ūkininkai

Lietuvoje vis dažniau galima pamatyti ant tvorų ar pakelėse išdėliotas daržo ir sodo gėrybes, kuriomis tiesiog kviečiama vaišintis. Daržovės ir vaisiai čia dalijami už dyką. Šiemet itin aktyviai tokią dalijimosi idėją palaiko kauniečiai, mieste gėrybes kabindami ant tvorų, o rajone išdėliodami pakelėse. Šančiškė Elena atskuba su pilnais maišeliais obuolių ir juos sukabina ant kiemą juosiančios tvoros. „Kartais jų būna labai daug, Išmesti gaila, gražiai sukabinsiu“, – sako pašnekovė.

Vyriausybė neatsisakys lengvatos ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.  Pasak jo, be lengvatos apkarpymo, lėšų būtų galima sutaupyti pakeitus tokio kuro skyrimo tvarką.  „Ministerijos pozicija, ir Vyriausybės pozicija yra neiti per akcizo nuolaidos naikinimą, bet norime atsinaujinti technologines visas korteles, nes dabar paskirstomos dyzelino normos pagal kai kurias veiklas 1998 metų, 2008 metų ar 2010 metų.

Karaliaučiaus srityje dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio bus sunaikinta 42,8 tūkst. kiaulių, pranešė Rusijos veterinarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) padalinys Karaliaučiuje. AKM protrūkis užfiksuotas kiaulių auginimo fermoje netoli pasienio su Lietuva – Gumbinės (Gusevo) rajone Karaliaučiaus srities pietryčiuose.

Siūlymas lėčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį ar įvesti naują mokestį bankams gali būti svarstomas. Tačiau pabranginti žymėtą dyzelinį kurą veikiausiai nepavyks. Taip įsitikinęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio jis sakė, kad apie galimus mokestinius pakeitimus yra kalbėjęs su prezidentu.

Pomidorai lietuviams yra viena populiariausių ir valgomų, ir auginamų daržovių. Jei tik yra šiltnamis, jame būtinai vietos atsiras ne vienam šilumamėgiam gigantui. O štai viena jauna ūkininkė iš Panevėžio rajono taip susižavėjo veisliniais pomidorais, kad jų auginimas tapo išskirtiniu hobiu. Moters šiltnamyje auga nuo pačių mažiausių pasaulyje, vos nago dydžio pomidoriukų, iki futbolo kamuoliui prilygstančių gražuolių. O kur dar spalvų ir formų įvairovė išskirtinių citrininių ar juodų.

Tiesioginės metinės išmokos vienam ūkininkui nuo šiol bus ribojamos iki 150 tūkst. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ministras Giedrius Surplys penktadienį pasirašė įsakymą, nuo šių metų apribojantį ES išmokų lubas. Ministro įsakymas taikomas šiemet pateiktoms paraiškoms. „Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytos ES lėšos galės būti skirtos smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti“, – pranešime teigė G. Surplys.

Šiemet karščiai smogė iš peties. Šalis – stipriai išsausėjusi, todėl tai gasdina ne tik ūkininkus, bet ir paprastus gyventojus. Vyriausybė Lietuvoje jau skelbia ekstremalią padėtį dėl sausros.  TV3 studijoje Jolanta Svirnelytė kalbino aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką apie tai, ką reiškia tai, jog šalyje paskelbta ekstremali padėtis ir ko galime tikėtis. Vyriausybė valstybės lygiu skelbia ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui.

Stichinė sausra paskelbta jau trijose savivaldybėse. Pasak ūkininkų, sunaikinta beveik ketvirtadalis derliaus, o daug kur galvijai nė nevedami į laukus – žolė išdegusi, karvėms nėra ko ėsti. Sinoptikai gerų naujienų neturi. Kas gi laukia Lietuvos – interviu su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu laidoje „Dienos komentaras“. Trijose Lietuvos savivaldybėse: Trakų, Elektrėnų ir Varėnos jau paskelbta stichinė sausra. Ji gresia ir Birštonui.

Jau trijose šalies savivaldybėse paskelbta stichinė sausra. Blogiausia padėtis Dzūkijoje ir Vilniaus apskrityje. Ūkininkai praneša, kad dalyje laukų žuvo net apie 80 procentų derliaus. Labiausiai kenčia, kviečiai, bulvės, pupos. Sinoptikai šių kultūrų augintojas ir toliau gero nežada – lietus sausringus regionus gali ir toliau aplenkti. Po kelių dienų atokvėpio į Lietuvą grįžę karščiai į neviltį varo šalies ūkininkus. Šiandien jau trijose savivaldybėse paskelbta stichinė sausra.

Erdviuose šiltnamiuose sirpsta ankstyvosios braškės ir žemuogės. Kvapnios ir saldžios – nepalyginti su importuotomis iš šiltųjų kraštų. Tačiau atvežusi į Klaipėdos turgų jauna ūkininkė Rimantė Juciūtė priversta įrodinėti, kad ji ne spekuliantė, bet pati užveisusi uogyną Bareikų kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Ir jau trečią sezoną skina braškes.

Nuo kitų metų bedarbiais galės tapti ir darbingo amžiaus žmones, dirbantys nedidelius žemės ūkius ir neturintys jokių kitų pajamų. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas: už balsavo 100 Seimo nariai, o susilaikė trys: Mišriai Seimo narių grupei priklausančios Aušrinė Armonaitė ir Aušra Maldeikienė bei konservatorius Mykolas Majauskas.

Įgyvendinant europines direktyvas ir apskritai siekiant sutaikyti žmogaus ūkinę veiklą su gamtosaugos poreikiais, galima pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama. Šia galimybe pasinaudoję ūkininkai teigia esą patenkinti.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės. Tiesa, šildomų šiltnamių braškės kiek brangokos – po 10 eurų už kilogramą, bet konkuruoti su jais nepajėgūs smulkieji augintojai rado būdą, kaip prisivilioti pirkėjų. Atvykus tiesiai į ūkį pirmųjų braškių galima gauti ir perpus pigiau. Kėdainių rajono ūkininkai po savaitgalio jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių. Ant ilgų kotų pakeltose kėdainiečių Žilinskų lysvėse uogos spalvinasi raudonai.

  JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pažadėjo padėti amerikiečių ūkininkams, nukentėjusiems nuo stiprėjančio prekybos karo tarp Vašingtono ir Pekino.

Besitęsianti pavasarinė sausra Lietuvos ūkininkus jau ne tik vargina, bet ir gąsdina. Bulvių, svogūnų ir kitų lauko daržovių augintojai ima panikuoti – esą jei artimiausiu metu nepalis, sausose vagose išdžius ir daigai, o apie derlių teliks svajoti. Sausros padarinius ima jausti ir grūdininkai, ir pienininkai – esą tokie orai neleidžia pradėti net ganiavos. Vieno stambiausių Panevėžio rajone bulvių augintojo Sauliaus Račkausko technika į išpurentą žemę beria sėklines bulves.

Individualią veiklą vykdantiems asmenims ir ūkininkams nuo 2019 metų priklausys didesnės ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, bus greičiau kaupiamas pensijų socialinio draudimo stažas. To priežastis – šiais metais individualią veiklą vykdantys žmonės ir pajamas deklaruojantys ūkininkai įmokas „Sodrai“ moka nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Praėjusiais metais šie savarankiškai dirbantys asmenys mokėjo įmokas nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Prekybos centruose – pirmieji šviežio derliaus požymiai. Ant prekystalių jau atsiranda šviežių kopūstų, trumpavaisių agurkų, prieskoninių žolelių, kai kurių salotų rūšių. Po kelių savaičių žadamos ir bulvės, pomidorai. Smulkieji ūkininkai spėja, kad taip yra ne tik todėl, kad norima įtikti pirkėjams, bet ir dėl to, kad ūkininkų sandėliuose krapštomi paskutiniai pernykščio derliaus likučiai. Vilnietė Ona prie prekybos centro parduoda likučius iš rūsio – paskutiniai moliūgų gabaliukai.

 Nematytas giminių konfliktas Nemakščių apylinkėse. Į laidos „Prieš srovę“ redakciją paskambinusi pensininkė Teresė guodžiasi, kad karas tarp tėvų ir sūnaus šeimos prasidėjo dėl turtų. Didžiulis gyvulių ūkis su šimtais hektarų žemės tėvų sveikatai pašlijus buvo užrašytas sūnui Vitalijui. Pensininkai sau pasiliko tik nedidelį namuką pačiame ūkio viduryje. Tačiau gerą darbą sūnaus šeimai padariusi Teresė su Antanu dabar gyvena neturėdami net geriamojo vandens.

Ūkininkams jau išmokėta 288 mln. eurų europinės paramos avanso už šiemet deklaruotus plotus. Pasak Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA), tai didžiausia avansų suma per visą mokėjimų istoriją. Avansinių išmokų pagal vieną ar kelias schemas sulaukė daugiau nei 124 tūkst. ūkininkų. Jiems pervesta 255 mln. eurų paramos, pranešė NMA. Be to, 49,5 tūkst. žemdirbių, ūkininkaujančių nederlingose žemėse, pervesta 33 mln. eurų.

Už šiemet deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ūkininkams pradedami mokėti tiesioginių išmokų avansai – iš viso 241,2 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Avansai ūkininkus pasieks iki lapkričio 30 dienos. Likusi išmokų dalis bus pervesta po gruodžio 1 dienos. Iš viso šiemet tiesioginėms išmokoms skirta 475 mln. eurų, pernai – 467 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl 28,6 mln. eurų nacionalinės paramos ūkininkams. Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė BNS praėjusią savaitę sakė, jog daugiausiai paramos gaus pieno gamintojai ir bulių augintojai. Jos teigimu, iš valstybės biudžeto skiriama nacionalinė parama kasmet mažėja, siekiant, kad ūkininkai išliktų konkurencingi. Anot viceministrės, paramą gaus pieno gamintojai, gyvulių augintojai bei žemės ūkio kultūrų augintojai . Pienininkams ketinama skirti beveik 15 mln.

Vyriausybė šiuo metu nesvarsto naujų mokesčių lengvatų ūkininkams, tačiau nuo kitų metų pradžios turintys įsigalioti jiems svarbūs pakeitimai gali būti atidėti, sako premjero atstovas. „Buvo susitikimas su ūkininkais praėjusį penktadienį (Jonavos rajone – BNS). Premjeras sakė, kad svarstytinas variantas apie naujų mokesčių ūkininkams įsigaliojimo atidėjimą, kad galima svarstyti šitą variantą.

Vasara – pats darbymetis žemės ūkyje, tačiau kai kurie ūkininkai išvyko kur kas rimčiau pasiruošę nei jų konkurentai. To priežastis – speciali integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema www.ikmis.lt.

Vyriausybė dėl ūkininkus alinančios stichinės sausros nutarė skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje. Tai leistų ES paramos gavusiems žemdirbiams išvengti sankcijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų bei palengvinti derybas su produkcijos pirkėjais. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė, kad nors pastarosiomis dienomis lyja, žemdirbių padėtis dėl sausros yra sudėtinga. Jis neatmeta, kad dėl sausros gali brangti ir kai kurie maisto produktai.

Žemės ūkio ministerija ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams. Ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, jog pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

Kas lietuviams gali pasirodyti nuobodu ir įprasta – švedams tikra šventė. Šimtai jų suplūdo pamatyti, kaip po žiemos ūkininkai pirmą kartą į ganytis į laukus išleidžia pievų pasiilgusias karves. Stebint daugiau nei tūkstančiui žiūrovų šios žalmargės skuba pasiilgtų ganyklų link. Visą šaltą žiemą jos praleido uždarytos fermoje, tad nenuostabu, kad išbėgusios į pievą, kur galima parupšnoti šviežios žolės ir pramankštintinti kanopas, karvės netveria savy.

Afrikinis kiaulių maras šalyje įgauna pagreitį, bet į tas savivaldybes, kurių per metus maras nepalietė, ūkininkams vėl leidžiama auginti kriukses. Mainais į leidimus smulkieji ūkininkai įsipareigoja vykdyti biosaugos reikalavimus, ir kiaules auginti tik sau. Tačiau kiaulių grįžimu pas vadinamąsias kaimo bobutes stambieji ūkininkai piktinasi kaip reikiant. Šalčininkų pašonėje gyvenanti Galina velkasi specialią striukę, aunasi batus ir keliauja pas savo augintinę Chriušą.

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės valdančius ūkininkus. „Jeigu pamatyčiau konkretų įstatymo projektą, tikrai ir vertintume. Iš principo kategoriškai neatmetu, tai galimas ir svarstytinas klausimas, tačiau reikėtų pasižiūrėti visame mokestiniame kontekste. Bet variantas toks galimas“, – pareiškė premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Ūkininkams, grūdų saugyklų savininkams, malūnininkams nemažai žalos padaro grūduose ir jų produktuose įsiveisę kenkėjai. Jie kasmet sunaikina maždaug 13 proc. pasaulio grūdų produkcijos. Ne mažiau problemų jie gali pridaryti ir kiekvieno iš mūsų namams. Dėka fumigacijos galima mažiausiai kenksmingu būdu žmogui ir jį supančiai aplinkai išnaikinti kenkėjus praktiškai bet kur.

Vilkaviškio rajone, Čyčkų kaime, gyvenantys Daiva ir Remigijus Jurevičiai ūkininkauja jau penkiolika metų. Tai – vieni iš pavyzdingiausių šio rajono žemdirbių. Šeima nuo pat ūkininkavimo pradžios verčiasi bulvininkyste. Kasė rankomis Savarankiškai ūkininkauti Jurevičiai pradėjo palyginti vėlai – 2003-iaisiais. Per tuos penkiolika metų jie išbandė daugybę žemės ūkio šakų, tačiau galiausiai apsistojo ties daržovių ir javų auginimu.

Ekstremali padėtis dėl pernykščių liūčių Lietuvoje tęsiasi jau ištisą pusmetį. Tik kitą savaitę Vyriausybė rengiasi ją atšaukti. Tuo metu milijoninius nuostolius patyrę ūkininkai iki šiol nesulaukia kompensacijų. Nors ūkininkai skaičiuoja, kad nuostoliai siekia apie 100 mln. eurų, Vyriausybė žada kompensuoti vos 18 mln. – per pusę iš EK paramos ir vyriausybinio fondo. Štai taip su ašaromis akyse ūkininkams pernai teko stebėti, kaip skęsta ir žūva jų derlius.

  Vyriausybinė komisija penktadienį pasiūlė Ministrų kabinetui atšaukti pernai spalį paskelbtą ekstremalią situaciją dėl didelių liūčių ir jų sukeltos žalos ūkininkams.   „Žemės ūkio ministerija teikė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (pasiūlymą – BNS) dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos atšaukimo ir komisija mūsų pasiūlymui pritarė“, – žurnalistams sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė.

Meldinė nendrinukė savo išvaizda primena lietuviams puikiai pažįstamą žvirblį, tačiau tai anaiptol ne tas pats paukštelis. Tai yra rečiausias giesmininkas visoje Europoje, net 95 proc. visos jo populiacijos išperiama vos keturiose šalyse: Ukrainoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje. XX a. šiems paukščiams beveik išnykus, dabar jiems išsaugoti skiriama itin daug dėmesio. Galima sakyti, meldinė nendrinukė – tai nuo žmogaus priklausantis paukštis.

Jonavoje po penkerių metų pertraukos susirinkę visos šalies žemdirbiai lieja ašaras dėl jiems nepalankios valstybės politikos. Esą ūkininkai žlugdomi ir Lietuvos žemdirbystei ateina galas ir tam nepasipriešina net ūkininkus suprasti turintys valdantieji valstiečiai. Visgi, ir pati valdžia šalies žemdirbiams negaili karčių replikų. Dalgį besigalandanti giltinė Jonavoje vykstančiame Lietuvos žemdirbių suvažiavime ne veltui. Tai puiki proga nušienauti likusius paskutinius šalies ūkininkus.

Vietoje kelių šimtų eurų, sąskaita už komunalinių atliekų tvarkymą išaugo iki daugiau nei pusantro tūkstančio eurų. Visa tai – dėl pasikeitusios skaičiavimo tvarkos. Piktintis ėmė ūkininkaujantys ar gamybine veikla užsiimantys gyventojai Tauragėje, Šilalėje, Jurbarke, Pagėgiuose.

Praėjusį trečiadienį centrinėje Kėdainių miesto turgavietėje – štilis. Dažnas atėjęs į turgų tik pakraipė galvą, apsisuko ir nuėjo savo reikalais, mat prekybininkų čia buvo vos keletas. Daržovėmis prekiauti skirtame sektoriuje buvo prekybininkus galėjai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ūkinėmis prekėmis, naudotais ir naujais drabužiais, avalyne prekiaujančiųjų irgi buvo vos keletas, bet ir jie nesulaukė pirkėjų. Trečiadienį jų atėjo tik vienas kitas. „Visiškas štilis. Taip dar nėra buvę.

Visą gyvenimą dirbi, moki mokesčius, tačiau praradus darbą – galimybės gauti nedarbo išmoką nėra. Su tokia įstatymo kliūtimi susidūrę žmonės teigia, kad ne jie pirmieji dėl metų metus nekeičiamo įstatymo lieka nuskriausti. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama ateityje šiek tiek sumažinti daliai ūkininkų socialinio draudimo mokesčius, kuriuos jie moka norėdami gauti pensiją, ligos, motinystės išmokas, sveikatos draudimą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma dvigubai pakelti dabar galiojančias „Sodros“ įmokų „lubas“, tačiau įmokas skaičiuoti ne nuo visų, kaip yra dabar, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

 Europos Parlamentas užsimojo drausti Lietuvos ir viso pasaulio ūkininkų plačiai naudojamą vadinamąjį raundapą ir kitus glifosato turinčius herbicidus, naudojamus piktžolėms naikinti. Parlamentarai priėmė rezoliuciją, tiesa, kol kas neįpareigojančią, kad glifosatų naudojimą reikėtų palaipsniui mažinti ir per penkerius metus galutinai uždrausti.

Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 1-osios laukiant žemdirbių ir savivaldybių informacijos apie sunaikintų pasėlių plotus, ministerijos atstovė sako, kad tai tėra pirmas etapas, kai paaiškės tik dalis žemės ūkiui padarytų nuostolių. Žemės ūkio rūmų laikinasis vadovas teigia, jog galutinių duomenų tikimasi tik sausio mėnesį. „Mes dabar prašome skaičiuoti tik plotus, kur yra žuvę pasėliai, o kur neapsėti, dar neskaičiuojame.

Indonezijoje plinta pelėdų auginimo karštinė. Ūkininkai šiuos naktinius paukščius ėmė veisti, kad apsaugotų laukus nuo graužikų, tačiau labai greitai pelėdos tapo geidžiamiausiais namų augintiniais. Gamtosaugininkai dėl to kaltina net ir knygas apie Harį Poterį. Indonezijos fermeriams pelėdos – geriausia jų laukų apsauga nuo kenkėjų. Juos mėginta išrūkyti ir išnuodyti, bet veiksmingiausia pasirodė pelėdų veisimas.

Anykštėnai pasitelkę naujausias technologijas pasiryžo įrodyti, kad prisirpusias lietuviškas braškes Marijos žemėje galima auginti iki pat žiemos. Jau kelios savaitės, kaip skinamos pirmosios rudeninės braškės. Ūkininkai viliasi, vasara kvepiančių uogų sezoną Lietuvoje pratęsti iki pat Kalėdų. Įsibėgėjus rudeniui, kai obelų ir kriaušių šakos svyra nuo prinokusių vaisių, anykštėnų šiltnamiuose sirpsta rudeninės braškės. Pasirodo, lietuviškos uogos čia raškomos jau kelios savaitės.

Skęstantys ūkininkai skaičiuoja ne tik milžiniškus derliaus nuostolius, bet ir keliskart labiau nei kainos parduotuvėje kylančius žemės mokesčius. Tiesa, ūkininkus labiau pykdo ne jų dydis, bet panaudojimas. Esą kasmet savivaldybės surenka dešimtis milijonų eurų žemės mokesčio, o šuos pinigus iššvaisto kitoms, visiškai su žeme nesusijusioms reikmėms.

Atėjusi nauja lietaus banga Lietuvai grasina naujais potvyniais ir naujais nuostoliais - derlius tiesiog pūva laukuose. Žemdirbiams tai dvigubas smūgis į paširdžius. Neviltyje jau atsidūrę žemdirbiai nebežino, kaip teks ne tik nuimti jau prarandamas daržoves, bet ir kaip laukus paruošti kitiems metams. Dėl nesibaigiančių liūčių jau vandenyje gyvenantys Pamario krašto gyventojai priversti ruoštis dar didesniam potvyniui.

Valstybė negali padengti dėl lietaus ūkininkų patirtų didelių nuostolių, nes Vyriausybės rezerve nėra pakankamai pinigų, sako Saulius Skvernelis. Anot jo, rezerve šiuo metu tėra 1,5 mln. eurų - juos būtų galima panaudoti, apmokant teisines konsultacijas ūkininkams. Premjeras neatmeta, kad gali būti skelbiama ekstremali situacija visoje šalyje. Žemės ūkio ministras žada, kad ji bus paskelbta jau pirmadienį. „Jei paimtume grynai Vyriausybės rezervą, apie 1,5 mln.

Vyriausybė nutarė skirti 33,9 mln. eurų paramos šalies ūkininkams. Parama iš valstybės biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas žurnalistams teigė, jog sprendimas priimtas Vyriausybės posėdyje.   B.Markausko atstovas spaudai Remigijus Bielinskas BNS sakė, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būt paskirstyta maždaug per savaitę.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas įspėja, kad šalyje tęsiantis smarkioms liūtims, žemdirbiai patirs nuostolių. „Dar sunkoka prognozuoti (orų įtaką derliui - BNS), bet jau galime kalbėti apie žieminį rapsą, kadangi jis jau bręsta ir už savaitęs prasidės javapjūtė. Tie krituliai pavojingi žieminio rapso ankštims, kurios sudrėkusios pradeda skilinėti ir sėklos byra ant žemės.

Finansų ministerijai keičiant poziciją dėl smulkiųjų ūkininkų apmokestinimo, premjeras to nevadina atsitraukimu. Anot Sauliaus Skvernelio, kol kas diskutuojama dėl kai kurių mokesčių pakeitimų, išklausant suinteresuotas puses, tačiau jis pabrėžė, kad mokesčius turi mokėti visi. „Mes nesitraukiame niekur, mes, kai paskelbėme gaires mokestinės pertvarkos, pasakėme labai atvirai, kad laukiame diskusijų, pasiūlymų.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Vyriausybei siūlant pertvarkyti mokesčių sistemą, mokesčiai smulkiesiems ūkininkams nedidės. Be to, anot jo, mokesčiai neturėtų didėti ir individualia veikla užsiimantiems asmenims. „Vyriausybė pasiūlė tam tikrus sprendimus ir mes juos nagrinėsime. Jeigu tuose sprendimuose bus kažkoks mokesčių kėlimas ūkininkams, ypatingai stambiems, tai, aišku, tam bus pritarta.