Sodra

Šiemet gimnaziją, vidurinę ar aukštąją mokyklą baigusiems jaunuoliams nuo rugsėjo 1 d. gali pradėti kauptis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Tad specialistai atkreipia dėmesį, kam ir kada reikės savarankiškai mokėti po 72,45 euro PSD įmokas kas mėnesį, kad nesikauptų skola, pvz., studijuojant užsienyje.

Tūkstančiai lietuvių kasdien pervedinėja pinigus, jungiasi prie bankų, „eSveikatos“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar „Sodros“. Tačiau užtenka vos vieno karto, kad visi jūsų pinigai tiesiog dingtų ir atitektų sukčiams. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje žmonės dalijosi skaudžiomis patirtimis, kai tiesiog prisijungę prie valstybinių institucijų tinklapių, kurie, kaip po to išaiškėjo, buvo netikri, prarado savo pinigus. Pvz.

Atotrūkis tarp vilniečių ir likusios Lietuvos algų auga. Šiuo metu skirtumas siekia beveik 500 eurų. Tačiau daugybė vilniečių tuo visai nesidžiaugia, mat skundžiasi didesnėmis išlaidomis. Ekonomistai pažymi, kad atskirtis tarp sostinės ir likusios Lietuvos pragyvenimo – neigiamas dalykas, tačiau esą neišvengiamas. Vilniečių algos ir toliau pirmauja šalyje.

Valdantieji jau svarsto, kaip keisti senatvės pensijas kitąmet – žada didinti dešimtadaliu ir ieško, kaip dar pridėti vieną kitą eurą. Prezidentas siūlo milijonus eurų pensijoms traukti ir iš „Sodros“ rezervo, kurį kaupia sunkiems laikams. Valdantieji tam neprieštarauja, tačiau konservatoriai ragina netaškyti „Sodros“ pinigų. Taip pat primena socdemų puotą maro metu prieš 17 metų, kai pinigų dalybas nutraukė finansų krizė ir pensijas teko skubiai karpyti.

Žmonėms, dirbusiems Lietuvoje ir užsienyje, „Sodra“ rekomenduoja savo pensija pradėti rūpintis kuo anksčiau – pateikti darbo stažą įrodančius bei kitus būtinus dokumentus.   Pasak „Sodros“ Pensinių išmokų skyriaus patarėjos Laimos Fergelienės, pateikus prašymą „Sodra“ pensijos išmoką turi paskirti per 30 dienų, tačiau kitų šalių atsakymai dėl žmogaus darbo stažo toje šalyje trunka nuo dviejų mėnesių – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje – iki 20 mėnesių – Norvegijoje.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo vaizdo žaidimų kūrėja „Game Insight“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę 10 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 55,95 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo Nerijaus Numos valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“, kurios 11 darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 46,1 tūkst. eurų, trečia – informacinių technologijų įmonė „Whitebit“ (20 darbuotojų) su 43,7 tūkst. eurų.

Pensijų taškai vietoj eurų – kodėl viskas skaičiuojama taip painiai? Gyventojai klausia, kur jų realūs pinigai, o ekspertai atsako: sistema logiška tik tiems, kas ją kūrė, tačiau aiškumo paprastam žmogui vis dar trūksta. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Lietuvoje keičiama pensijų kaupimo tvarka verčia susimąstyti: ar valstybės skiriama subsidija – tai paskata rūpintis savo ateitimi, ar tik trumpalaikė privilegija? Tuo pačiu vis daugiau gyventojų kelia klausimą, kodėl negali patys nuspręsti, kaip naudoti sukauptas lėšas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Pradėjo veikti nauja civilinio mobilizacinio personalo rezervo (CMPR) duomenų sistema, kuri yra integruota į „Sodros“ sistemą, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak KAM, duomenys apie mobilizacijai svarbių įmonių ir organizacijų darbuotojus bus teikiami per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą.

Jaunimo akibrokštas darbdaviams – vis daugiau jaunuolių prasidėjus vasarai meta darbą ir tris mėnesius, o kartais ir visą pusmetį, mėgaujasi atostogomis gyvendami iš nedarbo išmokų ir tėvų kišenės. Kaip pastebi „Sodra“, tarp bedarbių daugiausia iki 25 metų jaunimo. Kas nedrįsta mesti darbo, atostogas ilginasi „susiveikdami“ nedarbingumo lapelius – skundų su įtarimais, kad žmogus neserga, o atostogauja, „Sodra“ gauna kasdien.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pajamos, kurios vienam atrodo pakankamos, kitam gali būti per menkos, nes žmonių poreikiai, gyvenimo būdas ir įpročiai būna labai skirtingi. Dėl to nemažai ekonomistų pabrėžia, kad vieno konkretaus atsakymo, kiek pinigų reikia norint gyventi oriai, nėra. Vieniems neužtenka nė 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitiems pakanka ir 1,3 tūkst. visai šeimai.  „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekia apie 2326,3 euro neatskaičius mokesčių arba 1430,56 euro po mokesčių.

Pasibaigus šių metų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpiui, dalyvauti kaupime atsisakė apie 200 tūkst. šalies gyventojų, pranešė „Sodra“. Tuo metu kaupti pradėjo ar kaupimą antroje pakopoje atnaujino beveik 36 tūkst. lietuvių. „Sodros“ duomenimis, šių metų pradžioje pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų atnaujinimą sulaukė 236 tūkst. žmonių.  Pasibaigus apsisprendimo laikotarpiui, daugiau nei 29,5 tūkst.

Pasibaigus šių metų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpiui, beveik 36 tūkstančiai gyventojų prisijungė prie kaupimo antroje pakopoje arba atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą, informuoja „Sodra“. Tuo metu apie 200 tūkst. žmonių atsisakė dalyvauti kaupime. Įtrauktiems į kaupimą arba jį atnaujinus darbo užmokestis prieš mokesčius sumažės 3 proc. Šie pinigai bus pervedami į pensijų fondus.

Gyventojams, kuriems suteiktas garbės donoro vardas, siūloma leisti gauti valstybinę pensiją už donorystę, nepriklausomai nuo to, ar jie jau gauna kitą valstybinę pensiją.  Tokią Valstybinių pensijų įstatymo pataisą siūlo grupė įvairioms opozicijos ir valdančiųjų frakcijoms priklausančių parlamentarų. Vienas tokių pataisų iniciatorių Domas Griškevičius BNS teigė, kad donorams neribojant valstybinių pensijų skaičiaus tai skatintų kraujo dovanojimą.

Kaip ir kas mėnesį, „Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriame nurodytos konkrečios datos, kada bus mokamos įvairios išmokos: ligos, tėvystės, motinystės ir kitos išmokos bei pensijos. Portalas tv3.lt dalijasi „Sodros“ parengtu kalendoriumi, kuriame nurodoma, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas liepos mėnesį.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad kintant vidutiniam darbo užmokesčiui turi būti perskaičiuojami ir kai kurių išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Tai „Sodra“ daro kas ketvirtį. Nuo liepos prasideda trečiasis 2025 m. ketvirtis, todėl „Sodra“ paskelbia, kaip pasikeitė išmokų dydžiai. „Sodros“ išmokos paprastai mokamos už praėjusį mėnesį, o tai reiškia, kad daugiau pinigų gyventojai gaus rugpjūtį, kai bus mokamos išmokos už liepą.

Nuo 2026 metų keičiasi antros pakopos pensijų kaupimo sistema – pereinama prie savanoriško modelio, o gyventojams suteikiama galimybė pasitraukti iš kaupimo, jei to pageidauja. Svarbu įsidėmėti, kad naujovės įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., tad iki to laiko kaupime dalyvaujantiems gyventojams nereikia nieko daryti. Tai tinkamas metas susipažinti su informacija ir priimti apgalvotą asmeninį sprendimą. Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą.

Vidutinį darbo užmokestį (VDU) uždirbantys gyventojai, nepasitraukę iš antros pakopos pensijų fondų bei sukaupę 40 metų stažą, galėtų tikėtis apie 60 proc. jų atlyginimo siekiančios pensijos, skaičiuoja „Sodra“. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 1432 eurai. 60 proc. šios sumos būtų 859 eurai. O tai 190 eurų daugiau nei dabartinė vidutinė pensija, siekianti 669 eurus.

„Sodros“ teigimu, pirmadienį yra paskutinė diena apsispręsti dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje.  „(Antros pensijų kaupimo pakopos – BNS) pokyčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios, todėl šiais metais automatinis įtraukimas į antros pakopos pensijų kaupimą vyksta pagal dabar galiojančius teisės aktus“, – pranešė „Sodra“.  D. Gerulytės teigimu, iki penktadienio sprendimo dėl kaupimo dar nebuvo priėmę apie 35 proc. gyventojų.

Seimo priimti pensijų sistemos pakeitimai įsigalios tik kitąmet, todėl dalyvavimo antroje pensijų pakopoje iki pirmadienio, birželio 30 dienos, neatsisakę gyventojai į kaupimą bus įtraukti automatiškai, teigia „Sodra“. „Visi, kurie šiais metais gavo „Sodros“ pranešimą dėl įtraukimo į pensijų kaupimą ar įmokų atnaujinimo, turi priimti sprendimą iki birželio pabaigos.

Žmonėms, šiais metais įtrauktiems į pensijų kaupimą antroje pakopoje, arba gavusiems pasiūlymą atnaujinti neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, artėja laikas apsispręsti: kaupti pensijai papildomai ar atsisakyti kaupimo. Laiko svarstymams liko iki birželio 30 d. Svarbu paisyti šio termino, kadangi jį praleidus, nuo liepos įmokos į pensijų fondus bus skaičiuojamos automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Seimas priėmė pensijų reformą, pagal kurią antros pensijų kaupimo pakopos laukia pokyčiai.

Lietuviai, norintys prasiilginti savaitgalius ar tiesiog paatostogauti, simuliuoja, jog serga – tokių darbdavių, gyventojų ar pačių gydytojų skundų „Sodra“ sulaukia kasdien. O pakviesti darbingumo patikrinimui net 6 iš 10 gyventojų staiga pasveiksta. Darbdaviai skundžiasi, kad nedarbingumo laikotarpį simuliantai naudodami kaip papildomą laisvadienį švaisto visų mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigus.

Nemažai žmonių šiemet automatiškai įtrauktų į antros pakopos pensijų kaupimą, vis dar neapsisprendė, kaip elgsis su savo pinigais – naudotis jais dabar ar kaups senatvei. Visgi tokiems žmonėms reiktų suskubti, nes apsispręsti liko vos savaitė. Apsispręsti dėl pensijų kaupimo reikia iki birželio 30 d. Visus, kurie buvo automatiškai įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą „Sodra“ informavo elektroniniais laiškais, automatiniais skambučiais ir asmeninių konsultacijų metu.

Prie Klaipėdos „Sodros“ padalinio trečiadienį popiet susimušė trys vyrai ir vienas jų išdaužė įstaigos langą. Kaip ketvirtadienį nurodė Klaipėdos apskrities policija, apie 15.20 val. prie socialinio draudimo įstaigos Smiltelės gatvėje iš chuliganiškų paskatų ir rodydami nepagarbą aplinkiniams trys nenustatytos tapatybės vyrai tarpusavyje sukėlė muštynes. Vienas iš jų taip pat tyčia išdaužė patalpų langą, po to visi pasišalino automobiliu BMW. Padaryta žala nustatinėjama, įtariamieji ieškomi.

Seime kelią skinantis antrosios pensijų pakopos pertvarkai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siūlo į „Sodros“ biudžetą numatyti grąžinti visą iš valstybės prisidėjimo – pačios „Sodros“ įmokų, taip pat valstybės subsidijos – uždirbtą investicinę grąžą, kai dabartiniu projektu planuojama iš kaupimo pasitraukiantiems gyventojams leisti atsiimti visą investicinį prieaugį.

„Sodra“, bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), tikrina savarankiškai dirbančių asmenų VMI deklaruotas apmokestinamąsias pajamas su „Sodrai“ pateiktų pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis (SAV pranešimus) duomenimis. Nustačius neatitikimus – inicijuojamas savarankiškai dirbančių asmenų duomenų patikrinimo procesas.     Artimiausiu metu pranešimus su prašymu patikslinti duomenis gaus 4,6 tūkst.

Jaunimas Lietuvoje neskuba integruotis į darbo rinką, neretai pasirenka skirti laiko asmeniniui augimui – keliavimui, pažinimui savęs ar tiesiog poilsiui. Kaip tai paveikia Lietuvos darbo rinką ir kokios pasėkmės jų laukia? Apie priežastis, kodėl Lietuvos jaunimo nedarbo lygis aukščiausias Europoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada sparčiau didinti Sodros senatvės pensijas. Ji siekia, kad pensija siektų bent 60 proc. vidutinio atlyginimo. Ko galime tikėtis? Apie pensijų reformos planą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos socialinių apaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Valstybės kontrolė nustatė, kad „Sodra“ dar nėra identifikavusi viso masto asmenims paskirtų, bet dėl įvairių priežasčių jiems neišmokėtų socialinių išmokų (periodinių ir dalies vienkartinių). Fondo įsipareigojimai dėl tokių išmokų finansinėse ataskaitose neatsispindi. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl auditorių nuomonė dėl šio fondo ataskaitų yra sąlyginė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš 31 metus sveikatą dėl sunkaus ir dažnai pavojingo darbo aukoję gyventojai dabar gauna kompensacijas. Kenksmingomis darbo sąlygomis dirbę lietuviai per mėnesį gali gauti virš 400 eurų. Tiesa, šios kompensacijos nėra nuolatinės – jos nutraukiamos, kai gyventojas sulaukia pensijos. Neretai tokią valstybės išmoką gaunantys žmonės nustemba, kai pradėję gauti pensiją, šių pinigų nebegauna.

Pensinis amžius Lietuvoje kyla – netrukus išeiti į pensiją galės tik sulaukę 65 metų, tačiau ar tai realu daugumai? Daug žmonių priversti dirbti sunkų darbą, kuris jėgas išeikvoja gerokai anksčiau, o galimybės išeiti anksčiau – ribotos. Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius.

Vasarą dauguma žmonių nori pailsėti ir planuoja atostogas, tačiau ne visi turi sukaupę tiek atostogų dienų, kiek norėtų, todėl dažnai ieško būdų, kaip jų gauti. Kai kurie nusprendžia pagudrauti ir atostogas ar kitas pramogas planuoja pasiėmę biuletenį laikino nedarbingumo metu.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Pastaruoju metu gyventojai į savo el. pašto dėžutes gauna apgaulingus laiškus, kurių siuntėjai prisistato kaip „Sodra“. Svarbu nespausti jokių laiškuose esančių nuorodų, neatidaryti prisegtų failų ir jokiu būdu nesidalinti savo asmenine informacija. Melagingose žinutėse pranešama apie gavėjo socialinio draudimo įmokų skolą. Laiškų gavėjai raginami paspausti nuorodą ir, prisijungus prie tariamos asmeninės „Sodros“ paskyros, sumokėti nurodytą sumą.

Gyventojai, kurie šiemet gavo „Sodros“ pranešimus dėl pensijų kaupimo turi dar beveik mėnesį sprendimui priimti. Šią savaitę „Sodra“ siunčia priminimus žmonėms, kurie dar neatsidarė pranešimų asmeninėse paskyrose – jų yra 75,5 tūkstančio. Pasitikrinti, ar gavote „Sodros“ siųstą pranešimą apie įtraukimą, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui.

Ne visi gali dirbti iki tol, kol sueina pensinis amžius, o jis kiekvienais metais dar ir ilgėja. Kai kuriuos žmonės iš darbo rinkos pasitraukti priverčia sveikata, kitus – asmeninės priežastys, o tokiais atvejais reikalavimus atitinkantys gyventojai gali pretenduoti į išankstinę pensiją. Visgi pasirinkus šį variantą, vėliau paprasta senatvės pensija nebus tokio dydžio, kokio būtų neprašius išankstinės.

Vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia ne dirbti, o gyventi iš nedarbo išmokų. Naujausia „Sodros“ analizė parodė netikėtą tendenciją – būtent jauni, 25–30 metų asmenys šiemet tampa viena aktyviausių išmokos gavėjų grupių. Vieni ekspertai įspėja, kad tai – signalas apie augančią jaunimo priklausomybę nuo valstybės paramos, kiti specialistai atkreipia dėmesį, kad šią tendenciją lemia ne tinginystė, o struktūrinės darbo rinkos problemos.

Visi viliamės sulaukę senatvės gauti užtarnautą pensiją. Vis tik ne visi žino, kad kai kuriais atvejais pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas. Tad žmonių gali laukti nemaloni staigmena ir tuščia piniginė. Pensininkė Aldona papasakojo, kad mirus vyrui daug metų gyveno viena, kol pasirūpinti savimi tapo per sunku. Taigi prieš kelis mėnesius ji persikraustė į kitą miestą pas savo anūkę, kuri su savo šeima sutiko Aldona pasirūpinti. „Su proanūkiais gyventi, žinot, tikras džiaugsmas.

Praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo pajamų deklaravimo ir įmokų sumokėjimo termino pabaigos, tiems, kas nesumokėjo įmokų ir nesikreipė dėl jų atidėjimo, jau siunčiami raginimai sumokėti skolą.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada.

Vaiko išlaikymo išmoka – tai pagalba iš valstybės, kai vaikas negauna priteisto išlaikymo iš tėvų. Kas mėnesį „Sodra“ moka šias išmokas apie 18 tūkstančių gavėjų. Per metus tam skiriama apie 20 milijonų eurų. Vėliau siekiama vaikams skirtas lėšas išieškoti iš tėvų – skolininkų, pranešime spaudai skelbia „Sodra“. Žinomas antirekordininkas, kuris nemoka išlaikymo aštuoniems savo vaikams.

80 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų bei per 43 tūkstančius negalios pensijos gavėjų vis dar aktyvūs darbo rinkoje – jie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas. Dėl to kiekvienais metais jų pensijos padidėja. „Sodra“ kasmet iki liepos turi perskaičiuoti dirbančių pensininkų pensijas. Šiemet šis procesas prasidėjo gegužę – dauguma dirbančių pensininkų artimiausiu metu sulauks padidėjusių pensijų.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų, net ir sulaukusių pensinio amžiaus, nusprendžia tęsti darbinę veiklą. Kas juos skatina nesitraukti iš darbo rinkos? Vieniems darbas – galimybė išlikti aktyviems, palaikyti socialinius ryšius ir neprarasti gyvenimo ritmo, kitiems – būtinybė papildyti pensiją ir užsitikrinti finansiškai stabilesnį gyvenimą. „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. jau viršija 80 tūkst.

Penktadienis yra paskutinė diena, kai gyventojai turi pateikti savo metines pajamų deklaracijas ir sumokėti jiems priskaičiuotus mokesčius. Vis tik mokėtinos sumos, išvystos ekrane, gali gerokai išgąsdinti. Taip nutiko vilnietei Izabelei (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), dirbančiai pagal individualios veiklos pažymą. Ji pasiskaičiavo, kad mokesčiai už 2024 metus turėtų siekti apie 2 tūkst. eurų. Vis tik pateikusi deklaraciją ji pamatė gerokai didesnę sumą – beveik 4 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ primena, kad gyventojams liko paskutinės akimirkos susimokėti socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Artėjant deklaravimo terminui, tiek VMI, tiek „Sodra“ atkreipia dėmesį, kad vis dar yra nemažai gyventojų, kurie yra nesusimokėję GPM ir socialinio draudimo įmokų.

Net jei užsidirbai pensiją – nebūtinai gausi. Pasitaiko atvejų, kad žmonės nesugeba susitvarkyti dokumentų pensijai gauti ir be jos gyvena ne vienerius metus. O ypač, jei gyvena užsienyje ir gauna pensiją, uždirbtą kitoje šalyje. Net ir pateikę reikalingus popierius, metų metus negautos pensijos susigrąžinti nepavyks ją atgaline data „Sodra“ išmoka tik už metus. Seime jau yra projektas, kuriame siūloma metų ribą nuimti, tačiau ne visi politikai tam pritaria.

Apie 30 tūkstančių žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nesikreipė dėl ligos išmokos skyrimo. Nuo jų nedarbingumo pažymėjimo pabaigos dar nėra praėję 12 mėnesių, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodra“ šiems žmonėms išsiuntė priminimus į asmenines paskyras, kviesdama pateikti prašymą ligos išmokai skirti. Kartą užpildytas prašymas galios nuolat, todėl vėliau, susirgus ar slaugant šeimos narį, prašymo kartoti nereikės.

Pradedant gyvenimą užsienyje reikia deklaruoti savo išvykimą, kad Lietuvoje nesikauptų privalomo sveikatos draudimo (PSD) skolos. Vis tik tą padaro ne visi, o vėliau panaikinti tas skolas ar atgauti nuskaičiuotus pinigus būna nelengva. Norint, kad Lietuvoje susikaupusi PSD skola būtų anuliuota, reikia įrodyti, kad asmuo visą tą laiką gyveno užsienyje. Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti „atitinkamus dokumentus“, tačiau nenurodyta, kokius.

Laida „TV Pagalba“ aiškinosi, kaip galėjo nutikti, kad Anglijoje gyvenančiai lietuvei Nijolei jos gimtoji šalis Lietuva net penkerius metus nemokėjo čia sąžiningai uždirbtos pensijos. Moteris jau aštuoniolika metų kremta emigrantės duoną, tačiau prieš tai visą gyvenimą dirbo Lietuvoje, mokėjo mokesčius valstybei. Pirmą pasakojimo dalį apie Anglijoje gyvenančios lietuvės pensininkės sudėtingą situaciją susirgus vyrui skaitykite čia.