studijos

Per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali nelikti iki pusės dabartinių valstybinių universitetų. Jų tinklą pertvarkyti verčia tirpstantis studentų skaičius. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 46 aukštosios mokyklos – 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai. Lietuvoje – 14, Danijoje – tik 8 Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje milijonui gyventojų tenka kur kas daugiau aukštųjų mokyklų.

VDU Socialinės ir politinės teorijos katedra organizuoja „Radical Philosophy“ seminarų ciklą, kurio pirmasis susitikimas įvyks rugsėjo 15 d., 18 val., Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203). Susitikime paskaitas skaitys dėstytojai Brynnaras Swensonas (Butlerio universitetas, JAV) ir Andrew Knightonas (Kalifornijos valstijos universitetas, JAV). Brynnaras Swensonas iš Butlerio universiteto skaitys paskaitą tema „The Human Network®: Social Media and the Limit of Politics...

Pirmieji studijų metai – nėra lengvi, bet juk kiekvienas įvaikta sišbandyma sdžiugina. Štai ką pirmakursiams studentams pataria „ISM Executive School“ konsultantė-ekspertė Rima Valantiejienė.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, norintys dalyvauti mainų programose, galės vykti ir į Kanadą – ISM sudarė partnerystės sutartį su Kvebeko universiteto Vadybos mokykla. Ši mokykla, įsikūrusi antrame pagal dydį Kanados mieste Monrealyje, yra viena iš 6 geriausių verslo mokyklų Kanadoje. Kvebeko universitetas tampa antruoju universitetu Šiaurės Amerikos žemyne, kur gali vykti ISM studentai.

Rugsėjo pirmąją į Šiau­lių mo­kyk­las atė­jo 1030 pir­mo­kų, ta­čiau net 500 dau­giau moks­lei­vių – 1520 – pa­va­sa­rį pa­liks mo­kyk­las. Suo­lų tuš­tė­ji­mo me­tas aki­vaiz­dus – Šiau­liuo­se moks­lei­vių ma­žė­ja, tad ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus, kaip orga­ni­zuo­ti mo­ky­mą ir ug­dy­mą, ko­kius pe­da­go­gus at­leis­ti, ko­kias mo­kyk­las už­da­ry­ti, po­li­ti­kai ir švie­ti­mo dar­buo­to­jai anks­čiau ar vė­liau pri­va­lės priim­ti.

Valstybinis studijų fondas (toliau – VSF) iki šių metų rugsėjo 15 d. vykdo valstybės paramos skyrimo išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose konkursą. VSF teikia paramą lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos (tiems, kurie užsienio šalyje gyveno ne mažiau kaip tris metus ir atvyko į Lietuvą ne anksčiau kaip į aštuntą klasę) vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė stebisi, kodėl Lietuvoje nuteistiesiems sudaromos geresnės sąlygos mokytis nei studentams. Elvyra Žvirblienė – Neseniai moksleiviams nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis. Kokių prisiminimų jums liko iš mokyklos? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė E. Mildažytės. – Visai neseniai vyras garsiai paklausė: „Kažin kodėl aš nemėgstu kardelių?“ Pagalvojo ir pats atsakė: „Turbūt dėl to, kad Rugsėjo 1-ąją šių gėlių visada nešdavau į mokyklą.

Tuo metu, kai moksleiviai rengiasi vėl zulinti mokyklos suolus, o dirbantieji sugrįžta iš vasaros atostogų, nemaža pastarųjų dalis pastebi, kad esamas darbas jiems – nemielas. Naujai atlikto tyrimo duomenimis, žymus darbuotojų skaičius norėtų, kad būtų išpildę vaikystės svajones ir tapę gydytojais, veterinarais, chirurgais, muzikos žvaigždėmis, futbolininkais ar aktoriais.

Penktadienį prie Prezidentūros vyko lenkų tautinės mažumos mitingas prieš Švietimo įstatymo pataisas. Šiame renginyje pasirodęs Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos atstovas V. Tomaševskis buvo sutiktas itin audringais plojimais. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas pasinaudojus proga pažėrė kritikos Lietuvos valdantiesiems.

Kol būsimiesiems medikams bus leista prisiliesti prie tikrų gimdyvių, pasipraktikuoti padės robotai. Šis, pavyzdžiui, siūlo praktiškai susipažinti su svarbiausias gimdymo eigos etapais.

Mokslo metams ruošiasi ne vien aukštosios mokyklos, bet ir jų bendrabučiai. Tikinama, kad juose tilps visi norintys, tačiau Panevėžio kolegijos studentams laikinai teks pagyventi susispaudus – tiek daug norinčiųjų. Stojantieji į aukštąsias mokyklas stengiasi pasirūpinti ir gyvenamuoju plotu. Jei tik yra galimybė, paprastai studentai renkasi bendrabutį. Panevėžyje jį gauti nėra problemos.

Studentų atstovavimo kultūrą būtina plėsti efektyviau įtraukiant pačius studentus. Tokios išvados prieš naujuosius mokslo metus priėjo šalies aukštųjų mokyklų Studentų atstovai. Paskutinį vasaros savaitgalį diskusijos apie dvidešimties metų studentų atstovavimą, veiklos kultūra ir galimą raidą Studentų atstovus susibūrė į Lietuvos studentų sąjungos Asamblėją tema „Menas atstovauti“. „Įžengę į trečią dešimtį esame jau subrendę mokytis iš praeities ir drąsiai žvelgti į ateitį.

Netrukus į aukštųjų mokyklų auditorijas ims rinktis tik šiemet studijas pradedantys pirmakursiai. Neseniai dar sėdėję mokyklos suole jauni žmonės neretai sunkiai įsivaizduoja, kaip atrodo paskaitos universitete ir kaip skiriasi šios dvi mokymo įstaigos. Aukštųjų mokyklų dėstytojai taip pat nevengia padūsauti, kad iš vidurinių mokyklų į universitetus ateinantys studentai dažnai neturi studijų pradžiai reikiamų žinių.

Studijuoti į Europos Sąjungos šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą mūsų šalies aukštųjų mokyklų dieninių skyrių (dabar – aukštųjų mokyklų nuolatinės studijų formos) studentai, taip pat asmenys, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino) bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomi...

D. Grybauskaitė naujųjų mokslo metų išvakarėse pasigedo aiškumo dėl finansavimo aukštosiose mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.Teigiama, kad valstybės lėšos studijoms aukštosiose mokyklose skirstomos neužtikrinant studijų finansavimo geriausiems studentams, o vaikų darželiai nesulaukia reikiamų lėšų.

Rugpjūčio 31 dieną baigiasi priėmimas į VU Teisės fakulteto vykdomą papildomųjų studijų programą „Teisė“, skirtą kolegijų absolventams, baigusiems teisės studijas ir pageidaujantiems toliau tęsti mokslus bei įgyti universitetinį magistro laipsnį. Papildomųjų studijų trukmė yra vieneri metai. Studijų programos metu bus dėstomi dalykai, kurie buvo nepakankamai arba visiškai nestudijuoti kolegijoje, bet būtini tolesnėms universitetinėms teisės studijoms VU Teisės fakultete.

Kauno seniūnijų ir miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojams prieš naujų mokslo metų pradžią įprastinis darbymetis šiemet nuo ankstesniųjų skiriasi tuo, kad dabar daugiau sulaukiama studijuojančio jaunimo prašymų skirti pašalpas. Socialinės paramos neretai prašo studentai poromis – vaikinas ir mergina, teigdami, jog drauge gyvena kaip šeima, o išgyvenimui jokių pajamų neturi.

Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejamas su požiūrio į studijas kaita, todėl reikalauja ilgo, nuolatinio ir sudėtingo darbo aiškinant jo prasmę ir poreikį, įsitikinusi projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją, ekspertė, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filologijos fakulteto Anglų kalbos didaktikos katedros vedėja Jurga Cibulskienė.

Valstybė finansuos visų būsimųjų rezidentų studijas. Išsklaidytos ankstesnės abejonės, kad dalis jų gali likti be valstybės paramos. „Viena vertus, Lietuvos sveikatos mokslo universitetas sutiko sumažinti normines kainas, o Vilniaus universitetas, nubyrant įvairiose pakopose studijuojančių skaičiui, sudaro vidaus rezervą, iš ko jie gali finansuoti visus priimtus“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trečiadienį per Vyriausybės posėdį.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai Seime surengta konferencija „Švietimas Lietuvos ateičiai“, kurioje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo narys Valentinas Stundys. Į konferenciją atvyko šalies savivaldybių atstovai bei socialiniai partneriai, bendradarbiaujantys su švietimo sektoriuje veikiančiomis organizacijomis, valstybinėmis ugdymo įstaigomis.

Antradienį Lietuva minėjo Juodojo kaspino dieną bei 22-ąsias Baltijos kelio metines, kai dar neatgavusios nepriklausomybės trys Baltijos valstybės subūrė ilgiausią visų laikų žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Taip tuomet paminėtos 50-osios Ribentropo-Molotovo pakto, padalijusio Baltijos bei kai kurias kitas Europos valstybes Rusijos bei Vokietijos įtakos zonoms, – tai lėmė vėlesnę šių valstybių okupaciją, – metinės.

Vienas būtiniausių ir daugiausia naudos duosiančių pokyčių Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra senųjų įvairių studijų disciplinų kreditų pakeitimas naująja jau daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančia ECTS kreditų sistema. Todėl šiuo metu vykstantis nacionalinis projektas, braižantis šias kaitos gaires, labai sveikintinas ir naudingas Lietuvai lygiuojantis į Vakarų Europą. Visom naujovėm imliausias jaunimas supranta, kad ECTS ir kitos reformos pačios savaime nėra gėris.

Pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie savaitraščio „Veidas“ paskelbtą Lietuvos gimnazijų reitingą. Akivaizdu, kad kalbos nėra iš piršto laužtos. Plika akimi panagrinėjus, kokiais kriterijais remiantis buvo sudaromas šis reitingas, kyla abejonių dėl jo objektyvumo.

Aukštųjų mokyklų svarstymai didinti studijų kainą atskirose studijų programose dėl per menko finansavimo dėstytojų atlyginimams kelia nerimą studentams ir verčia abejoti aukštųjų mokyklų pasiryžimu investuoti į studijų kokybę. Tai interviu Lietuvos radijui šiandien pareiškė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis, komentuodamas šią savaitę žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.

Šiuo metu ne vieną abiturientą kamuoja galybė abejonių dėl pasirinkto universiteto ar specialybės. O studentai po pirmo kurso jau turi ką papasakoti. „Šiaulių kraštas“ kalbino penkis praėjusiais metais Šiaulius palikusius Škotijos, Anglijos, Latvijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmakursius. Jie palygino ne tik mokymo programas, bet ir studentavimo kainas.

Išvykti paskatino noras tobulėti Pastaruosius du metus Paryžiaus Vincennes – Saint–Denis universitete studijavęs lietuvis buvo vienas iš aštuonių studentų, atrinktų tęsti studijas Amerikoje. Ir tik vienintelis Romas Zabarauskas buvo atrinktas į „Hunter College“ universitetą, kuris tarp Niujorko viešų mokymo įstaigų laikomas vienu prestižiškiausiu. „Patekti į šią mokyklą lengva nebuvo. Tam ruošiausi ištisus metus, reikėjo užpildyti daug dokumentų, išlaikyti sudėtingą anglų kalbos egzaminą.

Artėjant naujiesiems mokslo metams – ir vėl galvos skausmas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų tėvams, ar tinkamą vidurinę mokyklą ar gimnaziją pasirinko mokslams tęsti, nes jau seniai pasibaigė reglamentuotas priėmimas į šias mokyklas, o 2011–ųjų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo lentelė tik dabar pasirodė viename šalies savaitraštyje.

Nuo rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 15 d. Valstybinis studijų fondas priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių prašymus paramai studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti.Pasak Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vedėjos Ilonos Jacob, studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją už studijų rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką.

Jau aiškūs 2011 m. pagrindinio ir papildomo priėmimo į Lietuvos universitetus ir kolegijas stojimo rezultatai. Studijuoti VDU šiais metais nusprendė ir studijų sutartis pasirašė 1800 stojančiųjų. Šį skaičių lygiomis dalimis sudaro valstybės finansuojami ir valstybės nefinansuojami studentai. Šiais metais VDU rinkosi aukštesnius konkursinius balus turintys stojantieji.

Lygiai po savaitės, nuo rugpjūčio 18 d. Valstybinis studijų fondas pradės priiminėti studentų prašymus paskoloms gauti. Visi pretenduojantys į valstybės ir valstybės remiamas paskolas iki rugsėjo 26 d. turėtų pateikti prašymą-anketą fondo tinklalapyje adresu www.vsf.lt.Šį rudenį studentai galės gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimo etapui ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas sulaukė 458 naujų studentų – iš jų daugiau nei pusė (269) gaus valstybės finansavimą, kuris padengs dalį studijų mokesčio. O visiškai nemokamas studijas privačiame verslo universitete pelnė 73 pirmakursiai bakalaurai, tam lėšas skiria šalies įmonės ir pats universitetas.

Lietuvos karo akademijos Priėmimo komisijos sprendimu į nuolatines studijas nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos priimti 63 jaunuoliai – 57 vaikinai ir 6 merginos – studijuoti pagal tarptautinių santykių, personalo vadybos, transporto ir logistikos studijų programas. Vadovaujantis LKA ir VGTU pasirašyta sutartimi, 4 jaunuoliai priimti į orlaivių pilotavimo ir aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programas.

Švietimo ir mokslo ministerija tarėsi su Vilniaus universitetu (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) dėl galimybių finansuoti visų 385 stojamuosius egzaminus į rezidentūrą sėkmingai išlaikiusiųjų studijas. LSMU garantavo, kad už valstybės skirtas lėšas galės studijuoti visi 214 priimtų rezidentų – 182 medicinos, 17 odontologijos ir 15 veterinarinės medicinos rezidentų. LSMU priėmė mažiau rezidentūros studentų, nei buvo iš anksto planuota.

Valstybės kontrolei paskelbus, kad prielaidos mokslo ir verslo bendradarbiavimui kuriamos vangiai, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad pagrindinis trukdis yra nesusikalbėjimas ir bendros kultūros nebuvimas. Lietuvoje niekada nebuvo intensyvių mokslo ir verslo ryšių, tarp jų buvo labai didelė atskirtis, todėl dabar kyla bendras iššūkis tuos ryšius paskatinti.

Nuvilnijus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kylant diskusijoms apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas, vis dažniau atsiranda lyginimų su aukštuoju mokslu užsienyje ir galimybėmis ten.

Kelmės rajone, Gaštynų kaime, gyvenantis 24 metų Šarūnas Valiuška sėkmingai plėtoja kapaviečių tvarkymo ir ritualinių paslaugų verslą ir kuria darbo vietas. Šarūnas neturi aukštosios mokyklos diplomo: jo nuomone, išsilavinę žmonės — per daug atsargūs, viską skrupulingai apskaičiuoja ir nesiryžta, o jis nebijo rizikuoti. Dirba nuo šešiolikos metų Kelmės profesinio rengimo centre Šarūnas Valiuška mokėsi restauratoriaus specialybės. Pasimokęs trejus metus, nusprendė dirbti.

Londono „Santaros-Šviesos“ klubas, bendradarbiaudamas su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu bei Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, rugpjūčio 27-29 dienomis Lietuvių sodyboje prie Londono rengia Išeivijos studijų dienas. „Jomis siekiame išeivijoje sukurti atviros diskusijos terpę lietuvių tautos, Lietuvos kultūros, visuomenės ir valstybės raidos klausimais.

Rugpjūčio pradžioje 29 bakalauro ir magistrantūros studentai iš JAV, Argentinos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos, Suomijos, Čekijos, Moldovos, Ukrainos, Kazachstano ir Baltijos šalių atvyks į Lietuvą susipažinti su šalies ekonomika, verslu ir sėkmingomis įmonėmis. Jie dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo universitetų organizuojamoje Baltijos vasaros mokykloje.

Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos Dailės skyrių Dovilė Šimonytė baigė vos šešetu. Tačiau praėjusiais metais ji, pralenkusi kelis tūkstančius stojančiųjų, tapo viena iš trisdešimties, įstojusių į Dailės universitetą Londone. Vasaros atostogoms į tėvų namus Biržuose iš Londono, kur studijuoja dailę, sugrįžo 19-metė Dovilė Šimonytė. Pomėgį piešimui ji sako pajutusi besimokydama septintoje „Atžalyno" vidurinės mokyklos klasėje.

Vos prieš porą savaičių būsimieji studentai sužinojo, kur yra pakviesti studijuoti, bet neretai džiaugsmui nuslūgti „padėjo“ mintys apie tai, iš kur gauti pinigų studijoms. Šiemet valstybė studijas finansuos daugiau nei 19 tūkst. pirmakursių, kiti kviečiami studijuoti savo lėšomis. Viena iš išeičių – valstybės remiamos studijų paskolos, kurias teikia šalies bankai.

Rugpjūčio 1 dieną paaiškėjo antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Iš jame dalyvavusių 9 714 stojančiųjų studijuoti pakviesti 4 864 asmenys. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 3 080. Studijų sutartys su pakviestaisiais bus pasirašomos rugpjūčio 2–4 dienomis tose aukštosiose mokyklose, į kurias stojantysis buvo pakviestas. Rugpjūčio 5–8 dienomis organizuojamas papildomas priėmimas.

Po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu pasirašė apie 1500 stojančiųjų. Beveik pusė jų studijuos valstybės finansuojamose vietose. „Pagrindinio priėmimo antrajame etape pagal pakviestų studijuoti valstybės finansuojamose vietose skaičių tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų Vytauto Didžiojo universitetas yra antroje vietoje. VDU užima antrą vietą ir pagal pakviestų studijuoti mokamose vietose skaičių.

Antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape studijuoti pakviesti 4 864 asmenys. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 3 080.Antrame etape iš viso dalyvavo 9 714 stojantieji. Studijų sutartys su pakviestaisiais bus pasirašomos rugpjūčio 2-4 dienomis tose aukštosiose mokyklose, į kurias stojantysis buvo pakviestas. Rugpjūčio 5-8 dienomis organizuojamas papildomas priėmimas.

Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) ir šiemet sulaukė didelio stojančiųjų susidomėjimo studijų programomis. Vis dėlto dėl nelabai palankios priėmimo sistemos dauguma studijuos savo lėšomis. Jau pirmajame bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape  pirmu noru studijuoti Akademijoje pareiškė 844, antrajame 256 abiturientai.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ kitą savaitę kvies net į keletą į svarbių renginių - Druskininkuose vyks M. K. Čiurlionio studijų savaitė ir tarptautinė konferencija „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“. Į M. K. Čiurlionio studijų savaitės programą tradiciškai įsilies smuiko muzikos šventė ir Druskininkuose rengiama šešioliktoji smuikininkų meistriškumo mokykla.

Šiemet Šiaulių universitetas studentams pasiūlė 44 studijų programas. Dešimt iš jų studentai „išbrokavo“ – nepasirinko arba pasirinko vos keli studentai. ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža įsitikinęs, kad jei šalies valdžia nesiims protingai skatinti nepopuliarių, tačiau reikalingų profesijų, greitai liksime be fizikų ir humanitarų. Studentai renkasi populiarumą Net 67 studijų programos šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamo studentų kiekio.

Nuo rugsėjo studijas šalies aukštosiose mokyklose pradės ne tik vos prieš keletą mėnesių mokyklos suole sėdėję abiturientai, bet ir vieną diplomą jau gavę, bet nusiteikę savo žinias dar papildyti. Į naujienų portalą „Balsas.lt“ neseniai kreipėsi skaitytoja Viltė, kurios teigimu, vienoje Lietuvos aukštųjų dirbantys specialistai šiek tiek sutriko, išgirdę paprastą klausimą: „Prieš pora metų baigiau psichologijos bakalauro studijas.

Šimtai studentų atsisakė valstybės finansuojamų studijų aukštosiose mokyklose.Todėl anksčiau neįstojusiems atsirado galimybė dar patekti į studijas. Skelbiama, kad daugiausiai laisvų valstybės apmokamų vietų liko Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetuose ir Vilniaus bei Kauno kolegijose, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Penktadienį ji sužibo 7 tūkst.

Studijų metai – fantastiškas gyvenimo laikotarpis. Naujos pažintys, nauji potyriai, nauja aplinka, mokymasis to, kas tau tikrai įdomu – visa tai susideda į puikią studijų gyvenimo visumą. Tačiau jei norisi „paragauti“ visiškai pilno studijų komplekto, norisi to lemiamo „akcento“ – Erasmus kaip tik tau. Visų pirma, kas yra Erasmus? Tai studentų mobilumo programa, kurios pagalba studentas gali pusmetį arba metus studijuoti užsienio institucijoje, atlikti praktiką.