Sodra

Visi dirbantys asmenys kas mėnesį moka įmokas „Sodrai“. Tiesa, sumokant tą pačią sumą įmokų, pensija gali būti didesnė arba mažesnė nepriklausomai nuo paties žmogaus indelio.

Dantų problemos ir apsilankymai pas odontologus retam kelia daug džiaugsmo. Ypač jei procedūra sudėtingesnė, vargu ar po jos tą dieną jaučiamės darbingi. Nors nedarbingumo pažymėjimą įmanoma gauti ir po dantų gydymo, vis tik realybė tokia, kad lankantis privačiose įstaigose tokios praktikos laikomasi retai.  Ko gero, retas gali pasigirti patiriantis malonumą lankydamasis pas odontologus.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų perkopti tūkstantį eurų, rodo ketvirtadienį Finansų ministerijos registruoti valstybės, „Sodros“ ir kiti biudžetų projektai. Numatyta, kad ši išmoka pasieks 1036 eurus, šiemet ji siekia 770 eurus. Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį.

Kitąmet dalis gyventojų gali sulaukti nemalonių pokyčių. Kartu su „Sodros“ biudžeto projektu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia naujas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti dabartinę lengvatą ir kai kuriems darbuotojams padidinti socialinio draudimo įmokas. Siūlomos pataisos gali paliesti daugelį savarankiškai dirbančių asmenų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuose – medikų ir pacientų ilgai laukti nedarbingumo tvarkos pokyčiai. Svarstoma, kad žmogui lengvai susirgus, pavyzdžiui, peršalus, dėl pirmų ligos dienų jis galėtų susitarti su darbdaviu, o ne skubėtų pas gydytoją. Nors darbdaviai baiminasi piktnaudžiavimo, ministerija ramina, kad rizika maža. Susirgote įprastu peršalimu, tačiau ir vos dėl kelių ligos dienų esate priverstas eiti pas gydytoją ne pasikonsultuoti dėl gydymo, o tik „biuleteniui“ gauti.

Lietuvoje prasidėjo ligų sezonas. Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją – būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Tai reiškia, kad jie rizikuoja prarasti teisę į išmokas, kurios jiems priklauso, rašoma pranešime spaudai.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžeto projektu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia papildomas įstatymo pataisas. Jomis siūloma padidinti socialinio draudimo įmokas daliai gyventojų, kurie dabar jų moka mažiau už daugelį. Be kita ko, siūlomos pataisos palies ir meno kūrėjus, atlikėjus, mažųjų bendrijų narius ir kitas visuomenės grupes. „Sodros“ įmokos padidės mažinant lengvatą Paprastai dirbantys pagal darbo sutartis „Sodros“ įmokas moka nuo visos (100 proc.

„Sodra“ iš gyventojų kasmet surenka šimtais milijonų eurų daugiau, nei jų išleidžia įvairioms išmokoms. Tačiau pensijos vis tiek išlieka vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Taigi kodėl sukaupiant nemažai perviršio lėšų pensijos negali būti didinamos sparčiau? Kasmet iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išleidžia. Prognozuojama, kad šiemet jos biudžeto perviršis sieks beveik 740 mln. eurų.

Atėjus rudeniui ir atvėsus orams padaugėja sergančių žmonių. Tačiau ne visi žino, kad susirgus ir gavus nedarbingumo pažymėjimą itin svarbu laikytis nustatytų gydymosi režimo taisyklių. Priešingu atveju „Sodra“ gali priimti sprendimą ligos išmokos neskirti arba liepti ją grąžinti. Neretai nedarbingumo metu žmonėms atsibosta būti namuose, todėl jie sugalvoja apsilankyti prekybos centruose ar nuvykti į sodybą. Visgi kai kurie net neįtaria, kad taip gali prisidaryti sau bėdų.

Į užsienį gyventi persikėlę pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. „Sodrai“ privalo pranešti, kad yra gyvi. Kitu atveju jiems nebus mokama pensija. Sulaukusi tokio gyventojo pranešimo „Sodra“ yra užtikrinta, kad pinigai pasieks gavėją, ir toliau skiria jam pensiją. Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Rasa (vardas pakeistas), kuri sulaukusi pensijos išvyko gyventi pas dukrą į Norvegiją.

Lietuvoje pensijų sistema paremta solidarumu – šiandien dirbantieji iš savo įmokų finansuoja dabartinių pensininkų pajamas. O pensijų dydis priklauso ne tik nuo darbo stažo ir įmokų dydžio, bet ir nuo gyvenimo trukmės.  Oficialūs duomenys rodo, kad vyrai dažniausiai gyvena trumpiau. Tad ir pensija jiems mokama trumpesnį laiką.  Tai reiškia, kad nors vyrų pensijos vidutiniškai yra kiek didesnės, dėl trumpesnio gyvenimo jie bendrai sukaupia mažiau išmokų.

Lietuvoje prasidėjo ligų sezonas. Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją – būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Gyventojai nėra atsiėmę 4 mln. eurų. Taigi vidutiniškai po 105 eurus kiekvienas.

Lietuvos gyventojai, prisijungę prie savo asmeninių paskyrų „Sodros“ svetainėje, gali sužinoti savo sukauptą draudimo arba stažą ir apskaitos vienetus. Būtent nuo šių dviejų dydžių labiausiai priklauso, kokia senatvės pensija bus skirta baigus darbinę karjerą. Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja 2 kartus per metus – pagal sausio 1 d. ir liepos 1 d. turimus duomenis.

Skurdo rizikoje gyvenantys senjorai išlieka vienas didžiausių iššūkių socialinei sistemai. Pensijų didinimas ir „Sodros“ stiprinimas įvardijami kaip esminiai sprendimo keliai – ar to pakaks užtikrinti orią senatvę? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir buvęs šio komiteto pirmininkas, dabar narys Mindaugas Lingė.

Ilgesnis gyvenimas leidžia daugiau laiko praleisti su mylimais žmonėmis, pasimėgauti kasdieniais džiaugsmais ar sužinoti ką nors naujo. Kita vertus, lietuviams ilgiau gyvenant, mėnesinės jų pajamos gali ir sumažėti. Bent jau tiems gyventojams, kurie kaupia pensiją II pakopos fonduose ir juos sukaups pakankamai, kad nusipirktų vadinamąjį pensijų anuitetą. T.y. tam tikrą priedą prie įprastinės pensijos. Seimas neseniai pakeitė Pensijų kaupimo įstatymą.

Kitąmet pensijos gali augti daugiau nei dešimtadaliu – tokią iniciatyvą pristatė prezidentas Gitanas Nausėda. Po pateikimo Seime tam pritarta, laukia svarstymo ir priėmimo stadijos. Anot buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų maždaug 20 eurų.

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Naujajai Seimo valdančiajai koalicijai, kartu su prezidentu Gitanu Nausėda, siekiant įprastai į „Sodros“ rezervą keliaujančias lėšas naudoti spartesniam pensijų didinimui, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog tai trumparegiškas bandymas pasikelti reitingus, būdingas socialdemokratams. „Čia problema yra labai skirtinga prieiga iš skirtingų partijų, kalbant apie tokius dalykus (kaip „Sodros“ lėšos ir pensijos – ELTA). Socialdemokratai, akivaizdu, atėjo su švaistūniška darbotvarke.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva dalį „Sodros“ biudžeto perviršio skirti papildomam pensijų indeksavimui padėtų užtikrinti pensijų didinimą ateityje, kai valdžią perims naujos politinės jėgos, sako paskirtoji premjerė Inga Ruginienė. Anot politikės, šalies vadovo pasiūlymas dera ir su jos pačios rengiamu pensijų didinimo planu. „G. Nausėdos projektas daugiau yra apie ateitį – kad užtikrintų, kad ir ateities Vyriausybės imtųsi tos pačios politikos ir didintų pensijas.

Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus. Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu. Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą – pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų.

 Dalies „Sodros“ rezervo panaudojimas didinti senatvės pensijas turėtų būti vienas iš prioritetinių naujosios Vyriausybės darbų, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai vienas iš ateities tokių darbų. Nenoriu šnekėti visos Vyriausybės vardu, bet turiu nuojautą, kad tai yra vienas iš prioritetų“, – susitikime su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė neatmeta, kad „Sodros“ rezervas jau kitais metais galėtų būti naudojamas spartesniam pensijų indeksavimui, tačiau didesne apimtimi tai galėtų būti daroma dar po metų.  Anot jos, kokios šio milijardinio rezervo galimybės prisidėti prie pensijų didinimo, paaiškėtų parengus 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą.

Dalies krizinėms situacijoms skirto „Sodros“ rezervo panaudojimas spartesniam senatvės pensijų indeksavimui gali būti tvarus, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai gali būti tvaru, viskas priklausys nuo priėjimo prie šitos problemos – aš girdėjau premjerę komunikuojant šiuo klausimu, ji bene visuose pasakymuose pabrėžė, kad „Sodros“ rezervas yra būtinas, jis turi augti ir turi būti išlaikytas stabilumas.

Užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. turi patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje užsienio valstybėje. Tai būtina, kad „Sodra“ galėtų toliau pervesti pensiją ir užtikrinti, jog ji pasieks gavėją. Jau galima registruotis vaizdo pokalbiams internetu, kurių metu tapatybės ir buvimo vietos patvirtinimas įvyksta greitai, be būtinybės siųsti dokumentus paštu.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad spartesniam senatvės pensijos indeksavimui nebus naudojamos „Sodros“ rezervo lėšos. Visgi, pasak politikės, šiuo metu ieškoma būdų, kaip vienu metu ir auginti krizinėms situacijoms skirto rezervo lėšas, ir sparčiau indeksuoti individualiąją pirmos pakopos pensijos dalį.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres socialdemokratė Jūratė Zailskienė sako, kad kelių milijardų eurų „Sodros“ rezervas galėtų būti mažesnis, o dalis jo galėtų būti naudojama sparčiau didinti senatvės pensijas. „Manau, turime kalbėti apie pensijų indeksavimą greitesnį, turime kalbėti apie rezervo dydį, ar jis tikrai turi būti toks didelis. Tikėtina, kad jį galima šiek tiek mažinti“, – žurnalistams po susitikimo su paskirtąja premjere Inga Ruginiene trečiadienį sakė J. Zailskienė.

Jau nuo kitos savaitės išmokų gavėjai gali tikėtis, kad į jų sąskaitą „Sodra“ perves pinigų. Penktadienį „Sodra“ paskelbė, kuriomis tiksliai dienomis gyventojai sulauks pensijų ir kitų išmokų. „Sodra“ penktadienį skelbia kalendorių, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas rugsėjo mėnesį.

„Sodra“ gyventojus įspėja apie galimus sutrikimus, jeigu naudositės internetinėmis paslaugomis. Pasak „Sodros“ atstovų, šiuo metu kilusius nesklandumus bandoma kuo greičiau išspręsti. „Šiuo metu dalis „Sodros“ informacinių sistemų veikia iš dalies arba lėčiau nei įprastai. Mūsų komanda dirba, kad kuo greičiau grįžtume prie sklandaus darbo“, – rašoma socialiniame tinkle.

„Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai nustatė įmones, kurios galėjo nesąžiningai nurodyti mažesnius atlyginimus, nei faktiškai mokėjo savo darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokia praktika ne tik mažina valstybės biudžeto pajamas, bet ir gali tiesiogiai pakenkti žmonėms – sumažinti jų socialines garantijas: pensijas, ligos, motinystės ar tėvystės išmokas.

Gyventojai pranešė apie naujus sukčiavimo atvejus – žmonėms skambinama apsimetant „Sodros“ darbuotojais. Sukčiai, siekdami išvilioti asmens duomenis, pasitelkia įvairius scenarijus. Šią savaitę skambinusieji teigė, esą atsirado mokamos „Sodros“ paslaugos ir žadėjo suteikti nuolaidas už naudojimąsi jomis, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojai pranešė apie naujus sukčiavimo atvejus – žmonėms skambinama apsimetant „Sodros“ darbuotojais. Sukčiai, siekdami išvilioti asmens duomenis, pasitelkia įvairius scenarijus. Šią savaitę skambinusieji teigė, esą atsirado mokamos „Sodros“ paslaugos ir žadėjo suteikti nuolaidas už naudojimąsi jomis. Svarbu prisiminti, kad visos „Sodros“ teikiamos paslaugos yra nemokamos, o socialinio draudimo įmokų dydžius nustato įstatymai.

Darbo pajamos Lietuvoje toliau auga, tačiau ne visiems jos didėja vienodai. Nors sostinėje pajamos vienos didžiausių, antrąjį metų ketvirtį atlyginimai sparčiausiai kilo Šiauliuose. Atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių savivaldybių per metus dar padidėjo, rašoma „Sodros“ pranešime. „Sodros“ duomenimis, 2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 122 eurais į rankas ir pasiekė 1 468 eurus.

Jei neturite darbo ar dirbate savarankiškai, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turite mokėti patys. Vis tik augindami mažametį vaiką ar kelis galite prašyti, kad nuo įmokų būtumėte atleidžiami. Tačiau svarbu nepamiršti, kada vėl ims kauptis skola. 3 ir 18 metų vaikus turinti vilnietė Laura neseniai sužinojo, kad jos buvęs vyras, su kuriuo ji dalijasi vaikų priežiūra teismo sprendimu, yra atleistas nuo PSD įmokų. „Darbo jis jau seniai neturi, gyvena iš mamos paveldėtame bute.

Netekus darbo, dirbusiam žmogui priklauso nedarbo išmoka. Šios išmokos dydis kasmet šiek tiek padidėja, nes yra tiesiogiai susijęs su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu bei minimalia mėnesine alga. Kitaip tariant, kylant gyventojų atlyginimams, didėja ir valstybės skiriama parama netekus darbo. Tiesa, nedarbo išmokos dydis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio dydžio.

Pensijos Lietuvoje kasmet indeksuojamos ir nuosekliai didėja visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp pensijų dydžių skirtingose savivaldybėse išlieka akivaizdūs. Kai kuriose vietovėse pensininkai gauna kur kas didesnes išmokas nei kitur – net ir po didinimų kai kurių rajonų gyventojų pensijos tebėra gerokai mažesnės nei, pavyzdžiui, didžiųjų miestų pensininkų.

Kaip ir kas mėnesį, „Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriame nurodytos konkrečios datos, kada bus mokamos įvairios išmokos: ligos, tėvystės, motinystės ir kitos išmokos bei pensijos. Portalas tv3.lt dalijasi „Sodros“ parengtu kalendoriumi, kuriame nurodoma, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas rugpjūčio mėnesį.

Šiemet gimnaziją, vidurinę ar aukštąją mokyklą baigusiems jaunuoliams nuo rugsėjo 1 d. gali pradėti kauptis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Tad specialistai atkreipia dėmesį, kam ir kada reikės savarankiškai mokėti po 72,45 euro PSD įmokas kas mėnesį, kad nesikauptų skola, pvz., studijuojant užsienyje.

Tūkstančiai lietuvių kasdien pervedinėja pinigus, jungiasi prie bankų, „eSveikatos“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar „Sodros“. Tačiau užtenka vos vieno karto, kad visi jūsų pinigai tiesiog dingtų ir atitektų sukčiams. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje žmonės dalijosi skaudžiomis patirtimis, kai tiesiog prisijungę prie valstybinių institucijų tinklapių, kurie, kaip po to išaiškėjo, buvo netikri, prarado savo pinigus. Pvz.

Atotrūkis tarp vilniečių ir likusios Lietuvos algų auga. Šiuo metu skirtumas siekia beveik 500 eurų. Tačiau daugybė vilniečių tuo visai nesidžiaugia, mat skundžiasi didesnėmis išlaidomis. Ekonomistai pažymi, kad atskirtis tarp sostinės ir likusios Lietuvos pragyvenimo – neigiamas dalykas, tačiau esą neišvengiamas. Vilniečių algos ir toliau pirmauja šalyje.

Valdantieji jau svarsto, kaip keisti senatvės pensijas kitąmet – žada didinti dešimtadaliu ir ieško, kaip dar pridėti vieną kitą eurą. Prezidentas siūlo milijonus eurų pensijoms traukti ir iš „Sodros“ rezervo, kurį kaupia sunkiems laikams. Valdantieji tam neprieštarauja, tačiau konservatoriai ragina netaškyti „Sodros“ pinigų. Taip pat primena socdemų puotą maro metu prieš 17 metų, kai pinigų dalybas nutraukė finansų krizė ir pensijas teko skubiai karpyti.

Žmonėms, dirbusiems Lietuvoje ir užsienyje, „Sodra“ rekomenduoja savo pensija pradėti rūpintis kuo anksčiau – pateikti darbo stažą įrodančius bei kitus būtinus dokumentus.   Pasak „Sodros“ Pensinių išmokų skyriaus patarėjos Laimos Fergelienės, pateikus prašymą „Sodra“ pensijos išmoką turi paskirti per 30 dienų, tačiau kitų šalių atsakymai dėl žmogaus darbo stažo toje šalyje trunka nuo dviejų mėnesių – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje – iki 20 mėnesių – Norvegijoje.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo vaizdo žaidimų kūrėja „Game Insight“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę 10 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 55,95 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo Nerijaus Numos valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“, kurios 11 darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 46,1 tūkst. eurų, trečia – informacinių technologijų įmonė „Whitebit“ (20 darbuotojų) su 43,7 tūkst. eurų.

Pensijų taškai vietoj eurų – kodėl viskas skaičiuojama taip painiai? Gyventojai klausia, kur jų realūs pinigai, o ekspertai atsako: sistema logiška tik tiems, kas ją kūrė, tačiau aiškumo paprastam žmogui vis dar trūksta. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Lietuvoje keičiama pensijų kaupimo tvarka verčia susimąstyti: ar valstybės skiriama subsidija – tai paskata rūpintis savo ateitimi, ar tik trumpalaikė privilegija? Tuo pačiu vis daugiau gyventojų kelia klausimą, kodėl negali patys nuspręsti, kaip naudoti sukauptas lėšas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Pradėjo veikti nauja civilinio mobilizacinio personalo rezervo (CMPR) duomenų sistema, kuri yra integruota į „Sodros“ sistemą, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak KAM, duomenys apie mobilizacijai svarbių įmonių ir organizacijų darbuotojus bus teikiami per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą.

Jaunimo akibrokštas darbdaviams – vis daugiau jaunuolių prasidėjus vasarai meta darbą ir tris mėnesius, o kartais ir visą pusmetį, mėgaujasi atostogomis gyvendami iš nedarbo išmokų ir tėvų kišenės. Kaip pastebi „Sodra“, tarp bedarbių daugiausia iki 25 metų jaunimo. Kas nedrįsta mesti darbo, atostogas ilginasi „susiveikdami“ nedarbingumo lapelius – skundų su įtarimais, kad žmogus neserga, o atostogauja, „Sodra“ gauna kasdien.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pajamos, kurios vienam atrodo pakankamos, kitam gali būti per menkos, nes žmonių poreikiai, gyvenimo būdas ir įpročiai būna labai skirtingi. Dėl to nemažai ekonomistų pabrėžia, kad vieno konkretaus atsakymo, kiek pinigų reikia norint gyventi oriai, nėra. Vieniems neužtenka nė 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitiems pakanka ir 1,3 tūkst. visai šeimai.  „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekia apie 2326,3 euro neatskaičius mokesčių arba 1430,56 euro po mokesčių.

Pasibaigus šių metų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpiui, dalyvauti kaupime atsisakė apie 200 tūkst. šalies gyventojų, pranešė „Sodra“. Tuo metu kaupti pradėjo ar kaupimą antroje pakopoje atnaujino beveik 36 tūkst. lietuvių. „Sodros“ duomenimis, šių metų pradžioje pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų atnaujinimą sulaukė 236 tūkst. žmonių.  Pasibaigus apsisprendimo laikotarpiui, daugiau nei 29,5 tūkst.

Pasibaigus šių metų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpiui, beveik 36 tūkstančiai gyventojų prisijungė prie kaupimo antroje pakopoje arba atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą, informuoja „Sodra“. Tuo metu apie 200 tūkst. žmonių atsisakė dalyvauti kaupime. Įtrauktiems į kaupimą arba jį atnaujinus darbo užmokestis prieš mokesčius sumažės 3 proc. Šie pinigai bus pervedami į pensijų fondus.