ugnikalnis

Planuojant savarankišką išvyką į Indoneziją, pirmasis reikalavimas sau buvo – kalnai. Tačiau, pasidomėjus plačiau, akį patraukė dar veikiantys ugnikalniai. Tą dieną lankėme sieros kasyklą ir jos darbutojus. Kelionė į vieną įspudingiausių kraterių prasideda tokiais gamtos draustinio vaizdais. Turistams šis (Ijeno) krateris nėra uždaras, tačiau absoliuti dauguma jų ten vyksta naktį pasitikti saulėtekio, bei pamatyti mėlynąsias liepsnas.

Italijoje aukštai į Sicilijos dangų ugnimi ir pelenais penktadienį spjaudosi Etnos ugnikalnis – vyksta vienas ryškiausių šio aktyviausio Europoje ugnikalnio išsiveržimų per pastaruosius 20 metų.

Salvadore vietiniai mini beveik prieš šimtmetį čia įvykusį vulkano išsiveržimą. O minėjimas vyksta taip: į gatves išeina būrys žmonių, pasidalija į dvi stovyklas ir vieni kitus apmėto ugnies kamuoliais. Nors įspūdingas reginys atrodo puikiai, minima diena – liūdna. 1933 metais įvykusi katastrofa prvertė žmones palikti namus. „Tai istorija, kurios negalime pamiršti, nes tada išsiveržė vulkanas. Taip į mūsų miestą atėjo šventasis Jeronimas“, - tvirtina vietiniai.

Atrodo, kad pasaulio geografijos vadovėlius reikėtų patikslinti. Labai sparčiai  vis auga ir plečiasi už 1000 km nuo Japonijos sostinės Tokijo pakrančių išdygusi sala.  Jei prieš porą metų sala buvo vos 200 metrų skersmens, dabar jau didesnė už kai kurias pasaulio valstybes. Nauja sala dygti pradėjo prieš porą metų ir jau turi vardą – Nishinoshima.

 Dalyje Japonijos sutrikdyta šimtai skrydžių, evakuota beveik 200-tai žmonių – vienoje Japonijos saloje galingai išsiveržė ugnikalnis. Įvykio vietoje dirbantys gelbėtojai apie aukas kol kas nepranešė. Bėgdami nuo neprognozuojamos stichijos iš salos nedelsiant išvyko dalis salos gyventojų. „Japonijos pakrantės pareigūnai visą dieną evakavo salos gyventojus“, - apie tinkamą reagavimą į stichiją pranešė vyriausiasis Japonijos kabineto sekretorius Yoshihide Suga.

 Nikaragvoje žmonėms pavyko užfiksuoti neįtikėtiną momentą, kai jų panosėje išsiveržia vulkanas. Tą dramatišką akimirką smalsuoliai buvo ant pačios vulkano kalno viršūnės. Vis dėlto jiems pasisekė likti gyviems. Paskutinį kartą Telikos vulkanas išsiveržė prieš kelerius metus, tad iki šiandien jo viršūnėje dažnai lankėsi turistai. Stichijai siautėjant pradėta gyventojų evakuacija. „Sukurtas planas, kaip galėtų evakuotis žmonės, ką reikėtų daryti su gyvūnais.

Justė Petkevičiūtė, Žinios.lt Čilėje nerimsta Kalbuko ugnikalnis. Jis išsiveržė net trečią kartą per pastarąsias aštuonias dienas. Iš pavojingos teritorijos teko evakuoti apie pustrečio tūkstančio žmonių. Štai taip Čilės dangų pamažu uždengia milžiniškas dulkių debesis. Taip rūstauja 54-erius metus ramiai snaudęs Kalbuko ugnikalnis. Be to, tai pirmas šio galiūno išsiveržimas pastaruoju metu. Per aštuonias dienas ugnikalnis dūmais spjaudėsi tris kartus.

 Čilės pietuose esantis Kalbuko ugnikalnis ketvirtadienį vėl išsiveržė, į dangų išmesdamas didžiulį stulpą pelenų, praėjus savaitei nuo įspūdingo ir griausmingo jo pabudimo po pusės šimtmečio tylos. „Kaip ir buvo spėta, stebimas trečias Kalbuko ugnikalnio išsiveržimo pliūpsnis. Skelbiamas raudonasis pavojus“, – parašė oficialioje „Twitter“ paskyroje Nacionalinė geologijos ir kasyklų tarnyba.

 Kosta Rikos teritorijoje esantis Turialbos ugnikalnis antradienį išsiveržė ir išmetė į atmosferą akmenų ir pelenų debesį, iš kurio pelenai byrėjo ir už 70 kilometrų esančioje šalies sostinėje San Chosė, pranešė pareigūnai. Į ugnikalnį nutaikyta stebėjimo kamera užfiksavo išsiveržimo akimirką, nurodė Nacionalinė universiteto observatorija. Vaizdo įraše matyti, kaip išsiveržia „labai įkaitusios uolienos“ su pelenais ir dujomis, pasklidusiais atmosferoje.

Guatemaloje Fuego ugnikalniui šeštadienį į dangų spjaudant juodus pelenus, vyriausybė turėjo evakuoti apie 100 netoli jo gyvenančių žmonių, taip pat teko uždaryti sostinės tarptautinį oro uostą, žurnalistams sakė prezidentas Otto Perezas (Otas Peresas). Ugnikalnis, esantis už maždaug 40 km į pietvakarius nuo sostinės, privertė atšaukti kelis skrydžius, nes pagrindinį Gvatemalos oro uostą teko uždaryti, kad darbininkai nuvalytų nuo takų pelenus.

 Tongos vandenyse praėjusį mėnesį pradėjęs veržtis ugnikalnis sukūrė nemažą salą, išmetęs didžiulį kiekį uolienų ir pelenų, sunaikinusių augaliją apylinkėse, penktadienį pranešė pareigūnai. Ugnikalnis, esantis už maždaug 65 kilometrų į šiaurės vakarus nuo šios Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje esančios salų valstybės sostinės Nukualofos, pradėjo veržtis gruodžio 20-ąją - pirmąkart per pastaruosius penkerius metus, nurodė Žemės ir gamtinių išteklių ministerija.

Jeigu keliausite pasidžiaugti kvapą gniaužiančiais paplūdimiais Malyje, pasiirsyti gondola Venecijoje ar pasigrožėti neįtikėtina Auksinių vartų tilto (Golden Gate Bridge) San Franciske architektūra, pasiimkite patį geriausią fotoaparatą. Gali nutikti taip, kad jūsų proanūkiai šias vietas pamatys tik nuotraukose. Mat dėl klimato kaitos, besikeičiančio dirvožemio, jūros lygio ir netgi ekonominių problemų kai kurios vietos pasaulyje apnyks ar apskritai bus ištrintos iš žemėlapio iki 2100-ųjų.

Islandijoje dėl naujo išsiveržimo netoli didžiausio šalies ugnikalnio pareigūnai sekmadienį nustatė aukščiausią – raudonąjį – pavojaus aviacijai lygį. Šis pavojaus lygis reiškia draudimą lėktuvams skraidyti žemiau nei 1,8 km aukštyje 18,5 km spinduliu aplink Baurdarbungos ugnikalnį. „Visi oro uostai atidaryti. Tas rajonas niekaip nepaveikia jokio oro uosto“, – sakoma Civilinės saugos biuro pareiškime.

Islandijos ugnikalnio Ejafjadlajokudlio dar prieš penkmetį niekas nežinojo (ir iki šiol beveik niekas nesugeba ištarti jo pavadinimo), tačiau po vieno išsiveržimo jis sugebėjo „ant žemės nuleisti“ dešimtis tūkstančių lėktuvų. Per šešias dienas oro linijų bendrovės prarado beveik 2 mlrd. JAV dolerių, ant žemės panikos apimti blaškėsi dešimtys tūkstančių keleivių. Tačiau tai yra niekis, palyginti su kai kuriais ugnikalniais, kurių išsiveržimai gali pareikalauti daugybės žmonių aukų.

  Gamta stipresnė už žmogų. Jeigu pasitaiko proga, ji smogia iš peties. Aplus.com iš fotografijų agentūrų surinko 19 įspūdingiausių momentų, kuriais įrodoma, kad gamta moka šėlti.

Neabejotinai įrodyta, kad mūsų planetos klimatas šiltėja dėl į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiausia tai lemia iškastinio kuro deginimas gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius, o taip pat miškų kirtimas. Sparčiai tirpsta ledynai, šiltėja vandenynai, kyla jų lygis, grasindamas užtvindyti daugelį pakrančių miestų, salų. Tačiau nuo 1998 metų mokslininkai stebi klimato kaitos sulėtėjimą planetoje.

Žemė mus stebina daugybe savo lobių, paslėptų netikėčiausiose vietose. Vienas iš jų – Indonezijoje esantis ugnikalnis Kawah Ijen, spjaudantis mėlyną lavą. Vaizdas išties žadą atimantis, būtų galima spoksoti į jį valandų valandas, rašo odditycentral.com. Kawah Ijen – vienas iš stratovulkanų grupės Rytų Javos saloje, turintis 200 metrų gylio aktyvų kraterį. Čia aptiksime ir didžiausią pasaulyje turkio spalvos ežerą, sklidiną sieros rūgšties.

 Kas nutinka, kai žmogus miršta? Ilgus amžius žmoniją kamuoja šis klausimas. Ir neatrodo, kad greitai jis bus atsakytas. Skirtingos kultūros turi savus paaiškinimus, kur keliauja žmogaus siela, kai kūnas nustoja funkcionuoti, rašo listverse.com. 10. Masajos ugnikalnis Nikaragvoje Dar XVI a tyrinėtojų iš Europos pradėtas vadinti Pragaro burna ugnikalnis tikrai nusipelno tokio vardo.

Po Vakarų Antarktidos ledo plokšte gali vykti magmos judėjimo procesas, nustatė JAV mokslininkai. Jų atradimą apžvelgiantis straipsnis paskelbtas žurnale „Nature Geosciences“. Tokia išvada buvo padaryta po to, kai amerikiečių mokslininkai Vakarų Antarktidos ledo dangoje, kelių kilometrų gylyje, aptiko veikiantį ugnikalnį, sakoma pranešime. Šį atradimą patvirtino ir seisminiai matavimai. Iki šiol Vakarų Antarktidoje nebuvo atrastas nė vienas veikiantis ugnikalnis.

Saulius Masalskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Britų aviatoriai jau bando lėktuve sumontuotą vulkaninių pelenų aptikimo sistemą, kuri, jei gerai veiks, leis išvengti oro susisiekimo paralyžiaus, kurį gali sukelti didelis vulkano išsiveržimas, pavyzdžiui, kaip tai atsitiko 2010-aisias. Dabar rudeninėse miglose paskendęs Islandijos Ejafjalajokulio ugnikalnis atrodo visai nepavojingas, bet 2010 m. balandį ir gegužę jo išsiveržimas paralyžiavo beveik visą Europos oro erdvę.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt Indonezijos Sumatros saloje tūkstančiai žmonių paliko namus, išsiveržus ugnikalniui, kuris spjaudo lavą ir įkaitusius pelenus. Evakuoti visi arčiau nei už trijų kilometrų nuo ugnikalnio esančių kaimų gyventojai. Sinabungo ugnikalnis, snaudęs beveik šimtą metų, atsibudo 2010-ųjų rugpjūtį, ir nuo to laiko neduoda ramybės. Indonezijoje stūkso dešimtys veikiančių ugnikalnių.

Lava iš Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Kamčiatkos pusiasalyje išsiveržusio Kliučevsko ugnikalnio antradienį pradėjo tekėti milžiniško kalno šlaitu, praneša portalas „Gazeta.ru“, remdamasis naujienų agentūra „Interfaks“. „Karštos klampios lavos srautas nutekėjo maždaug kilometrą vakariniu kalno šlaitu, paskui save nusinešdamas akmenų luitus“, - sakė Rusijos mokslų akademijos Geofizikos tarnybos Kamčiatkos filialo atstovas.

Vienas ugnikalnis Japonijos pietuose sekmadienį išspjovė įspūdingą pelenų debesį, pakilusį į penkių kilometrų aukštį, pranešė meteorologijos pareigūnai. Vieno kilometro 117 metrų aukščio Sakuradžimos ugnikalnis, esantis netoli Kagošimos miesto, išsiveržė apie 16 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min.

Vidurio Indonezijoje šeštadienį išsiveržus ugnikalniui, kuris spjaudėsi karštais pelenais ir akmenimis, žuvo penki žmonės, pranešė vienas pareigūnas. Iš Rokatendos kalno mažytėje Paluės saloje iki raudonumo įkaitę pelenai, sparčiai krisdami į netoliese esantį paplūdimį, pražudė tris suaugusius ir du vaikus, nurodė Vulkanologijos centro vadovas Surono (Suronas). Apie 7 tūkst.

Gamta tiek pat graži, kiek ir pavojinga. Ir su naujausiais išradimais žmogus kol jas bejėgis prieš stichiją. Oddee.com siūlo pažiūrėti į užfiksuotas stichijų akimirkas. Pirmoji dalis. 11. Vandenyne plūduriuojantis namas Praėjus dviems dienoms po 9 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimo ir jį lydejusio cunamio, kilometrai nuo Japonijos krantų buvo pastebėtas plūduriuojantis namas.

Gamta tiek pat graži, kiek ir pavojinga. Net su naujausiais išradimais žmogus kol jas bejėgis prieš stichiją. Oddee.com siūlo pažiūrėti į užfiksuotas stichijų akimirkas. 1. Eyjafjallajokullo ugnikalnis (2010, Islandija) 2010 metų kovo mėnesį atgijo Islandijoje esantis Eyjafjallajokullo ugnikalnis, kuris apie pabudimą pranešė sprogimais, lavos, magmos, akmenų ir pelenų spjaudymu. Dėl šio išsiveržimo sutriko skrydžiai Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Žmonės sugebėjo atrasti būdus gyventi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. O netrukus po to jie surado būda ten išgerti. Vietose, į kurias sudėtinga patekti, galimybę pabendrauti suteikianti erdvė, yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Ar tai aktyvaus ugnikalnio papėdė, ar takas, vedantis į Everesto viršūnę, beveik visur galite tikėtis rasti vietą, kur skamba gyvybingas pokalbis ir pilstomi taurieji gėrimai.

Italijoje Etnos ugnikalnis, kuris yra vienas "aktyviausių ir labiausiai įsimintinų pasaulyje", penktadienį pripažintas Pasaulio paveldo objektu, pranešė Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). Sicilijoje esanti Etna, aukščiausias veikiantis ugnikalnis Europos žemyne, istorijos šaltiniuose minima jau apie 2 700 metų, ir apie ją surinktas "dokumentuotų duomenų apie istorinį vulkanizmą archyvas apima vieną ilgiausių istorijos laikotarpių", pažymėjo UNESCO.

Klausite, ką veikti Etnoje? Pasidairei po mėnulio paviršių ir mauk į paplūdimį? Nors patys šįsyk ir nesileidome į žygį pėsčiomis, tačiau trekingas čia labai populiarus. Bus priežastis dar sugrįžti. Dar vienas būdas pažinti Etną yra leistis į kelionę traukiniu istoriniu Circumetnea maršrutu, kursuojančiu jau daugiau nei šimtmetį. Tai – 110 km ilgio „siaurukas“, lanku jungiantis Kataniją su Riposto, vingiuojantis tarp žalių vynuogynų ir juodų lavos laukų, rašo kelioniumanija.lt.

Susidomėjimas aikštelėmis prie šalia Neapolio esančio ugnikalnio neturi nieko bendra su prabanga ar nuostabiais vaizdais – tai vadinamasis „sekso užutėkis“, kur lankytojai vyksta ieškodami intymumo, informuoja dailymail.co.uk. Šioje vietoje, teigiama, galima patirti “natūralios viagros” veikimą. Įrodyta, jad vulkano Solfatara išmetamos dujos – vandenilio sulfidas – padeda spręsti erekcijos problemas.

Viačeslavas Tichonovas daugeliui geriau žinomas kaip Štirlicas iš „Septyniolikos pavasario akimirkų“. Būtent šis vaidmuo jam pelnė neblėstančią šlovę. Šiemet aktoriui būtų sukakę 85 metai. Tichonovas buvo visų mylimas ir mėgstamas. Jis puikiai vaidino, visada labai taikliai perteikdavo savo personažo išgyvenimus ir patyrimus. Negana to - tiesiog meistriškai mokėjo sužavėti moteris, tad aktorės mielai sutikdavo su juo filmuotis meilės scenose. Ypatingą ryšį jis turėjo ir su gyvūnais.

Unikalus ugnikalnis pavadinimu Kelimutu stūkso Indonezijai priklausančioje Floresno saloje. Ši sala bene labiausiai ir įžymi šiais trimis skirtingų spalvų ežerais esančiais Kelimutu ugnikalnio viršūnėje. Visi trys ežerai vietinių gyventojų siejami su anapusiniu pasauliu ir manoma, kad juose atgula mirusiųjų vėlės.

Jei reikėtų išrinkti keisčiausią ugnikalnį mūsų planetoje, nemažai vulkanologų turbūt paminėtų Ol Doinyo Lengai – Tanzanijoje (Afrika) esantį ugnikalnį, kurio pavadinimas masajų kalba reiškia „Dievo kalnas“. Ol Doinyo Lengai – vienintelis pasaulyje veikiantis karbonatinis vulkanas. Kito tokio nėra. Ir jo lavos paslaptis dar neįminta – vulkanologai dėl to karštai ginčijasi.

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame Kamčiatkos pusiasalyje antradienį pradėjo veržtis ugnikalnis, praneša „RIA Novostiu“. Plokščiojo Tolbačiko ugnikalnio išsiveržimas pagal pavojingumą žymimas kodine oranžine spalva (tai trečias iš keturių pavojingumo lygių). Sprogstamojo tipo išsiveržimas prasidėjo lapkričio 27 dieną. Pranešama, kad ugnikalnio išmesti pelenai gali pakenkti tarptautiniams ir nedideliame aukštyje skraidantiems lėktuvams.

Čilėje ketvirtą dieną tęsiasi trijų turistų europiečių paieškos. Turistai dingo žygio į vieną aktyviausių šalyje esančių ugnikalnių metu, skelbia AP. Komandos, vadovaujamos specialiųjų policijos pajėgų ir „Andean“ pagalbos grupės, nuo ketvirtadienio ryto paieškas vykdo Viljarikos ugnikalnio centrinio Čilės slėnio teritorijoje. Dingusieji yra 32-ejų rusas Dmitrijus Sivenkovas, 25-erių prancūzas Gillhemas Bellonas ir 25-erių italas Lucas Ogliengo.

Išsiveržė vienas aktyviausių Indonezijos ugnikalnių, spjaudydamas pelenus ir dūmus beveik 1 kilometro aukštyje, skelbia AP. Pasak valstybės vulkanologijos pareigūno, antradienio popietę centrinėje Indonezijos Sulavesio saloje išsiveržė Soputano ugnikalnis. Pareigūno teigimu, kol kas skubiai evakuacijai nesiruošiama, nes arčiausiai ugnikalnio esančios gyvenvietės yra už pavojingos teritorijos - apie 6,5 kilometro nuo kraterio. Ugnikalnis Soputanas yra 2 tūkst.

Nikaragvoje suaktyvėjus San Kristobalio ugnikalniui paskelbta masinė evakuacija, praneša AFP. Valdžios nurodymu savo namus turi palikti apie 3 tūkstančius žmonių, gyvenančių ugnikalnio šlaituose. Neatmetama galimybė, kad evakuacijos zona bus išplėsta, paskelbė Civilinės gynybos ministerijos atstovai. Šeštadienį San Kristobalio ugnikalnis išmetė į atmosferą dūmų ir pelenų kamuolį iki 5 tūkst. metrų aukščio. Mokslininkų prognozėmis, ugnikalnis artimiausiu metu gali sustiprėti.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Užgesęs Naujosios Zelandijos ugnikalnis netikėtai išsiveržė po daugiau nei šimtmečio, išmesdamas pelenų kamuolius, kurie, kaip pareigūnai teigė antradienį, nutraukė skrydžius ir užblokavo magistrales.

Ugnikalnio išsiveržimas Naujojoje Zelandijoje sutrikdė lėktuvų eismą, praneša agentūra AFP. Žinybų duomenimis, iš Tongariro vulkano į daugiau kaip 6 000 metrų aukštį pakilo pelenų debesis. Tai yra pirmasis šio ugnikalnio suaktyvėjimas nuo 1897 metų. Pasak policijos, kol kas nėra informacijos apie nukentėjusius žmones. Tačiau ketinama apžiūrėti nuošalius trobesius regione, kuriais dažnai naudojasi keliautojai. Gyventojai paraginti dėl pelenų debesies užsidaryti langus ir duris.

Du italai ekstremalai nutarė mesti iššūkį Sicilijoje esančiam didžiausiam ir aktyviausiam Europos ugnikalniui. Ant ugnikalnio viršūnės užsikorę pramuštgalviai nuo jos nusileido slidžių ir parasparnių pagalba. Nusileidimas su slidėmis ir parasparniu vadinamas "speed flying". Tokio nusileidimo metu įmanoma pasiekti net 100 km/val. greitį. Italai Jody Barratin ir Felice Boccanegra tapo pirmaisiais žmonėmis, kurie "speed flying" būdu nusileido nuo didžiausio Europos ugnikalnio.

Islandijoje apsilankę turistai netrukus turės unikalią galimybę apsilankyti ugnikalnio viduje. Tokia ekstremali kelionė daugiau nei keturis tūkstančius metų snaudžiančio ugnikalnio Trinukajijuro viešai prieinama bus nuo vasaros. Tiesa, ši ekstremali galimybė apsilankyti ugnikalnio viduje bus suteikiama nuo birželio 15 iki liepos 31 dienos. Ugnikalnis Trinukajijuras yra už pusvalandžio kelio automobiliu nuo Islandijos sostinės Reikjaviko.

Vėl suaktyvėjo Masajos ugnikalnis Nikaragvoje. Žinybų duomenimis, per trumpą laiką vulkano krateryje užregistruoti 24 sprogimai. Iš kraterio veržiasi įkaitusios uolienos, sukeldamos gaisrus. Virš kalno, esančio netoli sostinės Managvos, kyla pelenų ir dujų stulpai. Masaja yra vienas iš šešių aktyvių Nikaragvos ugnikalnių. Uždarytas jį supantis draustinis. Iki šiol lankytojams buvo leidžiama prieiti prie kraterio.

Meksikos žinybos dėl bundančio Popokatepetlio ugnikalnio paskelbė antrą aukščiausią pavojaus laipsnį. Iš 5 452 m aukščio kalno veržiasi vandens garai, dujos ir pelenai, pranešė Nacionalinis kovos su katastrofomis centras. Juntami ir nedideli žemės virpesiai. Iki atskiro sprendimo uždarytos kelios netoli ugnikalnio esančios mokyklos. Gyventojai paraginti būti budriais. Civilinė apsauga ruošia laikinas pastoges. Popokatepetlis, kuris reiškia „rūkstantis kalnas“, yra aktyvus nuo 1994 metų.

Vietos mokslininkai antradienį pranešė, kad toliausiai į šiaurę esantis aktyvus Rusijos ugnikalnis išsiveržė ir į 9 500 metrų aukštį kyla pelenai, skelbia „RIA Novosti“. Kamčiatkoje esančio 3 283 metrų aukščio Šivelučo ugnikalnio aktyvumas padidėjo 2009 metų gegužę. Nuo to laiko iš ugnikalnio kartkartėmis veržiasi pelenai. „Galingas pelenų išsiveržimas įvyko antradienį 5.59 val. vietos laiku (pirmadienį 20.59 val.

Italijoje pabudo žymusis Etnos ugnikalnis. Sicilijoje esantis ugnikalnis yra vienas iš aukščiausių ir aktyviausias Europoje. Ugnikalnis „spjaudė“ karštą lavą, o salos valdžia buvo priversta uždaryti artimiausius oro uostus. Nukentėjusiųjų nėra.

Sicilijoje naktį į ketvirtadienį vėl išsiveržė Etnos ugnikalnis. Į dangų pakilo maždaug penkių kilometrų aukščio pelenų stulpas. Lavos srautai liejosi rytiniu kalno šlaitu į negyvenamą Vale del Bovės slėnį, pranešė Italijos žiniasklaida. Geofizikos ir vulkanologijos instituto duomenimis, požeminių smūgių neužfiksuota. Nors netoli ugnikalnio esantis Katanijos oro uostas nebuvo uždarytas, tačiau lėktuvų skrydžiai apriboti.

Sala susidarė po galingo išsiveržimo, šį mėnesį įvykusio Raudonojoje jūroje. Ji susideda iš palaidų vulkaninių nuolaužų, tad greičiausiai ilgai negyvuos. Pranešama, kad gruodžio 19 dieną žvejai pastebėjo lavos fontanus, siekiančius 30 metrų. Greičiausiai tą dieną ir prasidėjo išsiveržimas, teigia Erikas Klemetti, Denisono universiteto Ohajuje vulkanologas. Gruodžio 20 ir 22 dienomis NASA „Terra“ ir „Aqua“ palydovų spektraradiometrai užfiksavo iš tos vietos kylančius pelenų debesis.