REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime pristatoma vizija „Lietuva 2030“ yra tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Kol valdantieji seka pasakas apie tai, kad Lietuva bus „sėkmės šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“, šalyje ir toliau auga nedarbas, o žmonės neišbrenda iš skurdo.

REKLAMA
REKLAMA

Tik pagrūmojus Europos Komisijai, kad Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus, paskubomis buvo sudaryta darbo grupė šiaip problemai spręsti. Tarsi prieš tai buvusius tris metus to nereikėjo daryti. Per metus iš Lietuvos pabėga tiek gyventojų, kiek yra Marijampolės dydžio mieste, tačiau valdantieji tarsi stručiai sukišo galvas į smėlį ir nedaro nieko emigracijos problemai spręsti, rašoma Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime.

REKLAMA

„Lietuva 2030“ numato, kad turime siekti tapti integralia, sėkminga, politiškai ir ekonomiškai konsoliduota Šiaurės–Baltijos regiono, į kuri įeitų penkios Šiaurės šalys ir trys Baltijos valstybės, dalimi. Tuo tarpu statistikos agentūros Eurostat„ duomenimis, pagal pajamų nelygybės statistiką Lietuva viena pirmųjų Europoje – dešimtadalio daugiausia uždirbančių pajamos net 10,4 karto didesnės už  dešimtadalio mažiausias pajamas gaunančiųjų. Švedijoje jos skiriasi 6,2, o Suomijoje – tik 5,6 karto. Po nemokšiškų naktinių reformų dirbančiųjų realus darbo užmokestis 2011 m. pabaigoje buvo net 10 proc. mažesnis negu 2008 m. O kainos jau lenkia Skandinavijos šalis.

REKLAMA
REKLAMA

Vizija numato, kas „sėkmės ekonomika yra sumani ekonomika“, t.y. ji bus grindžiama žiniomis, naujomis technologijomis. Tuo tarpu paskelbtas priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas skaičius rodo, kad vien universitetams nuo 16 tūkst. 2008 m. jis sumažėjo iki 9 tūkst. Apie kokį gerą gyvenimą galės kalbėti Lietuvos žmonės, jei jie iki 2030 metų komerciniams bankams mokės dešimttūkstantines paskolas už studijas aukštojoje mokykloje?

Ekonomikos srityje – jokio proveržio. Nors konservatoriai giriasi augančiu eksportu, tačiau 25,6 proc. šio eksporto sudarė mineraliniai produktai (rūdos, mineralinė alyva, kalkės, cementas ir kt.), t.y. tai ką iškasame arba reeksportuojame. O pagal inovacijos indeksą Lietuva atsidūrė tarp autsaiderių. Pagal šio indekso augimą – paskutinėje vietoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tad apie kokias vizijas kalba valdantieji, jei visi pastarųjų metų veiksmai rodo, kad šalis stumiama į gilų atsilikimą ir skurdą. Lietuvos žmonės jau pavargo nuo pasakų ir užkalbėjimų. Todėl dabar reikia kurti ne vizijas, o imtis realių darbų Lietuvos gyventojų gerovei užtikrinti.

LSDP informacijos centro pranešimas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų