studijos

Su vaikystės drauge pirmą kartą susitinku kaip žurnalistė: susėdame prie mažo apvalaus stalo pasikalbėti apie tai, kas ilgą laiką man nedavė ramybės – apie patirtus nevaikiškus išgyvenimus. Rositą prisimenu mažą: ant jos skruostų kaskart pasirodydavo ašarų dėl rykštės sukelto skausmo – jos mergaitė ragaudavo kiekvieną dieną. Kartais ir dabar neišvengia. Verkdavo ji ir dėl pernelyg didelio fizinių darbų krūvio. Visa tai ji patyrė dėl to, kad šeima taip suvokė auklėjimą.

Nuo šių metų vidurinį išsilavinimą įgijusieji užsienyje dėl valstybės finansavimo studijoms konkuruos kartu su mokyklas baigusiais Lietuvoje. Siekiant paskatinti užsienyje gimusius ar su tėvais išvykusius lietuvaičius išlaikyti ryšius su Lietuva, jiems bus pridedama papildomų balų pretenduojant į studijų krepšelius universitetuose ir kolegijose.

Sulig šimtadieniu baigėsi abiturientų katino dienos ir prasidėjo įtemptas pasiruošimas bei kruopščios žvalgybos. Kur stoti? Kokią studijų programą pasirinkti? Tai klausimai, kuriais save dar bene tris mėnesius kankins mokyklas bebaigiantys vaikinai ir merginos.

Šiemet studijuoti panoro trečdaliu daugiau vadovų nei pernai, skelbia studijas ir mokymus vadovams jau šešiolika metų vykdantis ISM Executive School. Tarp studijuojančiųjų ypač padaugėjo aukščiausio lygio vadovų – įmonių savininkų, akcininkų, direktorių. „Sunkesnis ekonominis laikotarpis parodė, kad įmonėse buvo daug neišnaudoto potencialo, neefektyvių procesų, resursų švaistymo. Valdant situaciją krizės metu ir dabar, ekonomikai augant, siekiama dirbti maksimaliai efektyviai.

Nors vienas iš studijų reformos deklaruotų privalumų buvo studentams suteikta galimybė rinktis, panašu, kad netrukus ši pasirinkimo laisvė gerokai susiaurės. Seimas svarsto Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kurį priėmus bus stipriai suvaržyta abiturientų teisė pasirinkti aukštojo mokslo įstaigą ir norimą įgyti išsilavinimą Lietuvoje.

Lietuvoje studentai mokosi per ilgai – siekia bakalauro ir magistro laipsnių, o baigę mokslus imasi darbų, kuriems dirbti užtektų profesinio išsilavinimo, tvirtina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas piktinasi, kad Lietuvoje amato mokymasis vis dar uždeda nevykėlio emblemą, o universitetuose studentai išmoksta sukčiauti ir nusirašinėti.

Daug ir skambiai kalbama apie tai, jog švietimas – kelias į šviesią tautos ateitį, bet panašu, kad pasakius „a“, dažnai nutylima „b“. Lietuvišką savimeilę glosto faktas, kad be savižudybių statistikos mūsų šalis Europos Sąjungoje pirmauja ir pagal vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių – Lietuva čia lenkia tokias ekonomiškai stiprias šalis kaip Vokietija ir Prancūzija, bet kodėl, būdami tokie „išsilavinę“, gyvename kur kas prasčiau nei vokiečiai ar prancūzai? Kovo 30-ąją...

Dauguma Anglijos universitetų naujiems akademiniams metams kvies kur kas mažiau studentų, nei ligi šiol. Tai – šiemet įvestos studijų tvarkos reformos pasekmė. Anglijos Aukštojo švietimo finansavimo taryba pasiūlė kas ketvirtam universitetui sumažinti vietų skaičių bent dešimčia procentų. Tačiau planuojama padidinti vietų skaičių koledžuose ir profesinį paruošimą teikiančiuose kursuose.

Būti pasiruošus pokyčiams. Ši taisyklė šiandien tampa realybe visų universitetų gyvenime. Kaip teigia VGTU rektorius doc. dr. Alfonsas Daniūnas, universitetus vis labiau pasiekia pasaulinė komercializacija ir niveliacija tiek mokslo, tiek ir studijų srityse, tačiau jei universitetai neturės individualaus veido, išskirtinumo, jie ištirps milžiniškoje aukštųjų mokyklų pasiūloje. Balansavimas tarp neišvengiamų pokyčių ir išskirtinumo ieškojimas – sunkiausias uždavinys.

De­vy­nio­lik­me­tė Šiau­lių uni­ver­si­te­to pir­ma­kur­sė Ra­min­ta Stan­ke­vi­čiū­tė nuo gi­mi­mo vi­siš­kai ne­ma­to, bet žo­džio „neį­ga­li“ net ne­var­to­ja. Mer­gi­ną į pa­skai­tas ly­di ma­ma Alma, ku­ri Brai­lio raš­tu at­spaus­di­na pa­skai­toms rei­ka­lin­gą me­džia­gą. Bū­tų ge­rai, kad uni­ver­si­te­tas tu­rė­tų spe­cia­lų dar­buo­to­ją, ga­lin­tį asis­tuo­ti neį­ga­lia­m stu­den­tui. Kol taip nė­ra, ma­ma duk­rai pa­de­da siek­ti ang­lų kal­bos spe­cia­lis­to dip­lo­mo.

Balandį baigiasi prašymų stipendijoms pagal tris Baltijos ir Amerikos laisvės fondo (BAFF) siūlomas programas gauti pateikimo terminas. Stipendijos teikiamos patirties įgijusiems mokslininkams tyrimams atlikti, magistratūros ar doktorantūros programoms JAV universitetuose, taip pat studentų ir absolventų praktikai Amerikos įmonėse.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atlikta analizė parodė, kad Lietuvos universitetuose pilnaverčių studijų galimybės studentams su negalia yra tik deklaracija, bet ne realizuota tikrovė. Visų pakopų neįgaliems studentams vis dar tenka patirti įvairių problemų net ir stojant į aukštąsias Lietuvos mokyklas, nepaisant to, kad universitetų statutuose deklaruota, esą visiems sudaromos vienodos galimybės siekti aukštojo išsilavinimo.

Kovo 19-ąją sostinėje duris atvėrė paroda „Tarptautinių studijų dienos 2012“, kurioje apie 50 dalyvių pristato virš 100 mokymo įstaigų Europoje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Kinijoje.

Lietuvos mokinius vėl kviečia „The Regent's School“ – akredituota britų tarptautinė mokykla, įsikūrusi Tailande. 14–16 metų mokiniai gali dalyvauti konkurse ir gauti stipendijas. Stipendija skiriama dvejiems arba ketveriems metams. Norinčiųjų paraiškos priimamos iki balandžio 13 dienos. Pretendentai turi pateikti labai geras savo mokyklų vadovų rekomendacijas. Vėliau jie laikys anglų kalbos ir matematikos testus. Atrinkti kandidatai bus pakviesti į pokalbį.

Kauno technologijos universitete finansus studijuojantis Liudvikas Mickevičius šiais mokslo metais pradėjo studijuoti dar ir marketingą. Liudvikas sako, kad beveik pusė jo bendrakursių pasinaudojo galimybe įgyti gretutinę specialybę, nes ateityje tai suteiks papildomų privalumų darbo rinkoje. „Manau, kad potencialiems darbdaviams bus reikalingas marketingą išmanantis finansininkas, o man, kaip finansininkui, labai pravers ir rinkodaros specialisto diplomas“, – sako vaikinas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į susiklosčiusią situaciją dėl jaunimo nedarbo Lietuvoje bei Europoje, pažymi, jog būtina kuo greičiau imtis skubių, tačiau apgalvotų sprendimų. „Aukštas jaunimo nedarbo lygis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, sukelia ženklias pasekmes visam šalies ūkiui bei paveikia vieną iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių - jaunimą. Todėl norint spręsti šią problemą, nepakanka vien trumpalaikių veiksmų.

Seime pristatoma vizija „Lietuva 2030“ yra tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Kol valdantieji seka pasakas apie tai, kad Lietuva bus „sėkmės šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“, šalyje ir toliau auga nedarbas, o žmonės neišbrenda iš skurdo. Tik pagrūmojus Europos Komisijai, kad Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus, paskubomis buvo sudaryta darbo grupė šiaip problemai spręsti. Tarsi prieš tai buvusius tris metus to nereikėjo daryti.

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 44852 kandidatai (2011 metais – 49609 kandidatai). Tai 4757 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (18078) arba keturis egzaminus (13202 kandidatų). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 302 kandidatai. Daugėja laikančiųjų brandos mokyklinį technologijų egzaminą.

Nacionalinis studijų kultūros kaitos projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ neretai dar vadinamas visos akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema. Vis dėlto, net ir tokia sistema susiduria su akademinės bendruomenės narių sąmonėje gajais mitais.

Specialistai pastebi, kad abiturientai egzaminus renkasi atsakingai ir jų požiūris į studijas keičiasi. Tam įtakos turi ne tik švietimo įstaigos ir mokytojai, bet ir mokymas jaunuolius iš anksto planuoti savo karjerą.Padeda planuoti Vis daugiau abiturientų savo gyvenimo kelią pradeda planuoti dar besimokydami devintoje ar dešimtoje klasėje. Todėl daugelis dvyliktokų jau žino, kokius egzaminus laikys ir kur bandys stoti.

Nacionalinio kino centro įkūrimo išvakarėse Lietuvos kino kūrėjai ir šešios kino studijos vienijasi į neformalų sambūrį - Autorinio kino aljansą. Šiuo sambūriu siekiama atkreipti šalies kultūrai neabejingų žmonių dėmesį į autorinį kiną, kaip svarbią nacionalinės kultūros dalį.

Šiais metais į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta 4754 magistrantai ir 480 doktorantų, o pedagogo kvalifikaciją biudžeto lėšomis galės įgyti 93 turintieji aukštojo mokslo diplomą. Vyriausybė patvirtino 2012 m. priėmimo į antrosios pakopos, laipsnio nesuteikiančias pedagogines ir doktorantūros studijas skaičius. Itin daug magistrantūros ir doktorantūros vietų skiriama inžinerijos krypčių studijoms.

Tre­jus me­tus šli­fuo­ja­ma ir per­ku­ria­ma aukš­to­jo moks­lo re­for­ma. Stu­den­tai ir šią sa­vai­tę kal­bė­jo su švie­ti­mo ge­ne­ro­lais apie stu­di­jų ko­ky­bės spra­gas, ta­čiau po­ky­čiai la­bai lė­ti. To­dėl ste­bi­na, kad jau­ni­mas ko­ky­bės ne­pa­rei­ka­lau­ja tie­siai iš sa­vo mo­ky­mo įstai­gos, ku­riai su­mo­ka už stu­di­jas. Juk nė vie­nas uni­ver­si­te­tas, kvies­da­mas stu­di­juo­ti, ne­si­skel­bia, kad stu­di­jos ja­me bus per­pus ko­ky­biš­kos.

2011-2012 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose moterys sudarė 59 proc. visų studentų (kolegijose - 55, universitetuose - 60 proc.). Populiariausios studijų sritys tarp moterų yra humanitariniai mokslai - 76 proc. juos studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, medicina - 76 proc., pedagogika - 75 proc. ir socialiniai mokslai - 70 proc. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (76 proc.) moterys sudaro Vilniaus dizaino kolegijoje, 74 proc. - Vilniaus dailės akademijoje ir 73 proc.

Vakar įvykus paskutiniam Seimo valdybos sudarytos darbo grupės dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų rengimo posėdžiui, suformuoti galutiniai siūlymai įstatymo korekcijoms. Daugiau kaip mėnesį veikusi darbo grupė artimiausiu metu akademinės bendruomenės ir Seimo svarstymams pateiks siūlymus dėl aukštųjų mokyklų valdymo, privačių mokyklų finansavimo ir kitų klausimų.

Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis.

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

Kas pasikeitė Lietuvoje po aukštojo mokslo reformos ir kokia strategija vadovaujamės šiandien? Kokia Lietuvos aukštojo mokslo ateitis ir kokius iššūkius teks įveikti? Šie ir kiti klausimai buvo aptariami kovo 6 dieną Lietuvos studentų sąjungos surengtoje konferencijoje „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“. Reforma išjudino pokyčius iš mirties taško Renginyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministerijos bei LR Seimo atstovai, šalies aukštųjų mokyklų bei studentų atstovybių vadovai.

Daugumai trečio ir ketvirto kurso studentų  kyla klausimas: ką reikės daryti po studijų? Šis klausimas kamuoja ir mane. Trys studijų metai prabėgo labai  greitai. Iš tiesų, neprisimenu, kada laikas būtų taip greitai bėgęs... Nebent vasaromis, kuomet jos norisi ilgesnės ir ilgesnės. Taigi liko metai, o tuomet... O tuomet kas? Atsakymo dar neturiu.

De­vy­nio­lik­me­tė Dei­man­tė Damb­raus­kai­tė – Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos dvy­lik­to­kė, pra­dė­ju­si sėk­min­gą mo­de­lio kar­je­rą. Mer­gi­na džiau­gia­si, kad ga­li­my­bės iš­ban­dy­ti sa­vo jė­gas ant po­diu­mo jai at­si­vė­rė nuo Ban­ko­ko iki Mi­la­no. Pa­siū­lė ma­ma Dei­man­tė sep­ty­ne­rius me­tus lan­kė šo­kių ko­lek­ty­vą „Auš­re­lė“, gal­būt to­dėl yra gra­žios lai­ky­se­nos ir leng­vos ei­se­nos.

Lietuvos studentų sąjungos atliekamo studentų sąžiningumo tyrimo duomenimis, keturi iš penkių studentų, esant palankiai situacijai, pasielgtų nesąžiningai. Beveik visi tyrimo metu apklausti studentai sutiko, kad sukčiavimas yra problema, tačiau dauguma taip pat pripažino, kad esant galimybei pasielgtų nesąžiningai.

Neįgalių studentų skaičius aukštosiose mokyklose nuo 2010 mokslo metų ėmė mažėti. Tokią tendenciją atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas „Neįgalieji aukštajame moksle 2011“. Tyrimo duomenimis, 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 944 neįgalūs studentai. Nuo 2010-ųjų mokslo metų sumažėjo 82-ais neįgaliaisiais. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusę Lietuvos aukštųjų mokyklų yra tik iš dalies pritaikytos arba nepritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams.

Baigiantis nacionaliniam studijų kultūros kaitos projektui „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, vieni jo rezultatų akademinei bendruomenei ir susijusių institucijų atstovams buvo pristatyti išsamiame knygų rinkinyje.

Šiais metais, Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybė yra pirmoji, kuri savo narius renka remdamasi mokslo ir studijų įstatymu. Jau Kovo 8d. paaiškės, kas taps visateisiais Studentų atstovybės nariais. Rinkimų komisijos pirmininkė, Roberta Burinskaitė sakė - "Tokia balsavimo tvarka yra naujovė dabartinei studentų kartai, tad natūralu, jog išryškėja ir dar išryškės tiek privalumų, tiek minusų.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atliko viešosios nuomonės tyrimą apie studijų lankstumą, kurio metu net 72 proc. studentų pareiškė, jog Lietuvoje organizuojant studijų procesą trūksta ne tik palankių sąlygų, modeliuojant savo studijų programas bei grafikus, bet ir informacijos apie šias galimybes. „Tyrimas parodė, jog tik 5 proc. studentų yra pasinaudoję galimybe susidaryti individualų studijų tvarkaraštį, kadangi vos trečdalis yra girdėję apie tai.

Neįgaliųjų studentų skaičius aukštajame moksle nuo 2010 mokslo metų ėmė mažėti. Tokią tendenciją atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas „Neįgalieji aukštajame moksle 2011“. Tyrimo duomenimis, 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 944 neįgalūs studentai. Nuo 2010-ųjų mokslo metų sumažėjo 82-jais neįgaliaisiais.

Lietuvos aukštajame moksle įtvirtinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) svarbu patiems sau išsiaiškinti, kodėl kažką reikia keisti ir ką tai mums duos, pabrėžia projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ ekspertas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas dr. Žilvinas Dambrauskas.

61,2% apklaustų studentų yra nepriimtina, kad paskolas studijoms, gyvenimo išlaidoms bei dalinėms studijoms užsienyje išmoka kredito įstaigos, t.y. bankai. Dar 12,2% apklaustųjų atsakė, kad nepasitiki bankais. Tokius rezultatus parodė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) atlikta studentų apklausa, kurioje dalyvavo 722 respondentai.

Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ patirtis ne kartą aptarinėta įvairiose diskusijose, sugulusi dokumentų puslapiuose.

Naujosios Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto patirtis pristatyta Lietuvos aukštųjų mokyklų ir susijusių institucijų atstovams.

Garsiosios Jungtinės Karalystės Oksfordo universiteto absolventams tam vis sunkiau susirasti darbą. Statistika rodo, kad vis daugiau šią aukštąją mokyklą pabaigusių jaunų žmonių yra priversti dirbti padavėjais ar barmenais, skelbia šalies spauda. Oksfordo universitetas pirmą kartą paskelbė detalius duomenis, kaip jo absolventams sekasi pusmetį po studijų baigimo. Tyrimo rezultatai rodo, kokia sunki padėti yra darbo rinkoje.

Mokslininkai nustatė, kad geriausia vieta studijuoti - Paryžius. O Jungtinės Karalystės sostinė - Londonas - antrasis pagal patrauklumą, rašo BBC. Iš beveik 500 miestų buvo atrenkami geriausi studijuoti miestai, vertinanti pragyvenimo ir studijų kokybės rodiklius. Surinkus duomenis, skelbiami 10 miestų, kurie pripažinti geriausi gyventi studijų metu ir plėsti savo profesinį akiratį. Tyrimo metu duomenys rinkti apie beveik 500 miestų, kuriuose gyvena ne mažiau 250 tūkst.

Studijų kokybės ir vertinimo centras akreditavo naują bakalaurų programą „Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos“, kurią Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakultetas planuoja pradėti vykdyti jau šių metų rugsėjo mėnesį. Taip reaguojama į išaugusį Rytų Azijos kalbas ir kultūrą išmanančių specialistų trūkumą Lietuvoje.

Šį mėnesį akademinei bendruomenei pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija, pagrista pagrindiniais Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) principais. Šiame darbe dalyvavo dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų – tame tarpe, ir meno mokyklos. Apie tai, kuo ši koncepcija ir apskritai ECTS inspiruota kaita svarbi mūsų aukštajam mokslui apskritai ir meno sričiai konkrečiai, savo mintimis dalijasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorė studijoms prof.

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2012 m. pirmakursių studijoms. Priėmimui į aukštąsias mokyklas ateinantį rudenį bus skiriama 31,1 mln. litų: 19,8  mln. litų numatyta universitetams, 11,3 mln. litų – kolegijoms. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad 2012 m., kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų.

Didžiosios Britanijos sostinė pripažinta antru geriausiu pasaulio miestu studijuoti. Šiuo atžvilgiu Londonas nusileido tik Paryžiui, skelbia Britanijos žiniasklaida. Šiame tyrime „dalyvavo“ daugiau nei 250 tūkst. gyventojų turintys miestai, kuriuose taip pat yra du ar daugiau žinomų universitetų. Tyrėjai taip pat atsižvelgė į gyvenimo kokybę ir prieinamumą miestuose, o taip pat universitetų skaičių ir jų reputaciją.

Lietuvos aukštajame moksle įtvirtinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Naujasis jas apibrėžiantis dokumentas – Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija – Vilniaus universitete buvo pristatytas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldos atstovams. Susitikimo metu studentai kartu su šiuos kaitos procesus stebėjusiais užsienio ekspertais diskutavo apie studento vietą kintančioje aplinkoje.

Švietimo ir mokslo ministerija, skatindama studentus veržliai įsitraukti į aukštojo mokslo kaitos procesus, finansiškai remia jaunimo visuomenines iniciatyvas. Lietuvos studentija raginama aktyviai naudotis savo galimybėmis ir teisėmis dalyvauti aukštųjų mokyklų savivaldoje ir kuo plačiau įsijungti gerinant esamą akademinę sistemą. Studentams atstovaujanèios organizacijos kvieèiamos teikti paraiðkas su akademiniø procesø kaita susijusiø projektø finansavimui.