sovietų sąjunga

Rygos valdžia, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ketvirtadienį išmontavo didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą, nepaisydama Latvijos rusakalbių mažumos protestų ir reikalavimų išsaugoti monumentą. Pasak įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP korespondento, išmontuojant Antrojo pasaulinio karo memorialą, tapusį Kremliaus šalininkų susibūrimo vieta, buvo panaudota griovimo technika.

Rusiją kamuoja Vakarų sankcijos, dėl kurių šalyje ima trūkti prekių ar konkrečių gamybai reikalingų detalių. Kremliaus politika Rusiją po truputį grąžina į Sovietų Sąjungos laikus, kai buvo jaučiamas prekių deficitas, o užsienio diplomatams buvo sukurtos atskiros parduotuvės. Apie situaciją naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas. „Labai norėjo grįžti į Sovietų Sąjungą su visais deficitais ir blatais, tai ir grįžo.

Rusijos televizijos „pokalbių“ laidose, kuriose dažniausiai yra tiesiog formuojama gyventojų nuomonė, pasigirdo raginimas žudyti Baltijos šalių atstovus, kurie yra atsakingi už vizų režimo apribojimą rusams ar sovietinių paminklų demontavimą.

Ukrainoje nukautų okupacinės Rusijos kariuomenės karių tėvams siunčiami informaciniai pranešimai, surašyti ant 1974-ųjų blankų. Rusijoje po sankcijų įvedimo ypač paaštrėjo popieriaus trūkumo krizė. Anksčiau taip pat buvo skelbiama, kad kai kuriose gydymo įstaigose receptai išrašomi ant sovietinių pavyzdžių.

Rusijoje atsidarys neapmuitintos (angl. duty-free) parduotuvės, kuriose diplomatai užsienio valiutomis galės įsigyti iš Vakarų importuotų prekių. Tokia praktika daugeliui rusų primena liūdnai pagarsėjusias Beriozkos parduotuves, tapusias aukštų sovietmečio pareigūnų turėtų privilegijų simboliu, rašo „The Guardian“. Parduotuvėse, kurios savo duris tikėtina atvers jau šį rudenį, bus parduodamos importuotos prekės, kurių įprastose Rusijos prekybos vietose bus sunku rasti, nes dėl karo Ukraino...

Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.

Rusijos valdžia nuėmė Lenkijos vėliavą nuo paminklo, skirto tūkstančiams Sovietų Sąjungos NKVD sušaudytų lenkų kariškių atminti, tarp Maskvos ir Varšuvos tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.  Penktadienį socialiniuose tinkluose į vėliavos dingimą dėmesį atkreipė istorikai ir Katynės memorialo Rusijos vakarinėje Smolensko srityje lankytojai.   Smolensko miesto meras penktadienio vakarą patvirtino, kad vėliava buvo nuimta.

Po daugiau nei 30 metų Nepriklausomybės mus vis dar supa sovietų propagandos liekanos, įsitikinę politikai. Tiesa, Seime pagreitį įgauna desovietizacijos įstatymo projektas. Jam įsigaliojus, Lietuvos aikštėse neliktų ne tik sovietų karių paminklų, bet ir keistųsi SSRS laikų gatvių pavadinimai. Komunarų, Tarybų, Kolūkiečių – taip vadinasi gatvės kai kuriuose Lietuvos kampeliuose.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas iš Krymo Michailas Šeremetas pasiūlė Sovietų Sąjungos vėliavą pripažinti naująja Rusijos valstybine vėliava. „Šiandien Vakarų šalys iš tikrųjų paskelbė karą Pergalės vėliavai, uždrausdamos ją visur. Jos bijo šio simbolio, nes raudona Pergalės vėliava primena mūsų tautos didybę ir mūsų didelę pergalę.

Šiemet gegužės 9-oji bus kitokia. Besidžiaugiantys Stalino pergale prieš Hitlerį nebegalės segėti Georgijaus juostelių, o Vilniaus valdžia neleis didesnių minėjimų ir renginių. Ar iš tiesų turėtume drausti iškilmingai minėti dieną, kuri Lietuvai reiškia 50 metų sovietinės okupacijos ir represijų, svarstė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Rusijos komunistų partija pasiūlė pakeisti Rusijos trispalvę į SSRS vėliavą. Įstatymų projektas jau pateiktas svarstymui Dūmoje. Viena iš jo autorių, deputatė Anželika Glazkova paaiškino, kad „žmonės patys to labai trokšta“. „Ta močiutę, kuri šiandien išėjo pasitikti nacių su mūsų raudona vėliava, tikėtina, visas pasaulis žino. Būtent su šiuo simboliu mes iškovojome pergalę Didžiojo Tėvynės karo metu. Būtent su šiuo simboliu atsirado visi Sovietų Sąjungos pasiekimai.

Kėdainių ir Anykščių rajonuose savaitgalį pastebėti dažais apipilti sovietinių karių paminklai. Anot Policijos departamento, Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje, geltonos ir raudonos spalvos dažais apipiltas kario paminklas, skirtas Sovietų sąjungos karių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais kautynėse su Vokietijos kariuomene, atminimui.  Anykščių rajone, Kurklių miestelyje, geltonos ir mėlynos spalvos dažais nudažyta sovietinio kario skulptūra.  Įvykiai tiriami.

31-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Kol JAV prezidentas lankosi Lenkijoje, Rusijos pajėgos nusitaikė į Ukrainos Vakarus. Raketos smenga į Lvivo miestą – tai galima suprasti kaip Rusijos grasinimą Joe Bidenui. JAV vadovas, viešėdamas Lenkijoje, pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“. Nustatyta, kad raketos į Lvivą paleistos iš Rusijos okupuoto Krymo teritorijos.

Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje jau yra didesni, nei Sovietų Sąjunga patyrė Afganistano kare. Pagrindinis skirtumas – invazija į Ukrainą tęsiasi mėnesį, o sovietai Afganistane kariavo dešimt metų. Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pasidalijo Rusijos kariuomenės nuostolių Ukrainoje ir Sovietų Sąjungos armijos praradimų palyginimu. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 15 300 Rusijos karių ir 6 generolus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako nesutinkanti su priekaištais prokurorams dėl neišnaudotų galimybių apklausti Sausio 13-osios byloje buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. „Su visa pagarba žuvusiųjų artimiesiems ir suprasdama jų beribį netekties skausmą, kategoriškai nesutinku su šiandien vėl skambančiais priekaištais, neva nebuvo išnaudotos galimybės ikiteisminiame tyrime apklausti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą M. Gorbačiovą“, – feisbuke rašė generalinė prokurorė.

Sovietų laikų atlikėjai ir kinematografai dažnai „pasiskolindavo“, o kartais ir tiesiog pavogdavo dainas ar filmų siužetus iš savo Vakarų kolegų, rašoma „Obozrevatel“. Kaip pavyzdžiai yra pateikiamos keturios daugeliui nuo Sovietų Sąjungos laikų žinomos juostos. Leidinio apžvalgininkas Maksimas Mirovičius pažymi, kad per savo egzistavimo laikotarpį 95 proc. SSRS gyventojų praleido laiką už „geležinės sienos“, o apie Vakarų kultūros pasiekimus juos pasiekdavo tik nuotrupos.

Rusijos Aukščiausiasis teismas padėjo tašką – žinomiausia žmogaus teisių organizacija „Memorial“ turi būti uždaryta. Šis verdiktas – galutinis ir neskundžiamas. Užsienio agentu paskelbta organizacija esą nežymėdavo savo turinio ir taip klaidino visuomenę. Tačiau „Memorial“ gynėjai sako, kad tai – politinis susidorojimas. Istorinė diena Rusijoje.

Derėtų prisiminti vieną paprastą tiesą: nėra gyvenime nieko nemokamo. Ir Sovietų Sąjungoje nemokamo taip pat nieko nebuvo. Jeigu kažkas kažką gaudavo dykai – reiškia, kažkas jau už tai sumokėjo. Todėl vis dažniau pasirodantys komentarai socialiniuose tinkluose, kaip Sovietų Sąjungoje „kiekvienas galėjo gauti nemokamą butą“ turėtų kelti tik nuostabą – kaina už tuos „nemokamus“ butus buvo sumokėta milžiniška.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniais klausimais Victoria Nuland pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia save įamžinti istorijoje kaip žmogus, kuris atstatė SSRS. JAV administracijos atstovė apie tai prabilo netrukus po dviejų šalių prezidentų pokalbio telefonu.

1991-ųjų gruodžio 25-oji buvo paskutinė diena, kuomet Kremliuje, prezidentiniame krėsle sėdėjo Michailas Gorbačiovas. Tą vakarą pirmasis ir vienintelis SSRS prezidentas per televiziją paskelbė apie savo atsistatydinimą, o Kremliuje nuleista Sovietų Sąjungos vėliava. TSRS gyventojai buvo tokie pavargę nuo geležinės priespaudos, kad į vieną iš didžiausių geopolitinių sukrėtimų per visą istoriją sureagavo demonstruodami visišką abejingumą.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Maskvos telkiamų pajėgų prie Ukrainos sienos, bet atsitiktinai pavadino Rusiją Sovietų Sąjunga – prieš tris dešimtmečius subyrėjusia didžiausia Vašingtono Šaltojo karo laikų priešininke. Seule viešintis Ll. Austinas spaudos konferencijoje sulaukė klausimo apie Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų ir būgštavimus dėl galimos jos invazijos.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis trečiadienį pareiškė, kad Rusija siekia destabilizuoti ir suskaldyti Europą įvairiais savo veiksmais, įskaitant pastarąjį pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienos. Interviu naujienų agentūrai AFP latvių premjeras Rusijos karių sutelkimą prie Ukrainos sienos pavadino „keliančiu susirūpinimą“. Anot jo, tai naujausias iš virtinės susijusių Kremliaus veiksmų, įskaitant dujų tiekimo ribojimą, paramą Baltarusijos režimui ir dezinformacijos skleidimą.

Sovietinį maistą supa daugiau mitų nei, veikiausiai, bet kokį kitą ano meto reiškinį. Dalis sovietmetį menančių lietuvių savo jaunystės tortus ir kotletus prisimena it per rožinius akinius, kai išties sovietinis maistas Lietuvoje sukeldavo ir apsinuodijimų, kurie baigdavosi mirtimi. O kur dar ir sovietinės parduotuvės, kur norimo maisto eilėse tekdavo laukti ištisas valandas, o tikrai gardesnį kąsnelį gauti pavykdavo tik per blatą arba einant aukštas pareigas.

Daugkartiniai švirkštai, iš bjauraus kvapo atpažįstami sunkūs ligoniai, galvos dydžio augliai ir tinkamos įrangos gydymui trūkumas – visa tai yra sovietinių ligoninių Lietuvoje praeitis. Nepaisant to, kad anuomet Lietuva garsėjo Sovietų Sąjungoje savo medicinos specialistais, vargu, ar kas norėtų grįžti į sovietines ligonines. Daugiau apie tai, su kuo tada kasdien tekdavo susidurti ir medikams, ir pacientams, pasakoja buvęs medikas ir istorikas.

Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu. Taip daugeliui atrodė sovietinė kasdienybė.

Sovietinė valdžia į savo įtakos sferą perimti visas žmogaus gyvenimo sritis, ne išimtis – šventės. Ar tai kas kelerius metus vykstančios dainų šventės, ar kasmet gatvėmis žygiuojančios Gegužės 1-osios demonstracijos, ar net asmeninės šventės, tokios kaip vestuvės ar gimtadieniai – visos tokios progos turėjo gaminti visuotinę džiaugsmo emociją ir slėpti teroru ir priespauda persmelktą sovietinę tikrovę.  Prieš 30 metų, 1991 m. gruodį, žlugo Sovietų Sąjunga.

Sovietų Sąjungos saugumiečių suorganizuotas eksperimentas įsisavinant Sibirą baigėsi masinėmis mirtimis, badu ir netgi galimais kanibalizmo atvejais. Iš 6 tūkst. į Nazino salą atvežtų nuteistųjų tremtinių per kelis mėnesius gyvi liko vos trečdalis. Sibiras jau nuo XVI a. Rusijos ir SSRS valdžiai buvo ta pati Australijos sala Didžiajai Britanijai. Siuntė ten kalinius ir politinius nusikaltėlius. Tremtinius daugiausiai naudojo Sibiro  teritorijų „įsisavinimui“, apribojant jų judėjimą.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Tai buvo ne tik okupacija, tai buvo visos visuomenės mąstysenos transformacija, pakeitusi šeimas, vyrų ir moterų santykius, užkrovusi neproporcingai didelę naštą moterims, kurios buvo priverstos pilnai darbo dienai išeiti į darbą ir dažnai negavo jokios valstybės ar savo sutuoktinio pagalbos, kai reikdavo tvarkytis su vaikais, buitimi bei medžioti maisto produktus pustuštėse sovietinėse pardu...

Neįmanoma vieningai apibrėžti tokio reiškinio, kaip „sovietmečio mokykla“. Nes Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mokyklų buvo daug ir visos jos, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, buvo skirtingos. Tačiau jose reiškėsi ir kai kurie bendri dalykai, tai – ideologija persmelktas mokymas, prievolė moksleiviams tapti spaliukais ar komjaunuoliais, taip pat – sistemos ašimi tapę mokytojai, kurių vieni savo mokinius bandė apsaugoti nuo sovietinės ideologijos, o kiti į ją stūmė.

1988-ųjų lapkričio 15 d. Tarybų Sąjunga pribloškė stebėtojus iš Vakarų, į orbitą aplink Žemę paleisdama NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ kloną, pavadintą „Buran“ (liet. – „pūga“). „Buran“ programoje ypač intensyviai dirbo ir vienintelis Lietuvos kosmonautas Rimantas Stankevičius, tragiškai žuvęs 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje vykusios aviacijos šventės metu.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad prieš 30 metų Lietuvos ir Rusijos santykiuose, nepaisant valstybių dydžio, buvo juntama pagarba, o tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas norėjo kitokios Rusijos, negu ji buvo Sovietų Sąjungoje ar yra dabar. „Kai kalbame apie santykius tarp valstybių, o šiandien mes kaip tik apie tai kalbame, aš atsisakyčiau kai kurių sąvokų, kaip geri santykiai arba nelabai geri santykiai.

Rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas viešojo intereso vardan kreiptis į teismą dėl, jo nuomone neteisėto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasiryžimo nukelti paminklą seneliui. Vyras teigia, kad paminklo nukėlimas yra politiškai motyvuotas žingsnis, numatytas Vilniaus valdančiųjų programoje, ir su teise nieko bendra neturi.

Prieš trisdešimt metų komunistų partijos kietosios linijos šalininkų grupė pabandė perimti valdžią iš sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo. Nors šis pučas ir nebuvo sėkmingas, tačiau smarkiai prisidėjo prie SSRS iširimo. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmosios Vyriausybės kultūros ministras, visuomenininkas Darius Kuolys.

Eidamas 90-uosius metus mirė paskutinis iš 1991 metais surengto nesėkmingo perversmo prieš tuometį Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą dalyvis Olegas Baklanovas, trečiadienį pranešė Rusijos kosmoso agentūros vadovas. „Olegas Dmitrijevičius Baklanovas, vadovavęs mūsų raketų ir kosmoso pramonei bei SSRS Bendrosios mašinų gamybos ministerijai, mirė“, – tviteryje parašė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas. O. Baklanovo mirties priežastis lieka neaiški.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį pareiškė, kad sovietų okupaciją praėjusio amžiaus viduryje pasmerkusių Jungtinių Valstijų patirtis yra aktuali pamoka demokratiniam pasauliui nenusileisti šiandienos diktatoriams. Taip jis kalbėjo Vilniuje minint buvusio JAV valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso deklaracijos 81-ių metų sukakties metines. Šia deklaracija 1940 metais JAV paskelbė nepripažįstanti Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.

„Eurovizijoje“ penktąją vietą užėmusi ir Europos melomanų širdis pavergusi ukrainos elektro-folko grupė „Go_A“ šią savaitę lankėsi Lietuvoje. Portalui tv3.lt grupės nariai papasakojo, kaip vaikystėje susidomėjo muzika, koks ryšys juos sieja su Lietuva, ir su kokiais iššūkiais teko susidurti.

Kai pasaulyje įvyksta tragedija ar nutinka katastrofa su daugelio žmonių žūtimis, apie ją sužino visi. Žmonės gali palaikyti nelaimės ištiktųjų artimuosius, aiškinamos aplinkybės, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų. Tačiau tai negaliojo Sovietų Sąjungai, kurioje visa eilė katastrofų ir tragedijų buvo daugeliui dešimtmečių nutylėta nuo visuomenės. Kai kurios tragedijos išaiškėjo tik žlugus imperijai ir atsivėrus archyvams.

Lietuvoje pirmadienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 80 metų šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Šiai datai minėti renginiai vyks Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Vidurdienį sostinėje, Lukiškių aikštėje, rengiama pilietinė akcija – tylos minutė okupacijos aukoms atminti.

Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši pelninga prekyba dvokia nusikaltimais ir melu, taip pat yra permerkta krauju ir ašaromis. Kinijos komunistų partija irgi laikosi leninizmo kaip veiksmingos politinės organizacijos doktrinos, bet atsikratė neįgyvendinamų marksistinės ekonomikos idėjų.

Daugelis vyresnės kartos žmonių prisimins legendinį filmą „Buratino nuotykiai“ – 1976-aisiais pasirodžiusi juosta vaikams tapo tikru kultu, o liaudyje filmo veikėjų frazių galima išgirsti iki šiol. Įdomi detalė – vieną iš pagrindinių vaidmenų šioje juostoje sukūrė vilnietis, vėliau taip ir nebepasirodęs prieš kameras. Daugelis mačiusių juostą turbūt prisimena charizmatišką berniuką, suvaidinusį pudelį Artemoną – ištikimąjį Malvinos draugą.

Atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – jau daugiau nei trys dešimtmečiai, tačiau vis dar pasigirsta nuomonių, kad „prie ruso buvo geriau“. Iki šiol, grindžiant tokią mintį, pateikiami jau klišėmis tapę argumentai: „Visi darbus turėjo“, „visi lygūs buvo“. Anaiptol, sovietinę realybę tyrinėjantys istorikai su tokiomis mintimis nesutinka, o vienas iš kontrargumentų – žvilgsnis į parduotuves ir jų asortimentą sovietmečiu.

Laisvės partija su savo ministre Evelina Dobrovolska priešakyje pavasarį Seimui teiks projektą, kuris gali įteisinti dvikalbystę kai kuriuose šalies regionuose. Ministrė tikina, kad projektas nieko naujo neatneš, o kai kurie dalykai jau dabar faktiškai egzistuoja. Visgi tai nenuramina įstatymo kritikų, kurie tokias iniciatyvas lygina su tvarka Sovietų Sąjungoje, o ministrę ragina užtikrinti, kad būtų laikomasi dabar galiojančių įstatymų.

Visiškai įmanoma, kad devintajame XX a. dešimtmetyje žuvų išskiriamos dujos galėjo sukelti milžinišką diplomatinę krizę tarp atominius ginklus turinčių supervalstybių. Iš tiesų, ši priežastis vos nesukėlė rimto konflikto tarp Rusijos ir Švedijos, kurio buvo išvengta tik per plauką. Tačiau tuo metu, niekas to nesuprato. Prieš pradedant kalbėti apie žuvų išskiriamas dujas, pirma, šiek tiek istorijos.

Atominių bombų testavimo ir kolonijinės istorijos palikimas sugrįžo į Prancūziją radioaktyvių dulkių debesies iš Sacharos pavidalu. Vasario mėnesį dulkes iš Sacharos dykumos į šiaurę atnešė vėjas ir išbarstė jas virš Ispanijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos. Dėl šių dulkių kai kuriose Europos vietose vakarais dangus įgaudavo auksinį atspalvį, bet kartu jos sukėlė nedidelį, bet pastebimą, radiacinio fono padidėjimą. Kaip teigia ACRO (liet.

Rusijos Jekaterinburgo miestas turi tamsią istoriją. 1918 m. paskutinįjį carą ir jo šeimą sušaudė bolševikų sukilėliai, galiausiai užvaldę šalį. 1991 m. Rusijos prezidentas šį miestą pasirinko kaip atsarginę sostinę tuo atveju, jei Maskvoje būtų pavykęs valstybinis perversmas. Kaip rašė „Ars Technica“, 1979 m. miestas buvo ir didelio juodligės protrūkio vieta. Dėl avarijos iš metropolyje paslėptų biologinių ginklų patalpų, tada vadinamų Sverdlovsku, iškilo mirtinas kamuolys.

Dar vienam žiemos savaitgaliui TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo intrigų apipintas, tikrų įvykių įkvėptas istorijas. Nepraleisti ir išvysti siūlome: serialą „Gaujų karai. Princai“, komedijas „Pašėlę vyrukai amžiams“ ir „Princesės dienoraštis 2. Karališkos sužadėtuvės“, smagųjį žaidimą „GalvOK“ ir kitas laidas bei realybės šou. Šeštadienis (01-30) 19.40 val.

Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti sovietinę apgaulės ir smurto doktriną, ir raudonoji melo imperija lūžo Lietuvoje, minint Laisvės gynėjų dieną sako pirmasis valstybės vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Lietuva buvo pirmoji tarp sovietų kolonijų, kurioje kilęs išsilaisvinimo Sąjūdis laimėjo demokratinius parlamento rinkimus ir žmonių įgalioti atstovai vieningu balsavimu paskelbė atkuriamą nepriklausomą valstybę.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasigenda atskiros institucijos, kuri tirtų Sausio 13-osios įvykius. „Nėra jokios specialios institucijos, kuri viską nagrinėtų, klasifikuotų ir išryškintų klausimus, į kuriuos dar neatsakyta, taip pat apklaustų liudininkus, kurių dar iki šiol nepasiklausė niekas (...). Manau, geriausia, kad būtų įsteigta speciali institucija – Sausio 13-osios agresijos, galbūt, ir sąmokslo, tyrimo institutas“, – lrt radijui tr...

Josifo Stalino pavardė giliai įsirėžusi į istorijos vadovėlių puslapius. Sukūręs represijų pilną režimą, jis Sovietų Sąjungą valdė smurtu, alkoholiu ir krauju. Tačiau pasiekti politiniai tikslai slėpė sunkią vaikystę, asmeninio gyvenimo nelaimes, sveikatos problemas ir nuožmų charakterį, kuris atsispindėjo ir šeimoje, – viską, apie ką Sovietų Sąjungos laikais nebuvo galima kalbėti.