Seimas antradienį priėmė tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas: už balsavo 100 Seimo nariai, o susilaikė trys: Mišriai Seimo narių grupei priklausančios Aušrinė Armonaitė ir Aušra Maldeikienė bei konservatorius Mykolas Majauskas.
Ši išimtis bus taikoma tiems smulkiems ūkininkams, kurių ūkis mažesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV). Pataisa galės pasinaudoti dvi grupės žmonių: neseniai netekę samdomo darbo ir gyvenantys tik iš ūkio pajamų bei seniai neturintys kitų pajamų, tik iš ūkininkavimo.
Tie, kurie per pastaruosius 30 mėnesių bus dirbę ir mokėję mokesčius bent 12 mėnesių, gaus bedarbio pašalpą, o kurie neturės pakankamo stažo, negaus, jiems bus suteiktas tik bedarbio statusas, leidžiantis pretenduoti į tam tikras kitas lengvatas.
Socialdarbietis Algirdas Butkevičius sakė, kad dabar nutrūkus darbo santykiams, smulkūs ūkininkai negauna jokios bedarbio išmokos ir negali kelti nei kvalifikacijos, nei gauti kitų išmokų iš valstybės.
Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Gintarė Skaistė siūlė neapsiriboti vien tik smulkių ūkių savininkais, bet analogišką tvarką taikyti ir studentams.
„Atkreipti dėmesį ir į kitas žmonių grupes, kaip, pavyzdžiui, studentai, kurie taip pat dirba, sukaupia nedarbo draudimo stažą ir lyg ir turėtų gauti bedarbio pašalpas tada, kada netenka darbo, tačiau vien dėl savo statuso, kaip ir buvo šiuo atveju, jie tos pašalpos negauna“, – aiškino G. Skaistė.
Biudžeto ir finansų komiteto narys M. Majauskas sakė, kad didinti socialinę apsaugą ūkininkams reikia, tačiau nauja tvarka atveria ir galimybių ja piktnaudžiauti. Anot parlamentaro, jam kelia nerimą per aukšti limitai, kurie leis ūkininkams pretenduoti į bedarbius.
„Būkime atviri, yra žmonių, dirbančių ir pusę etato, kurie gauna mažesnes pajamas ir negali būti laikomi bedarbiais. Šiuo atveju mes ūkininkams nustatome tokią kartelę (725 eurų per mėnesį pajamas – BNS), kuri yra ganėtinai aukšta ir galbūt diskriminuotų tuos, kurie yra darbo rinkoje ir dirba pagal darbo santykius“, – aiškino M. Majauskas.
Jis taip pat suabejojo, ar valstybė bus finansiškai pajėgi mokėti pašalpas, nes tam biudžete reikėtų numatyti iki 53 mln. eurų per metus.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė anksčiau BNS sakė, kad pataisa aktuali mažų miestelių gyventojams, kurie netekę darbo negali gauti bedarbio statuso, nes turi dirbamos žemės ar kelis gyvulius.
„Sodros“ duomenimis, 2018 metais buvo beveik 152 tūkst. asmenų, kurių ūkiams apskaičiuotas mažesnis nei 4 EDV, bet pusė jų – pensininkai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad „Sodros“ įmokas dabar moka tik tie ūkininkai, kurie turi didesnius negu 4 EDV ūkius.
Ūkininkai turintys ūkius iki 2 EDV, dabar moka sveikatos draudimo įmokas, kurios trečdaliu mažesnės negu įprastos – 2,33 proc. minimalios algos – beveik 12,93 eurų. Visų kitų ūkininkų sveikatos draudimo įmoka siekia 6,98 proc. minimalios algos – 38,74 euro.
Smulkiems ūkininkams suteikus bedarbio statusą, jie sveikatos draudimo įmokų patys nebemokėtų, nes juos apdraustų valstybė, kadangi Sveikatos draudimo įstatymas numato, kad valstybės lėšomis draudžiami Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys Užimtumo tarnybos organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys.
4 EDV nesiekiančiame ūkyje gali būti iki 11 melžiamų karvių arba auginama iki 17 ha kviečių, jų pajamos per metus negali viršyti 8,7 tūkst. eurų, o pelnas – 4,8 tūkst. eurų.
