Sodra

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

  Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti tik Lietuvos paštui reiškia bendrovės monopolio kūrimą, sako jau 20 metų pensijas nešiojančios privačios bendrovės. Jos pabrėžia, kad jų veikla niekas nesiskundžia. Vyriausybė teigia, kad ši funkcija perduodama Lietuvos paštui, nes kyla nesklandumų, konkursus laimėjus privačioms bendrovėms.

Vis daugiau darbuotojų iš Lietuvos siunčiami dirbti į kitas Europos šalis ir tai – ne tik vilkikų vairuotojai. „Sodros“ duomenimis, vien šiemet darbdaviai jau pateikė 76 tūkst. prašymų išduoti A1 pažymėjimus, o jų jau išduota 51 tūkst. Palyginti, pernai per visus metus „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba gavo 80 tūkst. prašymų ir išdavė 79 tūkst. pažymėjimų, rašoma pranešime spaudai. „Šiemet sulaukiame daugiau prašymų išduoti A1 pažymėjimus. Apie 40 proc.

Visą gyvenimą teko sieti su Kaunu ir Kauno rajonu, o dabar ir būti Kauno regiono plėtros tarybos nariu, todėl matant įsisiūbuojančias diskusijas norisi išsigryninti argumentus, kurie sprendimai galėtų vesti link didesnės perspektyvos. Pradžiai truputį įdomiųjų skaičių. Kauno rajono plotas yra 1496 kvadratinių kilometrų, o miestas užima 158 kvadratinius kilometrus. Abu sudėjus kas yra lygu 1654 kvadratiniai kilometrai ir tai labai panašu Londono plotui, kuris sudaro 1572 kvadratinius kilometrus.

 Vilniaus meras Remigijus Šimašius Seimo ir Vyriausybės prašo mažinti mokesčių ir išlaidų naštą savivaldybėms, supaprastinti kai kurias biurokratines procedūras. Sostinės savivaldybės vadovas antradienį parašytame laiške centrinės valdžios institucijoms pateikė 13 siūlymų, kurie, anot jo, turėtų spartinti šalies miestų augimą ir konkurencingumą.

Seimas antradienį renkasi į rudens sesiją: pagrindiniu parlamentarų darbu bus kitų metų biudžeto tvirtinimas, prezidentas Gitanas Nausėda teikia siūlymus socialinei apsaugai didinti. Per rudens sesiją parlamentarai turės patvirtinti 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklius, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.

„Sodrai“ nuo kitų metų pradžios bus perduotas pensijų anuitetų mokėjimas, todėl Vyriausybei siūloma suformuoti nepriklausomą 5 narių komitetą, kuris būtų atsakingas už atskiro pensijų anuitetų fondo valdymą. Tai numatoma Socialinių reikalų ir darbo ministerijos parengtuose Pensijų kaupimo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisose.

Nuo kitų metų pensijų anuitetų mokėjimas pavedamas „Sodrai“, todėl norint užtikrinti tinkamą pensijų anuitetų gavėjų turto valdyseną Vyriausybei siūloma suformuoti nepriklausomą 5 narių komitetą, kuris būtų atsakingas už atskiro pensijų anuitetų fondo valdymą.

Panašu, kad dabartinė Lietuvoje veikianti sveikatos draudimo sistema palieka landų apmokamas medicinos paslaugas gauti ir ne vienus metus PSD įmokų nemokantiems asmenims. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi istorijomis, kaip prireikus gydymo paslaugų emigrantai grįžę tėvynėn skuba tiesiai į Užimtumo tarnybą, ten užsiregistravę pasigydo, o vėliau, net neketindami dirbti, papusto padus.

Rugsėjis daugeliui mokyklą ar studijas pabaigusių jaunuolių reiškia ne tik naujo gyvenimo pradžią bet ir naujus įsipareigojimus. „Sodra“ ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad nuo rugsėjo nebestudijuojantiems ir dirbti nepradėjusiems jaunuoliams gali tekti savarankiškai pradėti mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, o į užsienio aukštąsias mokyklas išvykstantys studentai turi pasirūpinti pažymomis.

Nuo šių metų rugsėjo įsigalioja trys svarbios naujovės, kurios paveiks tūkstančius šalies gyventojų. Atėjus rudeniui mokyklinio amžiaus vaikų tėvai galės lengviau atsikvėpti – pasikeis ir lengvesne taps moksleivių dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Taip pat nuo rudens įsigalioja nauja socialinio būsto fondo plėtros forma, kuri turėtų sumažinti socialinio būsto nuomos laukiančiųjų eiles.

Bręsta neteisėto naudojimosi asmens duomenimis skandalas, kuris ne itin rūpi tai reguliuojančioms šalies institucijoms. Į vilniečio elektroninio pašto dėžutę, kurią, pasak jo, naudoja tik bendravimui su valstybinėmis institucijomis, atskriejo ir rinkiminė agitacija. Dėl šio galimai neteisėtai gauto laiško iš Seimo nario Mindaugo Puidoko skundo sulaukusi Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija įvykdė tyrimą. M. Puidokas pripažintas kaltu, o jam skirtas papeikmas.

Nuo rugsėjo mėnesio „Sodra“ turės galimybę paskirti papildomą asmens sveikatos tyrimą ne tik laikino nedarbingumo atvejais, jei suabejojama, ar asmeniui pagrįstai mokama ligos išmoka, bet ir kilus pagrįstų abejonių dėl galimai neteisingai nustatyto neįgalumo bei darbingumo lygio.

Europos parlamento narys Stasys Jakeliūnas, pristatydamas savo numatomus darbus Europos Parlamente, dar kartą prabilo apie tai, kodėl neremia valstiečių kandidato Virginijaus Sinkevičiaus kovoje dėl eurokomisaro posto. Pasak europarlamentaro, jam kliūva ne tik V. Sinkevičiaus daryti sprendimai, galimas kompetencijos stygius, bet ir kandidato moralė, kuria jis abejoja. S. Jakeliūnas tikino, kad V. Sinkevičių pažįsta kelerius metus, todėl yra susidaręs aiškią nuomonę apie šį politiką.

  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžiame Ugdymo plėtotės centre (UPC) pirkimai vykdyti apklausus vieną tiekėją, iš buvusių darbuotojų arba stengiantis išleisti maksimalią skirtą sumą, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtas pirkimų korupcijos vertinimas.   „Praktiškai nebuvo sudaromos sąlygos UPC vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti kitiems potencialiems tiekėjams, taip buvo ribojama konkurencija“, – rašoma STT tyrimo išvadoje.

Anksčiau „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio siūlyta privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokų amnestija atšaukiama, bet ieškoma būdų, kaip skolininkams teikti paslaugas dar negrąžinus skolos. Tai paaiškėjo po trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio surengto pasitarimo su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene bei Valstybinės ligonių kasos vadovu Gintaru Kacevičiumi.

„Sodra“ primena, jog baigiantis vasarai kartu nustoja galioti ir mokslus ar studijas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Taigi tiems, kas toliau nestudijuos ar rugsėjį neįsidarbins bei nesiregistruos Užimtumo tarnyboje, gali tekti mokėti PSD įmokas. „Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – viskas gerai.

Baigiasi ramios dienos turintiesiems nustatytą nedarbingumą ar neįgalumą. Nuo rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią norint gauti išmokas gali tekti iš naujo atlikti sveikatos ištyrimą, mat kilus pagrįstoms abejonėms dėl asmeniui nustatyto neįgalumo ar nedarbingumo (neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio) „Sodra“ tam patikrinti galės pasitelkti nepriklausomus gydytojus specialistus.

Į portalą tv3.lt kreipėsi kaunietė Lilija, negalinti pamiršti situacijos, su kuria dar prieš kelis mėnesius susidūrė privačioje šeimos klinikoje. „Susirgus dukrytei norėjau užsiregistruoti klinikoje „Ave vita“, tačiau registratorė informavo, kad dabar žmonių labai daug ir jei dukra serganti ne pavojingai, užrašytų po savaitės. Sutikau. Pasirodžius pas gydytoją po savaitės buvo išduota pažyma dėl ligos vaikų darželiui, tačiau man nedarbingumas užfiksuotas nebuvo“, – pasakojo ji.

Ramūno Karbauskio žadėtos mokesčių amnestijos nesulaukiantiems emigrantams „Sodra“ grasina vis didesnėmis skolomis. Iš tų, kurie nedeklaravę išvyko svetur, dabar jau reikalaujama pusantro tūkstančio eurų už nesumokėtą Privalomą sveikatos draudimą. Tiesa, pats Karbauskis stebisi, kad amnestijos projektas Seime įstrigo ir sako, kad jo idėja dar nepalaidota. Dešimtims tūkstančių lietuvių „Sodra“ jau grasina nuskaičiuoti iš sąskaitų po pusantro tūkstančio eurų.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskeinė teigia, kad nuo liepos mėnesio kaupime dalyvauja virš 1 mln. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dabartiniais skaičiavimais, 40 tūkst.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui.  Apie pensijų kaupimo reformą TV3 studijoje kalbėjo „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė ir žurnalistas Artūras Anužis.

Artėjantis jubiliejus – gera proga džiaugtis, bet „Sodros“ darbuotojai nori, kad juos pradžiugintų ne tik kolegos, bet ir darbdavys. Šiaip darbdaviai gali, bet neprivalo skirti piniginį ar kitokį paskatinimą darbuotojui minint jubiliejų. Tačiau „Sodroje“ triūsiantys žmonės siekia, kad ne už gerus rezultatus, o tiesiog sulaukus apvalaus amžiaus, iš mokesčių mokėtojų kišenės jiems privalomai būtų mokama atlyginimo dydžio premija.

Lietuvoje yra daugiau nei 30 tūkst. asmenų, kurie nemoka jiems teismo priteistų alimentų, skirtų vaiko išlaikymui. Nors „Sodra“ stengiasi išieškoti skolas iš nepareigingų tėvų, jai tenka ir kitas uždavinys – mokėti išmokas alimentų negaunantiems vaikams. O tai kiekvieną mėnesį mokesčių mokėtojams kainuoja virš milijono eurų.

Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis. Darbdavių atstovai tokią iniciatyvą sveikina, bet nesutaria, kaip plačiai jos turėtų būti taikomos. Anot Sauliaus Skvernelio, gyventojai, sukaupę būtiną darbo stažą pensijai, galėtų nebemokėti „Sodros“ įmokų. Beliktų apsispręsti, ar šį principą taikyti visiems tokiems dirbantiesiems, ar tik pensinio amžiaus. Būtent dėl to nesutaria ir patys darbdavių atstovai.

Penktadienį „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas įrašu feisbuke reagavo į paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

„Sodra“ perspėja, kad jei į jūsų namus pasibeldė ar jums paskambino ir prašo susitarti dėl susitikimo „Sodros“ darbuotoju prisistatantis nepažįstamas žmogus, žinokite, kad „Sodros“ darbuotojai gyventojų namuose nelanko. Geriausiai apsisaugosite tokiems neatidarydami durų, neteikdami informacijos telefonu. Nors apie sukčius, apsimetančius įvairių įstaigų darbuotojais, nuolat rašo spauda, primena policija, „Sodra“, mokesčių inspekcija ir kitos įstaigos, nemažėja skaudžių patirčių.

Dėl dabartinės pensijų skyrimo tvarkos kai kurie gyventojai gali netekti nemažai pinigų. Neįsigilinęs į visus niuansus vienas skaitytojas pasakojo praradęs jau dviejų mėnesių dydžio pensiją. Tačiau „Sodra“ dėl to problemų nemato ir aiškina, kad žmogus kone pats kaltas, nes nepasidomėjo, kas parašyta jos interneto svetainėje.

„Sodra“ ragina gyventojus nedelsti pateikti prašymus ligos išmokai gauti, kad galėtų išmokėti išmokas už laikotarpius, kai gyventojai sirgo. Per pastaruosius metus tokių prašymų nėra pateikę 45 tūkst. gyventojų – tai sudaro 4 proc. visų ligos atvejų, rašoma pranešime spaudai. „Norime priminti ir paraginti gyventojus pateikti neterminuotus prašymus ligos išmokoms gauti. Tuomet ateityje jokių prašymų teikti nereikės.

Iki liepos 1-osios dėl rimtų priežasčių neapsisprendę, ar pradėti kaupti pensijai antros pakopos fonduose, galės tai padaryti ir vėliau, teigia „Sodros“ atstovas. „Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino.

Liepos 1 d. yra paskutinė priimti sprendimui, kaip kaupsite pensijai. Visgi, naujai įtrauktiems į pensijų kaupimą žmonėms, ir tiems, kurie papildomą kaupimą nori tęsti, suteikiama dar šiek tiek laiko apsispręsti (iki liepos 31 d.), ar jie nori, kad įmokos didėtų palaipsniui, ar iškart kaupti maksimaliais tarifais. Praėjusią savaitę „Sodra“ išsiuntė 89 tūkst.

Daugiau pinigų dabar ar viltis sukaupti turto senatvei – tokį sprendimą reikia priimti iki pirmadienio, liepos 1 d. vakaro. Jūsų sprendimas lems, iš kokių šaltinių ir kiek pajamų gausite. Naujienų portalas tv3.lt primena, kokie yra kiekvieno pasirinkimo privalumai ir trūkumai, ką reikia daryti pasirinkus vieną ar kitą sprendimą.

Penki „valstiečiai“ siūlo didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams taikyti 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, o neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 2020-2021 metais didinti po 50 eurų kasmet, o ne po 100 eurų. Tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Seime registravo „valstiečiai“, Biudžeto ir finansų komiteto nariai Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Stasys Jakeliūnas, Vida Ačienė ir Viktoras Rinkevičius.

Likus vos kelioms dienoms iki liepos 1 d., iki kada reikia priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo pensijų fonde, savo įžvalgomis pasidalijo ir Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis. Jo neigiamai vertino dabartinę pensijų kaupimo sistemą. Tinklaraščio „Lithuanian-Economy.net“ autorius pateikė keturis argumentus prieš kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje.

Jei dar nepriėmėte sprendimo dėl pensijos kaupimo, „Sodra“ perspėja, kad turite laiko tik iki savaitės pabaigos. Per paskutines dienas galima dar nuspręsti, ar pasilikti antrojoje pensijų pakopoje ir kaupti ateičiai papildomai, ar atsisakyti šios paslaugos ir tikėtis kiek didesnės „Sodros“ pensijos. Vilnietis autoelektrikas Rolandas į „Sodros“ skyrių atėjo su visa šeima. Nors anksčiau vyras kaupė pinigus antrojoje pensijų pakopoje, dabar jis nusprendė šios paslaugos atsisakyti.

Jeigu pensinio amžiaus sulaukę gyventojai dėl kokių nors priežasčių laiku nepateikia prašymo skirti pensiją ar jos mokėjimą nukelti, dalį pinigų praranda negrįžtamai. Ministerija laikosi nuostatos, kad pensija yra žmogaus teisė ir jis jos turi paprašyti laiku.

Iki liepos 1 dienos dar yra laiko nuspręsti, ką daryti dėl pensijos kaupimo: tai daryti maksimaliai, kaupimą sustabdyti arba visiškai nutraukti. Kas laukia tų, kurie pasirinks kaupimą stabdyti ar nutraukti? Jeigu žmogus nepriims jokio sprendimo ir neteiks jokio prašymo, anksčiau ar vėliau į pensijų fondą bus pervedama 3 proc. jo algos ant popieriaus ir 1,5 proc. dydžio vidutinio šalies darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto.

Nors didelę šios kadencijos dalį Seimo nariai skyrė 2008-ųjų metų ekonominės krizės priežasčių analizei, panašu, kad mokytis nei iš savų, nei iš svetimų klaidų jie nelinkę. Jau kitą antradienį šventinėms nuotaikoms dar neišsivadėjus iš galvų, valdančiosios partijos pasirašinės koalicinę sutartį. Joje – ne tik ministrų portfelių dalybos, bet ir prioritetiniai darbai.

  Parlamentarai skirtingai vertina pasiūlymą nuo kitų metų Lietuvoje taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus darbo pajamoms – 20 proc. ir 27 proc., kaip ir iki šiol, bei naują 32 proc. tarifą, kuris būtų taikomas uždirbantiesiems 120 ir daugiau vidutinių mėnesio atlyginimų per metus. Dabar šioms pajamoms taikomas 27 proc. tarifas.   Dėl naujo GPM tarifo ketvirtadienį susitarė dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai.

Dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai ketvirtadienį teigia baigę darbą – jie pripažįsta, kad nepavyko sutarti dėl vaiko pinigų dydžių, bet siūlo partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl socialinės politikos finansavimo. „Mūsų derybų grupė baigė darbą. Turbūt svarbiausias punktas – kad mes sutarėme dėl ilgalaikio socialinės politikos finansavimo didinimo penkeriems metams į priekį“, – ketvirtadienį Seime sakė „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Kai kurių deryboms dėl koalicijos pateiktų pasiūlymų gali tekti atsisakyti dėl fiskalinės drausmės, sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis. „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlymų buvo nemažai, kurie piniginiai, ir reikia įvertinti galimybes, ar visus čia ir dabar turim įgyvendinti, ar galim 2020–2021 metais, ar teks kai kurių nuostatų atsisakyti ir rasti kompromisą“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė R. Žemaitaitis.

Pensijų kaupimo tikslas – užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Tačiau kaip tiksliai yra arba bus apskaičiuojamos būsimos išmokos gyventojams, negali pasakyti net valdžios institucijos. Tai yra paslaptis. Vis dėlto aišku, kad viena pusė kaupiančių gaus kur kas mažesnes išmokas nei kita. Iki liepos 1 d. būtina nuspręsti, kaip pensiją kaupsite ateityje. Kuo daugiau turto sukaupsite pensijų fonde, tuo didesnė tikimybė, kad viso jo neatgausite.

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų fiksuos naujo etapo pradžią – pasirengimą finansiškai saugesnei senatvei. Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje kaupdami antroje pensijų pakopoje šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,3 mln. lietuvių.

Sutuoktiniui penkerius metus vengus mokėti alimentus vaikams iš pirmosios santuokos, naujoji vyro žmona kreipėsi į žiniasklaidą, prašydama padėti kovoje su tariama antstolių neteisybe. Tačiau ir antstoliai, ir teisininkai vieningai sutaria, kad graudžios istorijos kaltininkas – pats vyras, nustojęs rūpintis savo vaikais, kaip numato įstatymai.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ dėl galimo konkurenciją ribojančio susitarimo iš savo konkursų pašalino bendroves „Skinest Baltija“ ir „Askita“. „Lietuvos geležinkelių“ pranešime teigiama, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos ir Konkurencijos tarybos rekomendacijas.

Apsispręsti, kaip kaupsite papildomą pensiją ir ar iš viso tai darysite, liko kiek daugiau nei dvi savaitės. Ką geriau rinktis – didesnį atlyginimą likusią darbinę karjerą ar papildomas pajamas sulaukus pensijos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

Daugelis pensijų kaupimo dalyvių, kurie sutartis pasirašė iki šių metų pradžios, kaupia toliau, tačiau šiemet į kaupimą įtraukiami ir tie gyventojai, kurie anksčiau kaupime nedalyvavo.

Lietuvoje pensiją galima pradėti gauti anksčiau arba vėliau nei sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Vienu atveju ji gali gerokai sumažėti, kitu – padidėti. Ar ir kada apsimoka pensiją paankstinti ar nutolinti? Kiekvienais metais pensinis amžius yra ilginimas ir 2026 m. jis visiems bus 65 metai. Šiemet vyrų pensinis amžius yra 63 metai ir 10 mėnesių, moterų – 62 metai ir 8 mėnesiai. Pamažu ilginamas ir būtinasis stažas. Jei šiemet jis yra 31 metai, 2027 m. jis pailgės iki 35 metų.