Sodra

Šią savaitę, kaip ir buvo žadėta, „Sodra“ pradės mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems.  Pirmosios išmokos gavėjus pasieks šį ketvirtadienį.   „Pradėsime šią savaitę. Paprastai išmokos pradedamos mokėti apie aštuntą (mėnesio – BNS) dieną, tai šį mėnesį, turbūt, pradėsime šeštą dieną.

Birželį įspūdingų atlyginimų Lietuvos įmonėse ir organizacijose netrūko. Didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo net 18 įmonių, o vienoje jų atlyginimų vidurkis siekė beveik 50 tūkst. eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Birželį didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, buvo didesnės nei 10 tūkst.

„Sodra“ jau atidėjo įmokas beveik 1,5 tūkst. įmonių ir apie 2 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų. Atidėtų įsipareigojimų suma siekia 24 mln. eurų. Kiti draudėjai raginami iki rugpjūčio 17 d. pateikti prašymą dėl skolos atidėjimo supaprastinta tvarka. Iki šiol į „Sodrą“ kreipėsi per 13 tūkstančių draudėjų. Įmonės, kurios patyrė COVID-19 poveikį, yra nesumokėjusios maždaug 150 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijai prašant „Sodros“ pratęsti atidėtų mokesčių mokėjimą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms įmonėms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad tvarka nesikeis.  Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, keisti dabartinės tvarkos nesvarstoma, nes baigėsi Seimo sesija, be to, „Sodrai“ reikia pinigų mokėti pensijas, nedarbo, ligos ir kitas išmokas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija prašo „Sodros“ pratęsti atidėtų mokesčių mokėjimą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms įmonėms.  Asociacijos teigimu, daugelio prekybos įmonių pajamos per trijų mėnesių karantiną smarkiai sumažėjo, todėl apyvartinių lėšų trūksta beveik visiems verslams.

Siekiant, kad gyvenimas po karantino kuo greičiau grįžtų į įprastas vėžes, gyventojams ne tik teikiama įvairi parama – turintiems išieškomų skolų užtikrinama teisė visą gautą paramą pasilikti savo reikmėms. Tačiau labai svarbu žinoti, kad antstolis nežino, kokia jūsų gautų pajamų kilmė, todėl norint, kad parama liktų gavėjui, būtina apie ją antstoliui pranešti.

„Sodra“ rugpjūtį išmokės likusias maždaug 10 mln. eurų kompensacijų už per 2009 metų krizę sumažintas įvairias pensijas, kompensacijas bei rentas.  Kaip  pranešė „Sodra“, gyventojai gaus 10 proc. netektos pensijos dalies dydžio sumas. Iš dalies kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų ir karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos.

Rugpjūtį, kaip ir planuota, „Sodra“ išmokės valdžios pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems – jiems bus išmokėta apie 180 mln. eurų, trečiadienį pranešė „Sodra“. „Sodros“ direktorės pavaduotoja Violeta Latvienė sako, kad dėl išmokų kreiptis į „Sodrą“  nereikia – pinigai bus išmokami taip pat, kaip ir pensijos.

Iki liepos turėjo ne tik deklaruoti pajamas už praėjusius metus, bet taip pat sumokėti mokesčius ir įmokas „Sodrai“. Tačiau dešimtys tūkstančių gyventojų to dar nepadarė. Dalis jų dar turi laiko iki rugpjūčio vidurio, tačiau kitiems jau dabar gresia sankcijos ir pinigų išieškojimas. Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, ji neturi duomenų, kiek gyventojų, deklaravusiųjų pajamas už 2019 metus, nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų.

Liepos 15 dieną asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ kartu su Kauno apskrities policijos komisariatu ir Lietuvos neįgaliųjų draugija surengė prevencinę akciją dėl neteisėto automobilių statymo vietose, pažymėtose ženklu „Neįgalusis“. Akcijos dalyviai dalijo korteles su užrašais „Nenorėk būti mano vietoje“, „Užėmei mano vietą, pasiimk ir mano negalią“. Pažeidėjai ir šį kartą nebuvo baudžiami, tik įspėti.  „Akciją oficialiai rengiame jau trečią kartą – viena buvo Vilniuje, dvi – Kaune.

Koronavirusui pasiekus mūsų šalį buvo paskelbtas karantinas, daugelis verslų sustabdė veiklą, o nemaža dalis darbuotojų neteko darbo. Tačiau panašu, kad bent jau darbo rinkoje krizė baigėsi. Tiesa, „Sodra“ perspėja, kad džiaugtis dėl to dar anksti. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame svarsto, kad realius nedarbo rodiklius iškraipo naujos išmokos.

Vilniaus geležinkelio stotyje ant sienos kabo įspūdinga pano mozaika. Ją kartu su keramike Sonata Kazimieraitiene sukūrė negalią turintys vaikai ir suaugusieji. Mozaikoje yra du moliniai paukščiai, kuriuos nulipdė Mantas Juknevičius. Jam – 45-eri, jis turi proto negalią, lanko VšĮ dienos centrą „Mes esame“.  Mantas kviečia pasižiūrėti savo darbų. Jaukiuose namuose randu Mantą ir jo mamą Marytę Juknevičienę.

Pirmąjį mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar žymiai didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tėvams grįžus į darbus, o vaikams – į darželius, pastebimai sumažėjo ligos išmokas dėl ekstremaliosios situacijos gaunančiųjų skaičius. Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, baigtas ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie karantino metu prižiūrėjo pradinukus namuose. Ligos išmokos už nesergančius vaikus nebemokamos ir darželinukų tėvams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau artimiausiu metu turės būti priimti įstatymai, kurie pakeis seniai galiojančią vaiko priežiūros išmokų tvarką. Planuojama, kad keisis jų dydžiai ir trukmė. Be to, turėtų atsirasti europinė naujovė, dėl kurios pinigai šeimoms nebus mokami už 2 mėnesius, jeigu tėčiai atsisakys prižiūrėti vaikus.

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetus.  Pensijų anuitetus iš „Sodros“ turės įsigyti tie antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, kurie bus sukaupę 10 tūkst. ir daugiau eurų. Ši riba kas penkerius metus bus indeksuojama.

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau paauga kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“, rašoma pranešime spaudai. Minimalus ir maksimalus kai kurių socialinio draudimo išmokų dydis keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.

Liepos 1 d. yra paskutinė diena, kai privalu deklaruoti praėjusių metų pajamas. Mokesčiams sumokėti dar yra kiek laiko. Tačiau tą reikia padaryti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Nesumokėjus laiku, gresia prarasti sveikatos draudimą ir sulaukti priverstinio lėšų išieškojimo. Kaip portalą informavo VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė pajamas jau deklaravo daugiau nei milijonas gyventojų.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį pradeda svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo kitąmet. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija siūlo MMA didinti 48 eurais iki 655 eurų (su mokesčiais), Vyriausybės ir verslo atstovai teigia kol kas neturintys siūlymų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, jog norima sulaukti Finansų ministerijos ekonomikos prognozių ir tik tuomet svarstyti konkretų MMA dydį.

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė planus, kaip turėtų būti keičiamos vaiko priežiūros išmokos. Planuojama keisti ne tik išmokų dydį, bet ir jų mokėjimo trukmę. Pristatydamas naujoves socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad keisti tvarką reikia dėl to, kad dabartinė tvarka neužtikrina vienodų moterų teisių. Iš dalies dėl to jų algos mažesnis, per karjerą jos sukaupia mažiau pensijos.

Šiuo metu mama ar tėtis gali pasirinkti vaiko priežiūros atostogas ir „Sodros“ mokamas išmokas vienerius arba dvejus metus. Tačiau netrukus daugelį metų galiojančią tvarką planuojama keisti. Pirmadienį siūlomus pokyčius plačiau turėtų pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tačiau portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko apie juos sužinoti kiek anksčiau.

„Sodra“ jau skelbia, kam karantino metu pajamos krito, o kam kopė aukštyn. Visgi matyti, kad Lietuva po truputį kopia iš koronaviruso nuosmukio. Ekonomistai daugumai žada algas ne mažesnes nei buvo pernai. O tuo pasinaudodamos profsąjungos jau reikalauja didinti minimalų užmokestį. Marijampolietis Arūnas Reinikis valdo leidybos įmonę bei kanceliarinių prekių parduotuvę, samdo 9 darbuotojus.

Nors karantinas smogė daugeliui verslų, o karantinas švelnėti pradėjo tik gegužę, atlyginimai kai kuriose Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo iš tiesų įspūdingi. Didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, didesnės nei 10 tūkst. Darbuotojams tokias algas mokėjo tiek užsienio, tiek Lietuvos bendrovės, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. „Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. Ketvirtadienį „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė žurnalistams papasakojo, kiek pinigų trūksta biudžete ir kas bus daroma, kad deficitas būtų padengtas.

Iki liepos 1 d. privalu ne tik pateikti pajamų deklaracijas už praėjusius metus ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Taip pat privalu sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. To nepadarius ir nepaprašius atidėti skolos mokėjimą, ji gali imtis sankcijų. „Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie deklaruoja pajamas ir moka įmokas nuo deklaruotų pajamų, įmokas „Sodrai“ turi sumokėti iki deklaravimo termino pabaigos.

Jau po dviejų savaičių kaupiantiems pensijų fonduose išmokas pradės mokėti nebe draudimo kompanijos, o „Sodra“. Ji paruošė netgi specialią skaičiuoklę, kad gyventojams būtų lengviau pasirinkti. Visgi dauguma išmokų prognozuojamos mažesnės nei 50 eurų, tad Seime jau pasigirsta siūlymų vėl leisti nusivylusiems privačiu kaupimu žmonėms iš jo bet kada pasitraukti. Vilniečiui Jonui iki pensijos liko vos pora metų. Nors privatus pensijų kaupimas Lietuvoje veikia jau 16 metų, vyras juo nesusižavėjo.

Pasibaigus karantinui „Sodra“ laukia COVID-19 poveikį patyrusio verslo prašymų supaprastinta tvarka atidėti karantino laikotarpiu nesumokėtų įmokų mokėjimą. Tai galima padaryti per du artimiausius mėnesius, o galutinis įsipareigojimų įvykdymo terminas gali siekti ir 5 metus. „Per du mėnesius, tai yra iki rugpjūčio 17 dienos, laukiame draudėjų prašymų atidėti įmokas ir esame pasirengę priimti sprendimus supaprastinta tvarka.

Per tris karantino mėnesius „Sodra“ jau išmokėjo daugiau nei 105 mln. eurų ligos išmokų tėvams, prižiūrintiems vaikus namuose, slaugantiems senjorus, taip pat sergantiems koronaviruso infekcija bei gyventojams, kurie turėjo saviizoliuotis. Paskelbus apie karantino pabaigą, ligos išmokų mokėjimas daugeliui baigiamas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš viso birželį pensijos atnaujintos maždaug 150 tūkst. pensijų gavėjų, o dar 45 tūkst. atnaujintas pensijas gaus liepą, skelbiama „Sodros“ pranešime spaudai. Dėl pensijų atnaujinimo daugelio senjorų ir dalies neįgaliųjų pensijos padidės.

Aiškėja tikrasis atleistųjų iš darbo per karantiną skaičius. Sugretinus su pernai vien per gegužę nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo trečdaliu. Kokia iš tiesų situacija Lietuvoje? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Karantiną Vyriausybė pratęsė iki birželio vidurio, tačiau darželiams ir mokykloms leido veikti. Taip pat nuspręsta ligos išmokų už prižiūrimus vaikus nebesieti su pačiu karantinu. Netrukus jos bus nutrauktos, nors galbūt vaiko dar nenorite ar negalite kur nors išleisti. Iki karantino ligos išmoka už prižiūrimą vaiką buvo skiriama fiksuotam laikotarpiui. Pavyzdžiui, savaitei arba dviems. Tačiau per koronaviruso pandemijos įkarštį nuspręsta išmokas mokėti tol, kol baigsis karantinas.

Savarankiškai dirbantiems, tačiau ir darbo sutartį turintiems žmonėms, valstybės teikiama teikiama 257 eurų išmoka turėjo tapti dar viena paspirtimi karantino metu. Tačiau į Užimtumo tarnybą besikreipę žmonės sulaukė atsako – niekas negarantuoja, kad išmoka bus sumokėta, o susitikimo su tarnybos konsultantu gali teikti laukti ir iki rudens. Žurnalistas Evaldas Gelumbauskas apie savo patirtį su Užimtumo tarnyba pasakojo socialiniuose tinkluose.

Lietuvos darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančiųjų skaičius ir jų vidutinės darbo pajamos, balandį buvo beveik 220 mln. eurų (14 proc.) mažesnis nei prieš koronaviruso krizę vasarį, tačiau sumažėjusias įmonių galimybes darbuotojams mokėti darbo užmokestį iš dalies amortizavo valstybės parama, teigia „Sodros“ direktorė.

Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo įstaigoms, ligos išmokų mokėjimas bus baigiamas daugeliui tėvų, kurie iki šiol namuose prižiūrėjo vaikus. Daugelis senjorų, gaunančių pensijas į sąskaitas mokėjimo įstaigose, priklausomai nuo to, kurio banko paslaugomis naudojasi, sulauks lėšų nuo birželio 9 iki 12 dienos.

Karantino metu užsivėrus ugdymo įstaigoms dirbantys tėvai ar globėjai įgijo galimybę prižiūrėti savimi negalinčius pasirūpinti vaikus namie ir gauti ligos išmoką iš „Sodros“. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė įstatymo pataisą, kad dar tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui būtų aiškiai nustatoma ligos išmokų mokėjimo pabaiga – išmokos už nesergančių vaikų priežiūrą būtų mokamos tik tais atvejais, kai lieka apribojimų veikti ugdymo įstaigoms.

Balandžio pradžioje Registrų centre užregistruota nauja profesinė sąjunga – Lietuvos neįgaliųjų, sergančiųjų sunkiomis, lėtinėmis ligomis, jų artimųjų ir kitų asmenų profesinė sąjunga „Kartu mes stipresni“. Baigusi visas teisines procedūras naujoji organizacija ėmėsi konkrečios veiklos ir per nepilnus du mėnesius jau pateikė trijų įstatymų pakeitimo projektus, susijusius su teisiniais darbo santykiais.

COVID–19 pandemijos sukelta krizė ir karantino metu taikyti apribojimai – prastovos, darbo praradimas, veiklos sustabdymas ir sumažėjusios pajamos skaudžiai kirto per šimtų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų biudžetus, nemažai žmonių apskritai liko be darbo, o daugelio šeimų ir vienišų asmenų pajamos sumažėjo.

Lietuvoje karantino sąlygom švelnėjant, darbuotojai grįžta į darbo vietas, duris vėl atveria vaikų darželiai, mokyklos, kitos įstaigos. Tačiau krizė – prastovos, darbo praradimas, veiklos sustabdymas ir sumažėjusios pajamos skaudžiai kirto per daugelio įmonių ir savarankiškai dirbančių biudžetus, o daug žmonių apskritai liko be darbo, tad atsigauti po COVID–19 tiek gyventojams, tiek verslui prireiks nemažai laiko.

Nors karantinas Lietuvoje vis labiau švelninamas, tai tikrai nereiškia, kad darbo rinka šalyje atsigauna. Šiuo metu Lietuvoje bedarbių yra daugiau nei 190 tūkstančių ir baiminamasi, kad pasibaigus karantinui jų toliau daugės. Per karantino mėnesius bedarbių šalyje padaugėjo beveik 37 tūkstančiais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis ėmė daugėti darbo pasiūlymų. Tad specialistai jau ima prognozuoti, kokie darbuotojai artimiausiu metu bus paklausiausi.

Į pensijų kaupimą šiemet įtrauktiems dalyviams liko tik vos daugiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. 33 tūkst. iki šiol neapsisprendusių gyventojų „Sodra“ į asmenines paskyras, o beveik 8 tūkst. iš jų ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus su jiems asmeniškai svarbia informacija, rašoma pranešime spaudai. „Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra veiksminga priemonė paskatinti gyventojus domėtis ir priimti sprendimą dėl savo ateities.

Nors nuo šiandien karantinas dar labiau atlaisvėja ir odontologai, vaikų darželių auklėtojai, grožio procedūrų specialistai grįžta į darbus, vis garsiau prabylama apie padidėjusį bedarbių skaičių. Prognozės neguodžiančios – nedarbas gali padidėti dvigubai. Kokia situacija yra šiandieną ir ar nesugrius mūsų „Sodros“ sistema, kalbame su „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene. Vos tik prasidėjo karantinas, pasipylė pranešimai, kad žmonės atleidinėjami iš darbo. Vienur – 10 proc.

Kiekvienas, dirbantis pagal darbo sutartį ir tuo pačiu savarankiškai, arba, pavyzdžiui, vykdantis dvi skirtingas veiklas, du kartus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau neįmanoma, kad tas pats žmogus už šiuos pinigus būtų ir gydomas dvigubai. Galutine nutartimi teismas nusprendė, kad reikalavimas mokėti dvigubai įstatymams neprieštarauja.

Koronavirusas pakeitė ne tik gyventojų, bet ir verslo kasdienybę. Apie tai, kokį poveikį šis virusas padarė darbo rinkai - naujienų portalo tv3.lt studijoje Sodros vadovė Julita Varanauskienė. Naujienų portalas tv3.lt skelbia, kad pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, Vyriausybėje tai anksčiau pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus.

Šiuo metu išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos. Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Kai kurie Seimo nariai siūlo nebemokėti išankstinės pensijos. Vietoj jos siūloma mokėti nedarbo išmokas – tam pritaria ir „Sodra“. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas per mėnesį ketina apsispręsti, kuriuo keliu bus einama.  Tokį sprendimą komitetas šią savaitę priėmė įstrigęs svarstymuose, ar žmonės, turintys 40 metų būtinąjį darbo stažą ir iki pensijos jiems likus keleriems metams, galėtų išeiti į išankstinę pensiją, o vėliau gautų nesumažintą senatvės pensiją.

Tūkstančiai tėvų netrukus turės nuspręsti, ar leisti vaikus į darželius ir mokyklas. Nuo to priklausys ir jų garantijos – išmokos iš „Sodros“, darbinės pajamos. Pagudravus galima tikėtis daugiau pinigų ir laisvo laiko, tačiau ministerija įspėja, kad taip nereikėtų elgtis. Kaip jau skelbta, nuo pirmadienio leidžiama vesti vaikus į darželius. Nuo gegužės 25 d. į mokyklas galės grįžti 1–4 klasių pradinukai, o nuo gegužės 30 d. – kitų klasių moksleiviai.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus – balandį, palyginti su pernai balandžiu – išaugo ketvirtadaliu, pranešė „Sodra“. Jiems gegužę bus išmokėta per 26 mln. eurų, kai tuo tarpu pernai tą patį mėnesį išmokos siekė 15 mln. eurų.   Preliminariais duomenimis, nedarbo išmokas už balandį gaus 76 tūkst., prieš metus jas gavo 58,9 tūkst. žmonių.    Balandį „Sodra“ nedarbo išmokas paskyrė per 17 tūkst. naujų bedarbių, juos išmokos pasieks po  gegužės 20-osios.

Jau šią savaitę Lietuvoje pradės veikti daugelis vaikų darželių. Tuo pačiu metu patikėję vaikų priežiūrą auklėtojoms, tėvai turėtų sugrįžti į darbą ir netekti ligos išmokos. Jeigu darbo yra ir alga bus mokama įprastai, tada viskas aišku. O jeigu darbo yra ne visiems arba darbdavys patiria sunkumų? Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vien gegužės pradžioje gydytojai buvo išdavę daugiau kaip 36 tūkst.

Ko krizės akivaizdoje verta buhalterio specialybė? Apie tai gegužės 8 d. minimos buhalterių dienos proga atsiųstame pranešime spaudai pateikiamas interviu su šios profesijos atstove. „Kartais ir pati susimąstau, iš kur turiu tiek jėgų“, – šypteli Asta Staniulytė, kurios istorija galėtų įkvėpti parašyti knygą. Vieniša motinystė, nesėkmės ieškant darbo, verslo pradžia turint vos dvidešimt litų.