studijos

Gydytojai teigia, kad privalomas po studijų įdarbinimas pristabdytų jaunų medikų išvykimą. Naujienų agentūra ELTA uždavė keletą klausimų garsiems Kauno gydytojams, dirbantiems įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose: ar, jų nuomone, vis spartėjančią medikų migraciją nulemia vien tik dideli užsienio ir Lietuvos ligoninėse gaunamų atlyginimų skirtumai? Ar nereikėtų įvesti prievolę po studijų (jeigu už jas užmokėjo valstybė) jaunajam specialistui atidirbti kelerius metus Lietuvos gydymo įstaigoj...

Šiais metais stojantieji į aukštąsias šalies mokyklas labiausiai renkasi ekonomikos, teisės bei medicinos studijas, nors dažnai pateikiama informacija, kad šalyje trūksta kaip tik kitų sričių specialistų.

Vakar beveik 45 tūkstančiams stojančiųjų į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo „karšta“ diena. Visiems rūpėjo kuo greičiau sužinoti, ar jie pakviesti studijuoti. Šiaulių universitete 10 studijų programų nesurinko pirmakursių. Rinkosi statybos, bet ne aprangos inžineriją Diana iki pietų suspėjo atvažiuoti į Šiaulius net iš Jurbarko, nes apie kvietimą studijuoti ŠU anglų filologiją ir ispanų kalbą sužinojo iš vakaro. Atvežė atestatą ir kitus reikalaujamus dokumentus.

Liepos 26 d. paskelbti stojančiųjų į Lietuvos universitetus ir kolegijas stojimo rezultatai. Kvietimo studijuoti VDU po pirmojo bendrojo priėmimo etapo sulaukė 2000 stojančiųjų. Šiais metais Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje užsiregistravo 44 668 stojančiųjų, iš jų 28 028 bendrojo lavinimo mokyklas baigė 2011 m. Šiemet VDU stojančiuosius kvietė rinktis iš 37 bakalauro studijų programų bei teisės vientisųjų studijų.

Siūlymo studijuoti valstybės finansuojamoje arba mokamoje studijų vietoje sulaukė 30 tūkst. 774, arba 81,2 proc., pretendentų, beveik pusės įstojusiųjų studijas finansuos valstybė. Valstybė finansuos 18 tūkst. 380, arba 48,5 proc., įstojusiųjų studijas. Tai paaiškėjo po to, kai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienį paskelbė pirmojo etapo rezultatus. Iš viso registravosi 44 tūkst.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) šiandien paskelbė pirmojo etapo rezultatus.Iš viso registravosi 44 502 stojantieji, tačiau buvo priimti tik užpildyti pagal visus reikalavimus 37 896 stojančiųjų prašymai (2010 m. – 35 277). Iš jų 26 577 (70,1 proc.) šiemet baigusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas, rašoma pranešime spaudai.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), pastebi, jog viltys, kuomet praėjusiais metais buvo skirta 600 tūkst.litų populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose, liko nepateisintos.

Įvertindamas pageidavimų studijuoti rezultatus, Mykolo Romerio universitetas papildomo priėmimo neskelbs. Preliminariais duomenimis, naujuosius mokslo metus Mykolo Romerio universitete pradės 7 tūkst. naujų bakalauro ir magistro studijų studentų. Tarp būsimųjų bakalaurų populiariausios – finansų ekonomikos, viešojo administravimo, teisės krypties, taip pat psichologijos studijų programos.

Šalies mokyklose jau pasibaigė brandos egzaminų sesija ir abiturientams įteikti atestatai. Tiesa, nors išleistuvių valsas jau nutilo, ramiau atsikvėpti abiturientai ir jų tėvai dar negali, nes savo verdiktą šalies aukštosios mokyklos paskelbs tik po savaitės. Kol tvirtai žinantys, kur nori studijuoti, susikaupę laiko paskutinį kantrybės išbandymą, kiti dar koreguoja savo svajonių studijų sąrašą.

2011 m. liepos 20–21 dienomis švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos Konkurencingumo Tarybos posėdyje Sopote (Lenkija). Jame bus aptariami mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų klausimai.

Beveik pusė (43,8 proc.) studentų šią vasara planuoja dirbti, o ne atostogauti. Taip atsakė apklausoje apie studentiškas vasaros atostogas dalyvavusieji respondentai. Apklausa apskelbta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto interneto tinklalapyje. Šiek tiek daugiau kaip penktadalis (21,1 proc.) apklaustųjų tvirtino studentiškas atostogas praleisiantys namuose, 12,5 proc. planuoja atostogauti Lietuvos kurorte. Beveik 8 proc. studentų vasaros kaime.

Daugiau nei 50 proc. visų pageidavimų studijuoti Lietuvos universitetuose sudaro socialinių mokslų studijų kryptys, kai tuo tarpu prašymų studijuoti technologijos mokslus kasmet mažėja ir šiemet tesiekia 10 proc. viso pageidavimų skaičiaus. Pasak verslo ir mokslo ekspertų, susiformavusi disproporcija Lietuvos aukštajame moksle turi neigiamų pasekmių jau dabar – darbo biržoje registruojama daugiausia socialinius mokslus baigusių bedarbių, kurie tampa našta valstybei ir visuomenei.

Kaip efektyviai reaguoti į sparčiai besikeičiančius darbo rinkos poreikius, kai staiga ima augti konkrečios srities specialistų paklausa, kokį efektyvų persikvalifikavimo mechanizmą galima būtų pasiūlyti bedarbiams su aukštuoju išsilavinimu? Kaip skatinti tęstinio mokymo plėtrą aukštosiose mokyklose ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą? Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė sprendimą – aukštosioms mokykloms kartu su darbdaviais rengti tikslines, darbo rinkai reikalingas kvalifikacijos tobu...

Liepos 10–17 d. Taivano sostinėje Taipėjuje 22-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro bei bronzos medalius. Lietuvai atstovavusios Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientės Emilija Emma ir Gabija Lazaravičiūtė (mokyt. A. Matiukienė) buvo apdovanota bronzos, o Šaulių „Saulėtekio“ gimnazijos vienuoliktokas Irmantas Mogila (mokyt. D. Vaičekauskienė) – sidabro medaliu.

Po brandos egzaminų ir išleistuvių šurmulio atsigaunantys abiturientai visa galva pasinėrė į naujus rūpesčius – tenka galutinai nuspręsti dėl būsimų studijų, pasirinkti prioritetines studijų programas ir aukštąsias mokyklas. Negana to, tenka gilintis į kasmet besikeičiančius priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, apie kuriuos paprastai ir aiškiai pasakoja Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prodekanas prof. dr. Giedrius Laukaitis.

Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą Lietuvoje ženkliai padidintos studijų kainos, kas prieš porą metų sukėlė didelį studentų nepasitenkinimą. Kaip alternatyva gabiausiems studentams, kurie ryšis studijuoti savo lėšomis, buvo patvirtinta studijų mokesčio grąžinimo tvarka. Tiesa, studentai įstatymus turėtų skaityti atidžiau, nes studijų įmokos grąžinamos tik bakalauro pakopų studentams, o savo lėšomis studijuojantys magistrantai tokios galimybės neturi.

Prestižas, studijų lengvumas, visuomenės ir artimųjų spaudimas – šie veiksniai turi daugiausia įtakos renkantis studijų kryptis, anot Lietuvos studentų sąjungos atstovų. Šiemet vienos populiariausių kelis metus iš eilės išlieka socialinių mokslų atstovės – teisės ir vadybos studijų programos.

Anot personalo atranka užsiimančių įmonių atstovų, puikios anglų kalbos žinios dabartiniame verslo pasaulyje yra nebe privalumas, bet reikalavimas. Jos kartais tampa net vienu iš lemiamų veiksnių, ieškant darbo ar siekiant karjeros ne tik tarptautinėje, bet ir lietuviško kapitalo kompanijoje.

Neįgaliųjų studijų sąlygoms gerinti bus panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos. Tokiam Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė. Švietimo ir mokslo ministerija iš savo administruojamų Europos Sąjungos lėšų numato neįgaliesiems skirti papildomų lėšų studijoms – 520 litų (4 BSI – bazinės socialinės išmokos) per mėnesį. „Privalome visiems sudaryti lygias galimybes studijuoti – negalia neturi tapti kliūtimi norintiems ir galintiems siekti aukštojo mokslo.

Šiemet Lyderystės akademiją baigė net keturiasdešimt moksleivių iš šešiolikos Vilniaus mokyklų. Kasmet pačius aktyviausius Vilniaus moksleivius suburiančiai Lyderystės akademijai, tai jau antra absolventų laida. „Norint tapti geru lyderiu nepakanka būti aktyviam, smalsiam ir protingam, reikia tam tikrų žinių, kurios paprastam moksleiviui ne visada yra pasiekiamos.

Daugelis studentų ir toliau renkasi „prestižinių“ populiariųjų socialinių mokslų studijų kryptis, rodo pirminiai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbti pageidavimų į universitetus sąrašai. Paskutinius keletą metų geidžiamiausių studijų penketuke išsirikiuoja socialinių mokslų atstovės – teisė ir įvairios vadybos bei finansų ir ekonomikos studijų programos, tad tikėtina, jog tokios tendencijos išliks ir šiemet.

Žinia apie tai, kad pavyko įstoti į norimą specialybę – džiuginanti, bet iki sėkmingos studijų pradžios dažnai tenka įveikti ir sunkumus, kurie iškyla teikiant dokumentus aukštosioms mokykloms užsienyje. Į naujienų portalą „Balsas.lt“ kreipėsi skaitytoja Rima, kuri papasakojo jai nutikusią istoriją: „Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigiau bakalauro studijas ir šiuo metu jau esu priimta į magistro studijas užsienyje.

Birželio 19–26 dienomis vyko VDU Menų fakulteto organizuojama antroji mokslo tiriamoji išvyka, vykdoma pagal tarptautinį trišalį projektą „Localise“. Šios mokslinės tiriamosios kelionės tikslas – susipažinti su organizacijomis ir žmonėmis, dirbančiais su vietinėmis bendruomenėmis, meniniais principais. Projekto dalyviai bandė pažinti jų darbo specifiką, metodus, praktiškai juos išbandydami įvairiose meninėse dirbtuvėse, sėmėsi patirties bei užmezgė bendradarbiavimo ryšius.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius apsilankė  Kaune įsikūrusioje Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijoje bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Ministras domėjosi, kaip pasirengta ir kaip vyksta bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas.  Po 2010 m. priėmimo LAMA BPO  buvo įsipareigojusi stiprinti komunikacinius ir administracinius gebėjimus, ypač techninį pasirengimą.

Liepos 4-10d. Juodkalnijoje, Vucje vietovėje vienuoliktą kartą surengtame tarptautinio konkurso „ALIANTE 2011“ finale Lietuvos atstovės, Kauno „Varpo“ gimnazijos abiturientės-Deimantė Stučkaitė bei Ugnė Dobrovolskytė kartu su komandos draugais iš Gruzijos- Giorgi Kolbaia bei Irakli Lomidze- iškovojo aukščiausią prizinę-pirmąją vietą.

Europos teisės vasaros mokykla išleido aštuntąją studentų laidą - sertifikatai įteikti 40 mokyklos dalyvių. Į 9 dienas trukusį kursą gilinosi studentai iš Vokietijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Lietuvos. Šiais metais buvo gvildenamas dalyvavimo sprendimų priėmimuose ES klausimas. Unikalios Europos teisės vasaros mokyklos programa neleido nuobodžiauti nei lietuviams, nei svečiams iš užsienio.

Netrukus aukštosios mokyklos paskelbs stojimų rezultatus, prasidės didįjį tautų kraustymąsi primenantis procesas – kasmetinė šviežiai iškeptų studentų migraciją. Iš Lietuvos miestų ir miestelių su pilnais mamų uogienių krepšiais į didmiesčius patrauks studijuoti ir studentauti nusiteikę jaunuoliai.

Nuo šiol studentams, gavusiems valstybės remiamas paskolas, palūkanas apmokės Valstybinis studijų fondas. Nuo rugpjūčio 1 d. fondas apmokės palūkanas už visus studentus (jų studijų metu), kuriems nuo 2009 m. rudens buvo suteiktos valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti ir dalinėms studijoms užsienyje. Ši lengvata studentams nuo šių metų imantiems naujas paskolas bus taikoma iš karto. Palūkanų apmokėjimui šiemet skirta 0,9 mln. litų.

Valstybės remiamas paskolas mokesčiui už mokslą pasiėmusiems studentams nereikės mokėti palūkanų studijų metu – jas už studijuojančiuosius, kol jie baigs mokslus, mokės valstybė. Tokį sprendimą pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama gerinti studentiškų paskolų sąlygas ir įvertinusi finansines galimybes. Vyriausybė patvirtino palūkanų apmokėjimo mechanizmą.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų apklausą apie studijų tęsimo aukštesnėje studijų pakopoje perspektyvas, paaiškėjo, kad beveik trečdalis bakalauro diplomą šiemet įgijusiųjų ketina ir toliau tęsti studijas, 2/3 iš jų rinksis studijas Lietuvoje, 68 proc. ketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir 63 proc. absolventų teigė, jog jų mėnesinės pajamos neviršija 500 Lt.

Šiuo metu Lietuvoje į nacionalinę aukštojo mokslo sistemą diegiama europinė kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS, angl. European Credit Transfer System). Ji pagrįsta studento darbo laiku, reikalingu studijų rezultatų pasiekimui ir dalykinių bei bendrųjų kompetencijų įgijimui. Pasak Vilniaus kolegijos (VIKO) Sveikatos priežiūros fakulteto dekanės dr.

Baigėsi birželio 17 – liepos 4 dienomis vykusi pagrindinė stojamųjų egzaminų į meno studijų srities ir meno pedagogikos programas sesija ir stojančiųjų į pedagogikos studijų programas motyvacijos vertinimas.Iš motyvacijos vertinimui užsiregistravusių 3 908 stojančiųjų į sesiją neatvyko 1 662. Maksimalų dviejų balų įvertinimą gavo 1 110 stojančiųjų, vieną balą – 995, nulį balų – 138 pretendentai. Iš viso buvo įvertinti 2 243 stojantieji – tai beveik 300 daugiau negu pernai.

Liepos 4-5 dienomis sostinėje vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume daug dėmesio buvo skirta jaunimų išsilavinimo, karjeros planavimo, emigracijos problemoms. Forumo dalyviai diskusijų metu pateikė įvairių pasvarstymų, ką reikėtų daryti, kad jaunimas tinkamai įvertintų savo gebėjimus, kuo anksčiau suvoktų, kokią profesiją nori pasirinkti ar kokioje srityje nori siekti karjeros.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – dešimtasis iš keturiolikos valstybinių universitetų, suformavęs naują kolegialų valdymo – tarybą. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybos narius, paskelbta LMTA tarybos sudėtis. Taryba sudaryta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, pagal kurį į valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės atstovai.

Pabaigę universitetus absolventai nežinomybėje. Vieni jau dabar varsto Darbo biržos duris, kiti kraunasi lagaminus ir važiuoja laimės ieškoti į užsienį. Ruošiasi į užsienį Nors jaunuoliai nedelsdami ryžtasi priimti kardinalius sprendimus, specialistai pataria jiems neskubėti. Jaunimui Lietuvoje pabaigus mokslus pradėti savarankišką gyvenimą be galo sunku.

Klaipėdos universitetas į valstybės finansuojamas studijas įstojusiems II pakopos studentams neužtikrina teisės studijuoti nemokamai visą studijų laikotarpį. Universitetas kas semestrą šiems studentams organizuoja konkursą nemokamoms studijų vietoms užimti. Lietuvos studentų sąjunga tokius aukštosios mokyklos veiksmus vertina kaip studentų teisės į nemokamą mokslą pažeidimą ir prašo valstybės institucijų pagalbos.

Beveik kiekvienam jaunam žmogui yra nors kartą kilęs klausimas „ką aš noriu veikti ateityje?“, „ką aš norėčiau dirbti?“, „ar tai, ką dabar veikiu, padės pasiekti užsibrėžto tikslo?“ Po tokių pasvarstymų neišvengiamai tenka priimti labai svarbius gyvenimo sprendimus ir, deja, ne visuomet pasirenkama teisingai.

Šiemet Lietuvoje bus pradėta vykdyti pirmoji Baltijos regiono doktorantūros programa. Tarptautinius vadybos ir administravimo krypties daktarus ruoš keturi Baltijos regiono universitetai-partneriai – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Danijos Arhus universitetas, BI Norvegijos vadybos institutas ir Estijos Tartu universitetas. Studijas organizuos ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, o Doktorantūros komitetą, atsakingą už studijų kokybę, sudarys tarptautiniai mokslininkai.

Studentų gyvenimas tikrai nėra nuobodus, bet kaip reaguotumėte atvykę studijuoti į svečią šalį, jei jums būtų pasiūlyta praktiką atlikti medvilnės laukuose, o jūsų aukštosios mokyklos vietoje riogsotų degėsių krūva? Naujienų portalas „Balsas.lt“ siūlo susipažinti su graudžiai linksmais įvykiai, kurie ištiko studentus užsienyje.

Šiais metais bakalauro darbus sėkmingai apgynė beveik pusantro tūkstančio Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (toliau – TTVAM) Teisės ir Vadybos fakulteto absolventų. Lietuvos kolegijų reitingo duomenis ir darbdavių nuomone, TTVAM yra puikiai užsirekomendavusi darbo rinkoje, todėl dauguma absolventų labai greitai susiranda darbą, tačiau vienas iš absolventų šįmet už puikiai apgintą darbą pasiūlymą dirbti gavo iš karto po gynimo.

Nuo liepos 4 dienos, pirmadienio, jau ketvirtus metus Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) specialiai parengta konsultantų komanda konsultuos būsimus studentus studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose klausimais. Visą mėnesį konsultantų klausti bus galima telefonu, elektroniniu paštu, pokalbių sistemos "Skype" pagalba bei užsukus į LSAS biurą.

Birželio pabaigoje – liepos pradžioje Kauno kolegijoje vyrauja iškilminga nuotaika – vyksta diplomų įteikimai. 2011 metais į darbo rinką ši Alma Mater išleidžia 1852 absolventus.

Universitetuose – diplomų įteikimo šurmulys. Tačiau absolventų nuotaikas temdo nežinomybė. Neradę darbo čia, bus priversti vykti į užsienį. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad prieš rinkdamiesi studijas moksleiviai turėtų galvoti ne apie profesijos prestižą, bet apie perspektyvas, rašo „Šiaulių kraštas“. Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo probleminės grupės vyriausias mokslo darbuotojas Arūnas Pocius sako, kad dabartinė darbo rinkos situacija kelia nerimą: „Jaunimo nedarbo p...

Kai aukštosios mokyklos paskelbs stojimų rezultatus, prasidės didįjį tautų kraustymąsi primenantis procesas – kasmetinė šviežiai iškeptų studentų migraciją. Iš Lietuvos miestų ir miestelių su pilnais mamų uogienių krepšiais į didmiesčius patrauks studijuoti ir studentauti nusiteikę jaunuoliai.

Stojantieji į šalies aukštąsias mokyklas, jau antrus metus besinaudojantys bendrojo priėmimo punktais, sako, kad punktų darbuotojai retkarčiais būsimam studentui ima ir pasiūlo pakeisti pasirinktą studijų vietą kita. Norintieji stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymus galėjo teikti jau nuo birželio 1 dienos. Bendrojo priėmimo prašymai priimami tik internetu ir tik iki liepos 22 dienos 17 valandos.

Pirmąkart stojant į universitetą sapnavau, kad stoviu ant tilto ir dainuoju, bet įkritau į upelį ir toliau dainavau. Tais metais neįstojau. Vėl stojau į universitetą. Ir vėl sapnavau, kad dainuoju ant didelio kalno (bandžiau stoti į labai prestižinę specialybę). Tačiau sapne dangus virš manęs dainuojančios buvo rūškanas ir rausvas, lyg vakarėjant. Padainavusi, nulipau nuo kalno įsitvėrusi raumeningą vyruką. Vėl neįstojau. Dargi susilaukiau patyčių iš nedraugų, kurias didvyriškai atlaikiau.

7 iš 10 šalies gyventojų mano, kad svarbu kaupti lėšas vaikų ateičiai, tačiau tik 4 iš jų taupo. Kas mėnesį dauguma tėvų vaikams atideda po 100 Lt ir tikisi, kad šių pinigų užteks vaikų studijoms, nors dauguma nežino tikrosios jų kainos. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų, turinčių nepilnamečių vaikų, apklausą.

Šiaurės Korėja 10 mėnesių uždarė visus savo universitetus, o studentus pasiuntė dirbti gamyklose, žemės ūkyje ir statybose. Taip šalis siekia sustiprinti savo ekonomiką ir įgyvendinti valdžios duotą pažadą iki 2012 metų valstybę paversti „didžia, turtinga ir galinga“, praneša „The Telegraph“. Pietų Korėjoje pasirodžiusiuose pranešimuose teigiama, kad valdžia Pchenjane nurodė pirmadienį iki kitų metų balandžio atšaukti visas paskaitas universitetuose.

Vytauto Didžiojo universitetas, plėsdamas bendradarbiavimo ryšius, suteiks galimybę savo studentams lygiagrečiai po studijų gauti du diplomus: vieną jų - iš Belgijos. Tai garantuoja dvigubo diplomo sutartis, kurią VDU pasirašė su Katalikiškojo Liuveno universiteto Verslo mokykla Belgijoje.