šventė

Trys karaliai skelbia, kad jau atėjo kalėdinių švenčių maratono pabaiga. Pasak etnologo Liberto Klimkos, anksčiau žmonės sakydavo, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių šventės diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Taip pat etnologas paaiškino, kodėl šią dieną lietuviai virš durų piešia kryželius. „Per Tris karalius baigiasi didžioji saulutės sugrįžimo šventė. Truko ji lygiai dvylika dienų, o šviesaus paros laiko prisidėjo 16 minučių. Kaime sakydavo dieną pailgėjus per gaidžio žingsnį.

Pasaulį užklupus Covid-19 pandemijai, pasikeitė beveik visos mūsų gyvenimo sritys. Tarp jų ir vestuvės bei jų organizavimas. Anot trijų tv3.lt kalbintų vestuvių organizatorių, šventės praėjusiais metais vyko ir ateityje vyks mažesniame artimųjų būryje. Karantino ribojimai atnešė pakeitimus ir naujus vėjus į vestuvių rinką. Nuo šiol jaunavedžiai vis dažniau renkasi jaukias šventes, kuriose daugiau emocionalių pasisakymų bei tostų.

Lietuvių audringai švenčiamas Naujųjų metų sutikimas šiemet bus kitoks. Šalį sukaustęs koronavirusas sumaišė ir atšvęsti trokštančių žmonių, ir verslininkų kortas. Sodybas, pokylių sales nuomojantys asmenys svečių šiemet griežtai nepriima. Policija perspėja, kad karantino taisyklių nesilaikantys asmenys Naujųjų metų naktį gali sulaukti skambučio į duris. Naujienų portalas tv3.lt anonimiškai susisiekė su 8-iomis sodybomis, pokylių salėmis.

Karantinas kaip ant žemės, taip ir danguje – gyventojai šiemet Naujųjų metų fejerverkų prie didžiųjų miestų eglių neišvys. O ir patys lietuviai pirkti fejerverkų ir nušviesti pandeminio dangaus nenori. Fejerverkų pardavimai šiemet sumažėjo net 80 procentų. Vilnietis Jonas vienas iš nedaugelio, kuris šiais metais nusprendė įsigyti fejerverką. Vyras sako, kad fejerverkų perka kasmet, po kelis, bet šiemet apsiribos tik vienu ir daugiau kaip 50-imt eurų už jį nemokės. „Jo, iki penkiasdešimt.

Futbolo žvaigždė Neymaras sulaukė aršios kritikos už tai, jog slapta organizavo vakarėlį ir visai nepaisė to, jog pasaulyje siaučia virusas, kuris nusineša daugybę gyvybių. Apie tai pranešė dailymail.co.uk. Užsienio žiniasklaidoje teigiama, jog vyras Brazilijoje suorganizavo vakarėlį gruodžio 25-ąją ir tęsis iki Naujųjų metų. Brazilijos žvaigždė, kaip teigiama Brazilijos pranešimuose, išsinuomojo prabangią vilą. Teigiama, kad pagrindinė diskoteka įkurta  požeminiame bunkeryje.

Didieji prekybos tinklai skelbia, kad Kūčių vakarą dirbs trumpiau, per Kalėdas nedirbs, kai kurie nedirbs ir sausio 1 d. Todėl gyventojams pataria susidaryti pirkinių sąrašus ir apsipirkti iš anksto. Žmonių srautai parduotuvėse bus reguliuojami, todėl pirkėjai raginami parduotuvėse lankytis po vieną, o ne su visa šeima. Prekybos tinklų atstovai tikino, kad šventiniu laikotarpiu parduotuvėse dirbs daugiau apsaugos darbuotojų.

Ar kada nors pabudote po vakarėlio pulsuojančia galva? Vyno ekspertas Marco Castelanelli tvirtina, kad prosecco sukelia blogiausias pagirias. Mes visi žinome jausmą, kai pabudus po smagios nakties galvoje pulsuoja, pradeda pykinti. Pagirios yra tikras džiaugsmo vagis, ir kai kurios iš jų sukelia prastesnę savijautą nei kitos.

Reginos ir Antano Jonuškų namas Užventyje tapo tikra interneto sensacija. Ir ne be reikalo – jų kieme spindi tūkstančiai šventinių lempučių, kurios pritraukė žmones iš visos Lietuvos. Regina sako, kad tokio dėmesio tikrai nesitikėjo, tačiau jai pačiai yra smagu, kad taip gali suteikti žmonėms bent lašelį džiaugsmo. Šiauliuose gyvenanti pora jau kelis metus pritraukia daugybės žmonių dėmesį. Iš giminaičių įsigiję namelį Užventyje, jie čia sukuria tikrą kalėdinę pasaką.

Visai neseniai atlikėja Rita Ora atšventė savo 30-ąjį gimtadienį bei pažeidė karantino taisykles. Moteris prisipažino, kad labai gailisi taip padarius. Užsienio žiniasklaidoje rašoma, kad šeštadienį atlikėja atšventė gimtadienį restorane ir nepaisė to, jog dabar sparčiai plinta koronavirusas, todėl visi restoranai yra uždaryti ir teigia maistą tik išsinešti.

Viena pora savo vestuvių dieną atsimins visą gyvenimą, bet ne dėl tos priežasties, kurios norėtų. Šventėje dalyvavo 55 svečiai ir pusė iš jų užsikrėtė koronavirusu. Šios vestuvės vyko JAV, viename mažame Meino valstijos mieste. Vienas vestuvių dalyvis, kitą dieną po šventės pajuto Covid-19 simptomus. Galiausiai virusas buvo diagnozuotas 27 iš 55 vestuvių dalyvių. Dar 3 atvejai buvo rasti darbuotojų tarpe. Meinas tokiems renginiams turėjo 50 asmenų limitą.

Niujorke – tradicinis , beveik šimtmetį gyvuojantis Padėkos dienos paradas. Tiesa, šiemet jo dalyviai žmones džiugino tik iš anapus ekrano. Įspūdingas renginys lankytojams atvertas nebuvo. Niujorke jau kone šimtmetį vykstantis, tradicinis Padėkos dienos paradas šiemet visai kitoks. Didelės minios žmonių pasidžiaugti švente čia nesuplūdo. Šįkart trijų valandų paradą jiems teko žiūrėti per televiziją.

Rudeniui einant į pabaigą daugeliui prasideda Naujųjų metų galvos skausmas – kur reikės paminėti naujų metų pradžią? Jau pradedama ieškoti sodybų, norint švęsti su draugais ar didesne grupe, planuojamos išvykos ir užsakinėjamos nakvynės vietos.  Nors ieškant sodybos Naujųjų šventimui dar galima rasti, ką išsinuomoti, tačiau po truputį pasirinkimo spektras siaurėja.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus švenčia 94-ąjį gimtadienį. Ir nors sveikinimai bei gėlės į Prezidentūrą plaukia jau nuo ankstaus ryto, pats prezidentas dėl koronaviruso grėsmės dirba ir sveikinimus priima tik nuotoliniu būdu, o švęsti gimtadienį antradienį pasiryžęs tik dviese su žmona Alma.

Biržų krašte šiurpą kelianti vieta. Artėjant visų mirusiųjų dienai biržiečiai sukūrė išskirtinį vaiduoklių ir šmėklų parką. O atšvęsti heloviną siūlo išskirtiniame zombių kapinyne po atviru dangumi. „Sveiki užsukę į kapinyną.“ Tokiu užrašu pakeleivius vilioja biržiečiai Kirkiluose, netoli apžvalgos bokšto. Čia visų išdrįsusių sustoti smalsuolių visą savaitę laukia šiurpinanti pramoga – šmėklų ir vaiduoklių parkas, kurį visą mėnesį kūrė Indra ir Karolina.

Nėra įsimintinesnio Helovino simbolio, nei šviečiantis išpjaustytas moliūgas. Moliūgo rinkimasis ir sprendimas, kaip jį puošti bei pjaustyti yra vienas smagiausių šios šventės užsiėmimų. Galbūt jūsų moliūgas šiemet bus paprastas, su trikampiais išpjautomis akimis, nosimi ir dantyta burna, o gal jį sugalvosite meniškesnį (gal kam blizgučių?) – kad ir ką benuspręstumėte, Helovino moliūgas yra pagrindinis šios šventės akcentas, rašoma goodhousekeeping.com.

Boso dieną populiaru švęsti Amerikoje. Šią šventę pasiūlė Patricija Bays Haroski iš Ilinojaus valstijos. Spalio 16-ąją ji pasirinko todėl, kad ši diena – jos tėčio gimtadienis, o ji tuo metu dirbo tėčio įmonėje sekretore. Šventę ji įregistravo 1958 metais JAV Prekybos rūmuose. Šią dieną pasveikinkite savo viršininkus, suorganizuokite jiems netikėtą staigmeną.

Švėkšnoje kasmet organizuojama moliūgų šventė jau yra patapusi tikru rudens atributu. Čia tradiciškai Švėkšnos dvaro parką nušviečia tūkstančiai moliūgų žibintų. Tačiau Covid-19 sukausčius visą pasaulį, keičiama ir moliūgų šventės tvarka Švėkšnoje. „Atsižvelgdami į Covid-19 ligos epidemiologinę situaciją Lietuvoje, privalome reaguoti į LR Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas rekomendacijas.

Gražiausi gėlių žiedai ir nuoširdžiausi sveikinimo žodžiai šiandien skrieja vienos prasmingiausių profesijų atstovams – mokytojams. Daugiau nei 40 metų lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Rima Razmienė šios dienos pernelyg nesureikšmina, tačiau visuomet džiaugiasi mokinių, tarp kurių – ir buvęs jos auklėtinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, dėmesiu.

Lietuvos dainų šventę siūloma rengti ne 2022, o 2024 metais. Kartu būtų paminėtas ir dainų švenčių tradicijos šimtmetis, sako organizatoriai. Vasarą atšaukta Lietuvos moksleivių dainų šventė turėtų įvykti dar kitąmet. Dar vasaros pradžioje buvo paskelbta liūdna žinia dainų švenčių fanams. Šią vasarą turėjusi vykti moksleivių dainų šventė „Tau“ buvo atšaukta.

„Mums ši šventė buvo labai svarbi“, – po dukrelės Milos krikštynų apeigų Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčioje sakė šokėjas Saulius Skambinas ir jo mylimoji Živilė Barzdaitytė. Mergytės krikštatėviais tapo artimiausi porai žmonės  – Sauliaus brolis Andrius ir Živilės sesuo Aistė. Milai parinktas žinių ir filosofijos globėjos Šv. Kotrynos krikšto vardas. „Krikštynos dabar yra tarsi dviejų tradicijų – senųjų ir naujųjų junginys.

Krikštynos – graži šeimos šventė, tačiau neretai į ją pakviestiems svečiams gali tekti ir rimtai pasukti galvą, bandant išsiaiškint, ką ir už kokias sumas šia proga dovanoti. Vienas populiariausių ir, tikriausiai, paprasčiausių variantų – dovanų vokeliai. Krikštynų organizatoriai sako, kad bendro tokių dovanų etiketo nėra, bet atskleidžia sumas, kurias įdėję į vokelį tikrai neprašausite.

Radviliškio rajone Burbiškio dvare neįtikėtina ilgaamžių porų šventė – susirinko keliasdešimt auksines vestuves švenčiančių sutuoktinių, o viena senjorų pora paminėjo ir laimingai nugyventas bei sutiktas deimantines vestuves. Kokia ilgos ir laimingos santuokos paslaptis? Janina ir Kazys Šarauskai lydimi vyro brolio su žmona juokiasi vestuves šventę ilgai ir linksmai net 3 dienas. Nuo to karto prabėgo jau 50 metų, o jie iki šiol santuokoje tvirta pora.

Nors per pandemiją 2020 metai, kaip daug kas juokauja, buvo „atšaukti“, juos praskaidrinančių švenčių atšaukti tikrai nebūtina. Tačiau visgi norint ypatingai paminėti svarbias šeimai progas, vaikų gimtadienius ar vestuves, dažnai tenka išleisti nemažai pinigų, o kartais ir viršyti nusimatytus biudžetus. Tad šiandien tampa kaip niekad svarbu išmokti protingai valdyti savo išlaidas, bet tuo pačiu nepamiršti, o tuo labiau neatšaukinėti svarbių šeimai ar draugams progų.

Jau visai netrukus aktorių Marių Jampolskį gerbėjai išvys jau 13-ajame serialo „Moterys meluoja geriau“ sezone. O kol daugelis, grįžęs po darbų, stebės serialą, pats aktorius savo laiką ketina skirti naujam hobiui. Būtent dėl jo jis džiaugiasi net ir atėjusiu rudeniu, nors šis bus kitoks, nei jis planavo anksčiau. Tiesa, jau 7 metus iš eilės ne ką mažiau Mariui ir jo šeimai ypatinga ir paskutinė vasaros diena, mat būtent jos metu jie švenčia ypatingą datą.

Rugsėjo 1-ąją, kai Lietuvoje minima mokslo ir žinių šventė, draudžiama įsigyti alkoholio.  Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu, Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną, išskyrus viešojo maitinimo įmones. Tai reiškia, kad parduotuvėse alkoholio rugsėjo 1-ąją įsigyti negalima. Tačiau kavinėse, restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose alkoholio parduoti įstatymas nedraudžia.

Rugsėjo 1–osios šventė neįsivaizduojama be gėlių. Jų, anot prekybininkų, moksleiviai ir jų tėvai skuba įsigyti iš anksto, kad šventinę dieną būtų mažiau rūpesčių. O populiariausios gėlės titulą pelno kardelis. Pastarojo kaina didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse ir turguje skiriasi 4 kartus. Prieš Rugsėjo 1-ąją tv3.lt žurnalistai apsilankė Konarskio turguje ir palygino turgaus kainas su prekybos tinklų siūlomomis kainomis.

Rugsėjo 1-ąją, kai Lietuvoje minima mokslo ir žinių šventė, draudžiama įsigyti alkoholio. Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu, Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną, išskyrus viešojo maitinimo įmones. Tai reiškia, kad parduotuvėse alkoholio rugsėjo 1-ąją įsigyti negalima. Tačiau kavinėse, restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose alkoholio parduoti įstatymas nedraudžia.

Mokslo ir žinių diena – neretai svarbi šventė vaikams ir jų tėveliams. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, norintiems dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje, kad jie gali pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų. Visgi pabrėžiama, kad ši garantija taikoma ne visiems. Artėjant Rugsėjo 1-ajai, VDI primena – Darbo kodekse nurodyta, kad tėveliai, auginantys vieną ir daugiau vaikų gali pasinaudoti garantija darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje.

Lietuvoje švenčiama Žolinė. Gyventojai nuo ankstaus ryto sugužėjo į bažnyčias ir iš ten išėjo jau su pašventintomis žolelėmis.  „Čia yra „flioksas,“ čia yra „čižma“, čia „rudbėkė“. O čia mėta“, – vardija viena žolelėmis prekiaujanti moteris. Vilnietė Bronė Žolinių rytą prie bažnyčios už dyka dalija skintus pievų augalus, gėles, kad kiekvienas mišių dalyvis bažnyčioje pasirodytų su progine puokšte rankose.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – Žolinė, arba kitaip Šv. Mergelės Marijos ėmimas į dangų. Kunigas Ričardas Doveika naujienų portalui tv3.lt sako, kad Žolinės šventė yra labai svarbi kiekvienam tikinčiajam, nes ji simbolizuoja viltį, žmogiškumą ir gyvenimą.

Gražiausios asmeninės šventės dažniausiai neįsivaizduojamos be širdį virpinančių ar gerą nuotaiką užtikrinančių dainų. Jas jau kelerius metus vestuvių ir krikštynų progomis kitiems dovanoja 22-ejų vilkaviškietė Gabija Kardauskaitė. Merginos tembrą ne vienas lygina su angelo balsu, o norintys jį išgirsti savo šventėje jos pasirodymą skuba užsakyti net metams į priekį.

Vestuvių organizatoriai trina rankomis: vasarą darbų tiek, kad vos spėja suktis. Tačiau neretai šventės organizavimą apsunkina „nuotakos siaubūnės“, kurių norai stebina ir visko mačiusius. Vestuvių planuotojos Živilės teigimu, šiais laikais vestuvių planuotojams pavyksta įgyvendinti beveik visus norus. „Jeigu jaunieji norėtų, tai vasarą pastatytume ir ledo čiuožyklą, kad galėtų pačiuožinėti ar stebėti spektaklį ant ledo“, – šypsosi Živilė.

Kuriozas Jurbarko rajone: patrankos šūvis, nuaidėjęs Valstybės dieną Raudonės pilies kieme, sulaukė policijos ir ginklų ekspertų dėmesio, pradėtas tyrimas ir gresia net kalėjimas. Dabar miestelio seniūnas priverstas įrodinėti, kad vietinių meistrų gaminta patranka nėra ginklas, o tik pilies puošmena. Šūvis, driokstelėjęs Raudonės pilies kieme dar liepos šeštąją, minint Valstybės dieną, sulaukė gausybės pasigėrėjimo šūksnių ir plojimų.

Vasara – vestuvių metas, tačiau šiemet šis sezonas buvo gerokai pakoreguotas visiems baimę kėlusio koronaviruso. Nemaža dalis būsimų jaunavedžių vestuves nukėlė į kitus metus. Visgi vestuvių planuotoja tikina, kad verslui didelės įtakos tai nepadarė. Jau įpusėjus karantinui socialiniuose tinkluose buvo galima aptikti ne vieną sunerimusių būsimų nuotakų diskusiją apie tai, ar vasarą planuojamos vestuvės bus nukeliamos, ar ne.

Klaipėdoje antroji Jūros šventės diena. Skirtingai nei vakar, šiandien nelyja, šviečia saulė, tad žmonių kur kas daugiau. Nors renginio organizatoriai džiaugiasi, kad šventės dalyviai sąmonIngi ir nesibūriuoja, vis dėlto to išvengti nepavyksta. O štai policininkai patenkinti, kad šiais metais švęsti gali ir jie – pareigūnai neužfiksavo jokių muštynių ar bėdas keliančių girtuoklių. Pasak policijos atstovės, džiaugtis pareigūnams priežasčių yra ne viena.

Klaipėdoje prasideda 61-oji Jūros šventė. Šventę šįkart kiek drumsčia lietus, kur kas mažiau žmonių nei pernai ir koronaviruso grėsmė. Visuomenės sveikatos specialistai siūlė iš viso šiemet šventės neorganizuoti, tačiau renginys vyksta. Šventės svečiai sako užsikrėsti nebijantys, o štai prekybininkams kaukes dėvėti privalu. Prasideda 61-oji Jūros šventė. Tiesa, šiemet dėl koronaviruso grėsmės šventė kitokia nei įprasta.

Ketvirtadienį ministras pirmininkas šventė jubiliejinį gimtadienį – Sauliui Skverneliui sukako penkiasdešimt. Gimimo dieną kartu su šeima Vyriausybės vadovas pasitiko Palangoje, jį pasveikino ir kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus. Premjero kasmetės vasaros atostogos prasidėjo liepos 20 d. ir truks iki rugpjūčio 7 d. Nuo liepos 20 d. iki liepos 26 d. premjerą pavaduoja finansų ministras Vilius Šapoka.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) penktadienį paskelbė naujausius duomenis apie koronavirusu užsikrėtusiųjų žmonių maršrutus. Paaiškėjo, kad asmenys, kuriems vėliau buvo nustatyta infekcija lankėsi įvairiose viešose vietose: važiavo traukiniais, lankėsi baruose, diplomų įteikimo šventėje. Praktiškai visi atvejai fiksuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. Asmenys, kurie įtaria turėję kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis raginami kreiptis į NVSC specialistus.

Šį ketvirtadienio vakarą kviestiniai svečiai rinkosi į Rasos Barauskaitės organizuojamą vakarėlį. Išskirtinės šventės tema – „Eurovizija“. Šiame renginyje buvo galima sutikti ne vieną žinomą žmogų, tačiau daugiausiai fotografų blyksčių sulaukė atlikėjas Petras Daunys bei šventės organizatorė. Jiedu meiliai pozavo priešais objektyvą bei nuo jų veidų nedingo šypsenos.

Vietoj įprastų vestuvių – penkias dienas trunkantis festivalis. Vietoj baltos nėriniais puoštos suknelės ir juodo smokingo – lininiai drabužiai. Vietoj nuo įmantriausių patiekalų lūžtančių stalų – jaukus kampelis su augalinės kilmės maistu. Tokia buvo vilniečių Gintarės ir Mantauto Klimų vestuvių šventė – tvarus Klimukų vestuvių festivalis, vainikavęs aštuonerius draugystės metus ir atspindėjęs jų gyvenimo būdą.

Birželio 25-ąją ypatingą dieną mini garsi TV laidų vedėja, savo šypsena ir juoku užauginusi ne vieną vaiką. „Tele Bim-Bam“ vedėja Neringa Čereškevičienė šiandien švenčia 54-iąjį gimtadienį. Daugelis turbūt prisimena ir šiandien dar gali sudainuoti Neringos dainuotas dainas. Būtent su ja užaugo didelė dalis vaikų, kurie jau šiandien patys yra sukūrę savo šeimas. Moteris prisipažino, kad šiemet gimtadienį minės visai kitaip. „Gimtadienis tokia šventė, kurią dar norisi švęsti.

Dėl su koronaviruso pandemija susijusių ribojimų šiemet dalis tradicinių Joninių švenčių atidėtos kitiems metams, o kitos rengiamos laikantis saugumo rekomendacijų. Kaip pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, daugelio saugomų teritorijų direkcijos kasmet rengdavo tradicines vasaros saulėgrįžos šventes. Tačiau šiais metais daug kur jos atidėtos kitiems metams.

Birželio 24-ąją minime Joninių dieną, dar kitaip vadinamą Rasų švente. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius papročius ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Moteris patikina, kad jeigu vakar naktį nespėjote atlikti visų senovinių papročių, juos atlikti galite bet kurį vakarą iki pat birželio 29-osios. Na, o šiandien reikėtų nepamiršti dar kartą susikurti laužo ir pajusti bendrą ryšį su visa savo šeima.

Šį vakarą pasitinkame pačią magiškiausią metų naktį – Joninių naktį, kai net patys mažiausi gamtos reiškiniai ima ir įgauna stebuklingą pavidalą. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius ritualus ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Kasmet birželio 22–24 dienomis Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Ši trumpiausia naktis nuo seno yra sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga.

Koronaviruso pandemija šiemet sutrukdė druidams, pagonims ir pramogautojams atšvęsti vasaros saulėgrįžą Stounhendže.   Paprastai ilgiausią Šiaurės pusrutulio metų dieną prie šio neolito paminklo Anglijos pietvakariuose susirenka tūkstančiai žmonių, tačiau šiuo metu dėl COVID-19 infekcijos plitimo pavojaus masiniai renginiai Didžiojoje Britanijoje yra draudžiami.

Dainininkas Deividas Norvilas-Deivis šiandien švenčia 39-ąjį savo gimtadienį, ir nors didelių planų šiai dienai neruošė, dar prieš šventę kalbintas vyras juokėsi, kad tų, kurie atvyks pasveikinti, namo tikrai neišprašys.  Pasirodo, kad karantiną iškęsti atlikėjui tapo nemenku iššūkiu, o atidėti darbai, tikėtina, negrįš ir šią vasarą. 39-ąjį gimtadienį švenčiantis Deivis teigė, kad didelės puotos kelti – nepaisant to, kad karantinas jau beveik baigėsi – vis dėlto neketina.

Nors visą pavasarį gėlių verslą kaustęs karantinas augintojams kėlė nemenką rūpestį ir baimę prarasti viską, prasidėjusi kalendorinė vasara pagaliau pripildė turgus būrius gėlių ir kitokių augalų išsiilgusių pirkėjų. Įdomiausia, kad pasipuošti vienu ar kitu žydinčiu vazonu šiemet sukrutę tėčiai ypatingos dienos proga negailėjo išleisti sau ne vieną dešimtinę eurų. Į gėlėmis nuklotus prekystalius išties šiomis dienomis dairosi daugiau vyrų.

Birželio 1-oji – ne tik vaikų gynimo diena. Tai ir antroji diena, kadaise buvusios didelės, trijų dienų šventės – Sekminių. Tarpukario Lietuvoje šiai šventei buvo įteisintos dvi nedarbo dienos. Kas tai per šventė ir kodėl ji laikyta netgi stebuklinga? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka.

Tiek krikščionys, tiek pagonys švenčia septintą savaitę po Velykų. Ši šventė dabar geriau žinoma Sekmìnių vardu.  Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė, o pagonys jos metu didesnį dėmesį skiria augmenijai, naminiams gyvuliams. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, bet kokią svarbą ji turi lietuviams, naujienų portalo tv3.lt studijoje pasakoja etnologas Libertas Klimka.