Karštos lavos sproginėjimas ir veržimasis iš ugnikalnio kažkuo primena fejerverkų driokstelėjimus. Tik šie fejerverkai labai pavojingi – juk į visas puses skriejančios skystos lavos karštis gali siekti ir 1200 °C.
Įspūdingą gamtos stichiją pareigūnai fiksavo ant didžiausio Europos ugnikalnio – Etnos – viršūnės. Virš Sicilijoje esančio Katanijos miesto esanti Etna įprastai lava ir dūmais spjaudosi kelis kartus per metus. Šį kartą kalno seisminis aktyvumas pradėtas fiksuoti ketvirtadienį, tada vidurnaktį buvo pats ugnikalnio įniršio pikas, o dabar kalnas toliau spjaudosi lava.
„Ugnikalnis yra visiškai aktyvus. Įvyksta galingi sprogimai ir liejasi magma. Mes patikrinome saugumą ir, visa laimė, teritorijoje neradome jokių turistų“, – sakė gelbėtojas Massimo Ceraldi.
Skelbiama, kad kalno viršūnėje prasivėrus plyšiui, ant šlaitų nutįso net 2-3 km ilgio karšti upeliai. Bet lava ir pelenai bent kol kas žmonėms pavojaus nekelia. Nestabdomas ir vietos oro uosto darbas. 3330 m aukščio ugnikalnis retai kelia pavojų žmonėms.
Paskutinį kartą rimčiau italus išsiveržimas išgąsdino 1992 m. Tada įkaitusi magma grasino pasiglemžti prie kalno esantį Zafferanos Etneos miestelį, bet ir tada pragariška tėkmė sustojo už beveik kilometro nuo gyvenvietės.
Beje, manoma, kad Etna yra ir seniausiai žmonių stebimas ugnikalnis istorijoje. Jo aktyvumas buvo fiksuojamas dar 5 a. prieš Kristų.
