socialdemokratai

Daliai socialdemokratų užsimenant apie galimybę persvarstyti koalicijos sudėtį, atsisakant partnerystės su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, premjerė Inga Ruginienė tikina, jog jai pastarojo metu koalicijos partnerio veiksmai ir pasisakymai taip pat neatrodo tinkami.

Nerimstant audroms dėl valdančiosios daugumos, politologai ir parlamentarai sako: tai tik kalbos. Vis dėlto kai kurie socialdemokratai rėžia: toks koalicijos partneris jiems netinka. Po „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio apsilankymo Vengrijoje ir pasisakymų apie naujo karinio poligono steigimą Kapčiamiesčio seniūnijoje ir vėl pradėta kalbėti apie koalicijos likimą.

Seimo vadovas Juozas Olekas sako, kad ryškėjant aštriems nuomonių skirtumams su koalicijos partneriais, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turi peržiūrėti daugumą. Kaip Žinių radijui trečiadienį sakė J. Olekas, socdemams sudarant koaliciją su „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tam pritarė LSDP skyriai, todėl diskusija dėl daugumos peržiūros turėtų prasidėti nuo jų.

Daliai socialdemokratų kritikuojant koaliciją su „Nemuno aušra“, Seimo pirmininkas Juozas Olekas nelinkęs teigti, jog šis politinis valdančiųjų partijų junginys griūva. Nors politikas teigia, kad dėl valdančiosios daugumos ateities reikia diskutuoti, jis pabrėžia, jog kiti koalicijos variantai yra sudėtingi. „Variantai labai sudėtingi. Žinome išsidėstymą Seime, praėjome turbūt visas grupes, su kuriomis galėjome sudaryti koaliciją, kai kurias jau buvome išbandę. Tų pasirinkimų nėra daug.

Daliai socialdemokratų užsimenant apie galimybę persvarstyti koalicijos sudėtį, atsisakant partnerystės su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, jog nerimas dėl šio klausimo bendrapartiečių gretose pastaruoju metu ne slūgsta, o auga.  „Galiu patvirtinti, kad jis (nerimas dėl koalicijos sudėties – ELTA) tikrai neatslūgsta, tikrai auga.

Kreipdamasis į Seimo Kovo 11-osios Akto salėje susirinkusius Laisvės gynėjus parlamento vadovas Juozas Olekas akcentavo, kad dabartinių iššūkių akivaizdoje jų pasirinkimas primena, kad laisvė reikalauja budrumo, o valstybės saugumas prasideda nuo žmonių, kurie yra pasirengę ją ginti ne žodžiais, o veiksmais. „Šiandien su ypatinga pagarba kreipiuosi į jus, 1991-ųjų sausį stojusius ginti atkurtos Lietuvos valstybės.

 Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) nepriėmus sprendimų dėl tolesnio darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamais „aušriečiais“, gali pradėti byrėti frakcija, prognozuoja socialdemokratas Ruslanas Baranovas. Politiko teigimu, socialdemokratų pasirinkimas dirbti koalicijoje su R. Žemaitaičiu pridarė žalos ne tik pačios partijos, bet ir visuomenės reputacijai. „Kenkia ir socialdemokratų reputacijai, ir visuomenei.

Naujausioje gyventojų apklausoje netrūko intrigų. Štai Gitanas Nausėda tapo pirmuoju prezidentu nuo Rolando Pakso, kuris yra vertinamas daugiau neigiamai, nei teigiamai, o Vyriausybė buvo įvertinta prasčiausiai per pastaruosius 14 metų. Politologai teigia, kad tokiems prastiems reitingams daug įtakos turėjo LRT įstatymo pataisų klausimas, kultūrininkų protestai, o kalbant apie partijų reitingus ryškėja ir nusistovėjusi tendencija.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia abejojantis, kad dabartinė valdančioji koalicija išsilaikys iki Seimo rinkimų 2028 metais. Pasak jo, artėjant rinkimams, „Nemuno aušra“ gali pasitraukti iš daugumos.

Paaiškėjus, jog Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos, Seimo darbo grupės narys Jonas Staselis sulaukė grasinimų, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pažymi – toks elgesys yra kategoriškai nepriimtinas ir neturi nieko bendro su demokratiška kritika.  „LRT įstatymo pakeitimų svarstymą Seime lydi žodinės agresijos banga. Pastarosiomis dienomis pranešta apie LRT tarybos nario Jono Staselio patirtus incidentus gatvėje. Teigiama, kad tokių išpuolių būta ir daugiau.

Vilkaviškio rajono meras Joris Juškauskas pranešė nutraukiantis savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Politikas teigia šį sprendimą priėmęs dėl to, jog nepritaria socialdemokratų sudarytai koalicijai su „Nemuno aušra“. „Šiandien pateikiau prašymą nutraukti narystę LSDP. Ar sprendimas buvo lengvas ir susiformavęs per kelias dienas? Ne.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausius, jos požiūriu, 2025 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius.  Sausis  1 d. Minimali mėnesio alga padidėjo 12 proc. (114 eurų) iki 1038 eurų (iki mokesčių), vidutinė senatvės pensija – apie 12 proc. (73 eurais) iki 673 eurų. Pelno mokestis padidėjo 1 procentiniu punktu iki 16 proc. Visuomeninis elektros tarifas išaugo maždaug 4 proc., gamtinės dujos didesniems buitiniams vartotojams pabrango 17-18 proc.

Svarbiausias 2025 metų Lietuvos įvykis buvo iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų krizė, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai. Į dažniausiai įvardytų įvykių penketuką taip pat pateko istorinis gynybos finansavimo augimas, metų viduryje įvykęs Vyriausybės pasikeitimas, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa ir kultūrininkų protestas.

Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. BVP išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis ir didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų bei dalies kitų darbuotojų atlyginimais. Deficitas sieks 2,7 proc. BVP (įtraukus karinius įsigijimus – 5 proc.), o valstybės skola – 45,4 proc. BVP.

Premjerė Inga Ruginienė neigia viešumoje pasirodančias istorijas, esą socialdemokratai yra susiskaldę tarpusavyje, o ji pati neva neturi palaikymo šios politinės jėgos viduje. Ministrės pirmininkės teigimu, tai opozicija bando įkalti pleištą tarp partiečių ar koalicijos ir tokiu būdu parodyti, kad socialdemokratai neva nesugeba priimti sprendimų. „Yra begalinis noras įdėti pleištą tarp bet ko – koalicijos, partijos.

Valdančiųjų siūlytos pataisos sukėlė itin aštrius ginčus tarp politikų. Kokių pasekmių ir permainų galima tikėtis „Žinių radijui“ pasakojo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. Toks įspūdis, kad politikai skaičiuoja, ką sakyti vienas kitam, kad būtų naudinga rinkimų prasme. Ar nebus taip, kad populiariausias politikas Lietuvoje bus Žemaitaitis? Aišku, Žemaitaičiui tai tikrai naudinga. Kita vertus, jo elektoratas vis tiek turi ribas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas pakankamai stabilia vadina socialdemokratų sudarytą valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušros“ ir „valstiečių“ frakcijomis. Politiko teigimu, tai rodo be opozicijos balsų priimtas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas.

Ketvirtadienį Seime, Kultūros komitete svarstant daug kritikos sulaukusias LRT įstatymo pataisas, sutriko komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sveikata – jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Dėl incidento posėdis buvo nutrauktas, o pats politikas išvežtas į Santaros klinikas. Įvykis dar labiau supurtė ir taip įtemptą politinį procesą. K. Vilkauskui į pagalbą suskubo žurnalistė Daiva Žeimytė, tačiau moteris susidūrė su netikėta reakcija.

 Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmininko rinkimus ketina surengti anksčiau, nei buvo planuota, – ne 2027 metais, o kitų metų gegužę, rašo portalas „Delfi“. „LSDP taryba dar rudenį yra priėmusi sprendimą rengti partijos pirmininko rinkimus. Rinkimai vyks 2026 metų gegužės mėnesį vyksiančiame LSDP suvažiavime, kuriame taip pat minėsime 130-ąjį partijos jubiliejų“, – portalui nurodė LSDP atstovas Andrius Grumadas.

Seimas antradienio vakarą ir trečiadienio naktį daugiau nei 7 valandas svarstė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Dėl opozicijos sukelto filibusterio daugelis parlamentarų išalko, o kai kurie, panašu, atsigaivino ne tik vandeniu.  Seime – skubos tvarka svarstomos LRT įstatymo pataisos. Nors iš tiesų jokios skubos nėra, dėl kol kas nežinomų priežasčių valdantieji nusprendė šį klausimą sutvarkyti iki Kalėdų.

Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius dėkoja JAV už diplomatines pastangas išlaisvinant virš šimto Baltarusijos politinių kalinių, tarp kurių yra ir pora Lietuvos piliečių. Anot M. Sinkevičiaus, Lietuva prezidento Donaldo Trumpo administracijai taip pat yra dėkinga už tarpininkavimą ir paramą kovoje su kontrabandinių balionų iš Baltarusijos antplūdžiais.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis pareiškė, kad instituciją įtikino krašto apsaugos ministro Roberto Kauno paaiškinimai, kaip kelių tiesimo įmonė „Fegda“ pateko tarp Rūdninkų karinio miestelio statybos antrojo etapo konkurso lyderių. „Kadangi apie tai spaudoje buvo daug rašoma, iš tikrųjų tų abejonių buvo daug, todėl prezidentas kėlė tą klausimą“, – po Gitano Nausėdos susitikimo su ministru žurnalistams penktadienį sakė D. Matulionis.

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė sako, kad jei socialdemokratai Seimui pateiks naują visuomeninio transliuotojo įstatymo projektą, žurnalistų bendruomenė imsis papildomų priemonių bei kreipsis į tarptautines organizacijas. Jos teigimu, valdančiosios daugumos pažadai tartis dėl LRT įstatymo pakeitimų su žiniasklaida buvo melas. „Akivaizdu, kad tie visi pažadai, kad jie sės, diskutuos, darys pauzes, kalbės, yra eilinis socialdemokratų melas.

Kitų metų valstybės biudžetas kaip reikiant drebina valdančiąją koaliciją. „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis grasina nebalsuoti už biudžetą, kuris didins valstybės skolą tiek, kad po poros metų teks vėl didinti mokesčius. Tad valdantieji toliau ginčijasi, kaip neperžengti pavojingos valstybės skolos ribos ir ką daryti su dyzelino mokesčiais – didinti ar mažinti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Teismui už antisemitinius pareiškimus nuteisus koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sako gerbianti teismo sprendimą, tačiau pabrėžia, kad jis nėra galutinis. „Bet kokios antisemitizmo, neapykantos kalbos ar Holokausto menkinimo formos mums yra nepriimtinos ir nesuderinamos su mūsų vertybėmis“, – teigiama ketvirtadienį feisbuke išplatintame LSDP pranešime. „Gerbiame teismo sprendimą.

„Nemuno aušrą“ iš koalicijos verčiantys kultūros atstovai apsisprendė eiti į politiką ir ruošiasi būsimiems savivaldos tarybų ir merų rinkimams. Kol kas naujos partijos kurti neketina – žada jungtis prie jau egzistuojančių politinių darinių. Konservatorių lyderis protestuojančių kultūrininkų laukia išskėstomis rankomis, esą pasiruošęs su jais pasikalbėti ir net priimti į partiją.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimas toliau tęsti darbą su „Nemuno aušra“ panašėja į Stokholmo sindromą. Anot konservatorių lyderio, valdančioji „aušriečių“ partija toliau kelia sumaištį valstybėje.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nėra sutarusi neleisti buvusiai krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei grįžti dirbti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK). „Ne, taip nieks nesitarė.

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė neigia, kad partija principingai neleido buvusiai krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei dirbti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Pasak parlamentarės, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovavusi politikė minėtame komitete negali dirbti, nes egzistuoja objektyvios aplinkybės. „Partija nei uždraudžia, nei neuždraudžia. Visų pirma, tai yra frakcijos reikalas.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis vėl sviedė naujų ultimatumų Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) – jei nebus atliktas auditas krašto apsaugos sistemoje, jis su partija trauksis iš koalicijos. R. Žemaitaitis nenurimsta ir dėl rekodinio gynybos biudžeto, vadina jį pertekliniu, esą koalicijoje partneriai sutarė tik dėl iki 5 procentų, o socdemai išlaidas gynybai padidino. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nepaisant nuo vasaros koalicijoje besitęsiančių įtampų, socialdemokratai toliau išlaiko lyderystę partijų reitingų lentelėje. Vis dėlto, didesni pasikeitimai – atskirų politikų vertinimuose. Pastarąjį mėnesį dėmesio centre atsidūrusios buvusios krašto apsaugos ministrės, socialdemokratės Dovilės Šakalienės vertinimas – vienas prasčiausių. Tuo metu partijos lyderis, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius savo populiarumą išaugino bene dešimtadaliu.

Dvi didžiausios Lietuvoje veikiančios politinės jėgos – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Tėvynė sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) per pastaruosius metus neteko šimtų narių. Kaip rodo Teisingumo ministerijos duomenys, socialdemokratų gretas paliko 387 asmenys, o konservatorių partija neteko dar daugiau – 533 narių.

Valdančiųjų socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad nors naujasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas jau pristatė savo komandą prezidentui, ji vis dar nėra žinoma partijai. „Aš žinau, kad Robertas Kaunas pristatė savo matymą prezidentui, partijai jis to matymo dar nėra pristatęs. Šiandien vakarop jau bus žinoma ta komanda arba bent jau komandos branduolys, gal ne visa apimtim komandos sudėtis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė socdemų vadovas.

Dabartinės Vyriausybės veiklą nepalankiai vertina 67 proc. gyventojų, rodo naujausia apklausa. Nuo pat darbo pradžios skandalais lydima Vyriausybė, anot eksperto, susiduria su pasitikėjimo krize ir chaotišku valdymu.

Opozicijai susirūpinus sveikatos paslaugų prieinamumu, socialdemokratai abejoja konservatorių nuoširdumu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės, Seimo Pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės, šnekėdami apie pacientų gerovę, dešinės politikai dažnai turi galvoje privačių gydymo įstaigų gerovę. „Triuškinančiu pralaimėjimu pasibaigusios kadencijos metu konservatoriai padarė kone viską, kas įmanoma, kad sveikatos paslaugų prieinamumas žmonėms sumažėtų.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turėtų teikti parlamentarės Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus ir „netempti gumos“, sako valdančiosios politinės jėgos vicepirmininkė Indrė Kižienė. „Aš labai tikiu, kad mes, socialdemokratai, greitu laiku padarysime savo tarybos posėdį ar prezidiumo posėdį, kuriame pateiksime šią kandidatūrą į kandidatus“, – trečiadienį LRT radijui teigė I. Kižienė.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) rekomendavus socialdemokratams nutraukti vis dar galiojančią sutartį su partijos vicepirmininko Roberto Duchnevičiaus žmonos valdoma įmone „Eurovaldymas“, politinės jėgos atstovas spaudai Andrius Grumadas sako, kad tai bus padaryta artimiausiu metu. „VPT yra nustačiusi terminą pateikti rekomendacijų įgyvendinimo planą per 10 darbo dienų, t. y. iki lapkričio 6 d. Planą rengiame ir pateiksime laiku.

Socialdemokratų kandidatą į krašto apsaugos ministrus Robertą Kauną prezidentas Gitanas Nausėda egzaminavo valandą. Visgi R. kaunas tikisi išsklaidyti šalies vadovo abejones dėl jo tinkamumo imtis ministro pareigų ir tikina, esą dažnai minima jo pavardė dar nereiškia, kad jis veržiasi tapti ministru. Anot R. Kauno, susitikimas su prezidentu esą buvo konstruktyvus. Prezidentas jam turėjo daug klausimų, į kuriuos R. Kaunas teigia atsakęs.

Prie Prezidentūros susirinkus protestuotojams susitiko prezidentas Gitanas Nausėda ir kandidatas į krašto apsaugos ministrus socialdemokratas Robertas Kaunas. „Turėjome dalykišką pokalbį. Prezidentas uždavė daug klausimų iš tam tikrų sričių. Turėjome ir tam tikrą diskusiją įvairiais klausimais“, – po susitikimo kalbėjo G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.

Pirmadienį prezidentui Gitanui Nausėdai susitinkant su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Robertu Kaunu, į Simono Daukanto aikštę susirinkę kelios dešimtys protestuotojų ragina šalies vadovą neskirti socialdemokrato į šias pareigas. „Protestuojame prieš kandidato Roberto Kauno skyrimą krašto apsaugos ministru. Manome, kad tai yra netinkamas kandidatas šiuo sudėtingu valstybei laikotarpiu.

Socialdemokratams jau mėnesį ieškant naujojo Kultūros ministerijos vadovo, Gintauto Palucko Vyriausybėje šias pareigas ėjęs Šarūnas Birutis sako – tai nebegali tęstis. Pasak parlamentaro, kultūros sektorius nėra nė kiek mažiau svarbus, nei kitos sritys. Todėl Seimo narys kritikuoja partijos vadovybę, kuri delsia rasti tinkamą žmogų vadovauti Kultūros ministerijai. „Dabar yra blogai. Aš, galbūt, skirtingai nuo savo partiečių turiu kitą nuomonę.

Socialdemokratams apsisprendus į krašto apsaugos ministrus teikti politikos naujoką Robertą Kauną, opozicija jį vadina eksperimentiniu kandidatu. Konservatoriai prašo Gitano Nausėdos netvirtinti nepatyrusio politiko vadovauti strateginei ministerijai. Vis dėlto socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad nors tarp kandidatų buvo ir patyrusių specialistų, socialdemokratai R. Kauną pasirinko, nes jis daugiau nei dešimtmetį yra lojalus partijai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Protestuojantiems kultūrininkams kritikuojant valdančiųjų socialdemokratų sprendimą pirmiau formuoti politinę Kultūros ministerijos komandą, o ne surasti ministrą, premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas sako, jog pastaroji situacija yra specifinė. Todėl, pasak jo, sprendimai taip pat yra netradiciniai. „Situacija yra ganėtinai specifinė, dėl to ir sprendimai yra specifiniai.

Socialdemokratams nutarus į krašto apsaugos ministrus deleguoti Robertą Kauną, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad parlamentaro turima patirtis nėra pakankama ir ragina prezidentą jo į pareigas neskirti. „Visiškai jokios kompetencijos nacionalinio saugumo ir gynybos srityje, jokios realios patirties vadovaujant rimtai valstybinei ar viešojo sektoriaus organizacijai, ar formuojant nacionalinę politiką“, – feisbuke ketvirtadienį rašė buvęs krašto apsaugos ministras.

Į krašto apsaugos ministrus bus teikiama parlamentaro Roberto Kauno kandidatūra, po ketvirtadienio vakarą vykusių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdybos ir prezidiumo posėdžių pranešė politinės jėgos lyderis Mindaugas Sinkevičius. „Partija vieningai apsisprendė dėl Roberto Kauno nominacijos į krašto apsaugos ministrus“, – žurnalistams ketvirtadienio vakarą paskelbė M. Sinkevičius.

Socialdemokratai pavakarę žada apsispręsti, kas pakeis iš krašto apsaugos ministrės posto išverstą Dovilę Šakalienę. Tačiau toli dairytis socdemai nenori, o vienas pagrindinių kandidatų yra bendrapartietis Robertas Kaunas, kuris ne tik politikos naujokas, bet nieko bendro neturi ir su gynyba bei saugumu.  TV3 žinios kalbino kauniečius, gal šie pažįstą iš Kauno kilusį politiką Robertą Kauną, tačiau dauguma kalbintųjų negalėjo net pasakyti, kas jis toks.

Nors spalio pradžioje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nutarė iš „aušriečių“ perimti Kultūros ministeriją, koalicijoje nėra sutarimo, kas iš tikrųjų bus atsakingas už šį Vyriausybės kabineto portfelį. „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kartojant, jog ministerija priklauso jo vadovaujamai partijai ir socialdemokratams, pastarieji kartoja, kad kultūros ministro vis tiek ieškos LSDP.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad kandidato į krašto apsaugos ministrus paieškos vyksta atsakingai, o Roberto Kauno pavardė – tik viena iš kelių rimtai svarstomų. Jis tikina nejaučiantis prezidento spaudimo, tačiau pripažįsta – politinė dinamika jautri, o Kultūros ministerijos istorija parodė, kaip greitai gali kilti krizės.

Paskutinėmis akimirkomis atšaukus antradienį planuotus socialdemokratų valdybos ir prezidiumo posėdžius, į juos partijos vadovybė rinksis ketvirtadienį.  Posėdžiuose žadama aptarti potencialius kandidatus į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovus bei kitus aktualius politinius klausimus. Kaip skelbta, šiomis temomis didžiausios valdančiosios partijos atstovai turėjo diskutuoti antradienį, tačiau susitikimai buvo atšaukti.