Sodra

Netylant diskusijoms dėl galimybės išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kitiems pašalpų gavėjams anksčiau nei rugpjūtį, „Sodros“ vadovė sako, jog tai padaryti būtų galima tik atsisakius kai kurių kitų įstatymais nustatytų išmokų mokėjimo.  Pasak Jolitos Varanauskienės, papildomam darbui dabar neužtenka resursų, todėl prioritetus turėtų sudėlioti politikai.  „Šį kartą ne pinigų klausimas, turime žmogaus darbo valandų klausimą. Turime tiek valandų ir tiek darbų.

Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimti įstatymų projektai, kuriuos įgyvendinus, šimtams tūkstančių šalies gyventojų būtų skirtos didesnės ar mažesnės išmokos dėl šiuo metu susidariusios padėties. Naujas išmokas gaus ir darbuotojai, ir studentai, dirbantys savarankiškai, taip pat pensininkai.

Opozicijai siūlant 200 eurų išmokas pensininkams ir kitiems socialiai remtiniems žmonėms išmokėti per keturis mėnesius nuo birželio, o ne rugpjūtį, kaip siūlo Vyriausybė, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad „Sodra“ neturi techninių galimybių išmokėti pinigus anksčiau.  „Ta yra techninis sprendimas, anksčiau to sprendimo „Sodra“ įgyvendinti negali. Tai yra susiję su programavimu. Mes visi norime, kad būtų kuo anksčiau, bet rugpjūtis yra anksčiausia data.

Gegužę pirmosios nedarbo išmokos pasieks tuos bedarbius, kurie dėl epideminės situacijos buvo atleisti ir Užimtumo tarnyboje registravosi balandį. Nedarbo išmokos bus pradėtos mokėti nuo gegužės 20 dienos ir visus jų gavėjus pasieks iki mėnesio pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Kitos – ligos, motinystės socialinio draudimo išmokos bei pensijos gyventojams gegužę taip pat mokamos pagal nustatytą grafiką.

Lietuvoje paskelbus karantiną, „Sodros“ išmokos išaugo, tuo metu pajamos yra mažesnės nei buvo planuota, todėl ketinama panaudoti sukauptą lėšų rezervą, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Darbdaviai išleidžia žmones į prastovas arba naudojasi galimybe atidėti „Sodros“ įmokas, todėl mes nesurenkame planuotų pajamų. Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad mes nesurinkome maždaug 55 mln. eurų, kuriuos planavome surinkti“, – LRT radijui sakė J. Varanauskienė.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų išlaidų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, palyginti su  laikotarpiu iki karantino. „Nors ir skaičiuojame, kiek karantinas kainuoja socialinio draudimo fondui, tačiau norime pabrėžti, kad  socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudiminių įvykių prarastas apdraustųjų pajamas.

Balandį vidutinės gyventojų draudžiamosios mėnesinės pajamos bus, jei ne mažiausios, tai vienos iš mažiausių šiais metais, prognozuoja „Sodra“. Be to, pagal skaičių asmenų, uždirbančių mažiau nei minimali mėnesinė alga, sugrįžome į 2017 metų lygį.

„Sodra“ balandžio mėnesį nevėluodama išmokėjo pensijas senjorams. Kitos socialinio draudimo išmokos – ligos, vaiko priežiūros bei vaiko išlaikymo, nedarbo – taip pat laiku nukeliavo į gyventojų sąskaitas, rašoma pranešime spaudai. „Nors, atsižvelgiant į karantiną ir ekstremalią situaciją, pensijas į namus pristatančios bendrovės turėjo imtis griežčiausių apsaugos priemonių, didesnių rūpesčių neiškilo. Dėkojame ir senjorams, kad jie, atsiimdami pensiją, saugojosi.

Jau prasidėjo visuotinis pajamų deklaravimas. Ir nepaisant to, kad dėl karantino Mokesčių inspekcijos skyriai uždaryti, kai kurie gyventojai vistiek traukia į juos, tikėdamiesi deklaracijas pateikti su konsultantų pagalba. Visgi bent kol kas to padaryti nepavyks ir arba teks išmokti deklaracijas pateikti internetu, arba laukti karantino pabaigos. Vilnietis Vladislavas stoviniuoja prie užrakintų Mokesčių inspekcijos durų.

COVID-19 pandemija paralyžiavo įprastą gyvenimą – daug kalbama apie nerimą keliančias jos pasekmes, ieškoma vis naujų ekonomikos skatinimo, verslo gelbėjimo būdų ir priemonių.

Nėščios moterys ir vaikų jau turinčios šeimos turi teisę gauti įvairias išmokas, kurias moka „Sodra“ ir savivaldybių administracijos. Nėščiosioms ir vaikų tėvams tereikia jomis pasidomėti bei pateikti reikiamus prašymus. „Tėvų darželis“ parengė naudingą suvestinę apie šias išmokas, jų mokėjimo tvarką ir ką reikia padaryti, norint jas gauti.  „Sodros“ mokamos išmokos nėščiosioms ir tėvams: · Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) ir motinystės išmokos.

Savarankiškai dirbantys gyventojai jau gali deklaruoti 2019 metų pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaravus pajamas gyventojams atsiranda ir prievolė sumokėti „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas. Dėl ekstremalios situacijos gyventojams, užsiimantiems savarankiška veikla, kyla daug klausimų apie įmokų mokėjimą „Sodrai“. Pateikiame informaciją, kurią svarbu žinoti kiekvienam, deklaruojančiam pajamas.

Šiemet gyventojų pajamų deklaravimas bus gerokai kitoks. Seną deklaracijų formą pakeitė nauja, deklaravimas vyks dviem etapais, o konsultacijos bus teikiamos tik nuotoliniu būtu. Nuo deklaruotų pajamų priklauso, kiek reikės papildomai sumokėti mokesčių ar įmokų, kiek pinigų galima susigrąžinti. Kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), nuo šių metų keičiasi pajamų deklaravimo principas – nelieka pilkos deklaracijos formos.

Karantino metu į Lietuvą sugrįžo nemažai emigrantų, kurie dirbo ir mokesčius mokėjo užsienyje. Daliai gyventojų užteks pateikti papildomus dokumentus, tačiau kai kuriems reikės ir sumokėti. Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė aiškina, kad į Lietuvą grįžtantiems asmenims pirmiausiai reikėtų žinoti, kad privalomuoju sveikatos draudimu jie gali būti apdrausti tik vienoje ES šalyje.

„Sodra“ pradėjo mokėti ligos išmokas gyventojams, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. Iki Velykų išmokėjo ligos išmokas maždaug 30 tūkst. gavėjų (beveik pusei) ir toliau jas nuosekliai mokės nevėluodama, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seime skinasi kelią tvarka, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos fonduose sukauptų pensijų anuitetai, jų valdymą parėmus „Sodrai“. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pensijų kaupimo ir dar penkių lydinčiųjų įstatymų pataisoms ir dėl jų apsispręs po Velykų.    Pataisos numato, kad greta standartinio ir atidėtojo anuiteto kaip pasirinkimo galimybė bus standartinis anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, pagal kurias darbdaviai ir dirbantys savarankiškai jau teikia prašymus subsidijoms ir išmokoms sustojus darbui dėl karantino. Už galutinį įstatymo priėmimą balsavo 106 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo, o 2 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Seimo teisininkams įspėjant, kad pensijų anuitetų mokėjimas ateityje gali valstybei brangiai kainuoti, Seime aptariama idėja Vyriausybei iš anksto leisti skolintis, jei gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetus tektų mokėti iš „Sodros“ biudžeto.     Finansų ministerija prašo ši pasiūlymą apsvarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – jis svarsto tvarką, kaip nuo liepos „Sodra“ mokės anuitetus. Komiteto posėdis numatomas penktadienį.

Jau trečia savaitė daugybė gyventojų nedirba, nes jų darbovietės uždarytos. Įmonės taip pat negauna jokių pajamų ir neaišku, kaip žmonėms mokės algas. Nepaisant to, Seime įstrigo įstatymas, numatantis subsidijas darbo užmokesčiui. Verslas tokią situaciją vertina blogai – kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau darbo vietų tiesiog gali nebelikti. Antradienį Seime užstrigo Vyriausybės parengtos Užimtumo įstatymo pataisos.

Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso paskelbus karantiną ir uždraudus kai kurių įmonių veiklą, nuo antros karantino savaitės kasdien atleidžiama daugiau darbuotojų negu priimama naujų, teigia „Sodra“.  Karantino pradžioje išleidžiamų nemokamų atostogų skaičius buvo išaugęs, tačiau valdžiai paskelbus apie paramą įmonėms, išsaugojusioms darbo vietas, darbdaviai suskubo juos atšaukti. Per dvi karantino savaites tokių atostogų išleista maždaug tiek pat žmonių, kaip ir pernai tuo pat metu.

Per pastarąjį mėnesį – nuo vasario 20 dienos iki kovo pabaigos – darbuotojų labiausiai mažėjo restoranuose ir viešbučiuose, rodo „Sodros“ duomenys. Daugiausiai žmonių per šį laiką įdarbinta laikinojo įdarbinimo įmonėse ir elektroninėse parduotuvėse.

Kovo mėnesį „Sodra“ visas numatytas išmokas bei pensijas gyventojams išmokėjo nevėluodama ir skelbia balandžio mėnesio išmokų mokėjimo grafiką bei turi svarbią žinią gaunantiems pensiją į namus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Rekomenduoja keisti pensijų išmokėjimo būdą „Kovą visas išmokas – nedarbo, vaiko priežiūros, vaiko išlaikymo, šalpos ir senatvės pensijas į gyventojų banko sąskaitas pervedėme bei pensijas į namus pristatėme nevėluodami, tikime, kad gyventojams tai labai svarbu.

Pirmadienį baigia galioti dalies tėvų gauti nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai. Tėvams svarbu žinoti, kad nedarbingumo pažymėjimai nebus pratęsiami automatiškai, todėl tėvai patys turi kreiptis į šeimos gydytojus, prašydami pratęsimo. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti sprendimų, kaip keisti šį procesą. Dviem savaitėms sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, apie 50 tūkst.

Daugelis mamų stebisi ir juokauja, tikriausiai vyrai sugalvojo motinystės atostogų sąvoką, nes pirmieji vaiko auginimo metai išties nelengvi, pilni iššūkių ir to tikrai niekaip negalėtume susieti su atostogomis. Ilgą laiką buvo įsišaknijęs požiūris, kad rūpintis ir auginti savo atžalą – mamos pareiga. O tėvas prisideda tik vakarais po darbo, ar savaitgaliais. Keičiantis laikams, keičiasi ir požiūris, ir tėčiai imasi iniciatyvos išeiti tėvystės atostogų.

Dėl dviems darbuotojams nustatyto Covid-19 viruso uždaromi du „Sodros“ skyriai – Vilniaus teritorinis skyrius Laisvės prospekte ir Ukmergės skyrius. Vilniuje dirbo apie 500, Ukmergėje per 40 darbuotojų.

Lietuvoje įsigaliojus karantinui, nemažai įmonių sustabdė savo veiklą. Dėl to daugelis darbuotojų pasiėmė laikiną nedarbingumą, išėjo nemokamų atostogų arba buvo atleisti. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, nuo kovo pradžios Lietuvos gyventojams jau išduota daugiau kaip 300 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų. Nors šis mėnuo dar nepasibaigė, išduotų pažymėjimų skaičius, palyginti su fiksuotais per visą šių metų sausį ir vasarį jau išaugo daugiau kaip ketvirtadaliu.

Koronaviruso grėsmė išaugino visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, ypač sveikatos apsauga, rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Pasitikėjimas sveikatos apsauga aukščiausias per pastaruosius du dešimtmečius, ja kovą nurodė pasitikintys 56,5 proc. apklaustųjų, vasarį tokių buvo 51,2 procento. „Pakilimas didelis yra. Lėmė koronavirusas, gydytojai nuolat rodomi.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibendrino priimtus pakeitimus.

Kol Vyriausybė ruošia priemones, kaip pagelbėti verslui karantino metu, darbuotojai iš darbdavių jau gauna laiškus, kad jų veikla sustojo ir yra raginami eiti kasmetinių atostogų, paimti nedarbingumo pažymėjimą, pasirinkti prastovą, o kai kuriais atvejais net griežtą raginimą imti neapmokamų atostogų. Ką darbuotojai turėtų pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį? Vyriausybė jau pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Vyriausybė siūlo ypatingai skubius pakeitimus, kurie prisidėtų prie darbuotojų darbo vietų išsaugojimo ir padėtų gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis. Šie pakeitimai bus antradienį svarstomi ypatingos skubos tvarka Seime.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie svarbiausi pokyčiai numatomi gyventojams.

„Sodra“ ruošiasi liepą pradėti mokėti privačiuose fonduose kaupiamas pensijas. Šį darbą iš privačių draudimo bendrovių valdantieji užsimojo perkelti „Sodrai“. Vyriausybė žada, kad valstybinis fondas privačias pensijas mokės didesnes, tačiau opozicija tuo labai abejoja. „Sodros“ skyriuje darbuotojai konsultuoja gyventojus apie pensijas, pašalpas, „Sodros“ mokesčius. O štai jau po pusketvirto mėnesio numato mokėti ir privačias pensijas.

Paskelbus griežtus apribojimus dėl koronaviruso verslininkai kelia aliarmą. Renginių organizatoriai, grožio salonai, restoranai rėžia tiesiai – per vieną dieną jie atsidūrė ties bankroto riba. Renginiai iš viso negali vykti, o ir pavalgyti į kavines ar pasigražinti žmonės tiesiog nebeeina. Grąžinti pinigus už jau įsigytus bilietus verslininkai sako neturintys iš ko. Tam, kad nebankrutuotų, jie prašo Vyriausybės pagalbos ir pinigų.

Dėl Lietuvoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos „Sodra“ nuo kovo 16-osios, pirmadienio, laikinai – dvi savaites –  neaptarnaus gyventojų visuose klientų aptarnavimo skyriuose, skelbiama išplatintame pranešime. Gyventojai ragina naudotis paslaugomis internetu - www.sodra.

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, priklauso ne tik įprasta nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir ilgalaikio darbo išmoka. Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti trijų mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo į darbo rinką pritraukti vyresnius nei 45 metų amžiaus žmones. O darbdaviams, įdarbinusiems tokius darbuotojus, būtų mokamos piniginės išmokos. Darbuotojų profsąjungos piktinasi, kad darbdaviai piktnaudžiauja iš valstybės gaunama parama ir darbuotoją laiko tik tą laikotarpį, kol mokami pinigai. Darbdavių atstovai pripažįsta, kad kol kas verslininkai linkę įdarbinti jaunus žmones.

Nuo šiol daugelis gyventojų savo asmeninėse „Sodros“ paskyros matys, kiek turėjo įgiję stažo ir taškų pasibaigus 2019-iesiems. „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojai gali sekti, kaip mokant įmokas auga jų teisės į senatvės pensiją, skelbiama pranešime spaudai. „Labai svarbu, kad gyventojai, dirbdami ir mokėdami socialinio draudimo įmokas, matytų, ką už tai gauna. Nuolat skelbiami ir atnaujinami asmeniniai duomenys apie stažą ir taškus būtent tai ir atskleidžia.

Vilnietė Simona Kibirkštytė viena augina du mažus vaikus. Be tėvo juos paliko tragiška avarija, sukelta neblaivaus vairuotojo, dirbusio Pagėgių politiko Kęsto Komskio įmonėje „Agrolira“. K.Komskis dėl šio tragiško įvykio teismo priteistą kompensaciją vadina pagrindine „Agroliros“ bankroto priežastimi. Tačiau tiesa tokia, kad Simona ir jos vaikai didžiosios dalies pinigų taip ir negavo. Prieš dvejus su puse metų vyro netekusi Simona pati susirado „Sienos“ žurnalistus ir papasakojo savo istoriją.

Sausį didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo kiek mažesni nei praėjusį gruodį. Tačiau įspūdingų penkiaženklių sumų netrūko. Tarp didžiausias algas mokėjusių įmonių – ir pasaulinių bendrovių atstovybės Lietuvoje, ir mažiau žinomos vietinės įmonės. „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis mokėtas Alytaus bendrovei „Marisa“. Jis viršijo 19,4 tūkst. eurų.

Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia ne kaimynai iš Rytų, o valdančiųjų vadovybė, kuri nedaro nieko, kad mūsų šalyje įgyvendintų reikalingas reformas. Dėl to nepakankamai finansuojama socialinė apsauga ir kitos viešojo sektoriaus sritys, o kai kas gali nemokėti mokesčių.

Praėjusiais metais nedarbo lygis, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, šalyje nelauktai ūgtelėjo – vidutinis metinis nedarbo lygis 2019 metais buvo 6,3 proc., arba 0,2 proc. punkto didesnis negu 2018 metais. Kodėl tai nustebino? Pirmiausia todėl, kad 2019 metais ekonomika sparčiai augo, dirbančių asmenų skaičius padidėjo, o pranešimų apie atleidžiamus grupės darbuotojus buvo. Antra, ir Latvijoje, ir Estijoje nedarbas praėjusiais metais smuko.

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo lėtesnis, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. „Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Vis dėlto skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų skaičiuojami kartais. Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1,3 tūkst. eurų. Prieš metus, augimo tempas siekė 12 proc.

Vyriausybė trečiadienį nutarė iki 6 mėnesių mokėti subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems vyresnius nei 45 metų amžiaus bedarbius, arba teikti vienkartinę 18,8 tūkst. eurų paramą tokio amžiaus asmeniui, jeigu jis pirmą kartą steigia sau darbo vietą labai mažoje įmonėje. Tai numatyta Užimtumo įstatymo pakeitimuose.

Susirgę keliaujate pas šeimos gydytoją, gaunate nedarbingumą ir gydotės pagal duotus nurodymus – atrodytų, viskas sunegalavus sveikatai turėtų vykti tokia schema. Vis dėlto specialistai neslepia, kad neretai asmenys ne tik pamiršta laikytis nustatytų nedarbingumo taisyklių, bet ir simuliuoja ligą. Todėl nereikėtų nustebti, kad ir kai kurie ligos išmoką gali matyti kaip savo ausis.

Įsivaizduokite, ilgam susirgote, turėjote reabilitaciją, tačiau, pasirodo, jums priklausančią ligos išmoką galite gauti tik pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Iš kokių lėšų gyvensite ir gydysitės tuo metu – jūsų reikalas. Ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos tvirtinimu, tvarkai pakoreguoti daug nereikia, tačiau daliai žmonių tai būtų didelis palengvinimas.

Jeigu šiomis dienomis sulauksite registruoto laiško iš „Sodros“, greičiausiai tai reiškia, kad esate įtraukti į pensijų kaupimą ir turėtumėte iki birželio 30 dienos apsispręsti, ar norite kaupime dalyvauti. „Sodra“ šią savaitę išsiuntė beveik 30 tūkst. registruotų laiškų į kaupimą įtrauktiems gyventojams.

Per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

„Sodra“ vasarį pradeda mokėti didesnes šalpos pensijas ir kompensacijas bei išankstines senatvės pensijas, keičiasi ir priemokos mažiausių socialinio draudimo pensijų gavėjams. Kitos pensijos jau indeksuotos, todėl artimiausiu keistis neturėtų, rašoma pranešime spaudai. Kadangi šalpos pensijos bei kompensacijos ir išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, jų gavėjai nuo sausio įsigaliojusius pokyčius pastebės šį mėnesį.

Pristačius naują galimybę pasitikrinti, kiek per metus kiekvienam pacientui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kainavo gydymas bei vaistai, elektroninės sistemos neatlaikė gyventojų užklausų ir prie jų prisijungti nepavyksta. Naujienų portalui tv3.lt Valstybinių ligonių kasų Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas teigė, kad sutrikimai yra laikini.