ugnikalnis

Indonezijoje sekmadienį išsiveržė Merapio ugnikalnis, iš kurio pakilo dujų debesys ir pasipylė lavos srautai, be to, šalyje savaitgalį išsiveržė ir keli kiti ugnikalniai, teko evakuoti tūkstančius gyventojų.

Islandijos pareigūnai penktadienį pranešė, kad praėjusį savaitgalį netoli vieno žvejų miestelio prasidėjęs ugnikalnio išsiveržimas baigėsi, tačiau perspėjo, jog toje vietovėje pavojus nedingo. Islandijos meteorologijos biuras (IMO) pareiškė, kad „seisminis aktyvumas magmos pylimo vietoje toliau mažėja“, o stebėjimai rodo, jog, lyginant su ankstesnėmis dienomis, žemės judėjimo ir deformacijų tempas gerokai sulėtėjo.

Per du mėnesius įvykę du ugnikalnio išsiveržimai Islandijoje sukėlė nerimo bangą. Tačiau mokslininkai įspėja, jog panašu, kad gali įvykti dar vienas išsiveržimas, tik neaišku kurioje Islandijos vietoje. Islandijos meteorologijos tarnybos pranešime teigiama, kad magma kaupiasi po žemės paviršiumi, lygiai taip pat, kaip prieš ankstesnius įsiveržimus gruodžio ir sausio viduryje.

Islandijos specialistai įspėja, kad vis dar gali atsirasti naujų žemės plyšių ir toliau veržtis viską naikinanti lava. Tad nežinia, ar artimiausiu metu evakuoto Grindaviko miestelio gyventojai galės grįžti į namus. Jau trečia diena, kaip pietvakarių Islandijoje spjaudo lavos pliūpsniai. Nors jų dabar gerokai mažiau nei sekmadienį, pasak specialistų, išlieka rizika, kad šalia Grindaviko miestelio arba net jo teritorijoje atsiras naujų plyšių ir lava vėl griaus namus.

Po paskutinio ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje šalies ekspertai naujai išsiliejusios lavos neaptiko. Radijo stotis „RÚV“, cituodama Islandijos meteorologijos instituto stichinių nelaimių ekspertę Elísabet Pálmadóttir, antradienį pranešė, kad lava paskutinį kartą buvo pastebėta besiliejanti iš plyšio šiauriniame ugnikalnio šlaite maždaug 1.00 val. nakties.

Ankstyvą sekmadienį į šiaurę nuo Islandijos pietvakariuose esančio Grindaviko miesto išsiveržė ugnikalnis, netoli gruodį įvykusio išsiveržimo vietos, pranešė Islandijos Meteorologijos tarnyba (IMO). Socialiniame tinkle „Twitter“ vienas Islandijos gyventojas Bjorn Steinbekk pasidalino siaubingais vaizdais iš ugnies talžomo miesto. „Esu sukrėstas šiandienos įvykių. Svarstau, ar skelbti nuotraukas, kuriose matyti siaubinga žmonių namų tragedija.

Islandijos Grindaviko mieste užsidegė namai po to, kai netoliese atsivėrė du ugnikalnio plyšiai. Ankstyvą sekmadienio rytą išsiveržęs Reikjaneso pusiasalyje esantis ugnikalnis žvejų miestą užliejo lava, skelbia BBC. Pasak vieno eksperto, išsiveržimas pasirodė esąs „blogiausias scenarijus“ – evakuoti visi miestelio gyventojai. Po gruodį įvykusio išsiveržimo pastatyti apsauginiai įrenginiai iš dalies sulaikė lavą, tačiau kai kurie jų buvo pažeisti.

Pietvakarių Islandijoje prasidėjęs ugnikalnio išsiveržimas sekmadienį pasiekė Grindaviko uostą, kuriame užsidegė du namai, rodo per visuomeninę televiziją parodyta filmuota medžiaga.  Kelios dešimtys gyventojų, grįžusių į Grindaviką po ankstesnio vulkaninio išsiveržimo, buvo skubiai evakuoti naktį į šeštadienį, likus kelioms valandoms iki naujausio išsiveržimo pradžios.

Ankstyvą sekmadienį į šiaurę nuo Islandijos pietvakariuose esančio Grindaviko miesto išsiveržė ugnikalnis, netoli gruodį įvykusio išsiveržimo vietos, pranešė Islandijos Meteorologijos tarnyba (IMO). Per naktį seisminis aktyvumas suintensyvėjo, ir Grindaviko gyventojai apie 3 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku buvo evakuoti, pranešė Islandijos nacionalinis transliuotojas.

Islandijos pareigūnai penktadienį pranešė, kad nebemato ugnikalnio aktyvumo toje vietoje, kur pirmadienį prasidėjo išsiveržimas. Išsiveržimas atvėrė maždaug keturių kilometrų ilgio plyšį žemėje, bet tik už trijų kilometrų nuo žvejų miesto Grindaviko buvo matyti oranžinės spalvos švytintys lavos fontanai, trykštantys į dangų ir jį nušviečiantys.

Po kelias savaites trukusių intensyvių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje antradienio naktį išsiveržė ugnikalnis. Anksčiau iš žvejų miestelio Grindaviko buvo evakuota apie 4 000 žmonių, o netoliese esantis Mėlynosios lagūnos geoterminis kurortas buvo uždarytas.  Išsiveržimas įvyko maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo Grindaviko, o seisminis aktyvumas judėjo miesto link.

Šiąnakt išsiveržus ugnikalniui Islandijoje adrenalino ieškotojai veržėsi tiesiai į įvykio vietą. Nepaisydami perspėjimų bei tykančio pavojaus, nutrūktgalviai neketina sustoti. Tuo metu tarp vietos gyventojų tvyro nežinia. Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų pirmadienio vakarą Islandijos pietvakariuose įvyko vulkaninis išsiveržimas.

Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų pirmadienio vakarą Islandijos pietvakariuose išsiveržė ugnikalnis. Tiesiogiai transliuojamuose išsiveržimo vaizdo įrašuose matyti, kaip iš žemės plyšio veržiasi švytinčios oranžinės lavos čiurkšlės, supamos raudonų dūmų debesų. Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje, į šiaurę nuo žvejų miesto Grindaviko, prasidėjo pirmadienį apie 22 val. 17 min. vietos (antradienį 0 val. 17 min.

Po kelias savaites trukusių intensyvių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje antradienio naktį išsiveržė ugnikalnis. Anksčiau iš žvejų miestelio Grindaviko buvo evakuota apie 4 000 žmonių, o netoliese esantis Mėlynosios lagūnos geoterminis kurortas buvo uždarytas. Kaip skelbia BBC, išsiveržimas prasidėjo į šiaurę nuo miesto 22 val. 17 min. vietos laiku (00:17 val. Lietuvos laiku), pranešė Islandijos meteorologijos tarnyba.

Po ugnikalnio išsiveržimo Indonezijoje rastų žuvusių turistų skaičius išaugo iki 22, kai buvo rasti dar devynių keliautojų palaikai, antradienį pranešė vietos gelbėjimo tarnybų pareigūnas. Sekmadienį Sumatros saloje esantis Marapio ugnikalnis išsiveržė ir į dangų išmetė 3 tūkst. metrų aukščio pelenų stulpą. Šimtai gelbėtojų kelias dienas ieškojo dingusių keliautojų.

Įspūdingas lavos lietus krenta ant Pietų Italijos ugnikalnio Etnos papėdės. Po kelių mėnesių pertraukos ugnikalnis vėl suaktyvėjo, tačiau apie nukentėjusius gyventojus ar kitokius nuostolius nepranešama. Kuklia sniego paklode uždengtas daugiau nei 3 kilometrų aukščio Etnos ugnikalnis vėl spjaudo lavą. Sutemus vaizdas dar įspūdingesnis – ryškiai raudonas lavos lietus kyla iš kraterio ir krenta ant ugnikalnio papėdės.

Po ugnikalnio išsiveržimo Indonezijoje rastų žuvusių turistų skaičius išaugo iki 13, antradienį pranešė vietos gelbėjimo tarnybų pareigūnas. „Šiuo metu iš viso žuvo 13 žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Padango paieškos ir gelbėjimo agentūros vadovas Abdulas Malikas.  Jis nurodė, kad 10 turistų vis dar laikomi dingusiais be žinios, o 52 buvo evakuoti. A. Malikas pridūrė, kad dviejų keliautojų kūnai buvo rasti vėlai pirmadienį.

Vakarų Indonezijoje išsiveržus ugnikalniui rasta mažiausiai 11 žuvusių turistų, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vietos gelbėjimo tarnybos pareigūnas. Sekmadienį Sumatros saloje esantis Marapio ugnikalnis išsiveržė ir į dangų išmetė 3 tūkst. metrų aukščio pelenų stulpą. „Nebuvo evakuoti 26 žmonės, 14 iš jų radome: tris gyvus ir 11 mirusių“, – praėjus dienai po išsiveržimo sakė Padango paieškos ir gelbėjimo agentūros vadovas Abdul Malikas.

Islandijos meteorologijos tarnybos (IMO) teigimu, magma gali būti pasiekusi labai aukštą Žemės plutos sluoksnį, todėl artimiausias kelias dienas žmonės turės „laukti įtampoje“, kad pamatytų, kaip klostysis įvykiai.

Pietvakarių Islandijos gyventojai šeštadienį toliau su nerimu laukė, ar neišsiverš po Reikjaneso pusiasaliu prabudęs ugnikalnis. Civilinės saugos tarnybos sako, kad netgi tuo atveju, jei išsiveržimo nebus, tikriausiai praeis ištisi mėnesiai, kol iš pavojaus zonos evakuotiems gyventojams bus saugu grįžti namo.  Grindaviko žvejų miestelis buvo evakuotas prieš savaitę, magmai – pusiau išsilydžiusiai uolienai – murmant ir tekant po žeme, aidint tūkstančiams požeminių smūgių.

Islandijoje bet kurią akimirką gali išsiveržti Fagradalsfjalo ugnikalnis. Pavojus kilęs ne tik vulkano papėdėje įsikūrusiam Grindaviko miesteliui, bet ir šalies sostinei Reikjavikui, esančiam už 60 kilometrų. Šešerius metus Grindaviko miestelyje Islandijoje gyvenantis panevėžietis Vytautas Kulikauskas pasakojo, kad iš namų, prasidėjus žemės drebėjimui, privalėjo išsikraustyti skubiai.

Islandijos pietvakarinis pusiasalis gali susidurti su dešimtmečius trunkančiu vulkaniniu nestabilumu, perspėja Islandijos meteorologijos tarnyba (IMO). Dėl žemės drebėjimų ir artėjančio išsiveržimo baimės buvo evakuotas nedidelis žvejų miestelis Grindavikas. Po 800 metų pertraukos išsiveržimai Reikjaneso pusiasalyje vėl prasidėjo 2021 m., o tai gali reikšti naują „išsiveržimo ciklą“, sako IMO atstovas Matthew Robertsas, rašo BBC.

Islandijoje bet kurią akimirką gali išsiveržti Fagradalsfjalo ugnikalnis. Pavojus kilęs ne tik vulkano papėdėje įsikūrusiam Grindaviko miesteliui, bet ir šalies sostinei Reikjavikui, esančiam už 60 kilometrų. Šešerius metus Grindaviko miestelyje Islandijoje gyvenantis panevėžietis Vytautas Kulikauskas pasakojo, kad iš namų, prasidėjus žemės drebėjimui, privalėjo išsikraustyti skubiai.

Islandijos pietvakarinę pakrantę drebina tūkstančiai žemės drebėjimų, žmonės socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi vaizdais iš drebėjimų niokojamos šalies dalies – drebėjimai niokoja ne tik kelius, bet ir kraštovaizdį. Be to, baiminamasi, kad artimiausiomis dienomis gali išsiveržti ugnikalnis, dėl to tenka evakuoti žmones. Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad per 48 valandas užfiksuota daugiau kaip 2 tūkst.

Sicilijos saloje, Italijoje, ugnimi vėl ėmė spjaudytis Etnos ugnikalnis. O dėl suaktyvėjusios Etnos Katanijos miesto gyventojams laikinai uždrausta važinėti dviračiais ir motociklais, taip pat uždarytas ir šalia esantis oro uostas. Ryškiaspalvė lava vėl taškosi iš Sicilijos ugnikalnio Etnos kraterio. Ugnimi besispjaudančią viršūnę be vargo galėjo pastebėti ir vos už kelių kilometrų nuo ugnikalnio esančio Katanijos miesto gyventojai. Etna prabudo vakar, maždaug po 20 valandos.

Islandijoje, visai netoli sostinės Reikjaviko išsiveržė ugnikalnis. Žemėje atsivėrė kelių šimtų metrų ilgio plyšiai, o pro juos veržiasi iki tūkstančio laipsnių įkaitusi ryškiai oranžinė lava. Pragariškai karšta ir klampi masė, galinti siekti virš 1000 laipsnių, kunkuliuoja Islandijoje. Lava ėmė veržtis vakar vakare, nedidelėje įduboje į šiaurę nuo Litli Hruturo, už vos 30 km nuo sostinės Reikjaviko.

Šalia Islandijos sostinės pirmadienį pradėjo veržtis ugnikalnis, pranešė šalies meteorologijos tarnyba. Tai jau trečias atvejis per dvejus metus, kai šioje vietovėje išsiliejo lava. Vietos žiniasklaidos filmuotoje medžiagoje matyti didžiulis iš žemės gelmių kylantis dūmų debesis ir greitai tekanti lava maždaug už 30 km nuo Reikjaviko. Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, dūmai matyti nuo kelio, jungiančio sostinę su tarptautiniu oro uostu, automobiliai sustoja, o žmonės fotografuoja.

Maždaug už 30 km nuo Islandijos sostinės Reikjaviko pirmadienį prasidėjo ugnikalnio išsiveržimas, pranešė šalies meteorologijos tarnyba. Tai jau trečias atvejis per dvejus metus, kai šioje vietovėje išsiveržė lava. „Išsiveržimas vyksta nedidelėje įduboje į šiaurę nuo Litli Hrutur, iš kurios dūmai veržiasi šiaurės vakarų kryptimi“, – nurodė biuras.

Rusijoje, Kamčiatkoje, įspūdingi vaizdai –  išsiveržė vienas aktyviausių – Šivelučo – ugnikalnis. Jis į orą išspjovė aukštesnį nei 10 kilometrų aukščio pelenų stulpą. Pelenai padengė ir aplinkines gyvenvietes. Vis tik vulkanologijos ekspertai įsitikinę – netrukus šis ugnikalnis nurims. Vaizdą fiksuoja Kamčiatkos regiono gyventojai, kur veržiasi Šivelučo ugnikalnis. Žiniasklaida skelbia, kad ugnikalnis į orą išspjovė daugiau nei 10-ies kilometrų aukščio pelenų stulpą.

Indonezijos Merapio ugnikalnis, vienas aktyviausių pasaulyje, penktadienio vakarą vėl išsiveržė, o šeštadienį iš jo toliau veržiasi lava ir karšti pelenai. „Gyventojai turėtų tikėtis sutrikimų dėl vulkaninių pelenų... Prašom neprarasti budrumo dėl vulkaninio purvo srautų, ypač lyjant“, – sakoma šeštadienį paskelbtame šalies vulkanologijos agentūros pareiškime. Merapis buvo išsiveržęs ir praėjusią savaitę, vulkaniniai pelenai buvo nukloję mažiausiai aštuonis kaimus.

Gvatemaloje savaitgalį išsiveržus vienam aktyviausių Centrinės Amerikos ugnikalnių, teko trumpam uždaryti didžiausią šalies oro uostą, bet sekmadienį (pirmadienį Lietuvos laiku) išsiveržimas silpo. Fuego ugnikalnis, kurio pavadinimas ispaniškai reiškia ugnį, išsiveržė sekmadienio naktį. Kalno šlaitais liejosi lava, o vulkaniniai pelenai kilo į 2 km aukštį. Vėjas pelenus nešė už 35 km esančio Gvatemalos miesto link.

Havajuose veržiasi didžiausias pasaulyje ugnikalnis – tiesa, kol kas grėsmės gyvenvietėms nėra, tačiau stebėtojai įspėja, kad lava artėja link pagrindinio salos greitkelio. O žmonės, kurie serga kvėpavimo takų ligomis, raginami likti namuose. Vaizdai Havajuose – tarsi iš pragaro. Iš didžiausio pasaulyje ugnikalnio Manua Loa plūsta lavos upės. Beveik 40 metų snaudęs ugnikalnis veržtis pradėjo pirmadienio ryte Lietuvos laiku, o dabar pademonstravo savo galią.

Havajų Mauna Loa – didžiausias aktyvus ugnikalnis pasaulyje – išsiveržė pirmą kartą po beveik keturių dešimtmečių pertraukos, paskelbė JAV pareigūnai. Lava kol kas laikosi Mauna Loa viršūnės kalderoje, tačiau jei sąlygos pasikeistų, išsiveržimas galėtų kelti grėsmę netoliese gyvenantiems žmonėms, sekmadienį 23 val. 45 min. vietos (pirmadienį 11 val. 45 min.

Trys alpinistai žuvo ir dar 12 buvo sužeisti, kai nukrito kopdami į Ekvadoro Karihuairaso ugnikalnį, šeštadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. „Per šią nelaimę žuvo 47 metų moteris ir du 45 ir 50 metų vyrai“, – sakoma gelbėjimo tarnybų pranešime. Visi jie – ekvadoriečiai. „Dėl oro sąlygų ir sutemų neįmanoma evakuoti kūnų“, – priduriama jame. 12 sužeistųjų, kurių amžius yra nuo 39 iki 58 metų, buvo nuvežti į Riobambos ir Ambato miestų ligonines.

Islandijoje lava besispjaudantis ugnikalnis traukia vis daugiau turistų. Keliautojai iš už Atlanto, centrinės Europos ir Baltijos šalių nesikrato ir 5 val. trunkančio žygio kalnais, kad savo akimis pamatytų įspūdingą gamtos stichiją. Tiesa, keliems turistams grožėjimasis pabudusiu ugnikalniu baigėsi liūdnai.

Islandijoje gyventojai ir turistai fiksuoja įspūdingus vaizdus – iš vulkaninio plyšio veržiasi lava. Vulkaninis plyšys yra netoli ugnikalnio, iš kurio pernai lava spjaudėsi pusę metų. Įspūdingai iš žemės raudona lava veržiasi Islandijoje, vos 40 kilometrų nuo Reikjaviko – netoli Fagradalsfiadlio ugnikalnio. Būtent iš šio ugnikalnio pernai lava spjaudėsi pusę metų. Lavos upės veržiasi iš vulkaninio plyšio. Apytiksliais Islandijos meteorologijos biuro duomenimis, plyšio dydis – 300 metrų.

Sekmadienį Indonezijoje išsiveržė liūdnai pagarsėjusio Krakatau ugnikalnio palikuonis, į dangų išmesdamas maždaug 3 kilometrų aukščio tirštų vulkaninių pelenų debesį virš sąsiaurio, skiriančio Javos ir Sumatros salas. Valdžios institucijos nurodė vietos gyventojams dėl oro taršos likti bent už 2 kilometrų nuo išsiveržimo vietos ir dėvėti kaukes. Pagal Indonezijos keturių pakopų ugnikalnių pavojaus sistemą šiam išsiveržimui dabar priskirtas antrasis.

Filipinuose tūkstančiai žmonių šeštadienį pabėgo iš savo namų netoli išsiveržusio ugnikalnio, išmetusio į kelių šimtų metrų aukštį pelenų ir garų debesį. Taalio ugnikalnis, esantis prie vaizdingo ežero į pietus nuo sostinės Manilos, pabudo „trumpalaikiu“ sprogimu 7 val. 22 min. (1 val. 22 min. Lietuvos) laiku, sakoma Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto pranešime.

Praėjus beveik savaitei po galingo Tongos ugnikalnio sprogimo, į dienos šviesą kyla istorijos su kokiu stichijos šėlsmu iš tiesų teko susidurti vietos gyventojams. Štai vienas vyras tapo tikra legenda, kai po sprogimo kilusio cunamio bangų buvo nuneštas į vandenyną, jame išgyveno ištisas 27 valandas ir pats parplaukė į krantą. Naujosios Zelandijos kariškiai žvalgo galingo ugnikalnio sprogimo ir jo sukelto cunamio nusiaubtą Tongos salą.

Per didžiulį ugnikalnio išsiveržimą Tongoje, sukėlusį cunamį Ramiajame vandenyne, padaryta „reikšmingos žalos“ šios salų valstybės sostinėje, bet visas nuostolių mastas kol kas neaiškus, nes dar neatkurta komunikacija. Šeštadienio išsiveržimas buvo toks galingas, kad buvo užfiksuotas visame pasaulyje ir sukėlė cunamį, pasiekusį Ramiojo vandenyno pakrantes nuo Japonijos iki Jungtinių Valstijų.

Indonezijoje išsiveržusio ugnikalnio aukų skaičius perkopė 30, o tūkstančiai žmonių liko be stogo virš galvos. Vietos ligoninės perpildytos. Jose gydosi smarkiai apdegę ir tik per stebuklą iš mirties gniaužtų pasprukę žmonės. Mirties slėnis – taip galima pavadinti apylinkes Indonezijos Javos saloje, kurias storu sluoksniu nuklojo šeštadienį iš Semeru ugnikalnio išsiveržę dulkių ir pelenų debesys. Iš viso ugnikalnio papėdėje sunaikinti net 3000-iai namų ir 38-ios mokyklos.

Vieniems tai gyvenimo planus sugriovusi nelaimė, o kitiems – kvapą gniaužiantis reginys. Kai Kanarų La Palmos salą sudrebino galingas ugnikalnio išsiveržimas, vietos turizmo agentūros baiminosi, kad netrukus teks užverti savo duris, tačiau dabar salos gyventojai neatsigina turistų, į salą plūstančių savo akimis pamatyti ugnikalnį. Ispanijos La Palmos Kanarų saloje Kumbre Viechos ugnikalnis lava spjaudosi jau pusšimtį dienų.

Japonijoje giliai vandenyno dugne išsiveržęs ugnikalnis graso sukelti gamtinę katastrofą šalies pakrantėse. Jas užtvindė vulkaninė pemza, kuri užteršė paplūdimius, sugadino gausybę laivų, sutrikdė uostų darbą ir žvejybą. Didžiuliai kiekiai pemzos Japonijos pietinę pakrantę pasiekė, kai prieš mėnesį už tūkstančio kilometrų Ramiojo Vandenyno dugne įvyko galingas ugnikalnio išsiveržimas.

Penkias savaites Kanarų Las Palmos saloje besiveržiantis ugnikalnis vis labiau įsismarkuoja. Salą drebinant naujiems požeminiams smūgiams iš ugnikalnio pliūptelėjo naujos lavos upės. Vulkanologai perspėja ruoštis ugnikalnio suaktyvėjimui, o vietos gyventojai baigia prarasti paskutinę viltį sugrįžti į namus. Vulkanologai perspėja, kad ugnikalnio aktyvumas didėja. Pastarosiomis dienomis salą sudrebino virtinė požeminių smūgių.

Japonijoje – galingas ugnikalnio išsiveržimas. Sprogimą po kurio į dangų šovė didžiulis pelenų stulpas užfiksavo netoliese buvusios saugumo kameros. Tuo metu Lietuvoje skamba perspėjimai apie galimą rūgštųjį lietų, kuris gali kilti, jei Lietuvą pasieks jau keturias savaites besiveržiančio La Palmos ugnikalnio pelenai ir dujos. Pabaigos išsiveržimui nematantys Kanarų salos gyventojai ugnikalnį jau bando nuraminti ir maldomis.

Ugnikalnio ir toliau kamuojamos La Palmos saloje savanoriai bepilotėmis skraidyklėmis maistą ir vandenį skraidina išbadėjusiems šunims. Daugybės keturkojų iš lava užverstų teritorijų gelbėtojai išvaduoti dar negali, tad gyvūnams padėti lieka tik toks būdas. Liūdni vaizdai iš Todokės miestelio apylinkių La Palmos saloje. Ten pagalbos laukia dešimtys išsekusių ir smarkiai sulysusių keturkojų.

Ispanijos La Palmos saloje jau tris savaites besiveržiantis ugnikalnis tik dar labiau įsisiautėja. Salą drebina nauji namus pleškinantys lavos pliūpsniai. Salos valdžia gyventojus ragina išlikti ramius, o Ispanijos gelbėtojams tenka sukti galvas, ką daryti su evakuotų gyventojų paliktais augintiniais. La Palma – Kanarų sala, dar neseniai buvo tikras turistų ir poilsiautojų rojus. Dabar ji vis labiau panašėja į pragarą. Saloje pelenais virto jau per 1 tūkst. pastatų ir ne tik.

Nuodingų dujų debesys – naujausia grėsmė, su kuria susidūrė Ispanijos La Palmos salos gyventojai jau 10 dienų gyvenantys šalia lava besispjaudančio ugnikalnio. Perspėjimai apie toksiškas dujas gyventojus pasiekė po to, kai šimtus namų jau supleškinusiai lavos upė pasiekė Atlanto vandenyno bangas. Jau 10 dienų La Palmos saloje viską savo kelyje pleškinanti lavos upė, galiausiai pasiekė vandenyną.

Kanarų La Palmos salą drebina ne tik išsiveržęs ugnikalnis, bet ir nuolatiniai požeminiai smūgiai. O pragariška lava ir toliau viską niokoja savo kelyje. Šįkart ji pasiglemžė bažnyčią. Jau savaitę La Palmos saloje rūstaujantis Kumbre Viechos ugnikalnis prarijo ne tik kelis šimtus namų, bet ir bažnyčią Todokės kaimelyje. Ją ir aplinkinius pastatus pasiglemžia iki daugiau nei 1000 laipsnių įkaitusi lava. Juodi lavos liežuviai, apėmę išties didelį plotą.