ūkininkai

Šalies ūkininkai šiemet stveriasi už galvų - nesibaigiantys rugpjūčio lietūs niekais verčia javų derlių. Ūkininkai laukuose spėjo nukulti vos trečdalį viso derliaus, o šlapias varpas jau puola ligos. Panevėžio rajono ūkininkas Rimas Girštautas tikrindamas kviečių lauką iš rankų nepaleidžia nedidelio aparato. Tai - grūdų drėgmės matuoklis. „17,9 proc. - ankščiau tokių grūdų nekuldavom. Laukdavom, kol saulė pradžiovins iki 15 proc.“, – sakė ūkininkas.

Dėl nepalankių oro sąlygų šiais metais šalies žemdirbiai grūdų gali prikulti mažiau, o delius būti prastesnės kokybės, įspėja žemės ūkio ministrė. Tačiau Virginija Baltraitienė tikisi, kad dėl išaugusių grūdų kainų, pajamų sumažėjimo ūkininkai nepatirs. „Pasaulinė rinkos rodo, kad kainos šiek tiek kyla.

Šiemet žirnių prisėję dvigubai daugiau nei pernai, ūkininkai šiuo metu juos kerta visu smarkumu, o po poros savaičių į Indiją iš Klaipėdos uosto išplauks pirmieji jų prikrauti laivai, rašo "Lietuvos rytas". Antroje rugpjūčio pusėje į Indiją iš Klaipėdos bus išplukdyta pora laivų su 25 tūkst. tonų žirnių. Pasak dienraščio, žirnių supirkimo kaina šiemet keliais procentais didesnė nei pernai.

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę.

Smulkiems ūkininkams nuo kitų metų tikriausiai nereikės mokėti,„Sodros“ įmokų – jas tektų mokėti tik stambiems žemdirbiams. Kai kurie parlamentarai sako, jog dėl tokio sprendimo sumažės „Sodros“ pajamos. Svarstydamas „Sodros“ reformą, Seimas ketvirtadienį pritarė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymui nuo 2017 metų įmokas „Sodrai“ įpareigoti mokėti tik tuos ūkininkus, kurių ūkiai būtų didesni kaip 8 ekonominių dydžių.

Žemės ūkio ministrė sako, jog viena sunkios padėties pieno sektoriuje priežasčių yra ir tai, jog perdirbimo įmones Lietuvoje valdo kelios šeimos, o ne patys pieno gamintojai. Virginija Baltraitienė mano, jog ūkininkai turėtų kooperuotis, nes kitaip perdirbėjai ir toliau šantažuos valdžią. „Yra labai blogai, kad valdo (pieno perdirbimo įmones - BNS) kelios šeimos.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, kuri trečiadienį Vilniaus centre surengė žemdirbių protesto akciją, vadovas, susitikęs su Seimo pirmininke, pareiškė, kad valdžia nieko nepažadėjo pieno gamintojams. Seimo vadovės atstovas sako, jog susitikimas nebuvo planuotas. „Ką ji gali pažadėti, kad nieko negali. Ateina į ministeriją, pavyzdžiui, irgi dirbti žmonės, kurie to darbo neišmano“, - po susitikimo su Loreta Graužiniene BNS teigė Jonas Vilionis.

Seimo sprendimas nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas prieštarauja šalies Konstitucijai bei konkurencijos laisvei ir gali paskatinti perdirbėjus žaliavą pirkti iš užsienio, mano Konkurencijos tarybos vadovas. Pasak Šarūno Keserausko, norint padėti smulkiesiems ūkininkams, reikia skatinti juos kooperuotis, o ne reguliuoti kainas. Pieno kainų reguliavimui pareiškė nepritariantys ir pieno perdirbėjai bei dalis ūkininkų, kuriuos jis esą turėtų ginti.

Seimas leido nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas, kurios galiotų nuo pataisų įsigaliojimo iki 2017 metų.Jos įpareigoja pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną pieno, o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų. Dabar, pasak „darbiečių“, minimali kaina siekia apie 147 eurus už toną. Seimas neatsižvelgė į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Teisės departamento įspėjimą, kad pataisos prieštarauja Konstitucijai.

Žemdirbiams kitą savaitę žadant surengti streiką, Seimui ketvirtadienį teikiamos „darbiečių“ pataisos, kuriomis siekiama nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas. Taip pat bus pristatytas „tvarkiečių“ siūlymas apriboti Europos Sąjungos paramą ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, kurios valdo daugiau kaip 500 hektarų žemės. „Abu paleisime“, - BNS sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams prašytų 75 mln. eurų tiesioginės paramos skirti neketina. Pasak žemės ūkio ministrės, kol kas svarstoma tik apie ilgalaikes priemones, tačiau jų, anot Virginijos Baltraitienės, nepakanka. V.Baltraitienė BNS sakė, kad pirmadienį Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje EK pasiūlė stebėti rinką ir dėl paramos spręsti birželį, įvertinus pokyčius.

Šeštadienį paryčiais didžiulis gaisras Vilniuje suniokojo turgų. Ūkininkai ir prekeiviai patyrė milžiniškų nuostolių. Bendrasis pagalbos centras 04.21 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ukmergės g. 259, atvira liepsna dega vieno aukšto medinis pastatas. Ugnis žaibiškai išplito visame turguje. Jo nebebuvo įmanoma išgelbėti. Liudininkai praneša, kad griaudėjo ir sprogimai, būtent po jų ugnis labai staigiai pradėjo plisti. Pirminiais duomenimis, užsidegė turgelyje esanti alkoholio parduotuvė.

Dėl 2003 metais vykdytos kelių blokados nuteisti Lietuvos ūkininkai ketvirtadienį pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, teisėjų kolegijai Strasbūre nusprendus, kad arešto bausmės jiems skirtos pagrįstai.

Italijos pietuose – nuožmi kova su alyvmedžius naikinančiomis bakterijomis. Deja, kol kas vienintelis efektyvus būdas – naikinti medžius. Tai siutina ūkininkus, mat medžius kirsti pradėta prieš nuimant derlių. Alyvmedžiai , kuriuos čia Italijos ūkininkai sodino prieš maždaug šimtmetį, naikinami, o paskui ir deginami. Tokių priemonių prieš alyvmedžių giraites imtasi, kadangi pastebėta, jog nemažai medžių serga raupsais.

Užsitęsę rugpjūčio karščiai pastaruoju metu džiugina nebent atostogaujančius, o štai šalies ūkininkams kaip reikiant gadina nervus, nes sausra išdžiovino laukus. Daržovių augintojai dejuoja, kad šiemet užaugo kur kas mažesnis derlius, todėl kainos ne kris, o kils. Tačiau vasara nepalanki ne tik daržininkams, dėl sausros nuseko upės, o dėl gaisrų pavojaus draudžiama lankytis ir miškuose.

 Istorijos apie plėšrūnų nudobtas avis ar veršelius pilasi viena po kitos. Ūkininkai nebežino, ką daryti. „Ne tik, kad nesuėda, „nedapjauna”. Bliaut – nebliauna, jos tysiasi link žmogaus... – Griebia net ir už dūšios“, - pasakojo ūkininkas, kuris po vilkų puotos prarado 34 avis. Gyvulius vilkai dorojo ir Šiaulių, Kelmės rajonuose. O Kupiškio rajone prieš porą dienų moterys į akistatą su vilkais stojo apsiginklavusios šakėmis ir prožektoriumi. Priekaištų turi ir medžiotojai.

 Ūkininkai raitojasi rankoves ir skina pirmąjį lietuviškų šilauogių derlių. Dėl permainingų orų ir sausos vasaros uogos šiemet gerokai smulkesnės, ir jų bus mažiau nei pernai. Skaičiuojami ir dėl sausros patirti nuostoliai. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad ne itin palankūs orai šilauogių nepabrangins. Karališka uoga praminta šilauogė kainuos maždaug tiek pat kiek ir pernai.

Pačios pirmosios lietuviškos bulvės ant prekystalių nugulė jau prieš šv. Antaną. Vieni pirmųjų ankstyvąsias „Solist“ veislės bulves šią savaitę ėmė kasti Kėdainių rajono ūkininkai. Ūkininkai bulvių sodininkus į žemę sukišo dar kovo pradžioj, tačiau šiemet kasa panašiu laiku kaip ir pernai. Dėl šaltos gegužės ankstyvų bulvių negausu. Todėl ir kaina pačių pirmųjų bulvyčių bus kiek didesnė - ne mažiau kaip euras už kilogramą.

Jurgita Kasperavičiūtė Šiltnamyje triūsianti Kėdainių rajono ūkininkė Ugnė Tvaravičienė apie braškes kol kas tūpčioja lyg apie lepius augalus. Lietuviškos uogos dar tik po truputį sirpsta, o gausesniam uogų derėjimui kol kas trukdo po debesimis besislapstanti saulė ir šilumos stoka. Dėl permainingų lietuviškų orų ūkininkė kol kas smarkiai nedejuoja ir žada po keliasdešimt kilogramų braškių į turgų atvežti jau po kelių dienų. O išsiilgę lietuviškų uogų pirmiausiai jų gali dairytis Kaune.

Vilniaus kolegija – vienintelė aukštoji mokykla, vykdanti žemės ūkio mokslų krypties studijų programas Vilniaus regione. Visai neseniai parengta nauja Agroverslo technologijų studijų programa. Jos turinys užtikrina išmaniosios saugaus maisto kontrolės principą „nuo lauko iki stalo“. Agroverslo technologijos – programa, orientuota į darbdavių poreikius ir į absolventų karjeros galimybes: ją baigusieji išmanys visą grandinę nuo žemės ūkio pirminės produkcijos gamybos iki vartotojo.

Žemės savininkai sako, kad prieš metus įsigaliojęs vadinamasis saugiklių įstatymas pristabdė prekybą žemės ūkio paskirties žeme, o jos kaina smuko beveik penktadaliu. Ūkininkai tikina, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina neadekvačiai kopia aukštyn, todėl ir sandorių sumažėjo. Rinka susitraukė Registrų centro duomenimis, pernai žemės sklypų buvo perleista 22 proc. mažiau nei 2013 metais.

Pieno supirkimo kainų šuolių išvarginti ūkininkai išpardavinėja ilgai kurtus ir karčiu prakaitu aplaistytus savo ūkius. Tokia mūsų ūkininkų padėtis labai paranki užsieniečiams, kurie medžioja europinėmis ir mūsų valstybės iždo lėšomis modernizuotus ūkius. Interneto erdvėje padaugėjo skelbimų apie parduodamus pieno ūkius. Vieni išparduoda tik gyvulius, o pievas verčia ariamais plotais ir sėja javus, kiti norėtų atsisakyti visko ir trauktis iš žemdirbystės.

 Nors pavasaris neskuba – ūkininkai laukti nebegali. Sodinamos ankstyvosios bulvės, morkos, kopūstai. Pernykštį derlių pardavę už savikainą arba išdalinę labdarai Kėdainių rajono ūkininkai vėl triūsia laukuose ir ieško naujų rinkų. Per žiemą labdarai išdalijęs daržoves, kėdainietis ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas nenuleidžia rankų. Vėl sodina morkas, bulves ir kopūstus. Daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių kopūstų sodinukų ūkininkas apsodins 100 hektarų.

Aleksandro Stulginskio universitete atidaryta nauja sumaniosios gyvulininkystės auditorija. Būsimieji specialistai, besimokydami šioje naujoviškoje auditorijoje, įgis praktinių įgūdžių, išmoks efektyviai pasirūpinti ūkiu. „Malonu matyti, kaip auga mūsų specialistai. Pabaigus mokslus linkiu Jums grįžti į kaimą ir sieti savo gyvenimą su ūkininkavimu. Pažiūrėkite, kokia puiki technika, tikrai daug ką galima nuveikti.

Žinių radijas Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad siūlymu reguliuoti ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų santykius, siekiama skatinti pieno produktų vartojimą. Sumažintas prekybos antkainis esą sumažintų jų kainas.

Jolita Žurauskienė Prieš keletą metų nederlingų žemių šeimininkai buvo skatinami auginti energetinius augalus ir pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Tačiau vieniems ūkininkams ši veikla nepasiteisino, kitiems – neša pelną.

Nijolė Baronienė Deltuvos seniūnijos Leonpolio kaime gyvenantys ūkininkai Laima ir Vincentas Stragiai gali lengviau atsikvėpti. Daugumą darbų ekologiškame daržininkystės ūkyje jau perėmė dukra Ieva. Aleksandro Stulginskio universitete ekonomikos studijas baigusi Stragių pagrandukė – versli mergina. Ji nesitenkina tuo, ką sukūrė tėvai, o investuoja ir plečia ūkį. Tiki ir pasitiki Pasikalbėti su ekologines idėjas skleidžiančiais ūkininkais atvažiavome savaitės viduryje.

Pirmadienį baigiasi terminas, iki kada afrikinio kiaulių maro buferinėse zonose gyvenantys žmonės turi paskersti savo laikomas kiaules. To nepadarę, ne tik negaus kompensacijų, bet ir bus baudžiami. Terminas dėl kiaulių išskerdimo buvo pratęstas nuo lapkričio pradžios. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo teigimu, tai padaryta siekiant, kad žmonės spėtų panaudoti Europos Sąjungos skirtas lėšas.

Patyręs specialistas ragina ūkininkus naujai įvertinti ne tik turimą įrangą, taikomas technologijas, gyvulių kokybę, bet ir melžėjų gebėjimus. Kritus pieno supirkimo kainoms, pieno gamybos ūkiams labai svarbu išgyventi šį sunkmetį. Vienintelė išeitis – mažinti pieno gamybos savikainą. Daugelis pieno gamintojų tvirtins, kad jie visas galimybes jau išnaudojo, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo mokymo centro vadovas doc. dr.

 Sodyboje turime įvairių gyvių: triušių nutrijų, ožkų, avelių. Bet manau, kad būtų neprošal pabandyti laikyti mažai kur auginamų kinų mažųjų arba daugelio vadinamų Vietnamo kiaulių. Šios veislės kiaulės labiausiai paplitusios Vietname, todėl taip ir vadinamos. Girdėjau, kad jos jaukios, neagresyvios, labai greitai pripranta prie šeimininkų. Ne tik užsienyje, bet ir pas mus tokios kiaulės auginamos namuose ir vedžiojamos lyg šuneliai, pririšti pavadėliais.

Europos Komisija priėmė sprendimą grąžinti žemdirbiams beveik 21 mln. litų. Kompensacijos žemdirbiams bus išmokėtos iki kitų metų spalio mėnesio. „Šiuo metu parama žemdirbiams yra ypač svarbi, būtina juos palaikyti ir užtikrinti, kad nepaisant nepalankiai susiklosčiusios situacijos žemdirbiai neatsisakytų ūkininkavimo. Šių išmokų grąžinimas nėra susijęs su embargu, tačiau žinia apie lėšų grąžinimą mus pasiekė laiku“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Šiemet žemės savininkai ir ūkininkai turės plačiau atverti pinigines. Kai kuriuose rajonuose žemės ūkio paskirties žemės mokestis ūgtelėjo iki trečdalio, o valstybinės žemės nuomos – net kelis kartus. Jau pernai nuogąstauta, kad žemės mokestį pradėjus skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, mokesčiai stipriai kirs per kišenę. Tačiau, išskyrus pavienius atvejus, žemės mokestis drastiškai neišaugo.

Pasibaigus intensyviems žemės ūkio darbams draudimo bendrovė „If“ skaičiuoja apgadintos technikos nuostolius. Šiais metais ūkininkams už žemės ūkio techniką išmokėtos žalos siekia 600 tūkst. litų, tai yra 47 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Didžiausia draudimo bendrovės išmokėta suma buvo 282 tūkst. litų, kuomet traktorius nuvažiavo nuo kelio ir teko keisti beveik visas pagrindines savaeigės mašinos dalis.

Drastiškai sumažėjus pieno supirkimo kainoms dėl Rusijos embargo, ne visi pieno gamintojai panikuoja ir galvoja apie gyvulių pardavimą. Patys savo ūkių pieną perdirbantys ir realizuojantys ūkininkai sunkumų nepatiria. Taip LRT radijui teigia Molėtų rajono ūkininkas Artūras Arlauskas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, pieno gamintojai perdirbėjams yra priversti pardavinėti savo produkciją žemiau savikainos.

Europos Komisijos parama dėl Rusijos embargo nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams turėtų paaiškėti šią savaitę, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Dacianas Ciolosas (Dačianas Čiološas) trečiadienį EK pateiks savo siūlymus dėl paramos skyrimo. „Dėl pienininkystės mes išdėstėme keturios valstybės savo nuomonę: Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Mes labiausiai nukentėjome ir mums reikia didžiausios paramos.

 Vida Tavorienė Pastaraisiais mėnesiais pusvelčiui pieną pardavinėjantys ūkininkai sulaukė valdžios priekaištų, kad dėl žemų kainų esą kalti ir jie patys, nes yra nesusikooperavę ir priklauso nuo perdirbėjų sprendimų. Tokie kaltinimai žeidžia gamintojus, ypač tuos, kurie savo kailiu patyrė, kad kurti pieno gamintojų kooperatyvus Lietuvoje – iššūkis. Ūkininkai įsitikinę, kad kooperatyvai buvo ir tebėra tikslingai smaugiami, o valdžia liko abejinga ir neužstojo gamintojų.

 Seimas įteisino ritualinį skerdimą, kuris, kaip tikisi ūkininkai, Rusijai paskelbus ES ir JAV maisto produktų embargą, leis gyvulių mėsą parduoti į kitas, musulmonų tikėjimo šalių rinkas.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ūkininkų nedžiugina nei bulvių derlius, nei supirkimo kaina. Šiemet ji – rekordiškai žema ir nesiekia savikainos. Pasak bulvių augintojų, taip yra todėl, kad prekybininkai mažina kainas kaltindami Rusijos embargą. Kėdainių rajone 2 dešimtmečius ūkininkaujantis Saulius Dambrauskas bulvėmis kasmet užsodina daugiau nei 100 hektarų žemės. Nors iki bulviakasio pabaigos – dar kelios savaitės, jau dabar aišku, kad derlius bus mažesnis.

Pluoštinių kanapių augintojai tvirtina, kad šios kultūros plotus būtų galima plėsti, jei ne absurdiški, jų veiklą varžantys įstatymo pančiai. Baigiasi pirmas legalaus kanapių auginimo sezonas. Negalutiniais duomenimis, Lietuvoje ūkininkai kanapėms skyrė 1 200 ha. Ar augins daugiau, paaiškės vėlyvą rudenį, kai ūkininkai įvertins pirmą derlių, kai jį parduos ir sužinos, ar Seimas ryšis taisyti kreivą ir šleivą Pluoštinių kanapių įstatymą – vienintelį tokį Europoje.

  Europos Komisija ruošia naują paramos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produkcijos gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo, paketą, kuris papildys jau patvirtintą 125 mln. eurų (432 mln.

 Vismantas Žuklevičius Pastaruoju metu Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai susiduria su keliomis problemomis: kur realizuoti Rusijos rinkai skirtą produkciją ir ką daryti su ta, kuri buvo grąžinta? Valdžiai suka galvą, kaip Lietuvos maisto gamintojus gelbėti nuo Rusijos embargo, o ūkininkai skundžiasi, kad labiausiai nuo Rusijos sankcijų jie nukentės. Rusijai paskelbus embargą, perdirbėjai gana operatyviai gerokai sumažino pieno ir galvijų supirkimo kainas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį viešėdama Jurbarke, sakė, kad valstybė dėl Rusijos įvestų apribojimų padės šalies ūkininkams ir perdirbėjams, tačiau šalies vadovė tikisi verslininkų pastangų pereinant į stabilias ir patikimas rinkas. Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Grybauskaitė Rusijos įvestų importo apribojimų poveikį aptarė su Jurbarko regiono ūkininkais bei maisto produktų gamintojais.

 Po alinančių karščių ūkininkai pagaliau sulaukė lietaus, tačiau derliaus vertinti neskuba. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cirokienė, pateikti galutinius vertinimus sunku, nes viskas priklauso nuo vyraujančių orų. „Iš pradžių derlius pasirodė neblogas, tačiau dabar tenka laukti lietaus. Ūkininkų vandens resursai, skirti laistymui, baigėsi, o kai kur praeina kruša ir daržovės praranda prekinę išvaizdą“ ,- kalbėjo Z. Cirokienė.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad nuo liepos 1 d. visiems ūkininkams, kuriems taikoma PVM kompensacinio tarifo schema, buvo suteikti nauji, nuasmeninti kodai. Daugiau nei 60 tūkst. ūkininkų buvo išsiųsti pranešimai apie perkodavimą. VMI rekomenduoja, kad ūkinės veiklos nebevykdantys gyventojai, VMI įregistruoti ūkininkais, kuriems taikomas kompensacinis PVM tarifas, turėtų pateikti prašymą išsiregistruoti.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bebrų daromą žalą jaučia ne tik ūkininkai, bet ir kelininkai – vis daugiau bebrų įsitaiso kelio pralaidose, taip užtvenkdami melioracijos griovius ir sukeldami pavojų pravažiuojančiam transportui. Aplinkos ministerijos atstovai įsitikinę, kad bebrų populiaciją įmanoma sureguliuoti. Vienoje kelio pralaidoje netoli Biržų bebrai jau pradėjo statyti namus.

Mokesčių inspektoriai ūkininkų rankomis nori surinkti žemės savininkų nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį už žemės nuomą. Vida Tavorienė Ūkininkai piktinasi, kad jiems norima užkrauti darbą, kurio esą neatliko mokesčių inspektoriai, ir žemės savininkams priklausančią prievolę. Imdamiesi mokesčių inspektorių vaidmens, žemdirbiai rizikuoja patekti į žemės nuomotojų nemalonę. Užkorė papildomų darbų Ūkininkams atsirado naujų prievolių.

Parduotuvių lentynose lyg ant mielių augant maisto produktų kainoms, daugelis ieško būdų, kaip pamaloninti skrandį, labai neskriaudžiant piniginės. Vieni „gaudo“ prekybos centrų skelbiamas nuolaidas maistui, kiti užmezga draugiškus santykius su įvairiais prekiautojais, kurie tiesiog į kiemą atveža savo užaugintą produkciją. Tai esą ne tik patogu, bet ir labai sveika, nes Lietuvoje auginti maisto produktai – tai ne chemikaluose išmirkyti užsienietiški.

Italijoje ar Prancūzijoje, aukšta valgymo kultūra garsėjančiose šalyse, maisto produktai į aukštą lygi siekiančius išlaikyti restoranus atkeliauja tik iš pirmų rankų. Lietuvoje daugelis restoranų produktų įsigyja prekybos centruose. Taip skriaudžiami ne tik klientai, bet ir ūkininkai. Tikras skonis ir kvapas Pastaruoju metu pasirodė ne vienas mokslinis tyrimas, patvirtinantis, kad ekologiškas maistas maistinėmis savybėmis nesiskiria nuo neekologiško.