liberalai tikina, kad jis neturi prasmės, o iniciatoriai primena, kad Lietuvos teritorija – ne prekė, o bauginimai ES sankcijomis neturi pagrindo.

Uždraudusi bulvių eksportą iš ES šalių, Rusija nepasiekė savo tikslo ir net savotiškai paskatino ūkininkus aktyviau ieškoti naujų rinkų. Daugelis lietuvių bulvių augintojų savo derlių sėkmingai parduoda ES rinkoje bei eksportuoja į trečiąsias šalis. Naujų pasiūlymų parduoti derlių ūkininkai sulaukia kiekvieną savaitę, tačiau šie pasiūlymai džiugina ne visus. Į dviprasmišką padėtį pateko sudariusieji išankstines sutartis parduoti bulves Rusijos rinkai.

Smulkieji ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius, tai gali padaryti dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 13 dienos skelbiamas naujas šios priemonės paraiškų surinkimo etapas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, nuo 2008 m. turgaviečių ir turgelių šalyje padaugėjo 2,5 karto. Šiuo metu Lietuvoje veikia 242 turgavietės, iš jų 76 – laikinos prekyvietės. Iš viso yra užregistruota beveik 5 tūkst. (4 920) asmenų, kurie gali turgavietėse prekiauti maisto produktais. Per tris šių metų ketvirčius VMVT inspektoriai patikrino 71 proc. visų registruotų turgaviečių.

Regina MUSNECKIENĖ Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje Kuršų kaime gyvenantis Sigitas Lideika ūkininkauja jau aštuoniolika metų. Nuo dviejų karvių ir šešių hektarų žemės pradėjusi jauna šeima pamažu plėtė ūkį. Tačiau plėtė tiek, kiek patys pajėgia darbų nudirbti. Svetimų nesamdo. Matydami nuolat dirbančius tėvus, darbo nesikrato ir trys Lideikų vaikai. Akmuo apželia vietoje Angelė ir Sigitas Lideikos pagal profesiją abu zootechnikai. Kilę iš Tytuvėnų krašto.

Bitininkai ir obuolių augintojai iš visos Lietuvos ateinančius savaitgalius rinksis Vilniuje, kur šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ vyks tradicinės ūkininkų šventės „Visos medaus spalvos“ ir „Visos sodų spalvos“. Dvi savaites čia taip pat vyks pirmoji Lietuvoje rudens gėrybių saugotojų – kaliausių paroda.

Sulaikytas dar vienas įtariamasis Aukštaitijos ūkininkų turto prievartavimo byloje – Giedrius Juška (37 m.). Teismas jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą mėnesiui. Policija prašo pagalbos Tad dabar šioje byloje areštuoti jau 5 įtariamieji.

Salomėja Pranaitienė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Per paskutinius kelerius metus plėtėsi apie pusė ūkių, tačiau kitąmet plėtrą planuoja tik 40 procentų žemdirbių. To priežastis, anot tyrimą inicijavusio komercinio banko, lėšų stygius, smulkūs sklypai, nenašus darbas ir finansinių žinių stoka. Metų darbas – jau aruoduose. Javus auginantis Šiaulių rajono ūkininkas sako, kad šiemet kviečių ir rapsų prikulta kiek mažiau nei pernai, užtat grūdų kokybė geresnė.

Giedrė Sankauskaitė Per artimiausius metus Lietuvoje ūkį planuoja plėsti apie 41 proc. šalies ūkininkų. Maždaug ketvirtis jų ketina įsigyti dirbamos žemės, penktadalis arba 19 proc. – reikalingos technikos. Taip rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta ūkininkų apklausa, kurią antradienį žurnalistams pristatė „Swedbank“ smulkaus verslo klientų departamento vadovė Jurgita Blezgienė.

Skaičiuojama, kad šiemet dėl mažesnio derliaus ir kritusių supirkimo kainų šalies grūdų ūkių pajamos bus mažesnės nuo 400 mln. litų iki milijardo, tačiau šie skaičiai nėra bėdos žemės ūkyje pranašas, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, šiais metais bus prikulta mažiau javų, kurių supirkimo kainos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krito 15-20 proc.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį smulkieji ir vidutiniai šalies verslininkai sudarė 43 proc. daugiau komercinio transporto lizingo sutarčių nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo „Swedbank“ duomenys. Be to, gerokai išaugo žemės ūkio technikos pardavimo lizingu apimtys – šios technikos Lietuvoje finansuota beveik tris kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai. „Swedbank“ komercinio transporto lizingo sutarčių skaičius šiemet augo 24 procentais, jų vertė didėjo beveik penktadaliu.

Didžiausi šalies grūdų supirkėjai neslepia optimizmo: nors šių metų grūdų derlius gali būti apie šeštadalį mažesnis negu pernai, kol kas jis yra labai geras, o grūdų kokybė - puiki, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios". Viena didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikiančių bendrovių grupių "Litagra" šiemet tikisi nupirkti 70 tūkst. tonų, arba 35 proc. grūdų iš planuojamų supirkti 200 tūkst. tonų. "Kauno grūdai" šiais metais vėl planuoja supirkti daugiau negu 400 tūkst.

Regina MUSNECKIENĖ Užvenčio seniūnijos Žeberių kaime ūkininkaujantys Nijolė ir Stanislovas Gečai labai apsidžiaugė, kai kooperatyvas „Pienas.Lt.“ pradėjo mokėti šiek tiek daugiau už kilogramą pieno. 1600 kilogramų pieno kas antrą dieną parduodantiems ūkininkams – nemenka paspirtis. Penki hektarai žemės Nijolė ir Stanislovas Gečai į žemę nusprendė kibtis prieš devyniolika metų. Stanislovo tėvai jaunai šeimai atrėžė penkis hektarus žemės. Joje augino javus. Ūkininkai nuolat domėjosi naujovėmis.

Inga VENCKUTĖ fotoŠiaudų ritiniai atitrūkusioje priekaboje galimai buvo neteisingai sutvirtinti, todėl vienas jų nusirito žemyn tiesiai į važiuojamąją dalį. Ketvirtadienio popietę keliaujantys pro Šilutės ligonine galėjo stebėti avarinę situaciją, kurią sukėlė ūkininkas, gabenęs šiaudų ritinius. Traukdamas dvi prie traktoriaus prikabintas priekabas, galimai perkrautas gabenamu kroviniu, viena jų atsikabino ir nuriedėdama link gyvatvorės atsitrenkė į automobilį.

Lietuvoje superkamų grūdų kainos rugpjūtį smuko. Pirmos klasės kviečių vidutinė supirkimo kaina pirmąją rugpjūčio savaitę, palyginti su pirmąja liepos savaite, sumažėjo 21,6 proc. iki 635,1 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Antros klasės kviečių supirkimo kaina sumažėjo 19,9 proc. iki 518,4 lito už toną, antros klasės miežių - 11,1 proc. iki 514,6 lito už toną. Kvietrugiai buvo superkami po 468,6 lito - 11,7 proc. pigiau.

Šiųmetis grūdų derlius mažesnis ir pigesnis, tačiau ūkininkams neteks permokėti už trąšas – vieną svarbiausių žemės ūkio išteklių. Šiemet pigiau trąšas pirkę mūsų ūkininkai viliasi, kad jų kaina gali dar labiau smukti. To laukia ir kitų šalių žemdirbiai. Tam įtakos gali turėti dviejų stambių kalio trąšų gamintojų – Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos kompanijos, kartu eksportavusių trąšas, – nesutarimai.

Vitalija Dovydėnienė Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi. Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės.

 Europos Sąjungoje (ES) nuo kitų metų pradėsianti veikti jaunųjų ūkininkų papildomo skatinimo tvarka leis jiems gauti didesnes išmokas, sako Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vicepirmininkas. "Europos Parlamento nariai siekia sukurti papildomą paramos sistemą jauniesiems ūkininkams", - teigė Czeslawas Adamas Siekierskis Lietuvos Seime vykstančiams ES valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime.

Išmokos senųjų ir naujųjų Europos sąjungos (ES) šalių narių ūkininkams turėtų būti suvienodintos kuo greičiau, mano ES Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos pirmininkas Rene Souchon. "Valstybių vadovai (ES) nesusitarė ir atidėjo sprendimą vėlesniam laikui. Klausimas, koks tas vėlesnis laikas. Sprendimas ne Komisijos rankose - spręs valstybių vadovai, o jiems šis klausimas per keblus (...). Regionų komitetas ragina nustatyti aiškų grafiką dėl išmokų suvienodinimo.

Ankstyvąsias bulves į Rusiją eksportavę mūsų augintojai turės dairytis kitų rinkų – nuo liepos 1 d. rusai laikinai uždraudė bulvių importą iš visų ES šalių. Apie trečdalį Lietuvoje išaugintų bulvių į Rusiją parduodantys ūkininkai nuogąstauja: jei eksporto apribojimai užsitęs, neišvengsime bulvių perprodukcijos. Aptiko kenkėjų „Naujienos blogos. Rusija buvo pagrindinė mūsų ankstyvųjų bulvių pirkėja. Dabar krausime derlių į saugyklas ir dairysimės kitų rinkų.

Teismas neleido bankrutuoti ūkininkų šeimai, nes įstatymai numato tik vieno asmens bankrotą. Šiaulių apygardos teismas pirmadienį atmetė Egidijaus ir Linos Pocių prašymą iškelti jiems bankroto bylą ir paliko nepakeistą Joniškio apylinkės teismo sprendimą, BNS pranešė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas. Joniškio apylinkės teismas gegužę nurodė Pociams atskirais pareiškimais kreiptis į teismą.

Seimas antradienį priėmė pataisas, kurios užkerta galimybes verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius nei 500 hektarų žemės plotus. Už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas balsavo 103, susilaikė du Seimo nariai. Pataisos numato, kad daugiau nei leidžiama žemės negalės įsigyti susiję asmenys, jos nebus galima konsoliduoti, pasitelkiant trečiuosius asmenis.

 Pritaikius griežtas sankcijas gyvulių nelaikantiems vadinamiesiems sofos ūkininkams, ES tenka grąžinti dešimtis milijonų litų išmokų, todėl Žemės ūkio ministerija švelnina kovos su jais būdus. Šiemet susigriebta, kad buvo per smarkiai užsimota baudžiant „sofos“ ūkininkus. Dėl griežtų sankcijų už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus už pernykščius metus ES būtų tekę grąžinti apie 40 mln. Lt, o už 2013-uosius – dar didesnę sumą.

Lietuvos ūkiai kol kas neišnaudoja suteiktos 1,7 mln. tonų kvotos – per metus primelžiama mažiau, penktadienį informuoja „Lietuvos rytas”. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, perdirbėjams ūkininkų tiekiamo pieno kiekis pastaruosius kelerius metus nesumenko tik todėl, kad pastarieji atsirinko didesnio produktyvumo gyvulius. Bet karvių skaičius per pastaruosius ketverius metus sumažėjo kone penktadaliu. „Jeigu niekas nesikeis, pieno pradės trūkti. Iš užsienio daug jo neatsivešime.

Europoje sklinda nerimas, kad tam tikrų pesticidų naudojimas žemės ūkyje gali išnaikinti bičių populiaciją. Mokslininkų teigimu neonicinoidinių chemikalų naudojimas pesticiduose kenkia bitėms, taigi dabar viskas priklausys nuo Europos Komisijos, praneša BBC.  Tačiau dauguma ūkininkų ir pasėlių ekspertų teigia, kad duomenų dar neužtenka. Už draudimą balsavo 15 ES šalių, tačiau to nepakako kvalifikuotai daugumai pasiekti.

Ūkininkai jau nesitiki rekordinio žieminių kultūrų derliaus. Daugelyje rajonų dėl sniego stokos iššalo dalis rapsų, kviečių. Tik atšilus orams žemdirbiai galės tiksliai įvertinti nuostolius. Manoma, kad žieminių javų ir rapsų augintojams gali tekti atsėti nemažus pasėlių plotus. Skaičiuos nuostolius Pasak Kretingos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, ūkininkai dar nepradėjo vertinti žieminių kultūrų nuostolių, tačiau akivaizdu, kad jų neišvengs.

Leikiškių sąvartyne presuojamos plėvelės dažnai „neklauso“: skrieja į atokiausią sąvartyno kampelį, perlekia aukštą apsauginę tvorą ir, nusiritusios per kliūtį, nusėda aplink plytinčiose ūkininkų pievose. Tiek sąvartyno, tiek Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) vadovai aiškina, kad suvaldyti vėjyje skraidančių plastmasinių atliekų neįmanoma. Nutirpus sniegui esą išskriejusios atliekos surenkamos ir grąžinamos atgal, į sąvartyną.

Vieniems tai kainuos pigiau, o kitiems nereikės drebėti, kaip pasiaiškins per patį darbų įkarštį užgriuvusiai Darbo inspekcijai. Taip žemdirbiai vertina atsivėrusią galimybę trumpalaikiams darbams samdyti nekvalifikuotus darbuotojus atsiskaitant su jais pagal kvitus. Ne darbus organizuodavo, o popierius pildė Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Saulius Stirna pavasarį samdo žmonės akmenims rinkti, vėliau –bulvėms sodinti. Ūkininkai samdo žmones ir braškėms ravėti, krūmams kirsti, šienui vežti.

Vyriausybei siūloma svarstyti galimybę atnaujinti derybas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo bendrijos piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo iki bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių narių žemdirbiams. Atitinkamą Seimo nutarimą priimti siūlo buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazimieras Starkevičius. Parlamentaras Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo atitinkamo nutarimo projektą.

Vytautas RUŠKYS Vakar į Akmenės rajono savivaldybę susitikti su vietos žemdirbiais atvykęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna patyrė netikėtumų. Iš maždaug dešimties šalies rajonų suvažiavę jaunieji ūkininkai įteikė prašymą su 200 parašų dėl jaunųjų ūkininkų interesų. Prašymas su 200 parašų Žemės ūkio ministrui V. Juknai skirtą laišką perskaitė vienas iš Lietuvos jaunųjų ūkininkų iniciatyvinės grupės lyderių Vytautas Buivydas.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Už kilogramą šiltnamiuose užaugintų ilgavaisių agurkų beveik šešis litus gaunantys augintojai sako, kad pirmasis šių metų derlius – geras, tačiau daugiau neturintys kuo pasigirti. Vėliau nei norėtųsi „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose užderėjo pirmieji agurkai ir salotos. „Prieš trejus metus pirmus agurkus skindavome apie vasario 16 dieną, dabar tik apie kovo 8–10 dieną. Tam įtakos turėjo brangstanti energija.

Kokios problemos labiausiai jaudina rajono ūkininkus, antradienį savivaldybėje surengtame susitikime turėjo progą pasiaiškinti ir Kauno rajono vadovai. Didžiausią nerimą ūkininkams kelia nauji žemės mokesčių tarifai, kelių remontas, melioracija, pasėlių deklaravimas. Kol dar neprasidėjo sėja ir kiti didieji darbai, pasitarti į savivaldybės salę žemdirbius sukvietė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Panevėžietis pensininkas milijonieriumi tapo nepajudinęs nė piršto ir net nenusipirkęs loterijos bilieto. Turtuoliu senjorą pavertė įsigaliojusios žemės mokesčio pataisos. Registrų centrui pervertinus sklypus pagal rinkos kainas, dauguma iš jų tapo kone aukso vertės. Kodėl gyventojai nesidžiaugia turtu? Praturtėjo per naktį Panevėžietis pensininkas milijonieriumi tapo nepajudinęs nė piršto ir net nenusipirkęs loterijos bilieto.

Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai, likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Šešios Lietuvos įmonės planuoja gaminti biomasės granules iš šiaudų. Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kuri bus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis.

Susitikime su rajono Ūkininkų sąjungos atstovais dalyvavusi Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus vedėja Danutė Puidokienė ne tik pateikė nemažai informacijos, bet sulaukė ir klausimų. Žemdirbiai domėjosi žemės reforma, kelių apsaugos zonomis. Kelių apsaugos zonose darbai derintini su kelininkais Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus vedėja Danutė Puidokienė supažindino su Vyriausybės nutarimu nustatytomis kelių apsaugos zonomis, kurios priklauso nuo kelių pobūdžio.

Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paskatinta prekybos tinklo "Iki", pradeda projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ūkininkų produkcijos patekimo į parduotuves procedūras ir užtikrinti sklandų ilgalaikį bendradarbiavimą. Prekybos tinklas "Iki" tikisi, kad, supaprastinus sutartis, sutrumpinus procesus ir teikiant Lietuvos ūkininkams reikalingą informaciją, sutarčių su "Iki Ūkio" tiekėjais skaičius šiemet pasieks šimtą.

Trečiadienį posėdyje Vyriausybė pritarė projektui ūkininkams 2012 m. skirti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną, gyvulius ir pasėlius. Žemdirbius papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pasieks vasarį. Papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už 2012 m. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) išmokėta asignavimų suma sudarys 106 mln. litų – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Nors 2013 m. biudžete papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms buvo numatyta 75 mln.

Atvėsusią grūdų rinką jau kaitina grūdų supirkėjai, atakuodami ūkininkus raginimais pasirašyti išankstines produkcijos supirkimo sutartis. Žemdirbių organizacijų lyderiai pataria nepasiduoti jų vilionėms ir palaukti pavasario, kai paaiškės, kaip peržiemojo pasėliai.

 Žemdirbių susitikime, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos organizuotame užeigoje šalia apskrities centro, aptartas šio krašto žemdirbių savivaldos organizacijų vaidmuo, formuojant ir įgyvendinant kaimo politiką regione ir šalyje. Krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus teigimu, susitikimą paskatino naujosios Vyriausybės visuomenei pristatyta 2012-2016 metų programa, žemdirbiams sukelianti įvairių klausimų.

Rajono miškuose medžiotojai pastebi labai smarkiai padidėjusias žvėrių bandas. Atskiruose medžioklės plotuose matomos šernų bandos po 40, 50, 60 ir net 70 žvėrių. Šernai – ūkininkų galvos skausmas. Žvėrys be gailesčio knisa pievas, gadina pasėlius. Nuo briedžių, nuskabančių jaunuolynus, kenčia miškininkai. Mažiau tik plėšrūnų – lapių, usūrinių šunų.