tomas baranauskas

Litvinizmo teorija Lietuvoje paplito šalyje daugėjant baltarusių gyventojų po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų 2020 m. bei prasidėjus karui Ukrainoje. Litvinizmo grėsmė pasireiškia kaip siekis viešojoje erdvėje įžiebti konfliktą, tačiau ekspertų teigimu, radikalių litvinistų, kurie galėtų kelti realią grėsmę Lietuvai, kol kas yra per mažai.

Apie nuolat dislokuotą vokiečių karių brigadą svajojanti Lietuva stato viską: karinius miestelius, karinės technikos dirbtuves, sandėlius. Krašto apsaugos ministras žada, kad karo Ukrainoje akivaizdoje karinių statybų Lietuvoje tik daugės. Planų nekeičia ir tai, kad statybos darbai brangsta. Karinio miestelio statybos prie Vilniaus, Rokantiškėse, prasidėjo praėjusių metų viduryje.

Europos Sąjungos (ES) tarybai pirmininkaujančios Lietuvos procedūrose keliamos reikiamos vėliavos, negiedamas Europos himnas ir nėra aišku – kas save laiko sąjungos patriotais. Nors tautininkai dažnai signalizuoja, kad ES ketina tapti valstybe vietoje valstybių sąjungos, žvaigždėtos ES vėliavos patriotizmo perspektyvos – abejotinos. Dabar Taivanyje gyvenanti europietė, lietuvė ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė deklaruoja europatriotizmą. „Taip. Aš jaučiuosi ES piliete.

Prieš metus įvykusį garsių Garliavos namų šturmo įtaką Lietuvos socialinei sąmonei visuomenės reikalų žinomi svarstytojai vertina įvairiai. Žinomas Klaipėdos antropologas ir žurnalistas Linas Poška: „Deginant Janą Husą ( Čekijos XV a. protestantą, - balsas.lt), pamaldi senutė atnešė žabų laužui. Pagal legendą, tada Husas sušukęs: "O sancta simplicitas!" Aš esu tos senutės pusėje, ji be kaltės. Taip pat be kaltės, labai gerbtini ir tie, kurie stovėjo Garliavoje.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistės Birutės Žemaitytės straipsnis „Elektrinis auksas“. Naujoji valdžia apkarpė elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, todėl sąskaitos už elektrą šiemet išaugs šiek tiek mažiau. Kam nuo to geriau? Kriminalinio pasaulio niuansus nagrinėjančioje rubrikoje „Tryliktasis puslapis“ skaitykite žurnalisto Dailiaus Dargio straipsnį „Savas taisykles diktuoja ir padangių ereliai“. „Balsas.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Lietuvos Nepriklausomybės dienai skirtos iškilmės vyko Vilniuje, bet dar prieš jas, vos tik atskridęs į Vilniaus oro uostą, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) išskubėjo į Jano Sniadeckio lenkų gimnaziją Šalčininkuose. 80 proc. šio rajono gyventojų – lenkai, penktadienio numeryje rašo laikraštis „Rzeczpospolita“. Pasak Lenkijos leidinio, ši išvyka nebuvo suderinta su Lietuvos atstovais. Lietuviai apie ją buvo tik informuoti.

Lietuva minės kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių 21 sukaktį, o politologai ir intelektualai diskutuoja dėl „Sprinter“ apklausos rezultatų, esą dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę. Primename, kad tuščių lentynų, pagal paskyrimą gaunamų automobilių „Žiguli“ ir netvarkomų viešųjų tualetų sovietmečiu nebuvo, tad pateikta alternatyva – fiktyvi. „Nepriklausoma“, nes niekas nepriklauso nuo žmonių? Atsakymas, kad 70 proc.

Istorikas Tomas  Baranauskas yra įsitikinęs, kad mėginimai sumenkinti Žalgirio mūšio svarbą yra keisti ir neverti dėmesio. Portalui „Balsas.lt“ istorikas sakė, jog be šios pergalės Lietuva vargu ar būtų ilgainiui išlikusi kaip valstybė, o ir lietuvių tautos išlikimas būtų daug labiau abejotinas.