ugnikalnis

Išskirtiniai vaizdai iš ugnikalnio kamuojamos La Palmos salos. Išvysite, kaip lėtai judanti lava laidoja Todokės kaimelį, o ispanų kariškiai visai šalia kraterio matuoja vulkaninių dujų pavojaus lygį. Kumbre Viechos ugnikalnis Kanaruose nurimti nė neketina. Jis į dangų ir toliau spjaudo daugiau nei iki 1000 laipsnių įkaitusią lavą ir vulkaninių dulkių debesis. Panorę pajusti šios gamtos stichijos galią, prie prieš penkias dienas išsiveržusio ugnikalnio saugiu atstumu būriuojasi žmonės.

Ispanijos La Palmos saloje išsiveržęs ugnikalnis vėl užsnūsti nė neketina. Mokslininkai prognozuoja, kad jis veršis dar bent du mėnesius. Taigi ir žalos gali būti dar daugiau – kasdien įkaitusi lava pasiglemžia po kelis namus ir evakuotis priverčia dešimtis žmonių. Iki 1100 laipsnių įkaitusios lavos liežuviai pastarosiomis dienomis La Palmoje pridarė nemažai žalos – palaidojo beveik 200 gyvenamųjų namų ir pavojingai kėsinasi į dar daugiau jų.

Kanarų la Palmos saloje ir toliau veržiasi lava ir įkaitusiomis uolienomis spjaudosi ugnikalnis. Magmos upėms pasiekus gyvenamas teritorijas, ir toliau pleška gyventojų namai, o salą supurčius naujiems požeminiams smūgiams, ją palikti skuba ir šimtai turistų. Šešių metrų, arba dviejų aukštų namui, prilygstanti lavos siena ir toliau lėtai ritasi per Kanarų La Palmos salą. Sekmadienį išsiveržęs pusę amžiaus snaudę Kumbre Viechos ugnikalnis, regis, nė neketina nurimti.

Ispanijos La Palmos saloje išvakarėse išsiveržus ugnikalniui, išspjauta lava sunaikino apie 100 namų ir privertė tūkstančius žmonių palikti savo namus, pirmadienį pranešė vietos valdžia. „Lig šiol esame evakavę 5 tūkst.

Ispanijos Kanarų salose išsiveržęs Kumbre Vjechos ugnikalnis toliau spjaudė lavą, pelenus ir didžiulius dūmų debesis, sunaikino apie dvi dešimtis namų, o iš pavojingų vietovių turėjo evakuotis apie 5 000 gyventojų, pirmadienį pranešė tarnybos. Vulkanas išsiveržė sekmadienį po kelias dienas trukusios suintensyvėjusios seisminės veiklos. Vėliausias ankstesnis Kumbre Vjechos išsiveržimas įvyko prieš 50 metų.

Indonezijos aktyviausias Merapio ugnikalnis pirmadienį išsiveržė ir išspjovė į padangę pelenų debesį, o šlaitais tekėjo iš kraterio besiveržianti iki raudonumo įkaitusi lava. Per paryčiais driokstelėjusius sprogimus įkaitusių dujų ir pelenų debesys nuslinko už 3,5 km atstumu nuo griaudėjančio ugnikalnio, o vietos gyvenvietės buvo apgaubtos pilkų pelenų. Vykdyti evakuaciją neplanuojama, o pranešimų apie nukentėjusiuosius nebuvo gauta.

Daugiau kaip 2 tūkst. žmonių turėjo skubiai trauktis ugnikalniui netoli Filipinų sostinės pradėjus spjaudyti nuodingas dujas, šeštadienį pranešė pareigūnai. Iš vaizdingo ežero viduryje esančio Taalio ugnikalnio jau kelios dienos veržiasi sieros dvideginis. Dujos susitelkė į tirštą, Saulę temdančią miglą virš Manilos ir kelių aplinkinių provincijų; pareigūnams teko skelbti įspėjimus dėl pavojaus sveikatai. Mažiausiai 2,4 tūkst.

Islandijoje vienas užkietėjęs drono pilotas nusprendė paskraidyti virš besiveržiančio ugnikalnio. Nors bandymas nepasisekė ir jis neteko brangios įrangos, jam pavyko užfiksuoti įspūdingą susidūrimą su lava. Iš Islandijos Reikjaneso pusiasalyje kovo pabaigoje išsiveržusio ugnikalnio tekančios lavos upės kaitina ne tik apylinkes, bet ir ugnikalnį užfiksuoti norinčių fotografų bei operatorių kraują.

Pragaras Žemėje, tačiau neįtikėtino grožio. Taip galima apibūdinti jau daugiau nei du mėnesius prie Islandijos sostinės Reikjaviko lava besispjaudantį ugnikalnį. Burbuliuojančios raudonos lavos upės teka iš plyšio netoli Fagradals-fiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje. Tai – pirmas ugnikalnio išsiveržimas šiame pusiasalyje per daugiau nei 900-us metų. Galiūnas čia atbudo po vasario 24-ąją netoli Reikjaviko įvykusio beveik šešių balų žemės drebėjimo.

30 tūkstančių gyventojų turėjo palikti Gomo miestą Kongo Demokratinėje Respublikoje, dar apie pusė tūkstančio namų – sunaikinta – tokią žalą patyrė vietiniai gyventojai po to, kai išsiveržė vienas galingiausių ugnikalnių pasaulyje. Yra ir žuvusių. 68-erių Ernestine šeštadienio vakarą neteko vyro, kai šalia du milijonus gyventojų turinčio Gomo miesto išsiveržė Niragongo ugnikalnis.

Kongo Demokratinėje Respublikoje stūksančiam Niragongo ugnikalniui šeštadienį išsiveržus nutrūko elektros tiekimas kaimyniniame Gomos mieste, o dalis gyventojų pradėjo evakuotis ir trauktis netoliese esančios sienos su Ruanda link, pranešė ten esantis naujienų agentūros AFP korespondentas ir vietos pareigūnai. Šiaurės Kivu provincijos, kurios sostinė yra Goma, karinis valdytojas „patvirtino Niragongo ugnikalnio išsiveržimą... apie 19 val.“ vietos (21 val. Lietuvos) laiku.

Balandžio viduryje spjaudytis pradėjęs Pakajos ugnikalnis Gvatemaloje, Centrinėje Amerikoje vis dar aktyvus. Per 30 kilometrų nuo Gvatemalos miesto nutolęs ugnikalnis yra vienas aktyviausių Centrinėje Amerikoje, tad vietinių toks vaizdas jau nestebina. Ir prie ugnikalnio jie ateina ne pasigėrėti vaizdu, o paprašyti Dievo malonės.    Gyventoja Maribel Cruz sako: „Atėjome paprašyti, kad pandemija ir šis ugnikalnio aktyvumas pagaliau baigtųsi.

Nedidelėje Karibų jūros Sent Vinsento saloje išsiveržęs vulkanas, užpylęs gretimus kaimelius pelenais, vis dar kelia nerimą. Palydovu užfikstuota, kokį poveikį išsiveržimas padarė visai pakrantei. Fotografijos prieš ir po vulkano išsiveržimo rodo pelenus, užklojusius visą gyvenvietę ir jos apylinkes. Pelenų sluoksnis išsiveržimo dieną pakilo iki 10-ies kilometrų aukščio, o jo storis kai kuriose dalyse siekė 20 centimetrų.

Karibų jūroje, ramią San Vincento salą supurtė, dešimtmečius snaudusio ugnikalnio išsiveržimas. Kilus panikai, evakuotis liepta tūkstančiams vietos gyventojų, o virš salos pakibo šešių kilometrų aukščio įkaitusių dūmų ir pelenų debesis. Ramioje Karibų jūroje esančioje Sent Vinsento saloje valstybėje, Sufrieru vadinamas ugnikalnis driokstelėjo po daugiau nei keturiasdešimties metų pertraukos. Užfiksuoti jau trys sprogstamieji išsiveržimai į atmosferą išspjovę milžinišką pelenų ir dūmų stulpą.

Islandijoje gyvenantis 26-erių lietuvis Deividas Matkevičius šiuo metu užsiima fotografija ir yra ledynų gidas. Tačiau ledynų šalčio vaikinui nepakako – kovo 19-osios naktį, prieš einant miegoti, 22 valandą sužinojo, kad išsiveržė Geldingadaluro ugnikalnis Reykjanes pusiasalyje. Laikrodžiui mušant vidurnaktį, vaikinas su draugu išsiruošė į naktinį žygį.

Prieš pusantros savaitės Islandijoje prasiveržęs ugnikalnis šalies gyventojams vis dar tikra pramoga pandemijos metu. Kviečiame pasigrožėti kunkuliuojančios lavos šokiu ir karštomis magmos upėmis, kurios prie ugnikalnio traukia tūkstančius smalsuolių. Kava gamtoje – puiku. Bet ar kada gėrėte kavą prie besispaudančio ugnikalnio? Tai, kas dabar vyksta Islandijoje – kitaip nei stebuklu nepavadinsi.

Mes visai neseniai gyvename pačiu saugiausiu metu visos žmonijos istorijoje. Žinoma, pastaruoju metu yra pastebimas diktatoriškos politikos sugrįžimas, daugelis pačių didžiausių planetos problemų vis dar neišspręstos, o per pastaruosius siaubingus metus mirė daugybė mylimiausių pasaulio garsenybių. Nepaisant to, antrasis XX a. dešimtmetis buvo nuostabus metas gyventi.

Įspūdingi vaizdai iš Islandijos, kur nubudo 900 metų snaudęs ugnikalnis. Į burbuliuojančias raudonos lavos upes paspoksoti atvyko šimta į žmonių, o kai kurie smalsuoliai ant lavos net išsikepė dešrelių. Pragaras Žemėje, – taip galima apibūdinti šį išsiveržusio ugnikalnio vaizdą Islandijoje. Vos už 40-ies kilometrų nuo Islandijos sostinės Reikjaviko esantis ugnikalnis spjaudytis lava pradėjo dar penktadienį.

Mirtis nėra labai laukiama. Dauguma natūralių mirčių yra daugiau ar mažiau neišskirtinės, tačiau retkarčiais gamta gali būti žiauri ir neįtikėtinai šiurpi. Tada mokslas gauna sunkią užduotį išnarplioti, kas tokią mirtį sukėlė, žingsnis po žingsnio. Čia pateikiami penki tikrai baisūs, keisti, netikėti ir gana greiti būdai iškeliauti anapilin, ir jų šiurpūs moksliniai paaiškinimai. Todėl, jeigu esate silpnesnių nervų, dabar pats laikas grįžti atgal.

Vos už 40 km nuo Islandijos sostinės Reikjaviko penktadienį vakare išsiveržė 900 metų neveikęs ugnikalnis, raudonai nušvietęs nakties dangų. Iš plyšio netoli Fagradalsfiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje Islandijos pietvakariuose šeštadienį toliau liejasi burbuliuojančios raudonos lavos srautai, rodo iš pakrančių apsaugos sraigtasparnio nufilmuoti vaizdai. Iš išsiveržimo vietos, esančios netoli turistų pabėgto geoterminio SPA „Blue Lagoon“, taip pat kyla melsvų dujų debesys.

Reta galimybė pamatyti ir išgirsti alsuojantį ir lava besispjaudantį ugnikalnį iš labai arti. Neįtikėtinus Kamčiatkos Kliūčių ugnikalnio vaizdus užfiksavo nutrūktgalviai keliautojai – rizikuodami savo gyvybėmis jie prisiartino prie pat verdančio kraterio. Alsuojančio ugnikalnio kraterio vaizdas ir garsas – išties įspūdingi. O šiuos vaizdus nufilmavę žmonės, panašu, išties pametę galvas.

Tolimuosiuose Rytuose išsiveržė vienas aukščiausių ugnikalnių pasaulyje. Kamčiatkoje, raudonos lavos upes stebintys mokslininkai pasidalino įspūdingais išsiveržimo vaizdais. Ledynų sukaustytoje Kamčiatkoje šiomis dienomis tikrai karšta. Ten dirbantiems mokslininkams pavyko užfiksuoti kaip išsiveržia aukščiausias aktyvus Euroazijos ugnikalnis – Kliučių Sopka. Tiesa, šiuo metu lava veržiasi ne 4800 metrų ugnikalnio viršūnėje, bet viename iš šlaitų, beveik dviem kilometrais žemiau.

Prie sniego valymo nuo gatvių ir mašinų pripratęs bene kiekvienas. O Sicilijos gyventojų kasdienybė – tamsios pelenų krūvos už lango. Į rankas pasiėmę šluotas ir kibirus, Katanijos ir aplinkinių miestelių gyventojai valo pelenų krūvas, atsiradusias po Etnos išsiveržimo. Ugnikalnis išspjovė juodus vulkaninius pelenus ir padengė kelis salos miestus. Pastaruoju metu specialistai stebi padidėjusį ugnikalnio aktyvumą. Praėjusį trečiadienį Etna dangų apšvietė sprogimais, lavos fontanais ir pelenais.

Pačiuose Rusijos rytuose, Kamčiatkos pusiasalyje esančio Tolbačiko ugnikalnio viršūnėje, Sankt Peterburgo universiteto mokslininkai atrado keistą naują mineralą. Mineralas, pavadintas petrovitu, buvo aprašytas žurnale „Mineralogical Magazine“. Mėlynas mineralas buvo rastas daugiau kaip prieš du dešimtmečius, tačiau tik neseniai atlikta mineralo struktūros analizė atskleidė, kad jo atomai yra išsidėstę neįprasta tvarka. Petrovitas yra sudarytas iš deguonies, kalcio, natrio, sieros ir vario.

Indonezijoje išsiveržė legendinio Krakatau „vaiku“ vadinamas ugnikalnis, į dangų išspjovęs 500 metrų aukščio pelenų stulpą. Tai yra ilgiausiai fiksuojamas ugnikalnio aktyvumas nuo jo galingo išsiveržimo 2018 metais, kuomet kilo mirtinas cunamis, šeštadienį pranešė mokslininkai. Indonezijos vulkanologijos ir geologinių nelaimių prevencijos centro įrengtose vaizdo stebėjimo kamerose matyti, kaip penktadienio vakarą iš ugnikalnio veržiasi lava.

Indonezijoje išsiveržė aktyviausias Merapio ugnikalnis. Išsiveržimas truko daugiau nei septynias minutes ir buvo girdimas net už 30-ies kilometrų. Didžiulis išsiveržęs vulkaninių pelenų srautas privertė valdžią imtis veiksmų – uždarytas tarptautinis oro uostas Javos saloje, rašo naujienų portalas dw.com. Ugnikalnis Indonezijoje išsiveržė ankstų antradienio rytą. Į orą pakilo net 6 kilometrų aukščio dūmų ir pelenų debesis.

Filipinuose milijonams žmonių pavojų keliantis Taalio ugnikalnis ir toliau spjaudosi pelenais bei lava. Su nuožmia stichija susidūrė ir ten gyvenanti lietuvių pora. Vos už 40-ies kilometrų nuo ugnikalnio įsikūrę mūsų tautiečius labiausiai nustebino viską nuklojęs vulkaninių pelenų sluoksnis. Nykštukinis, tačiau labai pavojingas, – Taalio ugnikalnis Filipinų gyventojams ramybės neduoda jau trečią dieną.

Netoli Filipinų sostinės esantis Taalio ugnikalnis pirmadienį liejo lavą ir toliau spjaudė pelenus bei įkaitusius garus, privertusius evakuotis aplinkinių kaimų gyventojus ir uždaryti Manilos tarptautinį oro uostą, biurus bei mokyklas. Į pietus nuo Manilos esantis ugnikalnis išsiveržė sekmadienį, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones arba padarytą didelę žalą kol kas nebuvo.

Ugnikalniui netoli Filipinų sostinės Manilos sekmadienį išspjovus į dangų didžiulį pelenų debesį, atsargumo dėlei vykdoma tūkstančių gyventojų evakuacija, pranešė pareigūnai. Šalies seismologai užfiksavo magmos judėjimą Taalio kraterio link. Šis ugnikalnis, esantis 65 km į pietus nuo Manilos, yra tarp aktyviausių šalyje.

Naujoji Zelandija pirmadienį tylos minute paminėjo prieš savaitę įvykusį pražūtingą Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimą, per kurį, remiantis vėliausiais duomenimis, žuvo 16 turistų užsieniečių ir du vietos gidai, tuo metu buvę netoli kraterio. 14 val. 21 min. vietos (3 val. 11 min. Lietuvos) laiku – praėjus lygiai savaitei po išsiveržimo – žmonės parduotuvėse ir biuruose nuščiuvo, Naujosios Zelandijos gyventojams pagerbiant per išsiveržimą žuvusius žmones.

Naujosios Zelandijos policija antradienį pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti, kaip Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimas pareikalavo mažiausiai 13 žmonių gyvybių. Pavojaus lygis ugnikalnio apylinkėse buvo padidintas savaitė prieš pirmadienį įvykusią katastrofą, todėl kilo klausimų, ar turistų grupėms galėjo būti leista lankytis šioje populiarioje vietovėje, esančioje netoli Šiaurės salos pakrantės.

Aštuoni žmonės tebėra dingę Naujojoje Zelandijoje prasidėjus ugnikalnio išsiveržimui, jau pareikalavusiam mažiausiai penkių žmonių gyvybių, tačiau neaptikta jokių ženklų, kad dingusieji būtų išgyvenę sprogimą, antradienį pranešė policija. „Į [Baltąją salą] buvo išvykę 47 žmonės. Dabar galime patvirtinti, kad penki jų žuvo, 31 šiuo metu gydomas ligoninėje, dar aštuoni tebėra dingę, o trys buvo išrašyti iš ligoninės“, – Bruce'as Birdas.

Naujojoje Zelandijoje įvykęs Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimas pirmadienį pareikalavo mažiausiai penkių žmonių gyvybių, pranešė policija. Anksčiau buvo skelbiama apie vieną žuvusįjį. Komisaro pavaduotojas Johnas Timsas anksčiau pirmadienį sakė, kad „saloje tebėra kažkiek [žmonių], šiuo metu laikomų dingusiais be žinios“. Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern patvirtino, kad kai kurie iš nukentėjusiųjų yra užsieniečiai.

Turistai tik per plauką išvengė tragedijos, kai per neatsargumą per arti priplaukė prie ugnikalnio Italijoje. Iš Strombolio salos ugnikalnio į dangų išsiveržė daugiau nei kilometro aukščio pelenai ir juodi dūmai. Šis ugnikalnis yra vienas iš nedaugelio aktyvių. Šią vasarą išsiveržus karštai magmai mirė 35 metų keliautojas. Turistų filmuotame įraše taip pat matosi, kaip grupelė mėgina pabėgti nuo milžiniško juodo debesies.

Italijos Strombolio saloje, esančioje į pietus nuo Sicilijos, trečiadienį netikėtai išsiveržus ugnikalniui žuvo vienas žygeivis, o kiti turistai gelbėdamiesi puolė į jūrą. Šis turistus masinantis ugnikalnis yra aktyvus, tačiau trečiadienį įvyko itin stiprus išsiveržimas. „Deja, žuvo vienas vyras, yra keli sužeisti žmonės, bet nė vieno iš jų sužeidimai nėra sunkūs“, – transliuotojui RAI sakė gelbėtojas Calogero Foti.

Iš jau daugiau nei 2 tūkst. metų žmonijos stebimo ugnikalnio liejosi kone 3 km ilgio lavos upeliai. Karštos lavos sproginėjimas ir veržimasis iš ugnikalnio kažkuo primena fejerverkų driokstelėjimus. Tik šie fejerverkai labai pavojingi – juk į visas puses skriejančios skystos lavos karštis gali siekti ir 1200 °C. Įspūdingą gamtos stichiją pareigūnai fiksavo ant didžiausio Europos ugnikalnio – Etnos – viršūnės.

Vėl atgijo Italijos pietuose esantis Etnos ugnikalnis, šeštadienį išspjovęs į dangų lavos, tačiau debesuoti orai sugadino vaizdą drąsuoliams, kurie išdrįso kopti į aukščiausią Europoje ugnikalnį. Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) skelbia, jog Etna „aktyviai spjaudosi“ ugnimi ir karštais pelenais. Ugnikalnis suaktyvėjo ketvirtadienį, tačiau iki šeštadienį kiek aprimo ir vis dar kelia grėsmę kopiantiems į kalną.

Balyje esančio Agungo ugnikalnio išsiveržimas penktadienį vakare privertė atšaukti kelis skrydžius, vulkaniniams pelenams pasklidus virš šios Indonezijos salos pietinės dalies, bet neilgai trukus skrydžių režimas buvo atkurtas. Nacionalinė atsako į stichines nelaimes koordinavimo agentūra nurodė, kad išsiveržimas truko puspenktos minutės ir kad per jį lava ir įkaitę akmenys buvo spjaudomi 3 km spinduliu aplink kraterį.

Vienas Indonezijos ugnikalnis antradienį išspjovė didelį pelenų ir dūmų debesį, iškilusį į dviejų kilometrų aukštį ir apibėrusį vulkanine medžiaga vietos kaimus. Sumatros saloje esantis Sinabungo ugnikalnis, grumantis nuo 2010 metų ir per 2016-ųjų išsiveržimą pareikalavęs žmonių gyvybių, šįkart išmetė tirštą pelenų debesį po kelias dienas stebėto aktyvumo didėjimo.

Meksika ketvirtadienį paskelbė aukštesnio lygio pavojų Popokateplio ugnikalnio apylinkėse, šiam pradėjus spjaudyti pelenus, dūmus ir lavą. Vidurio Meksikos gyventojams susižavėjimą ir baimę keliantis vulkanas, vietinių vadinamas „Popo“, suaktyvėjo pastarosiomis dienomis.

Indonezijos ugnikalnis, kurio griūties sukeltas cunamis praeitą savaitę nusinešė daugiau kaip 400 žmonių gyvybių, pažemėjo daugiau kaip dviem trečdaliais, šeštadienį pranešė ekspertai. Dalis ugnikalnio Anak Krakatau šlaito praeito šeštadienio vakarą nuslinko į vandenyną ir sukėlė didžiules bangas. Indonezijos vulkanologijos agentūros atlikta vizualinė analizė rodo, kad ugnikalnio aukštis sumažėjo daugiau kaip dviem trečdaliais, šeštadienį sakė vienas pareigūnas.

Europos aktyviausio Etnos ugnikalnio apylinkes anksti trečiadienį supurtė 4,8 balo žemės drebėjimas, kuris sužalojo 10 žmonių, apgadino senų pastatų ir privertė uždaryti dalį palei pakrantę einančio kelio, informavo Italijos civilinio saugumo pareigūnai. Šis drebėjimas buvo stipriausias regione po pirmadienį įvykusio Etnos išsiveržimo, per kurį buvo išmestas pelenų stulpas, o Sicilijos oro uostas buvo priverstas laikinai užsidaryti.

Sicilijos saloje pirmadienį išsiveržus Etnos ugnikalniui, įvyko keli nedideli žemės drebėjimai, o į orą išmesti pelenų debesys privertė iš dalies uždaryti oro erdvę aplink šį kalną. Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) Etnos zonoje suskaičiavo daugiau kaip 130 seisminių smūgių, kurių stipriausias buvo 4 balų. „Išsiveržimas įvyko Etnos šone, – naujienų agentūrai AFP sakė INGV vulkanologas Borisas Behncke.

Italijos pietinėje Sicilijos saloje esantis Etnos ugnikalnis vėl atgijo, spjaudydamas pelenus ir liedamas lavą. Italijos Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) pranešė, kad pirmą kartą liepą „nubudęs“ ugnikalnis suaktyvėjo ir svaido įkaitusią lavą į beveik 150 metrų aukštį. INGV informavo, kad ugnikalnio aktyvumas tęsiasi, virš kraterio kelis šimtus metrų į dangų kyla pelenų debesys. Apie Etnos papėdėje esančių gyvenviečių evakuaciją nepranešta.

Indonezijoje ketvirtadienį išsiveržė legendinio Krakatau „vaiku“ vadinamas ugnikalnis, aukštai į dangų spjaudantis pelenų kamuolius, garuojančiai lavai tekant jo šlaitais. Anak Krakatau - nedidelė vulkaninės kilmės sala – atsirado praėjus 50 metų po katastrofiško Krakatau išsiveržimo 1883-aisiais. Pastarosiomis savaitėmis iš atsibudusio ugnikalnio kraterio veržėsi pelenai ir liepsnojančios uolienos.

Havajuose iš Kilauėjos ugnikalnio išlėkusi lavos bomba pirmadienį pataikė į pramoginių ekskursijų laivą ir sužeidė 23 žmones, pranešė ugniagesių departamentas. Nelaimė įvyko grupei turistų išplaukus stebėti jau du mėnesius vykstančio išsiveržimo Havajo (Didžiojoje) saloje ir į Ramųjį vandenyną besiliejančios lavos. Trylika nukentėjusiųjų teko hospitalizuoti, o kitiems pagalba buvo suteikta uoste. Viena moteris buvo sunkiai sužeista – jai lužo šlaunikaulis.

Indonezijai priklausančioje kurortinėje Balio saloje esantis Agungo ugnikalnis pirmadienį vakare vėl išsiveržė, į 2 tūkst. m aukštį išmesdamas pelenų stulpą ir šlaitais nuliedamas lavos srautus. Indonezijos geologijos agentūros Agungo stebėjimo postas pranešė, kad garsus sprogimas prasidėjo kelios minutės po 21 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku ir truko daugiau kaip 7 minutes. „Įkaitusios lavos srautai“ nubėgo 2 km nuo kraterio, sakoma pranešime.

Indonezijai priklausančioje kurortinėje Balio saloje tūkstančiai turistų penktadienį įstrigo dėl ugnikalnio išsiveržimo, privertusio uždaryti tarptautinį oro uostą, pranešė pareigūnai. Anksti ryte uždarius Ngurah Rai oro uostą buvo atšaukta beveik 280 skrydžių į šią atogrąžų salą ir iš jos. Šios priemonės paveikė apie 15,7 tūkst. keleivių, rodo oro uosto atstovo pateikti naujausi duomenys. Anksčiau buvo skelbta, kad atšaukta beveik 450 skrydžių ir paveikta 75 tūkst. keliautojų.

Gvatemaloje nuo praeito savaitgalio vykstančio Fuego ugnikalnio išsiveržimo patvirtintų aukų padaugėjo iki 109, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Nacionalinio teismo mokslų instituto pranešime sakoma, kad ketvirtadienį į lavonines buvo atvežta dar 10 palaikų ir kad ankstesnis oficialus žuvusiųjų skaičius buvo 99. Dar apie 200 žmonių tebėra dingę, todėl tikėtina, kad galutinis aukų skaičius bus didesnis.