ugnikalnis

Čilėje išsiveržusio ugnikalnio pelenai vėl trikdo lėktuvų skrydžius Pietų Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Kelios oro bendrovės atšaukė visus reisus iš abiejų svarbiausių Argentinos sostinės Buenos Airių oro uostų. Vėjas pelenų debesis savaitgalį nešė virš milijoninio miesto. Dalis skrydžių atšaukta ir kaimyniniame Urugvajuje. Čilėje išsiveržęs ugnikalnis jau daugiau nei savaitę spjaudosi pelenais.

Čilėje išsiveržusio ugnikalnio pelenai trikdo skrydžius Argentinoje. Visos didesnės oro bendrovės antradienį atšaukė savo lėktuvų reisus iš Buenos Airių ir į sostinę. Baiminamasi, kad už 1 tūkst. 600 km esančio vulkano pelenai gali pakenkti orlaivių varikliams. Puieue (Puyehue) ugnikalnis Anduose nuo šeštadienio spjaudosi pelenais. Dėl vulkano išsiveržimo Čilėje į saugias vietas evakuota 4 tūkst. žmonių. Vakarų vėjai pelenus iki šiol pirmiausiai nešė Argentinos kryptimi.

Birželio 5 dieną pirmą kartą per pastaruosius 50 metų Čilėje vėl išsiveržė Puyehue ugnikalnis. Fotografams pavyko užfiksuoti neįtikėtinų šio gamtinio reiškinio akimirkų. Ugnikalnio Čilėje išsiveržimas (SCANPIX nuotr.) Balsas.lt primena, kad žinybų duomenimis, iš vulkano kraterio Anduose į 10 km aukštį kilo dūmų ir pelenų stulpai, veržėsi dujos. Buvo paskelbtas aukščiausias pavojaus laipsnis. Kaip pranešė AFP, saugumo sumetimais iš aplinkinių vietovių buvo evakuota 3 tūkst. 500 žmonių.

Pirmą kartą per pastaruosius 50 metų Čilėje vėl išsiveržė Puyehue ugnikalnis. Žinybų duomenimis, iš vulkano kraterio Anduose į 10 km aukštį kyla dūmų ir pelenų stulpai, veržiasi dujos. Paskelbtas aukščiausias pavojaus laipsnis. Saugumo sumetimais iš aplinkinių vietovių evakuota 3 tūkst. 500 žmonių, praneša agentūra AFP. Puieue ugnikalnis yra už 870 km į pietus nuo Santjago, netoli sienos su Argentina.

Pelenų kamuolys iš aktyvaus vulkano, esančio Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje, pasiekė devynių kilometrų aukštį, antradienį pranešė Rusijos mokslininkai. Per pastarąsias 24 valandas mokslininkai užfiksavo du stiprius išsiveržimus. Nuo 2009 metų Šivelučo ugnikalnis suaktyvėjo ir periodiškai spjaudosi pelenais į 3–8 kilometrų aukštį. Dėl pelenų debesies gali iškilti grėsmė oro transportui, nes pelenai gali pakenkti lėktuvų variklių turbinoms.

Manoma, kad Islandijos Grimsviotno ugnikalnio išsiveržimas baigėsi, mat jau keletą dienų nefiksuojama jokio jo aktyvumo, teigė Islandijos meteorologijos tarnybos atstovai. „Nematome jokių kitų ženklų, tik kad išsiveržimas baigėsi. Mūsų įranga jokio aktyvumo nefiksuoja nuo šeštadienio 7 val. ryto“, – naujienų agentūrai AFP teigė Steinunnas Jakobsdottiras.

Pastarosiomis dienomis seismologijos stočių fiksuojamas Kizimeno ugnikalnio Kamčiatkoje aktyvumas mokslininkams kelia didelį nerimą. Rusijos mokslų akademijos Vulkanologijos ir seismologijos institutas pranešė, kad užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai gali būti įspėjimas apie katastrofišką ugnikalnio išsiveržimą.

Dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo sutrikęs lėktuvų eismas Europoje atsigauna, Briuselyje paskelbė oro susisiekimo kontrolės agentūra „Eurocontrol“. Išskyrus dalį Skandinavijos, situacija esą yra gera. Grimsviotno ugnikalnio išspjautas dūmų debesis greičiausiai toliau sklaidysis ir penktadienį padėtis bus „dar geresnė“, praneša agentūra AFP. „Eurocontrol“ duomenimis, ketvirtadienį virš Europos nėra uždarytas nė vienas oro erdvės ruožas. Trikdžių daugiau nesitikima.

Žinoma, vertinant išsiveržimo mastais, Grímsvötn ugnikalnis tikrai neprilygsta pernai metais atmosferą virš Europos sukrėtusiam Eyjafjallajokull, tačiau vaizdas vis vien pakankamai įspūdingas – debesų sluoksnį pramušęs dulkių stulpas buvo palyginti gerai matomas ir iš kosminės erdvės. Islandijos ugnikalnio Grímsvötn išsiveržimas, užfiksuotas 2011 metų gegužės 23 dieną.

Dėl Islandijos ugnikalnio pelenų virš Didžiosios Britanijos antradienį atšaukta 250 lėktuvų skrydžių. Debesis pasiekė Škotiją ir Šiaurės Airiją. Oro bendrovės „British Airways“, KLM, „Irish carrier“, „Aer Lingus“, „EasyJet“ ir „Ryanair“ atšaukė skrydžius iš visų Škotijos oro uostų Didžiosios Britanijos ir užsienio šalių kryptimis. [papildyta 14.44] Gera žinia keliaujantiesiems lėktuvais: Islandijos Grimsviotno ugnikalnis rimsta.

Pelenų debesis iš išsiveržusio Grimsviotno ugnikalnio Islandijoje trečiadienio rytą pasiekė Lenkiją. Tai pranešė šalies Oro laivybos agentūra. „Šiaurvakarinėje šalies dalyje aptiktas nedidelis vulkaninių dulkių kiekis - mažiau kaip 2 tūkstančiai mikrogramų kvadratiniam metrui erdvės. Pagal tarptautines normas tokia dulkių koncentracija nekelia grėsmės skrydžiams“, - pažymėjo agentūros spaudos sekretorius Grzegorzas Chlebowiczius.

Didžiojoje Britanijoje dėl vulkaninių pelenų debesies iš Grimsviotno ugnikalnio atšaukiami skrydžiai, praneša BBC. Aktyviausias Islandijos ugnikalnis Grimsviotnas išsiveržė šeštadienio vakarą. Oro bendrovės „British Airways“, „KLM Royal Dutch Airlines“, „Aer Lingus“ ir „Easyjet“ nusprendė artimiausioms valandoms sustabdyti skrydžius į ir iš Škotijos.

Tūkstančiams keleivių šiandien teks susitaikyti su tuo, kad jų planuoti skrydžiai atšaukti. Išsiveržęs Islandijos ugnikalnis vėl pažėrė didžiulį pelenų debesį, kuris antradienio rytą pasiekė Airiją ir šiaurinę D. Britanijos dalį, skelbia BBC. Dauguma aviacijos kompanijų, tarp jų „British Airlines“, „Aer Lingus“ ir „Easyjet“ nusprendė antradienį atšaukti skrydžius iš ir į Škotiją.

Grimsviotno ugnikalnis Islandijoje toliau spjaudosi pelenais. Nors vulkanas ir yra mažiau aktyvus nei sekmadienį, tačiau vis dar išmeta į orą didelius pelenų kiekius, Reikjavike pranešė Islandijos meteorologijos institutas, kurį cituoja agentūra AFP. Pelenai jau išplito virš didelės šalies dalies. Jų debesis pasiekė ir sostinę Reikjaviką. Už 70 km nuo kraterio esančiame Kirkjubaejarklausturio kaime matomumas dėl pelenų labai ribotas.

Didžioji Britanija tikisi, kad nereikės uždaryti visos šalies oro erdvės dėl vulkaninių pelenų debesies iš Grimsviotno ugnikalnio Islandijoje. Tai pirmadienį Briuselyje pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ir Sandraugos reikalų ministras Williamas Hague'as, atvykęs į ES šalių diplomatijos vadovų susitikimą. Anot jo, Jungtinė Karalystė kur kas geriau pasirengusi „sutikti“ vulkaninių pelenų debesį nei pernai. „Atliktas didžiulis darbas analizuojant pernykštę situaciją.

Pelenų ir dulkių debesis, susidaręs išsiveržus Grimsviotno ugnikalniui Islandijoje, pasieks Prancūziją ir Ispaniją savaitės viduryje, apie gegužės 26-ąją, „jeigu vulkano aktyvumas nesumažės“. Tai sakoma sekmadienį Briuselyje išplatintame Europos oro susisiekimo kontrolės agentūros („Eurocontrol“) pranešime. Ši agentūra užtikrina keitimąsi informacija tarp ES šalių nacionalinių aviacijos dispečerių tarnybų.

Pelenų ir dulkių debesis, susidaręs išsiveržus Grimsviotno ugnikalniui Islandijoje, pasieks Prancūziją ir Ispaniją savaitės viduryje, apie gegužės 26-ąją, „jeigu vulkano aktyvumas nesumažės“. Tai sakoma sekmadienį Briuselyje išplatintame Europos oro susisiekimo kontrolės agentūros („Eurocontrol“) pranešime. Ši agentūra užtikrina keitimąsi informacija tarp ES šalių nacionalinių aviacijos dispečerių tarnybų.

Šeštadienį pabudo Grimsviotno ugnikalnis, esantis pietinėje šalies dalyje. Ugnikalnis išmetė 11-15 km aukščio dūmų ir vulkaninių pelenų debesis. Kaip praneša Islandijos televizija, daugiau nei 200 km spinduliu nuo ugnikalnio paskelbta neskraidymo zona. Tačiau meteorologai tvirtina, kad Grimviotno išsiveržimas nesukels rimtų problemų tarptautiniam oro transporto susisiekimui, kaip tai įvyko praėjusiais metais, kai išsiveržė Eijafjalajokudlio ugnikalnis.

Gandai, kad Fudzijamos ugnikalnis, nuo seno Japonijoje laikomas šventuoju kalnu, gali nubusti dėl padidėjusio seisminio aktyvumo, neturi jokio pagrindo. Tai antradienį pareiškė grupė japonų specialistų. „Mes neaptikome jokių pokyčių, kuriuos būtų galima laikyti ugnikalnio nubudimo netolimoje ateityje požymiais“, – sakė žurnalistams vulkanologas Hitoshi Yamasato.

Filipinuose išsiveržė Bulusano ugnikalnis. Žinybų duomenimis, pelenų debesis kilo į 2,5 km aukštį, praneša agentūra AFP. Netoliese esantį Irosino miestą, kuriame gyvena 46 tūkst. gyventojų, padengė pelenai. Matomumas buvo toks blogas, kad pradžioje buvo neįmanoma įvertinti nuostolių masto. Daugiau kaip 1 tūkst. 500 metrų aukščio Bulusanas yra vienas aktyviausių Filipinų ugnikalnių.

Islandijos mokslininkai įspėjo, kad rengiasi išsiveržti dar vienas ugnikalnis, ir teigia, kad tai užgožtų net praėjusių metų įvykius. Geologai, įvertinę apilink antrą didžiausią salos ugnikalnį padažnėjusius žemės drebėjimus, nustatė, kad egzistuoja didelė naujo išsiveržimo tikimybė, rašo telegraph.co.uk.

Japonijos pietuose esančioje Kiusiu saloje trečiadienį prasidėjo dar vienas galingas Shinmoedake ugnikalnio išsiveržimas. Tai pranešė nacionalinė meteorologijos valdyba. 1421 metro aukščio vulkanas jau šeštą kartą nuo sausio 26-osios atakuoja tenykštes gyvenvietes smulkių akmenų kruša ir tirštais pelenais. Jų stulpo aukštis trečiadienį viršijo du tūkstančius metrų. Dėl požeminių smūgių jau daugiau kaip šimtas namų neteko langų stiklų, nukentėjo ir rajono mokykla. Sužeistas vienas žmogus.

Dėl išsiveržusio ugnikalnio Japonijos žinybos šalies pietvakariuose evakavo šimtus žmonių. Vulkanas Shinmoedake jau šeštą dieną iš eilės spjaudosi dūmais ir pelenais. Žinybos baiminasi, kad iš ugnikalnio gali pradėti veržtis karštos dujos, vandens garai ir uolienos, praneša agentūra AFP. Vietos žinybos nurodė evakuoti daugiau kaip 1 tūkst. 100 žmonių. Apie 600 Takaharu miesto gyventojų apgyvendinti sporto salėse ir bendruomenės centruose. Dar 700 turėtų prie jų prisijungti.

Vakar vakare suaktyvėjo Sicilijoje esantis Etnos ugnikalnis. Iš pietryčių šlaite esančio kraterio į dangų veržėsi degančių uolienų gabalai, girdėjosi gaudesys ir jautėsi, kaip dreba žemė. Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos Instituto ekspertai tikina, kad kol į atmosferą nėra išmetama lava ir pelenai, įdėmiai stebima situacija. Fejerverkus virš Etnos galima stebėti Katanijos ir Taorminos miestuose.

          1.    Pirmiausia be abejonės, tai daug nuotykių žadanti kelionė į Everestą, Nepalas (Kinija). Nuo to laiko, kai buvo karūnuota Everesto viršūnė, daugybė nuotykių ieškotojų ir alpinizmo mėgėjų išmėgino savo jėgas kopdami į šį didingą ir pavojingą kalną.   Kopimas į Everestą (Jimmy Chin nuotr.)   2.    Eigerio kalnas (vokiškai dar vadinamas Ogro kalnu), esantis Šveicarijos alpėse.

Gruodžio 9 dieną vakare  Prancūzijai priklausančioje Reuniono saloje įvyko ugnikalnio išsiveržimas. „Piton de la Pournaise“ ugnikalnis yra vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Reuniono sala yra Indijos vandenyne.

Tūkstančiai filipiniečių palieka savo namus Sorsogono provincijoje, kuri yra Lusono saloje, dėl Bulusano ugnikalnio išsiveržimo grėsmės. Kaip pranešė pirmadienį Filipinų civilinės saugos tarnybos regioninė atstovybė, iš potencialaus pavojaus rajono jau evakuota apie 2,5 tūkstančio žmonių. Seismologų stebėjimų duomenimis, Bulusano aktyvumas dvi pastarąsias savaites sparčiai didėja. Sekmadienį jis „iškvėpė“ dviejų kilometrų aukščio dūmų ir vulkaninių pelenų stulpą.

Dešimtys žmonių yra gydomi nuo nudegimų ir kvėpavimo takų sutrikimų, kadangi gyventojai skendo dujų debesyje po išsiveržimo, praneša BBC. (Papildyta) Per seriją Merapio ugnikalnio išsiveržimų jau žuvo mažiausiai 138 žmonės. Iš viso dėl ugnikalnio išsiveržimų nukentėjo apie 300 žmonių. Evakuota apie 75 tūkst. žmonių. Merapis, vienas pasaulio aktyviausių vulkanų, yra tankiai apgyvendintoje vietovėje centrinėje Javos salos dalyje. Ugnikalnis išsiveržė ketvirtadienį vėlai vakare.

Tūkstančių keleivių planus vėl gali sujaukti prabudęs Islandijos ugnikalnis, rašo „travel.ru“. Šį syki tai – didžiausias šalies vulkanas Grimsvotnas. Meteorologai neatmeta galimybės, Vasario antrąją buvo pastebėta, jog upėje, ištekančioje iš krateryje esančio ežero, pakilo vandens lygis, o virš ugnikalnio, net 8 km aukštyje ėmė formuotis garų debesys. Teigiama, jog visa tai – aiškūs seisminio aktyvumo požymiai.

Indonezijoje įvyko 6,0 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio hipocentras susitelkė 50 metrų gylyje jūroje, praneša Agence France-Presse. Pranešimų apie aukas ir sugriovimus kol kas nėra. Be to, centrinėje Indonezijoje vėl išsiveržė ugnikalnis Merapi. Mokslininkų duomenimis, trijų kilometrų aukščio ugnikalnis, esantis Javos saloje, išsiveržė daug stipriau nei praeitą savaitę. Gyventojai panikuoja ir bėga iš stovyklos, įrengtos 10 kilometrų atstumu nuo ugnikalnio.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai lėktuvų eismą Europoje paralyžiavo Islandijoje išsiveržęs Eijafjalajokudlio ugnikalnis, šalyje laukiama dar vieno vulkano išsiveržimo. Meteorologijos instituto Reikjavike ekspertas Gunnaras Sigurdssonas naujienų agentūrai AFP sakė, jog yra požymių, kad netrukus gali išsiveržti Grimsviotno ugnikalnis. Mokslininko teigimu, tuštėja vulkano kraterį dengiantis ežeras. Dėl to mažėja slėgis, daromas krateriui iš viršaus.

Pirmadienį Indonezijoje įvyko galingiausias pastarąją savaitę Merapio ugnikalnio išsiveržimas, praneša naujienų agentūra „The Associated Press“. Vulkano aktyvumo didėjimą lydėjo keli kurtinami sprogimai. Dujų ir vulkaninių pelenų debesis pakilo virš kraterio į kelių kilometrų aukštį. Kaip praneša vulkanologai, stebintys Merapio aktyvumą, kurio aukomis jau tapo 38 žmonės, šiaurrytiniu šlaitu tekantys lavos srautai nutįso tris kilometrus.

Mažiausiai 450 žmonių žuvo Indonezijos salose kilus galingai cunamio bangai ir išsiveržus Merapio ugnikalniui. Tai šeštadienį pranešė šalies valdžios atstovai. Anksčiau buvo pranešama, kad 7,7 balo žemės drebėjimo sukeltas cunamis pirmadienį nusinešė 370 žmonių gyvybes Mentavajaus salyne, o 30 žmonių tapo Merapio ugnikalnio išsiveržimo antradienį aukomis.

Indonezijos ugnikalnis Merapi išsiveržė antrą kartą, praėjus kelioms valandoms po pirmojo išsiveržimo aukų laidotuvių masiniame kape, praneša BBC.co.uk. Ugnikalnis, esantis Javos saloje, ketvirtadienio popietę išspjovė į atmosferą dujų ir pelenų debesį. Po pirmojo išsiveržimo, dėl kurio žuvo 32 žmonės, praėjo dvi dienos. Dešimtys tūkstančių žmonių lieka be pastogės, pareigūnai ragina juos neiti į namus. Iki galo nėra aišku, kiek aukų bus po antrojo išsiveržimo.

Indonezijoje išsiveržus Merapio ugnikalniui žuvo 25 žmonės, teigė pareigūnai, pridūrę, kad kyla pavojus, jog ugnikalnis dar nenurimo ir gali būti daugiau išsiveržimų, pranešė BBC. Ekspertai tikina, kad į atmosferą kylančių pelenų kiekis nepadidėjo, tačiau yra ženklų, rodančių, kad ugnikalnis netrukus gali vėl suaktyvėti. Antradienį ugnikalniui pradėjus spjaudytis pelenais, tūkstančiai gyventojų turėjo palikti savo namus. Ugnikalnio apylinkės pasidengė baltu pelenų sluoksniu.

Indonezijos Javos saloje antradienį išsiveržė Merapio ugnikalnis. Iš jo į 1,5 km aukštį kilo dūmai ir pelenai, pranešė vyriausybės vulkanologas, kurį cituoja agentūra AFP. Žinybos jau pirmadienį davė nurodymą evakuoti gyventojus iš tankiai gyvenamų kaimų vulkano papėdėje. Savo namus palikti paraginti žmonės, gyvenantys 10 km spinduliu aplink kraterį. 2 tūkst. 900 metrų aukščio Merapis yra aktyviausias iš 69 Indonezijos ugnikalnių, kurie iki šiol buvo išsiveržę.

Indonezijos vulkanologijos centras paviešino trečiojo laipsnio įspėjimą apie galimą pavojingiausio šalies Merapio ugnikalnio išsiveržimą tankiai apgyvendintoje Javos saloje, informuoja RIA Novosti. Merapis - vienas aktyviausių ir pavojingiausių Indonezijos ugnikalnių. Iš jo išsilieja tiek lavos, kiek nė iš vieno kito pasaulio ugnikalnio. Ugnikalnis aktyvus jau 10 tūkst. metų, ir jo veiklos suintensyvėjimas fiksuojamas kas ketveri metai.

Tai, ką nufilmavo filmų kūrėjas Geoffas Mackley'us, su savo kolegomis 500 metrų nusileidęs  į Marum ugnikalnio Vanuatu salyne žiotis, vadinama pačiu įspūdingiausiu kada nors užfiksuotu veikiančio ugnikalnio vaizdu. Jie buvo atsidūrę ties paties pragaro – kunkuliuojančios lavos ežero – kraštu. Pasižiūrėkime.

Tūkstančiai Indonezijos gyventojų buvo priversti bėgti po ugnikalnio išsiverži mo Sumatros saloje, praneša BBC. Sinabungo ugnikalnis išsiveržė rugpjūčio 29-osios naktį, netrukus po vidurnakčio. Dūmai ir pelenai pakilo iki 1500 m į orą, o liudininkai teigia galėję matyti lavą net būdami už kelių mylių nuo ugnikalnio. Indonezijos nacionalinė katastrofų valdymo agentūra paskelbė aukščiausio lygio pavojų, iš aplinkinių gyvenviečių buvo evakuota daugiau nei 10 tūkstančių žmonių.

Skandinavijos oro linijų grupės SAS nuostoliai per antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo, tačiau, pasak kompanijos, jei ne Islandijos ugnikalnio išsiveržimas, dėl kurio buvo uždaryta oro erdvė, SAS vietoj nuostolių būtų pasiekusi pelną, praneša CNBC.Antrojo ketvirčio SAS grynasis nuostolis sudarė 502 mln. kronų, o atitinkamu laikotarpiu pernai kompanijos nuostolis siekė 1,05 mlrd. kronų.

Mokslininkai teigia, kad klimato šiltėjimas gali sukelti ekologinę katastrofą su labai tragiškomis pasekmėmis: žmonija gali išmirti. Gyvybę sunaikino asteroidas Žemės istorijoje jau buvo bent penkios katastrofos, per kurias žuvo 99 procentai visų Žemėje gyvenusių gyvių. Prieš 160 milijonų metų žemėje gyveno dinozaurai. Ir staiga, prieš 65 milijonus metų, jie visi išmirė. Mokslininkai teigia, kad jie išmirė beveik vienu metu.

CNN skelbia, kad vulkano Islandijoje išsiveržimas mokslininkams suteikė unikalią galimybę išstudijuoti jo poveikį jūriniam pasauliui. Tarptautinė mokslininkų grupė Šiaurės Atlante bando išsiaiškinti, ar vulkanų išsiveržimai daro šalutinį poveikį anglies dioksido absorbcijos giliuose vandenyse didėjimui. Šią ekspediciją Jungtinės Karalystės Nacionalinio Okeanografijos Centro mokslininkai suplanavo dar prieš kelerius  metus iki Eyjafjallajökull'io  vulkano išsiveržimo.

Tūkstančiai turistų plūsta prie Gvatemalos Pacaya ugnikalnio norėdami stebėti milžiniškas plūstančios lavos upes, praneša agentūra AP. Tai neramina vietos pareigūnus, tikinančius, jog atvykėliai neatsargiai rizikuoja savo gyvybėmis. Gegužės 27-ąją įvykęs išsiveržimas jau kainavo vieną gyvybę – dėl akmenų lietaus žuvo per arti kraterio prisiartinęs žurnalistas.

Gvatemaloje ir Ekvadore išsiveržus ugnikalniui namus buvo priversti palikti tūkstančiai žmonių, yra žuvusiųjų ir sužeistų rašo BBC. Ketvirtadienį išsiveržęs vienas iš aktyviausių Pietų Amerikoje Pacaya vulkanas Gvatemaloje jau pražudė 2 žmones, dar 50 sužeidė. 22 metų vyras žuvo nukritęs nuo stogo, kai valė nuo jo pelenus. Antroji auka - žurnalistas, filmavęs ugnikalnio išsiveržimą. Vyras žuvo nuo iš ugnikalnio išmesto akmens.

Islandijos Ejafjadlio ugnikalnis nebėra aktyvus, - teigia geofizikas. Tai teikia vilties, jog daugiau nei mėnesį Europos dangų paralyžiavęs išsiveržimas pagaliau baigėsi. „Galiu patvirtinti, jog kraterio aktyvumas užgeso. Magma nustojo tekėjusi“, - tikino geofizikas Magnusas Gudmundssonas iš Islandijos universiteto. „Išsiveržimas bent jau kuriam laikui baigėsi. Dabar iš kraterio rūksta tik dūmai“, - pridėjo jis. Kaip bebūtų, mokslininko teigimu, tvirtas išvadas daryti dar per anksti.

Didžiosios Britanijos valdžia priėmė naujas aviacijos saugumo taisykles, rašo “yahoo.news". Remiantis jomis, nuo antradienio lėktuvams bus leistą ribotą laiką skristi didesnio tankio nei numatyta dabar pelenų debesyse. Tačiau oro linijos turi turėti variklių gamintojų patvirtinimą, jog tai daryti yra saugu. Tai būtų svarbus žingsnis sprendžiant problemas su kuriomis susidūrė oro linijos dėl Islandijos ugnikalnio Eyyafyatlayokudlem išsiveržimo.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus ir jo vadovaujamos delegacijos vizito pabaigą JAV kiek komplikuoja ugnikalnio pelenai vėl išsiveržę į oro erdvę virš Europos. Dėl oro susisiekimo pertrūkių, kuriuos lėmė ugnikalnio pelenų debesis, vėl išsiveržęs į atmosferą, dvi valandas vėlavo keleivinio reiso Vašingtonas–Kopenhaga lėktuvo skrydis. Visi delegacijos nariai tęsia skrydį jau Europos oro erdve, jaučiasi puikiai ir tikisi dar šiandien vakare pasiekti savo namus.

Vienoje svetainėje siūloma nusipirkti keblumų keliautojams Europoje sukėlusio Islandijos ugnikalnio pelenų. Idėja prekiauti ugnikalnio pelenais islandui Sofui Gustavsonui kilo sulaukus vieno pažįstamo iš užsienio prašymo paštu atsiųsti truputį ugnikalnio pelenų. Už pelenus gautas pelnas bus pervestas visuomeninei organizacijai ICESAR.

Dar nė vienas ugnikalnio bumbtelėjimas nebuvo toks reikšmingas Europos gyventojams. Vieną dieną visi išvykusieji užstrigo svetimuose oro uostuose, o norintieji išvykti, atšaukė planus arba rinkosi kitą kelionės būdą. Po Europą klajoja ne tik pelenų debesys, bet ir juokeliai apie Islandijos kerštą už neištiestą pagalbos ranką. Ugnikalnis Islandijoje rimsta, tačiau nesiliauja diskusijos apie kelionių kompensacijas, galimą klimato kaitą.