Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Girskienė, Seimo konservatorė, Etikos ir procedūrų komisijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, Akmenės rajono meras, socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas.
„Facebook“ pasidalinote nuotraukomis, kur Žemaitaitis užfiksuotas su „agurkiniu“ praėjusiais metais Palangoje. Kaip jus tie kadrai pasiekė ir kodėl jums kilo noras pasigilinti į šią istoriją, kas toje nuotraukoje vaizduojamas?
K. Žukauskas: Čia labai graži iliustracija, kaip veikia karma. Visa šita istorija prasidėjo nuo Žemaitaičio kampanijos, vaikų apstumdymo Kaune. Berods trečiadienį ar antradienį šią savaitę, kada buvo tas įvykis.
Pamatęs tą (vaizdo įrašą – tv3.lt) sukarpiau, sumontavau ir įsikėliau į tą video į savo „Facebook“. Ir tas mano įrašas labai plačiai pasklido. Kitą dieną tiesiog iš vieno man nepažįstamo žmogaus, gavau trumpą vaizdo įrašą, kaip Žemaitaitis su buvusiu „agurkiniu“, pravardė – Šūdmaišis, išeina iš vienos parduotuvės Palangoje.
Aš ir to vaizdo įrašo iškirpau nuotraukas, uždengiau vaiko veidą ir paviešinau nežinodamas, kas ten per žmogus. Bet iš to, kaip man aprašė, kaip jie bandė slėptis ir maskuotis, kad bendrauja, pagalvojau: galbūt kažkas įdomaus.
Paviešinau nuotrauką ir tada prasidėjo. Pradėjo siųsti žmonės daugiau visokios informacijos, nuotraukų ir panašiai. Gal noriu patikslinti. Aš nebūčiau toks tikras, kad tai yra buvę nusikalstamo pasaulio atstovai, nes čia, aišku, teisėsaugos klausimai. Bet pagal tai, kiek visokių pastebėjimų gandų ir panašiai gauna, tai čia daug viskas yra sudėtingiau ir įdomiau.
Pasidalinkite gandais, kodėl jums atrodytų, kad tai nėra buvęs kriminalinio pasaulio veikėjas.
K. Žukauskas: Vengiant nepagrįstų kaltinimų ar teismų turėčiau visur pridėti „galimai“. Bet žmonės pasakojo, kad asmenys, su kuriais bendrauja Žemaitaitis, už viską moka grynaisiais. Apie Žemaitaitį tą patį girdėjau Klaipėdoje. Kodėl šiais laikais reikia mokėti grynaisiais, nežinau.
Kad tai galimai susiję su tam tikrais narkotikų verslais, keliaujančiais iš Ukrainos, iš Olandijos. Vėlgi čia sakau galimai, ką aš girdėjau, ką žmonės pasakoja, kaip jie prabangiais automobiliais važinėja.
Kaip pas tą patį Robertą Puchovičių iki šiol laikas nuo laiko į svečius atvažiuoja tas pats Šūdmaišis. Remigijus Žemaitaitis su juo susitikinėjo daugiau, negu jis vakar atsakė žiniasklaidai, kad laikas nuo laiko netyčia kažkokiuose sporto renginiuose susitinka
Visas toks informacijos burbulas iki šiol, man žmonės vis rašo, siunčia, visai tai formuoja vaizdą, kad tai yra labai sistemingai maskuojama. Nežinau, nuskalstama grupuotė, kuri turi labai stiprius galus aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Prie mūsų prisijungė jau ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Girskienė. [...] Kaip jūs vertinate tą faktą, kad jūsų koalicijos partneriai „Nemuno aušra“ bičiuliaujasi su buvusiu „agurkiniu“ Aurelijumi Perminu, pravarde Šūdmaišis. Ar jums tai kelią kažkokių klausimų, ar ne?
L. Girskienė: Aišku, kad kelia, būtų nenormalu, jeigu nekeltų. Iš tikrųjų čia yra atsakymas, kodėl mes nenorėjom „Nemuno aušros“ žmonių savo kuruojamose ministerijose. Mes nežinom, kokius jie ryšius turi, su kuom bendrauja. Būtų galima pritaikyti posakį: „Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas aš“.
Ir išaiškėjo pamažu šiandieną, taip pat skaitau, kad dar vienam viceministrui pradėtos kratos namuose pradėtos. Žemės ūkio ministerijoje, iš kur buvo mūsų žmonės išmesti. Aišku, mes nesam teisėjai, tą klausimą turės teisėsauga išspręsti, bet garbės ir orumo, ir visų kitų dalykų tikrai neprideda mums, kaip koalicijos partneriams.
Mes sėdim vienoj valtyje ir iš tikrųjų labai rimtai turėsim tuos dalykus vertinti. Kadangi mes buvom pakviesti į koaliciją, ne mes formavom koaliciją, realiai, mes nepriimam sprendimų, kas turėtų būti tie koalicijos partneriai. Manau, kad socialdemokratai turėtų turėti tikrai rimtą diskusiją ir galutinį sprendimą priimti.
O mes atėjome su noru įgyvendinti dalį savo programų, tikrai atsakingai svarstėm, ar dalyvauti valdančiosios daugumos veikloje, ar ne ir nusprendėm, kad vis dėlto reikėtų. Bet turbūt girdėjote paskutinį mūsų ginčą, įvykusį dėl viceministrų pozicijų Žemės ūkio ministerijoje. Tai praktiškai dabar ir išaiškėjo atsakymas. Nebuvo visiško pasitikėjimo, bet turėtų čia jau teisėsauga įvertint visus tuos dalykus.
Kokių jūs rizikų matote dėl tokių „Nemuno aušros“ partijos ryšių su buvusiu „agurkiniu“? Ar yra čia kažkokių rizikų?
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė: Visuomenė iš politikų tikisi ir reikalauja aukštesnių etikos standartų. Mes atsakingi ne savo partijos lyderiui, ne Seimo pirmininkui, bet visų pirma rinkėjui. Turime atidžiai žiūrėti, koks mūsų bendravimo ratas, kokie žmonės aplink mus matomi ir gali daryti įtaką, nes ne veltui politikoje etikos kodekse numatyti sąžiningumo, skaidrumo, viešumo, padorumo, pavyzdingumo principai.
Ką tai reiškia? Reiškia, kad jeigu kelia abejonių tam tikri ryšiai, elgesys, galimi pažeidžiamumai, politikos etikos kodeksas sako, kad reikia spręsti greitai, aiškiai, viešai ir skaidriai.
Mes matome, kad to dabar nėra. Etikos procedūrų komisijoje mes tikrai gauname nemažai skundų dėl šito Seimo nario elgesio. Dabar matome jau ir fizinį tam tikrą smurtą, pasistumdymus ir rinkėjų arba visuomenės neįleidimą į susitikimus.
Ir didžiausia grėsmė yra ta, jog mes devalvuojame politiko reputaciją. Mes turime tokius atvejus, kai koalicijos partneriai nebekreipia dėmesio ir sako: „Nekreipkime dėmesio, toks žmogus, jo nepakeisime“.
Bet tai yra labai svarbu, ypač ryšiai, ypač tai, kokią įtaką gali daryti artimi, pasirodo, žmonės. Dažnai aš girdžiu, kad lyginama su Bartoševičiaus atveju. Tai yra nelyginami dalykai, nes šituo atveju, dabartinėje situacijoje akivaizdu, kad žmonių reputacija, pomėgiai arba veikla yra žinoma.
Tai čia nebuvo žinoma. Tuo labiau, kad partija tuo metu reagavo greitai, aiškiai ir skaidriai. Reikėtų skirti šituos dalykus ir todėl pasigendama aiškaus atsakymo, aiškios reakcijos tiek iš koalicijos partnerių, tiek iš pačios partijos, pripažįstant, kad ryšiai yra. Pripažįstant, kad žmonių akyse kelia įtarimus arba klausimus, kad tai yra grėsmė reputacijai ir reaguoti atitinkamai.
Kokia jūsų nuomonė dėl tolesnio bendradarbiavimo koalicijoje, Seime, socialdemokratų su „Nemuno aušra“? Ar šie nauji faktai, naujos aplinkybės keičia jūsų požiūrį? Jūs iki šiol gana nuosaikiai, sakykim, laikėtės.
V. Mitrofanovas: Aš ir vienu atveju balsavau prieš, ir kitu atveju prieš. Buvau būtent tas, kuris bandžiau inicijuoti. Gal todėl ir kai kur neįtikau, nes mačiau, kad ir Gintauto (Palucko – tv3.lt) pozicija premjeravimo nelabai tinkama buvo, ir man daug klausimų dėl to pačio Sabučio.
Kyla klausimas, girdžiu apžvalgininkai nenagrinėjo klausimo, ar iš tikrųjų STT buvo pateikusi prezidentui apie Sabučio pradėtą ikiteisminį tyrimą. Beveik neabejoju, kad taip buvo. [...]
Ar prezidentas sąmoningai tada paskyrė (Eugenijų Sabutį – tv3.lt) susiekimo ministru ir kai buvo galimybė kandidatuoti į premjerus, staiga atsirado, kad vis dėlto teisėsauga kelia reikalavimus. Klausimas, ar (specialiosios – tv3.lt) tarnybos nepateikia reikiamos informacijos valstybės vadovui ar valstybės vadovas kažką vis dėlto prilaikė.
Aš manau, kad tai yra problema. Ir kitas dalykas, kol nėra aiškių ženklų, kokia turėtų būt koalicija, bandymas, kartoti naratyvą, kad konservatoriai siūlo mažumos vyriausybę, nėra tinkamas. [...] Mes šiandien turime, kaip aš sakau, politinio chuliganizmo.
Matau nesiskaitymo nei su žmonėmis, nei su teisėmis, nei su kitais dalykais. Aš tikėčiau, jeigu būtų ta pati Degutienė, Kubilius, deja, bet mes tokių stiprių, klasikinių politikų turime vis mažiau, kurie duoda žodį ir laikosi jo. Čia yra blogiausia. Deja, šiandien turim tokį sąmyšį ir tarp politinio vienetų.
Skvernelis, sakykime, kiek čia dažnai diskutuojama, turi būti premjeras, pirmininkų neturi. Mums irgi Palucko atveju įtikinėjo, kai rinkimai buvo, kad būtinai turi būti premjeras, nors mes prieš tai turėjome porą premjerų, kurie net partijos nariai nebuvo.
Žmonės pradeda nepasitikėti politikais ir suvokimu – kokia kryptis, kas tie lyderiai? Ar tiesiog mes samdome technokratus, bet jie net savo partijas sukuria. Tie patys dariniai kaip ir „Nemuno aušra“ atsiranda, tas pats iš niekur gimęs „Vardan Lietuvos“ tam trumpam politiniam laikotarpiui (tampa galimybe – tv3.lt) užsitikrinti savo buvimą politiniame zenite.
Visos „Žinių radijo“ laidos galite klausytis čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
0. Tapinas
0. Jakilaitis
0. Valatka
0. Malinauskas
0. Sadauskas
0. Užkalnis
