tradicijos

Grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė – labai charizmatiška moteris ir puikaus balso savininkė. Moteris naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios tradicijos per gražiausias metų šventes teks atsisakyti, ir tai, koks neįprastas patiekalas nugula ant jos šeimos šventinio stalo. Geros nuotaikos nestojanti moteris sako, kad kalėdinė nuotaika jau jaučiama jų namuose, nes akį ir širdį džiugina pastatyta kalėdinė eglutė.

Šiemet laukiančios šventės bus kitokios, nesvarbu, norime to ar ne. Tačiau Merūnas sako, kad kokia situacija būtų, svarbiausia neatimti iš vaikų kalėdinio džiaugsmo. Naujienų portalui tv3.lt Merūnas pasakojo apie šeimos tradicijas ir kokios nuotaikos vyro jų namuose. Pasak atlikėjo, per Kalėdas visada laiką leisdavo su šeima, su kuria visada kartu gamindavo maistą. Jis šypsosi, kad bent pastarosios tradicijos laikytis pavyks. „Maisto ir gaminimo tradicijų mes visada laikomės.

Kai kasmet išaušdavo šv. Kalėdų rytas, kaunietė Birutė Beinarienė (62) žinodavo, kad šią dieną ji sulauks itin gausių svečių. Dar mokyklos suole užgimusią jos ir vyro Roberto meilę vainikavo net šeši užauginti vaikai ir trylika sveikų anūkų. Tačiau šiemet Birutės namuose gausios giminės nebus – šeima itin laikosi reikalavimų ir švenčių didžiuliame šeimos rate nesutiks. Nuo septynerių metų Birutė augo ir gyveno Kaune.

Koronaviruso pandemija pristabdė mūsų, gyvųjų, gyvenimus, įnešė daugiau sumaišties ir neužtikrintumo. Tačiau gamta ir toliau gyvena savo gyvenimą įprastu ritmu – keičiasi metų laikai, kartos – vieni gimsta, kiti miršta... O mes turime tiesiog prie to prisitaikyti. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems – sunkiau, bet deramai į Amžinąjį poilsį išlydėti artimąjį norime kiekvienas.

Tėvą palaidoję broliai pasipiktino tuo, kad atsisveikinimo ceremonijos metu negalėjo palaikyti garbaus amžiaus motinos – tai jiems uždrausta dėl saugaus atstumo reikalavimo. Anglijoje pastarosiomis dienomis išplito šiuos jų žodžius patvirtinantis vaizdo įrašas iš Milton Keynese esančio krematoriumo, kuriame praėjusį penktadienį į paskutinę kelionę palydėtas Alanas Wrightas.

Vyras kaltinamas nepagarba savo sužadėtinės šeimai, nes atsisako dalyvauti vestuvių nakties „rituale“, kuris jos šeimoje buvo tradicija ištisas kartas. Vyras, kuris yra pasiryžęs vesti savo merginą, išsigando po to, kai jam buvo papasakota apie vestuvių nakties „ritualą“, kuriame jis turėtų dalyvauti. Jis paaiškina, kad sužadėtinė turi didžiulę šeimą, kurioje yra „labai šilti ir rūpestingi žmonės“, ir jis su jais labai gerai sutaria.

Religija – žmogaus tvirtybė ir visuomenės susipriešinimas. Nemažai pačių didžiausių nesutarimų pasaulyje kilo ne dėl ko kito, o dėl religijos. Ir nors Lietuvoje didžioji dalis gyventojų save identifikuoja kaip Romos katalikus, yra ir kitų religijų atstovų. 2017 metais Lietuvoje buvo įregistruota 1 113 tradicinių religinių organizacijų ir 187 tradicinėmis nelaikomų religinių organizacijų, tad galima matyti, kokia iš tiesų marga yra mūsų visuomenė.

Dėl pasaulį kaustančio koronaviruso sugrįžta kone prieš dvidešimt metų karaliavusi mada vestuves kelti ne prabangiame restorane ar kavinėje, kaip dabar, o gyvenamojo namo kieme įrengtoje palapinėje. Tokias tendencijas pastebi ne tik vestuvių planuotojai, bet ir palapinių nuoma besiverčiantys verslininkai. Sveikintojų tiek, kad šventę teks dalyti į kelias dalis, sako tik ką susituokę Arnoldas ir Justina. Pora su svečiais žada linksmintis kavinėje.

Visuomet pozityviai nusiteikęs ir žodžio kišenėje neieškantis dainininkas Žilvinas Žvagulis publiką linksmina ne tik skambiomis dainomis, bet ir plačia šypsena, o ji nedingsta net ir sunkiu gyvenimo etapu.  Liepos 24-ąją Žilvinas atšventė savo 55-ąjį gimtadienį. Naujienų portalui tv3.lt vyras prakalbo apie pasikeitusį gyvenimą, iš naujo atrastą žmoną ir lažybas, kurių kaina 3 tūkst. eurų.

Įkvepianti istorija tiems, kurie niekaip neranda įkvėpimo sportuoti. 85-erių senolė, kuri praktikuoja tradicinį indų kovos meną ir iš to net užsidirba. 85-erių senolė Shanta tikrai ne iš tų, kurios skundžiasi gyvenimu. Ji kiekvieną dieną užsiima „Lathi-Kathi“. Taip vadinamas šimtmečius skaičiuojantis Bangladeše kilęs kovos menas su lazdomis, kurį perėmė ir indai.

Šiandien vis daugiau žmonių išreiškia pageidavimą po mirties būti kremuoti, o išskirtiniai kolumbariumai visame pasaulyje ilgainiui tapo ne tik atminimo vietomis, bet ir turistų lankomais objektais. Atvykus į iš pažiūros tradicines urnų saugojimo vietas galima bent trumpam pasijausti lyg futuristiniame filme arba pasigrožėti tūkstančių LED lempučių šviesa.

Pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiški atsisveikinimo su mirusiuoju būdai ir šalia tradicinio laidojimo į žemę bei kremavimo atsiranda vis daugiau netikėtų laidojimo būdų – tokių kaip kūno užšaldymas, laidojimas kosmose ar po vandeniu, atminimo medžio išauginimas iš palaikų. Nors tokių naujovių Lietuvoje dar nėra, ekologiškumo tendencijos atkeliauja ir į mūsų šalį – žmonės ieško mažiau aplinkai kenksmingų sprendimų ir kaip laidojimo į žemę alternatyvą renkasi kremavimą.

Iki Joninių likus visai nedaug laiko, senosios kultūros žinovai ragina šventimui pasiruošti anksčiau. Iš anksto reikia surinkti ir žoles būsimam Joninių vainikui, tada esą plukdomas jis ir neskęs, ir nupinti bus paprasčiau. Pasiruošti reikia ir būrimams, etnologai sako, kad Joninių naktis prilygsta Kūčių vakarui, kai pildosi visi burtai. Ypač, jeigu buriasi jaunimas, siekiantis susirasti sau porą.

Devintinės – krikščioniška šventė, kuri Lietuvos kaimuose ir miesteliuose sutraukdavo minias žmonių, tačiau dabar ši šventė, deja, nepelnytai pamiršta. Kas šią dieną buvo svarbiausia ir kuo ši šventė išsiskyrė iš kitų, naujienų portalui tv3.lt pasakoja etnologas Libertas Klimka. Devintinėmis baigiasi bažnytinis pavasario švenčių ciklas, kuriame kiekviena šventė buvo skaičiuojama nuo Šv. Velykų datos.

Birželio 1-oji – ne tik vaikų gynimo diena. Tai ir antroji diena, kadaise buvusios didelės, trijų dienų šventės – Sekminių. Tarpukario Lietuvoje šiai šventei buvo įteisintos dvi nedarbo dienos. Kas tai per šventė ir kodėl ji laikyta netgi stebuklinga? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka.

Tiek krikščionys, tiek pagonys švenčia septintą savaitę po Velykų. Ši šventė dabar geriau žinoma Sekmìnių vardu.  Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė, o pagonys jos metu didesnį dėmesį skiria augmenijai, naminiams gyvuliams. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, bet kokią svarbą ji turi lietuviams, naujienų portalo tv3.lt studijoje pasakoja etnologas Libertas Klimka.

Sekminės – šventė, kurią minime praėjus septynioms savaitėms po Velykų. Nuo seno šią dieną žmonės ypatingai garbino gyvulius, augmeniją ir kartais švęsdavo net tris dienas. Kokios buvo svarbiausios tradicijos ir papročiai bei kodėl dabar Sekminės yra primirštos, tv3.lt naujienų portalui pasakojo etnologas Libertas Klimka. „Šita bažnytinė šventė yra labai svarbi metų cikle, tai yra trečioji iš privalomų švenčių, todėl Sekmines švęsdavo ne vieną dieną ir turėdavo daug žaismingų papročių.

Vestuvės – nemenkas galvos skausmas šeimą kurti sugalvojusiems asmenims. Kiek pinigų išleisti? Kiek svečių kviesti? Pirkti ar nuomuoti vestuvinę suknelę? Tai tik dalis klausimų, kurie kankina jaunuosius. Lietuvoje vis dažniau bandoma atsikratyti šių klausimų naštos ir pasitelkiama vestuvių planuotojų pagalba. Šalyje vestuvių tradicijos kinta, tendencijos keičiasi. Jauni žmonės vis rečiau renkasi savo svarbiausią gyvenimo šventę švęsti tradiciniu būdu.

Gimtadienis – šventė, per kurią dažniausiai netrūksta geros nuotaikos, būrio artimųjų ir draugų, plačių šypsenų ir, žinoma, dovanų. Vilnietės Ramunės Baltaduonienės vaikai jau kelerius metus gimtadienių neįsivaizduoja ir be tradicijos dovanas įteikti tiems, kam jų labiausiai reikia.

Velykos daugeliui asocijuojasi su gamtos atbudimu, pavasario džiaugsmu ir laiku su šeima. Nors šiandien žmonių gyvenimo tempas ir taip yra sulėtėjęs, Velykų ramybė dar labiau prie to prisidės. Kaip pasikeis ši šventė, kokios tradicijos vis vien išliks ir ką veiks su šeima, tv3.lt portalo skaitytojams sutiko papasakoti TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė.

Artėjant vienai gražiausių ir prasmingiausių pavasario švenčių – Velykoms, visi po truputį pradeda joms ruoštis: ieško naujų kiaušinių dažymo idėjų, skaniausių pyragų receptų ar dar neišbandytų žaidimų. Nors karantinas ir privertė šią šventę planuoti kitaip nei buvo įprasta, ji iš mūsų gyvenimų nedings. Apie tai, kaip su šeima ruošiasi Velykoms, kokių turi tradicijų ir kaip dažo margučius, tv3.lt naujienų portalui sutiko papasakoti Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

2018-ųjų metų spalio 18 dieną pasaulį išvydo Rėjus, Patricija, Nojus ir Tajus. Du iš trijų berniukų yra identiški dvyniai. Šie vaikai kaip mat buvo pradėti vadinti šimtmečio ketvertuku. Artėjant antrosioms vaikų Kalėdoms jų mama Viktorija dalinasi pasakojimu, kaip šventės atrodo jų namuose. Ketvertukas – pirmieji Viktorijos ir Andriaus Paltanavičių vaikai. Mama pasakoja, kad išgirdus, kad turės net keturis vaikučius, ji pradėjo juoktis – ją aplankė begalinis džiaugsmas.

Kalėdos dabar kaip diena ir naktis skiriasi nuo Kalėdų prieš šimtą ar tūkstantį metų. Šios šventės istorija yra kur kas daugiau nei kalėdinė eglutė, maišai dovanų ir raudonu kostiumu pasipuošęs Kalėdų senis. Tai ilga, sudėtinga ir krauju aplaistyta istorija, kurios mes, sėdintys prie kepta žąsimi ir kalėdiniais pyragais apkrautų stalų, nežinome.

Lietuvos valstybės simboliai, įteisinti Konstitucijoje, yra vėliava, herbas ir himnas. Tačiau Lietuvoje yra ir nereglamentuotų valstybės simbolių ir tradicijų. Vienas jų – prezidento portretas, kuris turėtų būti kabinamas valstybės įstaigų kabinetuose. Tiesa, jį įsigyti ir turėti namuose gali visi norintieji, o už oficialų valstybės vadovo portretą gali tekti sumokėti nuo 3,39 iki 19,90 eur.

Veikiausiai retas mūsų žino, kad pagal vieną gruodžio dieną galima numatyti, koks oras bus kiekvieną kitų metų mėnesį. Kaip juokauja etnologai, tai puikus būdas susiplanuoti sau atostogas, nes žinosite, kuris mėnuo bus lietingas, o kuris – itin saulėtas. Senovės lietuviai orą atidžiai stebėti imdavo nuo gruodžio 13 d., dar vadinamos Šviesos diena arba Šv. Liucijos diena.

Lapkričiui įpusėjus, vis daugiau lietuvių dairosi į kalėdines eglutes, papuošimus ir pradeda planuoti, kaip nudžiugins savo artimuosius. Gvatemalos garbės konsulės Astos Meschino namuose Kalėdų laikotarpis prasideda ganėtinai anksti – sulig pirmu gruodžio sekmadieniu. Tą dieną didelė itališka šeima meta visus planus ir susirenka į eglutės puošimo šventę Astos namuose.

Ar žinote, kad pagal senolių tradicijas per šv. Martyną sutinkame rudens darbų pabaigtuves? O išaušus lapkričio 11 d. dar būdavo spėjami pagrindiniai žiemos pradžios orai. Bet štai viena Anykščių rajono kaimo bendruomenė Martyną mini itin senoviškai tamsų vakarą, per kiemus organizuodama eitynes su žibintais. Išaušus šv. Martyno dienai, lapkričio 11 d. oficialiai prasideda priešžiemis. Dar kitaip senoliai minėdavo paskutinę rudens darbų šventę ir žiemos šauktuves.

Lietuviškos vestuvių tradicijos pamažu nyksta ir užleidžia vietą naujoms, modernų gyvenimo būdą atspindinčioms madoms. Vasarą, kai tūkstančiai tautiečių šoks vestuvėse, tik retose jų bus pamergės ir pabroliai, o piršlių, matyt, nekars niekas. Tiesa, daugelyje vestuvių bus tai, ko prieš kelis metus nebūtumėte radę net su žiburiu: foto būdelės, sienelės greta kurių galima pasidaryti asmenukę ir momentinių fotografijų aparatai.

Joninės – trumpiausia ir mistiškiausia metų naktis. Šią naktį jaunimas galėdavo atsipūsti, išsiburti, galbūt net išsirinkti sau antrąją pusę. Garsi astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė įspėja, kad Joninių naktis gali keisti žmonių gyvenimus. Joninės – senovinė pagoniška šventė, kuri švenčiama visame pasaulyje. Ši diena vadinama mistiškiausia, nes ji turi trumpiausią naktį ir ilgiausią dieną.

Vasara – vestuvių sezonas. Daugelis porų planuoja tuoktis būtent šiltuoju metų laiku, kad galėtų pasimėgauti gražiu oru, sužaliavusia gamta ir vienas kitu. Kiekviena nuotaka svajoja, kad ši meilės šventė būtų graži ir įsimintina, o svarbiausia, kad visi planai vyktų sklandžiai. Jeigu dar tik pradedate planuoti savo vestuves, jums pravers keli vestuvių planuotojos Teresos Ulozienės patarimai. Vasara – tikras vestuvių bumas, o vestuvių planuotojams, tai ypatingai intensyvus metas.

Kovo 8-osios rytą daugelis moterų prabunda su kiek didesne šypsena nei kiekvieną dieną – juk tai didžioji Moters diena. Ir nors neretai netyla kalbos, kad ši šventė yra tik dar vienas „sovietinis palikimas“, vis dėlto vyrai neslepia šypsenos šią dieną matydami daugelį moterų, gatvėje besinešančių tulpių puokštes. Būtent kovo 8-ąją kai kurios lietuvaitės švenčia ne tik Moters dieną, bet ir savo gimtadienį.

Laidojimo ekspertai pastebi, kad šiandien iš lietuvių tenka išgirsti netikėčiausių pasiūlymų. „Vilniaus laidojimo namų“ direktorius Bronislovas Polonskis pastebi, kad daugiausia naujų idėjų išgirsta iš emigracijoje dirbančių lietuvių: klientai vis dažniau pasidomi ekologiškumu, ilgas atsisveikinimo ceremonijas keičia trumpomis vakarienėmis, o besirenkančių kremavimą vis daugėja, rašoma pranešime spaudai.

Kiekvienos šalies gyventojai laikosi skirtingų tradicijų ir Naujuosius metus pasitinka kitaip. Daugelis pakelia šampano taurę, tačiau Rusijoje vien šampanu sunkiai apsiribojama, dalis žmonių renkasi švęsti su stipresniais gėrimais. Žinoma, tokių atsiranda ir Lietuvoje bei kitose šalyse. Tačiau Rusijos gyventojai šventėms prideda tam tikrą, tik jiems suprantamą, šventimo stilių. Nuotraukos – galerijoje.

Tie, kas ištikimai seka karališkosios šeimos gyvenimą, jau galėjo pastebėti, kad princas Harry dėl Meghan Markle yra tiesiog pametęs galvą. Dėl savo žmonos bei būsimos atžalos motinos jis pasiryžęs daryti viską – net jeigu tai kertasi su ilgametėmis karališkosios šeimos tradicijomis. Pasirodo, kad per šventes karališkosios šeimos vyrai paprastai dalyvauja tradicinėse fazanų šaudynėse.

Šios Kalėdos lietuvių šeimai: Aistei, Ryčiui ir jų vaikams Smiltei bei Vakariui bus antrosios, kada jie jas pasitiks Filipinuose. Aistė tikina, kad nors už lango pas juos namuose šviečia saulė, nuo vaikystės įsišaknijusių šventinių tradicijų šeima laikosi iki šiol, tačiau pajusti kalėdinę dvasią apsuptiems šilumos tampa sudėtinga.

Laikas iki vienos gražiausių metų švenčių – Kalėdų – tirpsta akimirksniu. Miestuose įžiebtos aukštos ir margos žaliaskarės, o ore tvyro vis stipresnis mandarinų kvapas. Apie Kalėdų laukimą kalbamės su gerai žinoma „Mis Lietuva 2013“ nugalėtoja Rūta Elžbieta Mazurevičiūte. Kada Jūs, Rūta, pradedate ruoštis šventėms? Atvirai pasakius, mėgstu ruoštis Kalėdoms iš anksčiau.

Kas per Vėlines dega žvakutes, o štai Dzūkijoje esančiame Margionių kaime gyvas ir dar vienas, iš senovės atkeliavęs paprotys – per Vėlines deginti mediniUs kryžius. Prie bendro laužo susirenka visi margioniškiai, ir taip prisimenami tais metais išėjusieji anapilin. Tiesa, laužas liepsnoja net aštuonias dienas, mat be kryžių deginimo, Margionių kaimo gyventojai dar ir pasimeldžia. Margioniškis Juozas taip ruošia kryžius deginimui. Mat kapinėse jau užkurtas tradicinis vėlinių laužas.

Lietuvoje nyksta senosios Vėlinių tradicijos. Tokias išvadas skelbia etninės kultūros žinovai prieš Vėlines pastebėję, kad dažnas nė nežino, nei kaip tvarkyti kapus, nei kodėl ant jų lapkričio pirmą ir antrą dienomis degame žvakutes. Ir jau juolabiau dažnas nė nenutuokia, kad per Vėlines senovėje ne tik ypatingai prisiminti išėję anapilin, bet ir puoselėtos kitos tradicijos – deginti mediniai kryžiai ar net ruošti Vėlinių patiekalai.

Daugelis prieš Vėlines skuba sutvarkyti artimųjų kapus, prisimena juos degindami žvakutes. Visa tai darome perimdami tradicijas iš tėvų ir senelių, neretai net nesusimąstydami apie tikrąją šios šventės prasmę.  Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė atskleidė kuo ši dieną mistiška ir kaip nuraminti neramias vėles. Verta laikytis tradicijų Pasak moters, nereiktų nieko keisti ir daryti kitaip: „Svarbiausia laikytis tradicijų, o ne kažką keisti.

Visi lietuviai su didžiausiu nekantrumu laukia šio savaitgalio švenčių. Šv. Velykų metu daugelis turi tam tikras šeimos tradicijas, kiti priešingai – mėgsta kiekvienais metais jas sutikti skirtingai. Kaip Šv. Velykas švenčia ir be kokio patiekalo neįsivaizduoja švenčių stalo, sutiko atskleisti ir žavioji „X faktoriaus“ nugalėtoja Iglė Bernotaitytė. „X faktoriaus“ nugalėtoja marijampolietė Iglė Bernotaitytė atskleidžia, kad jos giminė yra tikrai didelė. Tačiau Šv.

Bundančios gamtos ir saulėtų dienų pranašas – Šventos Velykos – jau ne už kalnų. Lietuvoje Velykos turi savo gilias tradicijas. O kaip Velykas švenčia kaimyninės šalys? Ar žinote, kurie kaimynai pasiekė aukščiausios verbos rekordą ir kodėl lenkai per Velykas vaikšto šlapi? Apie visa tai pasakoja patyręs keliautojas ir tarptautinių kelionių autobusu organizatoriaus „Eurolines“ vadovas Edmundas Pavlovas, bei supažindina su ukrainiečių ir lenkų Šv. Velykų tradicijomis.

Kinų Naujieji metai prasideda nuo pirmosios Mėnulio jaunaties dienos, kuri gali būti bet kurią dieną nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. pagal Grigaliaus kalendorių, ir tęsiasi 15 dienų – iki Mėnulio pilnaties. Per šį, dviejų savaičių laikotarpį yra skiriamas didelis dėmesys pasiruošimui sutinkant naujuosius metus. Pagal kinų papročius, manoma, kad išvaizda ir nusiteikimas lemia ateinančių metų gyvenimą.

Užgavėnės – neabejotinai viena linksmiausių žiemos švenčių. Vaikų mėgiamos persirengėlių eitynės, čirškiantys blynai, kavos pertraukėlė su kolegomis prie gausaus vaišių stalo ar Morę deginantys laužai miestų bei miestelių aikštėse. Visos šios tradicijos puikiai atpažįstamos kiekvienam lietuviui. Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ kviečia prisiminti iš kur atsirado smagių žiemos palydėtuvių šventimo tradicija.

Karališkoji šeima retai kada dingsta iš žurnalistų bei paparacių akiračio. Savo unikaliomis tradicijomis bei etiketo taisyklėmis išsiskiriančią šeimą vis dažniau bandoma pažinti iš kuo arčiau. Nors iš šalies ir būtų sunku pasakyti, tačiau kiekvienas karališkosios šeimos nario žingsnis yra sustyguotas. Priešingai nei „blogiukas“ ir taisykles laužantis princas Harry kartu su mylimąja Meghan Markle, vyresnysis brolis princas Williamas su žmona Kate Middleton retai kada nukrypsta nuo taisyklių.

Sausio 6 – ąją tradiciškai yra minima Trijų karalių diena. Būtent šią dieną yra užbaigiamas visas žiemos šventinis maratonas. Ką turėtume padaryti šią dieną ir kaip elgtis, pataria etnologas Libertas Klimka. Trijų karalių legenda gimė, remiantis istorija apie tris karalius, kurie aplankė ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų. Pranašystė skelbė, kad įsižiebusi ryškioji žvaigždė paskelbs apie naujojo Atpirkėjo gimimą. Tokiu būdu karaliai gavo žinią ir suskubo aplankyti Jėzaus.

Verslininkų Ingos ir Aivairo Stumbrų namai per šventes šiemet kvepėjo ypatingai. Kūčių stalu rūpinosi ne tik mama, bet ir kulinariją dievinanti dukra Estela. Mergaitei teko atsakomybė paruošti vakaro desertų stalą. „Ji labai stengėsi. Iškepė kalėdinį meduolį, obuolių pyragą, gamino pyragėlius“, – pasakojo I. Stumbrienė. Moteris neslepia, kad kalėdinis laikotarpis jo šeimai – stebuklų kupinas metas. Praėjusiais metais Laplandijoje lankęsi Stumbrų vaikai susipažino su tikru Kalėdų Seneliu.

Gruodžio pabaiga – tikras švenčių maratonas. Ir šv. Kalėdos, ir Naujųjų metų išvakarės. O kur dar dovanos ir vaišėmis nukrauti stalai... Tačiau kad ir kaip sunku būtų nepasiduoti greitam gyvenimo tempui, žmonės raginami nepamiršti rimties, tikrosios švenčių prasmės bei puoselėti senąsias tradicijas. O tiesa tokia – nors šv. Kalėdos yra krikščioniška šventė, visgi jos šaknys yra senovės tikėjime. Kartais net nesusimąstome, kiek daug tradicijų ir papročių mes esame atsinešę iš savo protėvių.

Jau nuo seno tikima, kad Kūčių vakaras yra pats magiškiausias per visus metus. Ilgai svarstėte, kas bus jūsų ateities vyras? Pabandykite šį burtą, kuris būtent tai ir atskleis. Jums reikės: popieriaus lapo ir rašiklio Kada atlikti: prieš einant miegoti Burtas: Iš popieriaus lapo iškirpkite 7 lapelius. Gerai apgalvokite, kurie sutikti vyrai jums yra svarbiausi, kuriems jaučiate simpatiją ar tam tikrus jausmus. Surašykite kiekvieno iš jų vardą ant kiekvieno lapelio.

Šv. Kūčių stalas jau nuo seniausių laikų neįsivaizduojamas be kūčiukų. Išnaudokite likusį laiką iki švenčių ir patys namuose pasigaminkite šį visų numylėtą patiekalą. Jo receptu kartu su skaitytojais dalinasi tinklaraščio „Mukatanas" autorė Simona. Kūčiukai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Tai nedideli, saldumą primenantys miltiniai mielinės tešlos kepinėliai su aguonomis.