ūkininkai

Pernai rekordiškai išbrangusių juodųjų serbentų atgimimas truko neilgai – šiemet šias uogas žadama supirkti perpus pigiau. Ankstyvą derlių doroti pradėjusiems Lietuvos juodųjų serbentų augintojams, puoselėjusiems didelius lūkesčius, teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių. Maždaug prieš keturiolika metų uogininkystės perspektyvomis patikėję žemdirbiai javus iškeitė į juoduosius serbentus.

Renkantis banką paskolai imti reikėtų įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visus neretai paslėptus mokesčiu. Laisvų pinigų turintys bankai nori juos pelningai „įdarbinti“, vienas iš taikinių – ūkininkai. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip bankai pažada.

Žemės įsigijimą galinčių kontroliuoti įstatymų projektai stringa, o ūkininkai vis dažniau pralaimi žemę superkančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms. Kova Lietuvoje dėl žemės ūkio paskirties žemės vyksta lyg kokioje pilkojoje zonoje, kurioje galimai plaunami nešvarūs pinigai. Vyriausybė pakėlė rankas pripažindama, kad šiuo metu nėra galimybių sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad fizinis ar juridinis asmuo neįsigytų žemės sklypo, viršijančio maksimalų leistiną.

Lietuvoje bulvių derlingumas – vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Specialistų teigimu, taip yra dėl to, kad ūkininkai augina prastos kokybės sėklą. Be to, Lietuvoje dar per menkai kontroliuojama, kad į rinką nepatektų prastos sėklinės bulvės. Laukuose netoli Kuršių marių – pats bulvių žydėjimas. Vešlūs bulvienojai, o sėklai auginamos bulvės – dar mažos. Bulviakasiui ruošiamas itin galingas, per minutę galintis prikasti toną bulvių, kombainas, kita naši technika, valdoma kompiuteriu.

Uogų rinkėjams, derliaus nuėmėjams ir kitiems talkininkams – po paslaugų čekį ir jokių darbo sutarčių. Tokį pasiūlymą pateikusi valdžia tikisi pažaboti nelegaliai plušančius gyventojus. Kone kasmet vasarą tradiciškai skelbiamas karas mokesčių nemokantiems talkininkams, kurie dažniausiai toli gražu ne už dyką lenkia nugarą stambesnių žemdirbių ūkiuose. Šiais metais siūloma su jais sudaryti trumpalaikių paslaugų sutartis. Iš talkininkų valstybė tikisi išpešti bent ketvirtadalį gaunamo atlygio.

Lietingi orai ir pasėlius užklupusios ligos bei kenkėjai verčia ūkininkus ieškoti optimalių sprendimų. Išguldė pasėlius Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“  valdybos narė Vida Svotienė pasakojo, kad kai kurių jų kooperatyvo narių žieminiai rapsai nukentėjo nuo krušos. Ji pažeidė rapsų ankštaras, todėl jos pradėjo gelsti. „Beje, nuo gausaus lietaus pradėjo plisti įvairios ligos.

Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šiemet planuojama sulaukti rekordinio grūdų derliaus, tačiau, eksportuotojai nerimauja nerasiantys pigaus transportavimo. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė rekomenduoti ministerijoms ieškoti ieškoti palankiausių formų grūdų eksportui užtikrinti. Žemdirbiai skaičiuoja, kad šiemet užaugins 4 mln.

Lietuvoje jau dvidešimt metų žemdirbiai trumpalaikiams sezoniniams darbams negali įdarbinti žmonių, o biurokratinės kliūtys tik skatina nelegalų atsiskaitymą su tokiais pagalbininkais. Briuseliui paraginus Lietuvą skatinti jaunimo ir nekvalifikuotos darbo jėgos užimtumą, žemės ūkiui sužibo viltis turėti Darbo čekio įstatymą. Tačiau jis nebus priimtas taip greitai, kaip Seimui pavyko pakeisti įstatymus nacionalizuojant „Snorą“ arba įvykdžius naktinę mokesčių reformą.

Nors iš Lietuvos kasdien po kelis lėktuvus skrenda į Turkiją, tiesioginio reiso iš Vilniaus į Stambulą, vieną iš turistų mėgstamiausių tos šalies miestų, nėra. Turkijos oro linijų kompanijos lėktuvais iš Stambulo galima pasiekti visas ES šalių sostines, išskyrus Vilnių ir Taliną. Dar šiemet planuojami skrydžiai iš Vilniaus į Stambulą, bet kol kas grupei Lietuvos žurnalistų, vykstančių į Stambulą, teko pasukti ne į pietus, o į šiaurę, Rygos oro uosto link.

Šį ketvirtadienį, birželio 21-ąją, 21.00 val. startuojantis TV3 pasimatymų projektas „Ūkininkas ieško žmonos“ prie ekranų vilios ne tik vienišas, savo meilę labai trokštančias susirasti moteris, bet ir gražiems gamtos vaizdams neabejingus žiūrovus. Boluojantys laukai, kiek akys mato, romantiški saulėlydžiai išpuoselėtų sodybų prieglobstyje ir, žinoma, į aistrų verpetus įsipainioję šeši projekto dalyviai ir jiems neabejingos merginos – visa tai jau nuo šio ketvirtadienio laukia visų TV3 žiūrovų.

Ankstyvąsias bulves kasantiems mūsų šalies ūkininkams sunku įsitvirtinti turgavietėse, kurios užverstos pigesnėmis lenkiškomis. O parduotuvėse vis dar apstu iš tolimesnių šalių atkeliavusių daržovių, rašo „Lietuvos rytas“. Jau savaitė, kai ūkininkai Lietuvoje kasa ankstyvąsias bulves. Tačiau jas vos ne vos įstengia parduoti. Prekybos centrai, prisipirkę graikiškų ir itališkų bulvių, nenoriai atveria sandėlių duris toms, kurios užaugintos mūsų krašte.

Pareigūnai įtaria padegimą, per kurį patirtas nuostolis siekia 7 310 litų. Gaisras kilo birželio 13 dieną apie 24 val. Marijampolės savivaldybėje Ožkasvilių kaime. Pranešta, kad sudegė pastatas ir jame buvę gyvuliai – karvės, kiaulės ir kiti. Pirminiais duomenimis – apie 30  naminių gyvulių. Įtariamas padegimas. Nuostolis siekia 7310 litų. Manoma, kad 39 metų namo šeimininkui yra kerštaujama.

Kėdainių rajone ūkininkai pradėjo kasti pirmąsias ankstyvąsias lietuviškas bulves. Šiomis dienomis jos turėtų pasiekti didžiuosius prekybos centrus. Iki šiol ten buvo siūloma tik graikų bei italų derliaus. Pirmosios bulvės gana brangios – kainuos daugiau kaip 2 litus už kilogramą, nes jų prikasama nedaug.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Birželio 21-ąją, ketvirtadienį, 21.00 val. žiūrimiausios televizijos TV3 eteryje startuosiančiame pasimatymų projekte „Ūkininkas ieško žmonos“ surasti savo antrąją pusę pasiryžo šeši Lietuvos ūkininkai. Šeši ūkininkai, kurie paneigia bet kokius stereotipus apie tolimiausiuose vienkiemiuose gyvenantį šiuolaikinį jaunimą. Jie protingi, žavūs, romantiški ir atsakingi, o labiausiai stebina tuo, kad kam jau kam, bet poilsiui pinigų tikrai neskaičiuoja.

Jau beveik savaitė, kai galima mėgautis lietuviškomis braškėmis. Ūkininkai sako, kad šioms uogoms oras palankus, todėl prognozuoja didelį jų derlių. Tačiau šįmet nedaugeliui teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o dabar baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes, tačiau šios kiek atsparesnės. Spėjama, kad trešnių kaina veikiausiai smarkiai kirs pirkėjams per kišenę.

Kiaulių augintojai ir pieno gamintojai kreipiasi į Vyriausybę pagalbos. Iki šiol galioja draudimas vežti gyvas kiaules į Rusiją. Kiti ūkininkai skundžiasi net 30 procentų kritusiomis iš pieno kooperatyvų superkamo pieno kainomis. Žemdirbiai Vyriausybei skundžiasi nuo kovo mėnesio krentančiomis pieno supirkimo kainomis. Esą buvęs ir į Europos Sąjungą (ES) patenkančio pieno kainų kritimas, tačiau tik apie 9 procentus. „Tačiau mūsų perdirbėjai, kaip visuomet, persistengė.

Teikdama kuklią paramą, valdžia bando sugrąžinti emigravusius jaunuosius ūkininkus, dėl klaidingos žemės ūkio plėtros strategijos mėgstama veikla negalėjusius užsiimti gimtojoje šalyje. Praeis dar keleri metai ir senieji ūkininkai pritrūks jėgų. Ar jie turės kam perduoti savo ūkius? Deja, jauni žmonės nesiveržia ūkininkauti. Mažai motyvų, trūksta paramos? Daug klausimų, į kuriuos valdžia nenori atsakyti.

Jei ne Europos parama – ūkininkų laukai skęstų vandenyje, nes valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos įrenginių. Pasvalio rajono ūkininkai, vieni pirmųjų šalyje pasinaudoję šia parama, dėl derliaus gali būti ramūs. Žemės ūkio ministerija siekia pratęsti melioracijos projektų rėmimą. Melioruoti Pasvalio rajono ūkininko laukai – lygūs tarsi stiklas. Daugiau nei tūkstantyje hektarų už europines lėšas renovuotos drenažo sistemos, todėl laukuose ilgai bus sausa.

Finansų ministerija skambina varpais, kad šiemet itin stringa europinės paramos perėmimas. Jei situacija negerės, teigiama, kad dalis paramos gali būti prarasta. ES parama buvo vienas svarbiausių verslo finansavimo šaltinių per sunkmetį ir tebėra dabar kuriant darbo vietas, infrastruktūrą bei didinant ekonomikos konkurencingumą. Tačiau Finansų ministerija nurodo, kad per šių metų I ketvirtį pasirašyta tik 44 proc.

Apie 300 tūkst. „Parmigiano Reggiano“ ir 100 tūkst. „Grana Padano“ sūrio galvų prarasta per gegužės 20 d. žemės drebėjimą, smarkiai apgadinusį statinius Bolonijoje, šiaurinėje Italijoje. Apie tai praneša ANSA, remdamasi didžiausia šalyje ūkininkų organizacija „Coldiretti“. „Parmigiano Reggiano“ gamintojai prarado 10 proc.atsargų. Nuostoliai, kukliausiais apskaičiavimais, įvertinti 200-250 mln. eurų, pareiškė „Grana Padano“ konsorciumo vadovas Stefano Berni.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Be to, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc., to taip pat nebūtina nurodyti ant pakuotės. Mėsa, pienas, kiaušiniai – GMO bombos? „Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO.

Mušk savus, kad svetimi bijotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritaikė svarstydami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tiekėjai. Tačiau ūkininkai ir bendrovės nesutinka dalyvauti tokiame eksperimente. Pesticidai galėjo sprogti Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodojoje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesticidų.

Didžiausias žemės ūkio savininkas Lietuvoje iki šiol nežinomas. To priežastis – vienos žemės plotas dažnai yra valdomas nuo kelių iki keliasdešimt savininkų. Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien. „Situacija yra analogiška“, - Balsas.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus. Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.

Pabrangę degalai ir prasti orai vėjais paleido dalies ekologinių daržovių augintojų triūsą, skelbia LTV „Panorama“. Ūkiai skundžiasi: įprastai tiesiai iš šiltnamio daržoves pirkę žmones šį pavasarį nesirodo. O lyg to būtų negana, užėję lietūs dar ir vėlino ankstyvųjų daržovių derlių apie porą savaičių. Viename ūkyje keturių arų šiltnamyje jau užaugo salotos, prieskoninės daržovės, svogūnai, žydi agurkai, tačiau vietoje džiaugsmo šio ekologinio ūkio savininkės akyse – nerimas.

Prasidėjus pavasariui, ne vienas ūkininkas tradiciškai rengia talkas. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija įspėja, jog ūkininkams, talka dangstantiems nelegalų darbą, gali grėsti administracinė atsakomybė bei tūkstantinės baudos. Talka pirmiausia apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Tad vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas.

Vokiečių draudikams pabranginus pasėlių draudimą, žemdirbiai vėl prakalbo apie savišalpos foną, kurį norėta steigti prieš keletą metų. Gamtos stichijos vis dažniau pražudo pasėlius, o Lietuvos žemdirbiai vis dar svarsto: drausti ar ne ir kokia draudimo sistema būtų tinkamiausia. Jie pripažįsta, kad susitarti sunku ir dėl vienybės stokos, ir dėl valdininkų abejingumo.

Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos.Žemdirbiai sako, kad tokį pasirinkimą lemia griežtėjančios taisyklės ir nepakankama parama, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Ukmergės rajone ūkininkaujantis Saulius Daniulis pasakoja, kad dar prieškelerius metus ekologiškus produktus augino beveik 200 hektarų žemės. Didžiąją ploto dalį užėmė serbentynas, kitoje augo grūdinės kultūros.

Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą išmanantys žmonės. Nuoširdus komandinis darbas duoda gerų rezultatų. Neseniai bendrovė „Žemaitijos pienas“ pagerbė pažangiausius pieno gamintojus. Tarp jų buvo ir Z.Ričkus. Ėmėsi veiklos Iš pradžių Z.Ričkus dirbo agronomu Kelmėje, vėliau – Kėdainių rajone. Pradėjus naikinti kolūkius, jis, pasitaręs su draugais, įkūrė bendrovę.

Praėjusiais metais pabrangus pasėlių draudimui nuo iššalimo, žemdirbiai svarsto, esą jiems labiau apsimokėtų kurti savišalpos fondą. Vienintelės Lietuvos pasėlius draudžiančios bendrovės vadovas tokio fondo sėkme abejoja, praneša LTV „Panorama“. Laukuose kol kas ramu. Sakoma, juos dirbti galima tik po atvelykio, nes kitaip ledai derlių išmuš.

Atšilus orams, ūkininkai jau patraukė į laukus. Kėdainių rajone jie pasodino ankstyvąsias bulves ir žada, kad paragauti jų galėsime per šv. Antaną.Vėsoki Lietuvos orai balandžio viduryje dar neleidžia bulvių sodinti kaip įprasta. Kad nenušaltų, kol sudygs, ūkininkas jas augins po plėvele, jei reikės, sako naudosiąs ir nuo šalčio apsaugantį dirbtinį rūką. Iki tol nuo kovo sėkla daiginama šiltnamiuose.

Tris dienas Kaune vykusi žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“ šiemet – jau septynioliktą kartą – vėl sulaukė tūkstančių lankytojų. Ūkininkams ir sodininkams siūlyta įsigyti nuo pusę milijono kainuojančių kombainų iki įvairiausių veislių sodinukų, vaismedžių ir gėlių. Kai kurie augintojai šįmet sako laukiantys gero derliaus – esą žiema buvusi dėkinga. Kaip ir kasmet parodoje „Ką pasėsi“ didžiausia ekspozicija – žemės ūkio technikos.

Ūkininkai skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta bioįvairovės – neva laukuose styro tik javai ir rapsai, o naujų perspektyvių augalų skatinimu valdžia nesirūpina. Valdžios atstovai atkerta, kad bioįvairovei skatinti nėra nei lėšų, nei paklausos. Pasak profesionalaus selekcininko Antano Svirskio, Lietuvoje, jei tik valstybė daugiau remtų ūkininkus, laukus galima būtų užsėti naujomis augalų rūšimis, kurios būtų kur kas naudingesnės negu dauguma dabar Lietuvoje auginamų.

Žaliosios energetikos vystytojai jaučiasi įsprausti į kampą. Pareiškėjai, sudarę sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), atsidūrė aklavietėje: NMA nevykdo sutartyse numatytų įsipareigojimų ir nemoka Europos Sąjungos (ES) paramos nedidelių elektrinių statytojams. „Prieš trejus metus valstybė pažadėjo, kad rems žaliosios energijos projektus ir pirks tokią energiją. Daugelis verslininkų tuo patikėjo ir ėmėsi žaliosios energijos plėtros Lietuvoje.

Kol vieni drąsiai plaukioja interneto vandenyse pirkdami drabužius, kosmetiką, buitinę techniką ir kitas prekes, kiti dar tik jaukinasi idėją, kad elektroninėje erdvėje galima užsisakyti ir šviežio maisto. Lietuvoje pamažu šaknis leidžia elektroninė prekyba ūkininkų produkcija, kuomet norimas įsigyti daržoves, pieną ar šviežiai iškeptą duoną galima pagal individualų pageidavimą užsisakyti tiesiai iš ūkininko rankų.

Lietuvos ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių, ypač melžiamų karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių, praneša LTV „Panorama“.Tačiau nemažai investavusių į pieno ūkių modernizavimą Šakių rajono bendrovių vadovai sako, kad pienininkystė pelninga. Stebinančiai šviesu ir tvarkinga Voniškių bendrovės fermose. Šildomos grindys veršeliams ir karvių melžimo aikštelėje, automatizuotai dalijami pašarai, girdomi veršeliai. Kiekvienas kompiuterio atpažįstamas pagal numerį ir gauna savo normą.

Padidėjęs eksportas į Rusiją ir augančios daržovių kainos ištuštino ūkininkų atsargas. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininko Algimanto Morkūno, liko tik didžiulis kopūstų perteklius. Dauguma ūkininkų daržoves realizuoja vietos rinkoje. Kiti jas eksportuoja į užsienį, ieško naujų kontaktų. Parduoda sostinėje Biržų krašto ūkininkų Daivos ir Arūno Giedrikų ekologiškos daržovės savame krašte nėra populiarios, nes dažnas rajono gyventojas pats jų užsiaugina.

Dėl naujų išmokų mažiau chemijos ir trąšų naudojantiems ūkiams kilo sąmyšis tarp ekologiškos produkcijos gamintojų. Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai nuogąstauja, kad Lietuvoje gali nebelikti ekologiškų daržovių ir vaisių. Tokie ūkiai esą žlugs skyrus paramą išskirtinės kokybės produktus gaminantiems ir aplinką tausojančias priemones naudojantiems ūkiams.

Kai­my­ni­nė­se ša­ly­se po tru­pu­tį sen­ka mor­kų, bu­ro­kė­lių, ko­pūs­tų at­sar­gos. Pa­kan­ka­mai šių dar­žo­vių pri­siau­gi­nę Lie­tu­vos ūki­nin­kai di­džią­ją da­lį ti­ki­si eks­por­tuo­ti, vie­tos rin­ko­se šios dar­žo­vės jau brangs­ta. Bul­vių au­gin­to­jai žmo­nių ne­gąs­di­na. „Ru­si­ja dar ne­pap­ra­šė iš mū­sų nė vie­nos bul­ve­lės,“ – ti­ki­no stam­bus Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kas. Ak­ci­ji­nės bul­vių kai­nos Gal ir tei­sy­bę sa­ko.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad nuo trečiadienio atveriami elektroninio deklaravimo vartai. Tai reiškia, kad nuo šiandien iki gegužės 2 dienos tam tikros gyventojų grupės pagal įstatymą turi deklaruoti praėjusiais metais gautas savo pajamas ir turtą bei gali susigrąžinti mokesčių permokas. Skaičiuojama, kad šiemet turėtų būti grąžinta 215 mln. litų mokesčių permokų.

Savaitės pabaigoje parduotuvėse jau bus galima nusipirkti šiemetinio derliaus ilgavaisių lietuviškų agurkų, kuriuos į rinką pateiks bendrovė „Kietaviškių gausa“, rašo „Respublika“ Kiek kainuos lietuviški švieži agurkai, dar neaišku, derybos tebevyksta. Bendrovės "Kietaviškių gausa" vadovo Gedimino Rukšos teigimu, bendrovė tikisi už agurkų kilogramą gauti 5-6 litus, tad parduotuvėje pirmojo derliaus agurkų kaina gali siekti 8-9 litus.

Europos ūkininkai stato naujas fermas ir ruošiasi naujam etapui – pieno gamybos kvotų naikinimui nuo 2015 m., o Lietuvos gamintojai toliau ant tvartų durų kabina spynas. Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingesnių pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m., projektą.

Ypač dėl derliaus praradimų sunerimusios pajūrio ūkininkų bendrovės, kurios sako dėl žiemos šalčių praradusios beveik visus rapsų pasėlius. Ūkininkai „Panoramai“ teigė, kad pajūryje nemažai būsimo derliaus prarasta, nes šalčiai prasidėjo kai ant žieminių pasėlių dar nebuvo sniego. Pasak Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pirmininko Gerardo Liorenčaičio, šią žiemą derliaus neišgelbėjo ir pasirinkta švediška veislė, kuri turėtų būti atspari šalčiui.

Pavasarį skelbianti tradicinė Kaziuko mugė kovo 2-4 dienomis Vilniuje džiugins ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų darbais, bet ir didžiule Žemaičių dienų kultūrine programa, kurią mugės lankytojams dovanos Žemaitijos miestai ir rajonai bei Vilniuje gyvenantys žemaičiai. Tris dienas truksiančiomis Žemaičių dienomis Kaziuko mugės rengėjai šįmet tęsia programą „Lietuvos regionai istorinėje Kaziuko mugėje“ - žemaičiai keičia pernai pavasarinėje mugėje karaliavusius aukštaičius.

2009 m. rudenį natūralių kaimiškų produktų mėgėjams buvo pasiūlyta paslauga „Tikras maistas“. Naują verslą pradėję panevėžiečiai pirmiausia sostinės gyventojams ir kauniečiams vežiojo šviežią ūkininkų išaugintą ir pagamintą produkciją. Vėliau šią paslaugą pasiūlė ir Kėdainių, Šiaulių, Klaipėdos bei kitų miestų gyventojams. Internetinėje svetainėje tikrasmaistas.

Pernai panašiu metu lietuviškų bulvių eksportas į Rusiją vyko visu pajėgumu, o šiemet ten paklausiausios morkos. Pernykštis daržovių derlius buvo geras, tačiau šią savaitę prakalbta, jog, tuštėjant ūkininkų sandėliams, lietuviškos daržovės brangs. Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos tinklas paskelbė, kad dėl sausio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa.

Vos atidarę pirmąjį „Linkėjimai iš kaimo“ turgelį įsitikinome, kad didžiųjų miestų gyventojai teigiamai įvertino galimybę prekybos centre įsigyti ūkininkų produkcijos. Į krepšelį bent vieną ūkininkų prekę įsideda kas penkioliktas parduotuvės klientas. „Linkėjimai iš kaimo“ veikia iki vėlyvo vakaro ir tai patogu, nes darbo valandomis veikiančiuose turguose apsilankyti spėja ne visi“, – sako MAXIMA LT, UAB Pirkimų departamento vadovas Skirmantas Nevidomskis.