REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pandemija keitė krikštynų madą: šventės persikėlė į namus, į pobūvį kviečiama mažiau svečių. Nepaisant to, lietuviai linkę krikštynoms išleisti gana apvalią sumą – kainos prasideda nuo poros tūkstančių. Specialistės patarė, kaip tinkamai pasirengti krikštynoms, o dvasininkas atskleidė, pagal kokius kriterijus pasirinkti krikštatėvius.

Pandemija keitė krikštynų madą: šventės persikėlė į namus, į pobūvį kviečiama mažiau svečių. Nepaisant to, lietuviai linkę krikštynoms išleisti gana apvalią sumą – kainos prasideda nuo poros tūkstančių. Specialistės patarė, kaip tinkamai pasirengti krikštynoms, o dvasininkas atskleidė, pagal kokius kriterijus pasirinkti krikštatėvius.

REKLAMA

Pasirodo, lietuviai vis dažniau krikštija vyresnio amžiaus vaikučius. Kartais net ne po vieną, o po dvi ar tris atžalas vienu sykiu. Be to, neretai 1 metų gimtadienį sujungia su krikštynomis – tai padeda sutaupyti, pasakojo švenčių organizatorė. O kunigas pasidalino, kiek pridera paaukoti bažnyčiai už krikšto sakramento suteikimą.

Krikštija artimųjų rate, kad apsisaugotų nuo Covid-19

Vilniaus Visų Šventųjų parapijos klebonas kunigas Gintaras Černius papasakojo, kaip šiuo metu atrodo dažnos krikštynos Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, dėl pandemijos krikšto apeigos rengiamos rečiau nei įprastai. „Tėvai vis tiek nori rengti [didesnę – aut. past.] šventę ir todėl ją atideda. Jaučiasi, kad yra sumažėjimas krikštynų.“

REKLAMA

Kunigas sakė, kad į krikšto ceremoniją susiburia ir mažiau dalyvių. Šeimos sąmoningai saugosi nuo Covid-19.

„Dažnai renkasi krikštatėviai, tėvai ir patys artimiausi: vaikučio broliai, seserys, seneliai. Kartais būna ir daugiau žmonių. Bet matosi, kad yra tokių atsakingų žmonių – jie šventę darosi kuklesnę“, – paaiškino G. Černius.

Paprastai tėvai linkę vaikus krikštyti savaitgaliais, nebent grįžta iš svetur.

„Pats pagrindas yra šeštadienis, kartais – sekmadienis. Jeigu lietuviai atvyksta iš užsienio, paprastai tada būna šiokiadienį. Pavyzdžiui, jeigu iš Airijos, Didžiosios Britanijos, tai visad būna trečiadienis, ketvirtadienis. Jiems turbūt taip patogiau, jie turi laisvo laiko“, – dalinosi dvasininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Bažnyčioje visų krikšto apeigų metu reikia dėvėti kaukes, laikytis bendrų Covid-19 saugumo reikalavimų.

Laiką verta rezervuoti iš anksto

Dvasininkas atskleidė, ką svarbiausia žinoti šeimai, besiruošiančiai atžalos krikštui.

Paklaustas apie išankstinę krikštynų laiko rezervaciją, dvasininkas patvirtino: „Registruotis, žinoma, reikia. Vien dėl to, jei nori turėti savo laiką. Kai kurie žmonės daro vaikučio krikštą būtent per gimtadienį, tai jie nori rezervuoti tą datą, pavyzdžiui, prieš metus.“

G. Černiaus teigimu, šeima turėtų suskubti ir krikštynų laiką bažnyčioje planuoti kuo anksčiau.

Tačiau krikštynų laiko klausimas nėra esminis. Pasak kunigo, pasiruošimo krikštui pamatas – tėvų pasiryžimas vaiką ugdyti katalikiškai, pagal krikščionybės standartus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„O krikštatėviai turi padėti tėvams – taip pat įsipareigoti, būti atsakingi už vaiko krikščionišką auklėjimą“, – pridūrė jis.

Klebonas minėjo, kad prieš specialių mokymų tėvams, kaip tinkamai pasiruošti krikštui, dažniausiai nebūna. „Paprastai yra pokalbis su tėvais“, – sakė jis.

Patarė skrupulingai rinktis krikšto tėvus

Kunigas G. Černius pabrėžė, kad svarbiausia šeimai yra kruopščiai pasirinkti tinkamus krikšto tėvus savo vaikui. Jo nurodymu, krikštatėviai turi būti kaip dvasios tėvai – rodyti teisingą tikėjimo kryptį.

„Pats pagrindinis patarimas būtų, kad atidžiai rinktųsi krikštatėvius. Kad krikštatėviai būtų tie, kurie iš tikrųjų vaikui rodys gražų tikėjimo pavyzdį, kad bendrautų su vaikučiu ateityje, dalyvautų jo svarbiausiose gyvenimo šventėse, kad melstųsi už vaiką“, – akcentavo jis.

REKLAMA

Klebonas minėjo, kad neretai šeima neatkreipia dėmesio, ar potencialūs krikštatėviai yra pamaldūs krikščionys ir ar skatins vaiką eiti tinkamu tikėjimo keliu.

„Krikšto tėvo ir mamos pareiga yra ne tik būti su vaiku, bendrauti. Daug kas tai užmiršta – ima savo geriausius draugus arba giminaičius, bet kartais tie žmonės nelabai turi ką bendra su tikėjimu“, – svarstė G. Černius.

Paklaustas, ar krikštatėvių vardą geriau skirti porai, ar žmonėms iš skirtingo rato, kunigas atsakė – tam jokių taisyklių nėra.

„Sakyčiau, šiais laikais rečiau yra, kai [krikštatėviai – aut. past.] būna pora. Žmonės, matyt, renkasi iš tėčio pusės ir iš mamos pusės žmogų, kuris jiems yra labiau prie širdies“, – mintimis dalijosi jis.

REKLAMA

Atskleidė, kiek pinigų dėti į voką

Portalas tv3.lt domėjosi, kiek paprastai dera paaukoti bažnyčiai krikštynų metu. Klebonas minėjo, kad nėra nustatytų normų – kiekvienas skiria lėšų pagal savo galimybes ir norą.

„Čia yra aukotojo valia, kiek žmogus aukoja. Bent jau pas mus nėra pasakyta, kiek“, – sakė jis. Vis dėlto G. Černius sutiko patikslinti, kokią sumą įprastai skiria šeima, krikštijanti atžalą.

„Labai įvairiai gali būti – ir 20, ir 30 eurų. Paprastai kartais būna 50 eurų. <...> Kai kurie, kas nori paremti bažnyčią, duoda ir daugiau. Būna, kad kas ir nieko neduoda. Ir taip pasitaiko – iš laimės išeina ir užmiršta. Ką padarysi“, – su šypsena minėjo kunigas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar pinigus dera paduoti tiesiai dvasininkui į rankas, ar pasinaudoti aukų dėžute, G. Černius atsakė: „Paprastai yra tokia tradicija, kad duoda tiesiogiai [kunigui – aut. past.].“ Įprastai auka paduodama vokelyje.

Į krikštynas kviečia mažiau svečių, bet kaina dėl to nekrenta

Švenčių organizatorė, įmonės „Artišokas“ įkūrėja Elena Survilienė paantrino klebonui, kad švenčių mastas iš tikrųjų susitraukė. Pasak jos, tokių gausių krikštynų, kaip anksčiau su 50–60 dalyvių, dabar pasitaiko retai.

„Šiais metais mažesnės šventės dominuoja, <...> su mažesniu svečių skaičiumi. <...> Bet tai nereiškia, kad mažiau išleidžia toms šventėms. Esmė – vis tiek išleidžia dekorui, pramogoms. Tik tiek, kad mažesnis žmonių skaičius“, – svarstė ji.

REKLAMA

Švenčių organizatorė nurodė, kad dabar krikštynų proga paprastai susiburia nuo 30 iki 40 svečių, įskaitant ir vaikus.

Tačiau specialistė sakė, kad pernai įsisiautėjusi pandemija ne itin sudrumstė krikštynų planus – pasitaikydavo gausių pobūvių. „Praeitais metais apskritai labai greitai viskas atsigavo ir žmonės taip pat šventė, kaip ir prieš tai“, – palygino E. Survilienė.

Užtat Covid-19 įtaka krikštynų eigai šiemet išryškėjo labiau, minėjo ji.

„Šiais metais matosi, kad yra sumažėjusios apimtys tiesiog švenčių. Pačių švenčių nesumažėjo, jos vyksta ir visokių yra: tikrai tokių su gausiu dekoru, su daug pramogų ir panašiai“, – teigė „Artišokas“ įmonės savininkė.

REKLAMA

Dėl koronaviruso keitėsi ir krikštynų šventės vieta. Šeimos dažniau pradėjo rinktis asmeninę erdvę, krikštynas minėjo ir gryname ore.

„Pradėjo švęsti daug namuose – visi praktiškai taip švenčia. <...> Anksčiau visada kažkur eidavo. Net ir norėdavo ne namuose švęsti, kad mažiau problemų būtų, nereikėtų tvarkytis ir t. t. Tai dabar labai ryški tendencija švęsti nuosavame name, kieme, terasoje. Pasistato paviljoną, jeigu reikia ir švenčia savo erdvėje. Mažiau restoranų“, – dalijosi E. Survilienė.

Paklausta, kiek lėšų tėvai paprastai skiria krikštynų organizavimui, E. Survilienė minėjo, kad šventės kaina itin svyruoja. Viskas priklauso nuo kiekvienos šeimos poreikių ir krikštynų vizijos, sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Labai skirtingas krikštynų lygis. <...> Vieni išleidžia 2 tūkst. o kiti išleidžia 20 tūkst. Skirtumas yra milžiniškas, tai net tokio vidurkio išvesti nesigauna, nes labai skirtingas lygis švenčių“, – minėjo švenčių organizatorė.

Krikštija kiek vyresnius vaikus

E. Tamkevičienė nurodė, kad šeimos linkusios krikštyti jau kiek paūgėjusius vaikus, o ne kūdikius. Vyrauja požiūris, kad kiek vyresniam vaikui krikštynos sukels daugiau įspūdžių nei jaunėliui.

„Tokių lėliukų, kuriuos ant rankų nešioja, beveik išvis nebėra krikštynų – labai retas atvejis. Anksčiau būdavo, kad pagimdo ir iškart krikštija. O dabar laukia, kol vaikas paaugs, kol jam bus įdomi šita šventė, kol dalyvaus pramogose visokiose. Kad vaikui irgi būtų šventė, o ne šiaip jis vežimėlyje gulėtų“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA

Tad paprastai krikštija vaikus, sulaukusius apie 3–4 metų. Be to, per krikštynas nori pasilinksminti ir patys vaiko gimdytojai.

„Tėvai nori, kad krikštynos būtų ir jiems šventė: kad jie galėtų pramogauti, pasilinksminti, pašokti. Ir kad vaikas <...> suprastų tą šventę. Mažas lėliukas nieko nesupranta, guli savo vežimėlyje ir viskas. Nei jis tą šventę prisimins kada nors gyvenime, nei ji dabar jam kelia emocijų. Kad to išvengtų, tėvai laukia, kol vaikas užauga ir jau supranta, kas vyksta“, – atsiliepė E. Survilienė.

Ji papasakojo ir apie naujai plintančią krikštynų madą – dažna šeima vienerių metų mažylio gimtadienį sujungia kartu su krikštynomis.

REKLAMA

„Pasidaro vieną šventę, kad nedarytų dviejų. Vienerių metų gimtadienis yra šventė, skirta labiau suaugusiems negu vaikui. Tai ir ekonomiškas, ir šiaip smagus variantas, kai nori mažesnį vaiką krikštyti. Laukia metukų ir tada krikštija per jo metų gimtadienį. <...> Toks variantas populiarus“, – apibendrino ji.

Išvardijo, ką būtina įsigyti krikštynoms

Elektroninės krikšto prekių parduotuvės Viskaskrikstui.lt direktorė Elmyra Tamkevičienė atkreipė dėmesį, kad dabar populiaru krikštyti ne po vieną, o po kelis vaikus.

„Pastebėjau šiais metais, kad krikštija daugiau vaikų vienu metu. Vieni žmonės užsako ne po 1 žvakę, 1 skraistę ir žvakės papuošimą, bet po 2, po 3. Taip įdomiai“, – dalijosi verslininkė.

REKLAMA
REKLAMA

E. Tamkevičienė pridūrė: „Kas liečia ištaigingumą ir prabangą, labai pasijuto toks sumažėjimas. Ta prasme viskas kažkaip kuklėja. <....> Švenčių dekoracijų perka mažiau, daugiausiai pagrindinius dalykus.“

Taip pat krikšto prekių parduotuvės direktorė užčiuopė ir kitą naują tendenciją: „Pastebėjau, kad žmonės renkasi daugiau etnografinę tematiką. Sakykime, žvakes iš natūralaus vaško, skraistes su gintariukais. Viskas arčiau senųjų lietuviškų papročių.“

Ji nurodė populiariausią pirkinį krikštynoms – tai simboliniai maišeliai. „Jų yra 5: rožės žiedelis kvapniam gyvenimui, pinigėlis turtingam gyvenimui, muilas švariam gyvenimui, kruopos sočiam gyvenimui ir cukrus saldžiam gyvenimui. <...> Tai yra pirmas atributas krikštynų metu“, – teigė pašnekovė.

Be to, krikšto šventei paminėti perka diplomus, palinkėjimų korteles su įvairiais pažadais, prašymais, įsakymais. „Kaip visada, pagrindinė prekė krikštynų yra skraistė, žvakė, žvakės papuošimas“, – akcentavo E. Tamkevičienė.

Paklausta, ar dažnai kaip dovaną krikštynoms perka sidabro papuošalus, E. Tamkevičienė  purtė galvą: „Perka palyginti nedažnai.“ Ji nurodė, kad dabar ne itin madinga dovanoti šaukštelius, pagamintus iš sidabro.

„Daugiausiai renkasi sidabrines grandinėles ir pakabučius. Šaukšteliai gal ne tiek populiarūs iš esmės yra. Čia gal nuo seno tokios tradicijos buvo, matyt, vaikams šaukštelius dovanoti, dabar jos slopsta truputėlį“, – apibendrino ji.

REKLAMA

Nešykštėjo patarimų krikštynas planuojantiems tėvams

Krikšto prekių parduotuvės savininkė negailėjo patarimų, kaip sklandžiai pasiruošti krikštynoms, t. y. apsirūpinti viskuo, ko reikia šventei.

„Patariu rinktis dekorą pagal pačią vietą. Jeigu yra kaimo sodyba, tai eiti su skraistėmis ir pirkti natūralaus vaško žvakę, kadangi aplinka bus daugiau etnografinė. Jeigu restorane nusimato prabangi ir puošni vakarienė, galima atitinkamai derinti puošnesnes skraistes, pavyzdžiui, pagamintas iš šilko arba su plačiais nėrinukais“, – pasakojo E. Tamkevičienė.

Ne mažiau svarbu, kad ir tėvai, ir būsimi krikšto tėvai iš anksto apsitartų ir nuspręstų, ką perka kiekviena pusė. Pašnekovė iš savo patirties pridūrė: „Būna grąžinimų dažnai. Pavyzdžiui, nuperka skraistę, žvakę, žvakės papuošimą, o paskui sako, kad jau tėveliai nusipirko. Prieš krikštynų šventę turėtų aptarti, kas ką perka, kas už ką atsakingas.“

Šitaip būtų galima išvengti nesusipratimų rengiant krikštynas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų