tradicijos

Šv. Kūčių stalas jau nuo seniausių laikų neįsivaizduojamas be kūčiukų. Išnaudokite likusį laiką iki švenčių ir patys namuose pasigaminkite šį visų numylėtą patiekalą. Jo receptu kartu su skaitytojais dalinasi tinklaraščio „Mukatanas" autorė Simona. Kūčiukai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Tai nedideli, saldumą primenantys miltiniai mielinės tešlos kepinėliai su aguonomis.

 Atėjus Kalėdų šventėms, kiekviena šeima turi savas tradicijas, kurių daugiau ar mažiau laikosi. Pasirodo, kad karališkoji šeima ne daug kuo skiriasi nuo įprastinių Europos šeimų.

Šį gruodžio trečiosios sekmadienį prasideda Adventas, kuris pažymi laiką iki Jėzaus gimimo. Iki pat Kūčių vakaro trunkantis laikotarpis ragina žmones sustoti ir atrasti vidinę sielos ramybę. Pagrindines Advento tradicijas ir reikšmę skaitytojams primena Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kunigas prof. dr. Kęstutis Ralys. Pagal tradiciją Adventas trunka beveik mėnesį, kurio metu tikintieji laukia Jėzaus gimimo.

Laukinis Afrikos genčių gyvenimas vis dar svetimams mums, europiečiams. Tiesą sakant, vargu, ar kada nors mums pavyks apie jį sužinoti bent kiek daugiau. Vis tik didžiuosiuose žiniasklaidos leidiniuose dirbantiems fotografams kartais pasiseka užfiksuoti slaptus Afrikos genčių ritualus, be kurių net neįsivaizuojama ši paslaptinga civilizacija. Afrikoje gyvenančios moterys turi ypatingą svarbą.

Vaikas be perstojo klykia be aiškių priežasčių ar staiga pasidarė labai vangus? O gal jus nežinia ko kankina nerimas ir jaučiate nuovargį? Jus nužiūrėjo bloga akis ir būtina to atsikratyti. Ne, ne pasakas sekam – pasirodo, iki šiol Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie tiki nužiūrėjimų ir prakeikimų galia, taip pat ir moterų, kurios moka nužiūrėjimus ar ligas, kaip sakoma, „nuimti“. Žmonės pasakoja įvairiausių istorijų, kaip stebuklingai veikia užkalbėjimai.

Šv. Velykos – ypatinga pavasario ir atgimimo šventė, kuri visuomet minima ir labai laukiama drabužių kūrėjos Indrės Kvedarienės namuose. Čia, kaip pasakojo moteris, laikomasi tradicijų, o į šventės pasiruošimą įsitraukia visa šeima ir artimiausi bičiuliai. „Galiu prisipažinti – Velykų, pačia mylimiausia švente, vadinti negaliu. Tačiau ši proga mūsų šeimoje iš ties ypatinga. Kiekvienais metais jų laukiu ir joms ruošiuosi. Beje, pats pasiruošimas, man, turbūt, labiausiai patinka.

Bėgantis laikas netikėtai keičia tradicijas ir nors anksčiau per Velykas, priešingai nei per Kalėdas, dovanomis artimųjų nelepinome, šiandien saldėsiais nustebinti tikrai mėgstame, o ypač mažuosius. Šokoladiniai kiaušiniai, zuikučiai, vištytės – šiandien įprasti didžiosios pavasario šventės palydovai. Turbūt mažai kam žinoma, kad šie saldumynai Lietuvoje atsirado dar tarpukario laikais.

Ką turėtume pasigaminti, kad mūsų šventinis Velykų stalas atitiktų geriausias istorines Lietuvos virtuvės tradicijas? Kadangi pagrindiniai virtuvės madų diktuotojai buvo aukštuomenė – valdovai, didikai ir bajorai, – patyrinėkime, kaip atrodė būtent jų Velykinės puotos. Anot istorinės lietuviškos virtuvės tyrinėtojo dr. Rimvydo Laužiko, pagrindinis Velykų patiekalas tiek bajoriškojoje, tiek valstietiškoje virtuvėje buvo margutis.

„Reuters“ fotografė Therese Di Campo įamžino uždarą pigmėjų gyvenimą. Nykstanti gentis gali būti pasmerkta myriop. Centrinės Afrikos pigmėjai priklauso mažajai negrilų rasei. Jie gyvena daugiausia Kongo džiunglėse. Jų skaičiavimai labai įvairūs, bet dažniausiai pateikiami skaičiai yra nuo 250,000 iki 600,000. Terminas „pigmėjus", apibūdinantis mažaūgius žmones, kilęs iš graikiško žodžio Pygmaioi, reiškiančio ilgio vienetą lygų atstumui nuo alkūnės iki krumplių.

Šveicarija iškovojo pergalę Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kuris pripažino šalies teisę musulmonų tėvų vaikams lankyti mišrių vaikų grupių plaukimo pamokas. Šalies ir municipalinei valdžiai šis teismo sprendimas suteiks precedentą imtis „bendros mokymo tvarkos“ ir leis „sėkmingai integruoti“ vaikus į visuomenę. EŽTT pripažino, kad šiuo atveju yra kišamasi į religinę laisvę, tačiau atsisakė patvirtinti nuostatą, kad tuo buvo pažeidžiamos islamą išpažįstančių tėvų religinės teisės.

Iki Naujų metų liko visai nedaug. Vidurnaktį suaugę kels šampano stiklines ir, aišku, visi dalinsis bučiniais bei sveikinimais. Pasirodo, tradicija pabučiuoti mylimąjį nėra tokia gera, kokia atrodo, rašo cosmopolitan.com. Bučinys su mylimuoju įsirėžia į atmintį. Jei kartu sutinkate Naujus metus, tai tikrai įstrigs atmintin ir nebus malonu skyrybų atveju. Visgi nutraukus visus ryšius su mylimuoju nėra smagu prisiminti, kad Naujuosius sutikote kartu, bučiavotės, o pasirodo – nieko iš to neišėjo.

Prasidėjus adventui, šventinių vainikų pynėjai trina rankas – žmonės vis dažniau namus puošia advento vainikais. Tad šių vainikų paklausa pastarosiomis dienomis auga it ant mielių. Per dieną jų tenka pagaminti dešimtis. O skiriasi jie nuo kalėdinių kuklumu ir žvakių skaičiumi. Kas savaitę turim uždegti po žvakę. Kas dar nespėjo pasigaminti vainiko, floristai moko, kaip jį pasidaryti – lengvai ir paprastai.

UNESCO gerokai papildė nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Jame atsidūrė ir Ukrainos kazokų dainos, ir Kuboje populiarus šokis rumba, ir kitos nykstančios unikalios šalių tradicijos. Tiesa, vienai jų – belgiško alaus gamybai – grėsmės išnykti, regis, tikrai nėra. Nuo šiol ragaudami belgišką alų, jo mėgėjai galės jaustis ypatingai. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) įtraukė patį gėrimą ir net jo gurkšnojimą į nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Gaminti kartu su artimaisiais gali būti iš tiesų smagu ir naudinga. Garantuojamas ne tik geras laikas, bet ir žinios, kurių, pavyzdžiui, įgyja mažieji šeimos nariai. Dažnai mamoms ir tėčiams virtuvėje suktis padeda jų atžalos. Vaikai noriai išbando naujus dalykus, randa užsiėmimą. Dar jaunystėje įgyta patirtis gali lemti mažųjų polinkį gaminti, o galbūt atmintin įrašo receptus, tapusius šeimos tradicija.

Per pasaulį žygiuoja pabaisos. Vienur jos linksmai šoka ir šypsosi, kitur primena siaubo filmų baidykles, o kai kuriose šalyse nereikia nei ypatingo makiažo – tereikia priminti žmonėms, kad ir šiaip pakelėse dažnai mėtosi į maišus įvynioti lavonai. Tradicinės kasmetinės, jau aštuntos zombių eitynės Berlyne prasideda baisuoklių šokiais pagal šiuolaikinę muziką. Vokietijos sostinės centre šokėjo vadovaujama šokančių zombių grupė praeiviams surengė tikrą šventę.

Pasaulyje egzistuoja daugybė mums, europiečiams, sunkiai suvokiamų ritualų. Vestuvės – viena iš tų dienų, kai žmonės nusprendžia visą gyvenimą būti kartu. Tiesa, šią dieną vyksta tikrai keisti dalykai. Pasaulyje galima rasti visą gausybę tradicijų, kurias suvokti yra neįtikėtinai sunku. Įdomių vestuvinių tradicijų ir papročių galima sutikti Azijoje. Malaizijoje, Borneo saloje, vienos genties jaunavedžiai ištisas 72 valandas negali praustis, eiti į tualetą, valgyti ir gerti.

Praėjus vasarai su ja į pabaigą ateina ir vedybų sezonas. Viena populiariausių šalies vestuvių planuotojų Laura Vagonė atskleidė, jog jau nuo gegužės mėnesio iki šiol ji neturėjo nei vieno laisvo savaitgalio. Vestuvių planuotoja pasakojo, kad rengdami savo šventę lietuviai po truputį atsisako perdėtų nacionalinių tradicijų ir renkasi nuoširdų natūralumą. „Neturėjau laisvų savaitgalių nuo gegužės pradžios – beveik nei vienos laisvos dienos.

Šimtai laužų šeštadienio vakarą nusėjo Baltijos jūros pakrantę Estijoje – laikantis šimtmečių senumo jūrininkystės tradicijos rodyti kelią jūreiviams, kuri dabar yra įgijusi modernių technologijų ir aplinkosaugos aspektą. Vasarotojai iš tokių šalių kaip Suomija, Švedija, Latvija ir Rusija taip pat užsiregistravo Mairoldo Vaiko įsteigtame interaktyviame „Senovinių laužų“ tinklalapyje http://www.ancientlights.

Meksikos Santa Maria del Tule mieste vykstanti neįprasta ceremonija prasideda jaunikaičio krikštamotės namuose. Čia pagal visas tradicijas smilkalų dūmais apvalomas jaunikio vestuvinis kostiumas ir puokštė. Aktorius ir aplinkosaugos aktyvistas perujietis Ricardo Torres netrukus jau 8 kartą iš eilės ves 2000 metų senumo jaunąją – milžinišką kipariso medį. Papuoštas jaunasis su kaimo senoliais, draugais ir šeimos nariais keliauja pas jaunąją. Čia medžiui tradiciškai pasiūloma vandens ir maisto.

Kitą savaitę prasidėsiantis „Kino pavasaris“ pristatė festivalio garbės „viešnią“ – šalį partnerę, kuria šiemet paskelbta Ispanija. Pristatymo metu buvo parodytas vienas iš penkių „Goya“ nominacijų skaičiais stebinančių ir temomis intriguojančių ispanų filmų – drama „Kai nuvirsta medis“ („When A Tree Falls“, rež. Asier Altuna Iza). Vakaras buvo pradėtas tylos minute, skirta Briuselyje teroro akto metu žuvusiems žmonėms pagerbti.

Ekonomisto Gitano Nausėdos šventės prasideda ganėtinai anksti. Kaip pats atvirauja, jo namuose egzistuoja tiesiog šventa taisyklė – eglutė turi būti puošiama ne vėliau nei gruodžio 10-tąją. Tokios tradicijos iniciatorės yra jo jau suaugusios dukros, kurios, kaip mena vyras, dėl tėčio įnirtingų pastangų Kalėdų Seneliu tikėjo tikrai ilgai.

5. Du Kalėdų Seneliai: Pere Noel ir šv. Mikalojus (Belgija) Belgams vieno Kalėdų Senelio tiesiog neužtenka. Prancūzakalbius belgus aplanko Pere Noel. Ir atvyksta jis ne vienas, o su pagalbininku – Pere Fouettard. Geri vaikai paprastai apdovanojami įvairiais saldumynais, o išdykėliams tenka tik rykštės, arba dar blogiau – juos išplaka pats Pere Fouettard. Tuos, kurie kalba valoniškai, lanko šv. Mikalojus. Vaikus jis lanko du kartus – gruodžio 4 ir 6 dienomis.

Kalėdos visame pasaulyje švenčiamos įvairiausiais būdais. Ir nebūtinai taip: dovanos po eglute ar kojinėje, Kalėdų Senelis, kuris būtinai įsivaizduojamas kaip storas ir garbaus amžiaus. Kai kurie šventimo būdai išties yra mums neįprasti ir netgi priverčiantys sutrikti.

Skirtingose kraštuose Kalėdos švenčiamos su labai skirtingais papročiais ir tradicijomis. Pateikiame jums keistų tradicijų sąrašą. 1) Venesueloje per 9 iki Kalėdų likusias dienas žmonės kas rytą dalyvauja labai ankstyvose mišiose. Tai atrodytų kaip gana įprasta tradicija, bet judriame Caracaso mieste į bažnyčią žmonės lekia su riedučiais. Žmones, besiruošiančius dalyvauti mišiose, budina fejerverkai.

Tikriausiai ne kartą esate girdėję, kad Rusijoje, Ukrainoje Kalėdos švenčiamos sausio 7 d., o ne gruodžio 25 d. kaip daugelyje pasaulio šalių. Bet tai tik vienas iš pavyzdžių, parodančių, kokios įvairios yra tautos ir kokios skirtingos jų tradicijos, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. „Caganer“ statulėlės – lygybės ar derliaus simbolis? Airijoje yra įprasta palikti gabalėlį pyrago ir stiklinę gėrimo Kalėdų Seneliui, kad šis ir svečiuose atsikvėptų.

Gydytis dėlėmis, kinų ar indų medicina netrukus Lietuvoje gali būti taip pat įprasta, kaip ir eiti pas chirurgą ar šeimos gydytoją. Mat jau netrukus Seime gali būti svarstomas įstatymo projektas, kuriuo bus įteisinta vadinamoji netradicinė medicina. Vieni medikai baiminasi, kad taip gali būti įteisinti šarlatanai, kiti džiaugiasi, kad atvirkščiai – įteisinus ir įvedus tvarką, bus užkirstas kelias apsišaukėliams.

Iš laimės stovyklos į psichiatrijos ligoninę ar pabėgimas nuo neištikimos žmonos? Štai tokia painiava, subyrėjusioje Almanto ir Rimos šeimoje. Šiuo metu gyvenimo guru pagalbos ieškojęs vyras stato jam šventyklą, o žmona viena augina dukrą. Molėtų rajone kyla medinės konstrukcijos. Statybvietėje viduryje laukų, kepinant saulei, darbuojasi du vyrai. Vienas jų – Almantas. Jam 27-eri. Smulkaus sudėjimo vyrukas vedęs ir turi trejų metų dukrytę, tačiau čia jų nėra.

Liepos 19- 25 dienomis Prienuose vykusi SOS suaugusiųjų sporto stovykla subūrė trisdešimt sveikos gyvensenos entuziastų iš skirtingų Lietuvos miestų, kurie ne tik sportavo, bet ir keitė mitybos įpročius. Stovyklos sumanytoja ir vadovė Vlada Musvydaitė džiaugėsi, kad viskas pavyko taip, kaip ir tikėtasi.

Namų ruoša, plušimas virtuvėje ir skanėstų šeimynai ruošimas. Neabejojame, kad Velykų išvakarėse darbų jums netrūksta. Kviečiame kelias minutes atsipūsti ir paskaityti, kaip ši šventė yra minima kituose pasaulio kampeliuose. Užuomina: margučiai ridenami ne visuose iš jų.  Slovakija ir Čekija Velykų savaitgalį moterys yra plakamos.

Neseniai 39-ąjį gimtadienį atšventusi aktorė Reese Witherspoon ištaikė laiką atostogoms ir Velykų proga surengė sau ir savo šeimai išvyką į tropinius kraštus.

Surasti pašnekovą tėtį, kuris būtų išėjęs vaiko priežiūros atostogų, yra kiek sudėtingiau nei mamą. Tačiau šiek tiek paieškojus pamatai, kad tokių tėvų nėra jau taip mažai. Ir nors tradiciškai vaiko priežiūros atostogų eina mamos, bet tai, kas tradiciška, man visada atrodo pernelyg nuobodu. Ypač tada, kai norisi įdomaus ir kitokio interviu. Artūras su savo vaiko mama Petra susipažino Čekijoje, ten jie kurį laiką ir gyveno. Dabar jis laisvai kalba čekiškai ir su Petra bendrauja jos gimtąja kalba.

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL penktadienį organizavo mokymus – diskusiją vienalyčių porų santykių įteisinimo tema. Klausimas „ar Lietuva subrendo vienos lyties partnerystės įteisinimui?“ gali būti vertinamas dvejopai: viena vertus, nė viena visuomenė nebuvo visiškai subrendusi ir dovanai neįteikė partnerystės įstatymo. Jos visada iškovojamos nevyriausybinių organizacijų ir LGBT* teisių aktyvistų pastangomis.

Sausio 30-31 dienomis vyksiantis vienas didžiausių šalyje sporto renginių – „Halls Winter Rally 2015“ – neatsiejama Lietuvos autosporto kalendoriaus dalis. Šiemet ši žiemos šventė rengiama jau devintą kartą. Organizatoriai užtikrina, kad nepaisant nuolat besikeičiančių oro sąlygų, renginys tikrai įvyks. Maža to, jis ketina nustebinti naujomis atrakcijomis, teigiama pranešime spaudai.

    Naujuosius pasitinkame trankiai, skambiai, išvarydami visas negandas iš namų ir tikėdamiesi, jog ateinantys metai bus patys geriausi. Ką daryti, kad sėkmė namus aplankytų kuo greičiau? Galbūt jums patiks bent viena iš šių 17 šalių naujamečių tradicijų. Juk svarbiausia tikėti (buzzfeed.com).   Argentina   Argentinietės Naujųjų metų naktį velkasi visiškai naujus rožinius apatinius tam, kad pritrauktų meilę.

Naujuosius metus švenčia viso pasaulio žmonės, nepriklausomai nuo jų kilmės, tautybės ar religijos. Daugelis tikisi, kad ateinantys metai pripildys jų gyvenimus meilės, laimės, sveikatos ir sėkmės. Jie stengiasi atsikratyti blogų prisiminimų ir su viltimi žvelgti į ateitį. Svetainė Smashinglists.com sudarė 10-ies keistų, juokingų ir net baugių Naujųjų metų tradicijų sąrašą, kurių švęsdami metų virsmą laikosi skirtingų šalių gyventojai.

Karolina Drigotaitė, LRT.lt Kasdienis mūsų tempas yra toks greitas, kad kiekvienas trumpas sustojimas labai veikia žmogaus vidinę būseną ir ją keičia, sako dainininkė Jurga Šeduikytė. „Dabar supratau – Kalėdos yra svarbios ir gal pirmą kartą supratau, kaip svarbu žmogui, dirbančiam visus metus, turėti ramų laikotarpį“, – tikina atlikėja. Jos manymu, muzika – vienas geriausių būdų pasidalinti prasmingesnėmis, ramesnėmis mintimis ir taip ištrūkti iš siaubingai greitos kasdienybės.

 Rugsėjo 19-21 dienomis Lietuvoje vyks Europos paveldo dienų (toliau - EPD), tema „XX a. pradžios skonis“, renginiai. Europos Tarybos programą „Europos paveldo dienos“ Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) kartu su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybėmis, kultūros ir švietimo įstaigomis, kultūros paveldo objektų valdytojais, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Mirę artimieji visuomet lieka mūsų mintyse ir širdyse. O štai vieno Indonezijos kaimo gyventojams neužtenka vien atminimo, negyvus kūnus jie kasmet išsikasa ir pasirūpina jais tarsi jie tebebūtų gyvi, rašoma dailymail.com. Ritualas, vadinamas „MaiNene“ arba tiesiog „Lavonų Apvalymo Ceremonija“, vyksta kiekvienų metų rugpjūtį. Šeimos iš kapų išsikasa savo artimųjų skeletus, juos nuprausia ir aprengia naujais drabužiais, o karstus sutvarko arba visai pakeičia.

Suartina, įprasmina, pralinksmina – emocijos vasariškų festivalių metu nepasimiršta ilgam. Tinklalapis distractify.com paruošė 5-ių įspūdingiausių pasaulio festivalių sąrašą. 1. Spalvingasis Holi festivalis Indijoje Holi – įspūdingas festivalis rengiamas pagal Hindu tikėjimo tradicijas. Linksmybių pradžia skelbiama aikštėje užkūrus didelį laužą. Tuomet šventės svečiai šūksniais išliedami džiaugsmą paskleidžia spalvotos pudros debesį.

 Anykščiai – ilgamečių kultūros tradicijų ir veržlių naujovių kraštas. Nuolat puoselėjamos per amžius išsaugotos šio krašto vertybės ir tuo pat metu tiesiami keliai naujoms iniciatyvoms bei originaliems kultūros, turizmo, verslo sprendimams leidžia mums džiaugtis vis dažniau į Anykščius užsukančiais turistais bei įvairiausio žanro kultūros renginių lankytojų gausa.

Ir šventės, ir nelaimės vienija šeimas, o tradicijų turėjimas yra vienas pagrindinių „saugiklių“ šeimos gyvenime. Iš praktikos galiu pasakyti, kad šeimose, kurių namuose „neprigijo“ tradicijos (pradedant bendra vakariene ir baigiant privalomu dalyvavimu pagrindinėse giminės šventėse), daug sudėtingiau išgyvenamos santuokinės krizės ir švilpauja susvetimėjimo vėjai.

Maža šalis su savo turtinga istorija, nepakartojama gamta ir ryškiomis kultūrinėmis tradicijomis, iškovojusi tvirtą vietą didžiuliame pasaulio turizmo žemėlapyje. Tokį įspūdį iš Lietuvos parsivežė šį pavasarį Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) kvietimu Lietuvoje viešėję žurnalistai iš Sankt Peterburgo.

Nuo briedžio išmatų mėtymo iš oro baliono iki ožkų svaidymo pro varpinės langus – 25 beprotiškiausios šventės pasaulyje. 25. „Cascamorras“, Baza, Ispanija Kiekvienais metais rugsėjo 6 d. vietiniai gyventojai gausiai išsitepa purvu ir pakartoja statulos vogimo procesą, kuris vyko prieš 500 metų. 24. „Up Helly Aa“, Lervikas, Škotija Ši šventė paprastai rengiama paskutinį sausio antradienį, nepriklausomai nuo oro.

Tikros istorijos: trys anglai lietuviai.co.uk papasakojo apie tai, kaip jų gyvenimai pasikeitė, kai širdies draugėmis pasirinko lietuvaites. Nuotykiai lietuviškame kaime, ryžių mišrainė, krepšinis – atviros istorijos skaitytojų teismui. Veikėjų vardai pakeisti.  George, 29m., Wakefield: „Apie Lietuvą žinojau tik tiek, kad ten gyvena Žydrūnas Savickas“ Su savo mergina susipažinau internetu.

Robert, 37m., Leeds: “Lauko tualetas buvo paskutinis lašas! Į Lietuvą daugiau nebenoriu”. Su būsimąja žmona susipažinau darbe. Pastebėjau, kad mergina simpatiška ir bendraujanti, tačiau visiškai nekalbėjo angliškai. Nesu didelis flirto specialistas, tad pasikuklinau pats ją pašnekinti, bandžiau gauti telefono numerį per kolegas, bet nepavykus teko paprašyti pačiam. Kalbėti mums sekėsi nekaip, ėmėme susirašinėti trumposiomis žinutėmis.

Rūta Klišytė Pavasaris šiemet pergudravo žiemą, regis, vien tam, kad kovo 7–9 dienomis laiduotų Kaziuko mugei saulėtą šiltą orą. Pasistengė ir jubilejinės 410-osios Kaziuko mugės rengėjai: šiemet renginys pasipuoš specialiai sukurta emblema, oficialiai įteisinta Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos. O mugės šūkiu „Derėkis ir lauk magaryčių!“ turės vadovautis jos dalyviai ir lankytojai.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kviečia visas Vilniaus šeimas palydėti žiemą pagal lietuviškas tradicijas. Vasario 28-ąją dieną vyks Kaziuko mugė, kurioje savo dirbiniais prekiaus Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) ugdytiniai, o kovo 4-ąją dieną visi miestelėnai yra kviečiami į triukšmingą Užgavėnių šventę LVJC amfiteatre.

Nuo neįprastų kasdienio šeimos gyvenimo aspektų iki stulbinančių švenčių – skirtingose pasaulio šalyse užgimę kūdikiai sutinkami ir auginami taip pat labai skirtingai. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti ČIA. 7. Jamaika: placenta po medžiu Tikrai esate girdėję posakį, kad „Kiekvienas vyras turi pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti vaiką“. Jamaikoje, atrodo, jauni tėvai vienu šūviu nušauna iškart du zuikius: susilaukę vaiko iškart sodina medį, tad belieka rūpintis tik statybomis.

Nuo neįprastų kasdienio šeimos gyvenimo aspektų iki stulbinančių švenčių – skirtingose pasaulio šalyse užgimę kūdikiai sutinkami ir auginami taip pat labai skirtingai. Svetainė Oddee.com sudarė 12-os autentiškiausių ir originaliausių tradicijų sąrašą: 1. Japonija: virkštelė medinėje dėžutėje Kai kūdikiui pirmą kartą kerpami plaukai, kai kurie tėvai prisiminimui išsaugo savo mažylio sruogą. Kiti pasilieka išaugtus pirmuosius batukus. Na o Japonijoje moterys įprastai brangina.