snoras

Žmonės ir toliau stoviniuoja prie „Snoro“ bankomatų, tačiau dalis gyventojų skundžiasi, kad juose jau trūksta pinigų.Anot jų, tenka važinėti ir ieškoti, kuriuose bankomatuose dar yra likę pinigų. „Tris bankomatus Žirmūnuose apėjau, niekur neduoda pinigų. Bankomatuose nėra pinigų, ar kaip? Nežinau, kai surenki lietuvių kalba ten, kur valiuta – kryželiu visur užbraukta ir nieko neleidžia daryti“, – sako LTV naujienų tarnybos kalbinta moteris.

Dėl susiklosčiusios padėties banke SNORAS atsakomybė krinta ir ant buvusio ilgamečio Lietuvos banko pirmininko Reinoldijaus Šarkino. Jo vadovaujamas Lietuvos bankas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, tai ir leido susiklostyti dabartinei situacijai, penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje „Ar gali kas Lietuvoje atsilaikyti prieš skandinaviškus bankus?“ teigė jos dalyviai.

Policijos žiniomis, nusikaltėliai bando pasinaudoti padėtimi, susidariusia nacionalizavus „Snorą“, ir išvilioti žmonių pinigus. Šiuos kėslus gana išsamiai apibūdina penktadienį, 12.10 val., nutikęs įvykis, teigiama Vilniaus apskrities policijos pranešime. Mandagus vyriškis, telefonu paskambinęs garbaus amžiaus vilnietei, prisistatė „Snoro“ banko darbuotoju, įvardijo prasimanytas savo pareigas „finansų skyriuje“ ir prisistatė Lietuvoje neretai sutinkama Ramanausko pavarde.

Investuotojų asociacija kreipėsi į banką „Finasta“ prašydama informuoti, kaip ir kada numatoma grąžinti Investuotojų asociacijos narių lėšas, kurios buvo sukauptos šio banko sąskaitoje „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją. Investuotojų asociacijos valdybos nario Tomo Pilipavičiaus teigimu, banko „Finasta“ sąskaitoje esančios smulkiųjų investuotojų lėšos, kurios buvo skirtos „Snoro“ emisijai apmokėti, nėra „Snoro“ turtas ir jomis bankas disponuoti negali.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako, kad buvęs Lietuvos banko pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, kas ir leido susiklostyti dabartinei situacijai. Banko vairą perėmus Vitui Vasiliauskui Lietuvos bankas dirba kur kas veiksmingiau ir iniciatyviau. „Dabar yra ženkliai daugiau aktyvumo, iniciatyvos. Aš manau, kad prieš tai dirbęs banko vadovas buvo minkštesnis, liberalesnis.

Buvęs banko „Snoras“ valdybos pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis patikros pareigūnas Romas Vaitekūnas sako, kad bankas linkęs bendradarbiauti su teisėsauga.

Į „Lietuvos banko“ saugyklas jau šiandien turėtų būti atvežta pinigų siunta. Šaltiniai „Lietuvos banke“ portalui Balsas.lt sakė, jog šiuo metu jau gauta dviejų milijardų litų paskola, kuri penktadienį turėtų pasiekti banko saugyklas. Kalbama, jog šių pinigų turėtų pakakti minimaliam indėlininkų poreikiui. Tuo tarpu indėlininkai, kurie turi banke santaupas, nerimauja, mat daugeliui būtina atsiskaityti su juridiniais asmenimis. „Statau namą, jau kitą savaitę privalėjau įnešti pinigus.

Bankas SNORAS, įsigydamas „Lietuvos rytą“, neturėjo jokių politinių ar asmeninių interesų, pareiškė buvęs AB banko SNORAS valdybos pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis patikros pareigūnas Romasis Vaitekūnas. Anot jo, dienraštis SNORUI buvęs kaip viena iš verslo krypčių. Penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje R. Vaitekūnas pareiškė, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ įsigijimas buvusi klaida. Kiek vėliau jis patikslino, kad tai tėra jo asmeninė nuomonė.

Latvijos finansų rinkų ir kapitalo komisija lapkričio 17 d. posėdyje mėnesiui apribojo banko „Latvijas Krajbanka“ veiklą. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į įvykius pagrindiniame - Lietuvos SNORO - banke ir jų poveikį finansiniam „Krajbanka“ stabilumui ir mokumui.

Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba bankui SNORAS niekada neturėjo pastabų dėl pinigų plovimo, teigia buvęs AB banko SNORAS valdybos pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis patikros pareigūnas Romasis Vaitekūnas. Penktadienį spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA SNORO atstovas paneigė Lietuvos banko paskelbtą informaciją, kad per kelias dienas dingo apie 200 mln. litų SNORO atsargų LB. „Tie pinigai išėjo teisėtu keliu, jie niekur neišėjo neteisėtai.

Ketvirtadienį Lietuvos banko valdyba leido „Snoro“ klientams naudotis internetine bankininkyste ir bankomatuose išsiimti grynųjų, per dieną  iki 500 litų. „Sprendimas leidžia naudotis internetine bankininkyste, bet tai nėra įsipareigojimas. Tai yra atidaryti vartai, o kiek jie nori naudotis jais, čia jų reikalas („Snoro“ – aut. past.), - sakė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška. Jis teigė pats skambinęs į „Snorą“ ir išgirdęs, kad el.

Investuotojų asociacija ragina grąžinti lėšas, sukauptas neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkimui. Investuotojų asociacija ragina grąžinti smulkiųjų investuotojų lėšas, kurios buvo sukauptos „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją, kurios neužregistravo Lietuvos bankas. „Akivaizdu, kad nauja akcijų emisija nėra ir nebus užregistruota, nes 100 proc. „Snoro“ akcijų perėmė valstybė.

Vienas iš „WikiLeaks“ paviešintų JAV diplomatų susirašinėjimo su Vokietijos finansinės žvalgybos agentūros pareigūnais dokumentų meta įtarimo šešėlį ant „Snoro“ banko. Dokumente teigiama, kad „Snoras“ gali būti susijęs su Irano branduolinės programos finansavimu. Vokietijos finansinės žvalgybos agentūra (FCIS) aptiko duomenis, kad mokėjimas už įrangą Irano branduolinei programai buvo atliktas iš sąskaitos Lietuvoje.

Banko „Snoro“ nacionalizacija turėjo įvykti savaitgalį, tačiau ją, „Lietuvos ryte“ pasirodžiusi publikacija, neplanuotai paankstino,  Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Europos komisaro Algirdo Šemetos vizitas Lietuvoje nėra susijęs su banko SNORAS problemomis, teigia pats Europos komisijos narys. Penktadienį Europos komisijos atstovybėje Lietuvoje vykusioje spaudos konferencijoje A. Šemeta žurnalistams trumpai pakomentavo banko SNORO akcijų paėmimą visuomenės poreikiams ir pagyrė Vyriausybės veiksmus stabilizuojant padėtį, tačiau patvirtino, kad jo vizitas susijęs su kitais klausimais „Šis vizitas niekaip nesusijęs su „karščiausiais“ įvykiais Lietuvoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad banko „Snoras“ klientai (tiek gyventojai, tiek bendrovės), kurių piniginės operacijos apribotos ne dėl jų kaltės, galės būti atleisti nuo delspinigių.

Sutartis su laikinuoju nacionalizuoto banko SNORAS administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley) pasirašyta tik lapkričio 16 dieną, tačiau dėl bendrų restruktūrizavimo klausimų su juo buvo kalbėta ir anksčiau, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Nors bankas „Snoras“ nebuvo pagrindinis šalies bankas, tačiau dėl jo nacionalizavimo ir pinigų klientų sąskaitose įšaldymo, kai kurios verslo įmonės patiria nemažų nuostolių ir neatmeta galimybės bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo, praneša LTV „Panorama“.Siuntų gabenimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje užsiimanti įmonė „Lex System“ banką „Snoras“ buvo pasirinkusi kaip banką, į kurį inkasuodavo iš pirkėjų surinktus pinigus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė sklandžiai banko SNORAS pertvarkai būtinus teisės aktus, kuriuos Seimas priėmė ketvirtadienio vakarą skubos tvarka. Pasirašytos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, Bankų įstatymo ir kitų šiam procesui būtinų teisės aktų pataisos leis greitai pertvarkyti probleminį banką į naują valstybinį, kad jis galėtų tęsti darbą ir žmonės kuo greičiau galėtų naudotis banko paslaugomis bei disponuoti savo lėšomis.

Nepaisant gausių pranešimų apie sustabdytą banko „Snoras“ veiklą, žmonės vakar tebeklibino banko būstinės duris. Iki vakar popietės sustabdytos banko operacijos ir neveikę bankomatai žmonėms pridarė bėdos. Žmonės baiminasi dėl indėlių saugumo Nepaisant to, jog Tilžės gatvėje esanti banko „Snoras“ būstinė Šiauliuose, kaip ir visi bankomatai, ketvirtadienį šiek tiek po vidurdienio dar neveikė, žmonės nesėkmingai bandė pasiimti savo pinigus. Situacija į dienos pabaigą pasikeitė.

Po skandalingo trečiadienio, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo nacionalizuotas komercinis „Snoro“ bankas, ketvirtadienį šią akciją pirmoji pagyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar rytą pasikvietusi premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, po trumpo pokalbio šalies vadovė pareiškė, kad Vyriausybė išvakarėse užkirto kelią galimam visos bankininkystės griovimui.

99 proc. banko SNORAS indėlininkų indėliai buvo mažesni negu 100 tūkst. eurų, ir jie tikrai atgaus visą sumą, tačiau tai, kokia dalis kitų kreditorių atgaus savo pinigus, priklausys nuo faktinės banko turto būklės, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ketvirtadienį specialioje LRT laidoje ministrė priminė, kad ir bankroto atveju ne visada visi kreditoriai atgauna savo turėtas lėšas.

Per vieną dieną tūkstančių Lietuvos gyventojų ateities planai pakibo ore. Valstybei nacionalizavus banką „Snoras“ ir apribojus jo veiklą, daugelis jo klientų susidūrė su finansiniais nepatogumai, o kai kuriems gresia patirti ir nemenkus finansinius nuostolius. Galbūt reiktų skubėti rikiuotis į eilę prie bankomatų, ar geriau ramiai laukti ir nepasiduoti panikai? Visiems, turėjusiems indėlių „Snoro“ banke, ateities perspektyva  vos per vieną dieną apsitraukė migla.

Neeilinis įvykis, kai valstybė nacionalizavo vieną iš šalyje veikusių komercinių bankų, sulaukė didelio visuomenės, verslo atstovų, politikų ir žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos televizija  surengė specialią tiesioginę laidą skirtą banko „Snoras“ situacijai aptarti.

Antras didžiausias banko akcininkas bei buvęs prezidentas Raimondas Baranauskas LTV „Šiandien“ teigė, kad dėl susidariusios situacijos konsultuojasi su teisininkais. Ketvirtadienį jis teigė, tikrai nenuleisiąs rankų ir kovosiąs dėl, jo manymu, atimto verslo. Bankininkas neatmeta galimybės, kad teismo procesai galėtų vykti ir užsienyje, kur, jo žodžiais, teisėsauga nepriklausoma. Kita vertus, jis pripažino, kad bankas pasitikėjimą jau prarado ir į „jokias pozicijas“ „Snoras“ grįžti nebegalės.

Lietuvos banko „Snoras" problemos nepaveikė Latvijos finansų sistemos ir, jeigu to prireiks, Latvija yra pasirengusi pasidalinti su savo kaimyne patirtimi sprendžiant tokią problemą, teigia Latvijos finansų ministras Andris Vilkas. Anot jo, svarbiausia, kad vyriausybė perėmė „Snoras" valdymą, taigi nėra abejonės, kad ji suras tinkamą ir žmonėms naudingą sprendimą. A. Vilkas pridūrė, kad Latvijos patirtis su „Parex“ banku galėtų būti naudinga, jei Lietuva nuspręstų paprašyti patarimo.

Vakar, lapkričio 16 d., Lietuvos vyriausybės  nacionalizuoto banko „Snoras“ buvęs pagrindinis akcininkas, Rusijos pilietis V. Antonovas atvyko į Rygą aptarti susidariusios padėties. Šią žinią pranešė „Snoro“ kontroliuojamo Latvijos komercinio banko „Latvijas Krajbanka“ valdybos pirmininkas Ivaras Prieditis. Anot I. Priedičio, V. Antonovas išreiškė viltį, kad tikroji tiesa apie„Snoro“ padėtį ir jo veiklą nėra tokia bloga, kaip skelbiama, o tendencijos netrukus paaiškės.

Atrodo, kad Lietuvos banko krizės siūlas veda į kitoje šalyje vykdytą aferą. „Mirax Group“ įkūrėjas Sergejus Polonskis visus rusų kreditorių pinigus pervedė į užsienį per šiomis dienomis liūdnai pagarsėjusį „Snoro“ banką, priklausantį ir koncerno „Saab“ akcininkui Vladimirui Antonovui, rašo rusų spauda.

Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui skubos tvarka pateikė šešis teisės aktų pataisų projektus, kurie suteiktų Lietuvos Bankui (LB) ir laikinajam administratoriui „Snorą“ išsklaidyti į „gerąjį“ ir „blogajį“ bankus. Sveikoji „Snoro“ dalis būtų laikinai perduota valdyti laikinajam valstybiniam bankui, o vėliau būtų parduota.

Ukrainoje viešėjęs nušalintas banko „Snoras“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas šiandien vakare turėtų grįžti į Lietuvą. Parlamentaras Andrius Šedžius naujienų portalui Balsas.lt sakė, kad vienas iš pagrindinių „Snoro“ akcininkų grįžta į Lietuvą tam, kad susitiktų su prokurorais ir galėtų liudyti. R. Baranauskas yra antras didžiausias banko Banko „Snoras“ akcininkas.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus, komentuodamas banko „Snoras“ nacionalizavimą ir su tuo susijusias peripetijas teigia, kad valstybės vadovai atrodo nėra tikri dėl informacijos, kuria vadovaudamiesi priėmė sprendimus.

Laikinasis banko „Snoras“ administratorius Simonas Freakley buvęs ilgametis konsultacijų bendrovės “Kroll” vadovas. Būtent ši įmonė daugiau kaip prieš metus atliko „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo ir jo valdomos „Convers“ grupės reputacijos tyrimą. Ekonomika.lt pateikia šios bendrovės tyrimo išvadas. „Mūsų tyrimo metu buvo analizuojama visa turima su subjektais susijusi vieša informacija rusų, latvių, lietuvių, olandų ir anglų kalbomis.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisingos finansinės informacijos teikimo Lietuvos bankui ir neteisėto disponavimo banko „Snoras“ turtu. Duomenys ikiteisminiam tyrimui pradėti rinkti lapkričio 9–ąją, gavus Lietuvos banko informaciją apie padėtį banke „Snoras“. Įvertinus Lietuvos banko duomenis, pareigūnai neturėjo pagrindo apriboti banko vadovų galimybių išvykti iš Lietuvos.

„Kadangi  bankas „Snoras“ ne bankrutavo, o yra perimtas valstybės, tai draudiminio įvykio nėra“,  – teigia Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorius Raimundas Žilinskas. „Iki 100 tūkst. eurų ( beveik 350 tūkst. Lt – red. past.) vienam indėlininkui išmokama tada, kai bankas bankrutuoja. Todėl dabar jokių išmokų nebus, nes bankas nebankrutavo. Kol įstatymas, kuris šiandien svarstomas Seime, dar nepriimtas, tolimesnių veiksmų negalime komentuoti.

Šiuo metu vyksta tyrimas ir bandoma įvertinti esamą padėtį, apie banko „Snoras“ nacionalizavimą ir šiuo metu atliekamus veiksmus ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė laikinasis banko administratorius Simonas Freakley. „Vakar Lietuvos bankas pradėjo banko „Snoras“ finansinę tikrinimo procedūrą, nes turėjo įtarimų dėl banko nemokumo.

(Papildyta 15:46 val.) Seimo koridoriuje užkalbintas M. Zasčiurinskas stebėjosi A. Salamakino paskleista informacija, kad jis turi banko „Snoras“ akcijų. Parlamentaras sakė, kad neprisimena, turi jų ar ne ir turėtų pats pasižiūrėti ir patikrinti šią informaciją. Po kiek laiko M. Zasčiurinskas grįžo ir pats žurnalistams parodė, kad pagal jo pajamų deklaraciją iš 474 mln. litų Snoro banko įstatinio kapitalo jam priklauso 1900 litų, o tai yra labai mažas procentas.

(Papildyta 14:09 val.) Ketvirtadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teigė, kad verslo mažmenininkų aptarnavimas bus atnaujintas pirmadienį, tada bus vėl aktyvuotos ir prieigos prie jų kreditų. S. Freakley užtikrino, kad dirbama yra labai intensyviai ir iki pirmadienio tikimasi paskelbti išvadas apie banko būklę ir perspektyvas.

Šios savaitės viduryje „Snoro“ atsargos Lietuvos banke per vieną parą sumažėjo penkis kartus. Todėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė buvo priversti trečiadienio vakarą priimti sprendimus dėl šio komercinio banko perėmimo valstybės dispozicijon. Priešingu atveju, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, jau ketvirtadienį „Snoro“ galėjo laukti nemokumas.

Užsienio žiniasklaida praneša apie Lietuvoje prasidedančią paniką dėl „Snoro“ banko nacionalizavimo, kuris vadinamas „skandalu“. „Lietuvos gyventojai jau susidūrė su „Snoro“ skandalo sukeltomis pasekmėmis. Daugumoje Lietuvos prekybos centrų per garsiakalbius pranešama, kad „Snoro“ banko kortelės yra nepriimamos. Visoje šalyje policija saugo kiekvieną iš 331 „Snoro“ bankomatų. Banko klientai lieka be grynųjų pinigų ir be galimybės atsiskaityti banko kortele.

Bankas „Snoras“  savo istoriją pradėjęs 1992 metais su Šiaulių krašto banko pavadinimu ir 12,210 mln. rublių pradiniu kapitalu, per kone dvidešimtmetį išaugo iki penkto pagal dydį banko Lietuvoje. Bankas iki šiol galėjo pasigirti dešimt regioninių filialų, dvylika filialų skyrių, daugiau kaip 250 teritorinių skyrių ir daugiau kaip 330 grynųjų pinigų išdavimo automatų bei filialais Estijoje ir Latvijoje, atstovybėmis Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

(Papildyta 16:24 val.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad visi socialinių išmokų gavėjai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir per jį iki šiol gavę jiems priklausančias išmokas, turėtų būti ramūs – jiems priklausantys pinigai niekur nedings. Žmonėms bus išmokėtos visos priklausančios išmokos, niekam nedings nė vienas litas, teigiama „Sodros“ išplatintame pranešime.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis portalui Balsas.lt sakė, jog kol kas nėra tikslo ką nors suimti: „Kol kas daromos kratos, imami dokumentai. Nustatome ir banko vadovų buvimo vietą“. Ar bus taikomos sankcijos Rusijos piliečiui, vienam iš banko vadovų Vladimirui Antonovui, kol kas nesvarstoma. Banko vadovas Raimondas Baranauskas šiuo metu yra išvykęs į užsienį, bet jo buvimo vieta jau nustatyta – jis vieši Ukrainoje.

Investuotojai kol kas atidžiai stebi situaciją – „Balsas.lt“ ketvirtadienio rytą teigė finansų makleriai. „Kainos biržoje krenta, bet apčiuopti tikrąjį mastą kol kas sunku. Dabartinėje situacijoje investuotojai linkę mažinti riziką ir laukia, kol padėtis taps aiškesnė. Bet Vilniaus  biržos indeksas krito 2,5 proc. per pirmas 4 prekybos minutes“, – sakė SEB banko vyresnysis  finansų  makleris Arvydas Jacikevičius. (papildyta 16:48 val.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, didesnę sumaištį prognozuoja pirmadienį, kai planuojama atnaujinti banko „Snoras“ veiklą, rašo „Lietuvos žinios“ „Nė neabejoju, kad nemaža dalis banko klientų - ir gyventojų, ir juridinių asmenų - pasistengs savo indėlius ir sąskaitas perkelti į kitus bankus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko centrinio šalies banko ir Vyriausybės veiksmus perimant banko SNORAS akcijas. Banko SNORAS vadovybės veiksmus ji pavadino įžūlia ataka ne tik prieš Lietuvos bankų sistemą, bet ir Lietuvos žmonių interesus. Tai šalies vadovė pareiškė po ketvirtadienio rytą įvykusio susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi, Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir finansų ministre Ingrida Šimonyte.

Ukrainoje viešintis nušalintas banko „Snoras“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas dienraščiui „Respublika“ sakė, kad įvykdytas suplanuotas veiksmas – atimtas jo partnerio Vladimiro Antonovo turtas ir verslas, nes šis žmogus visada kai kam nepatiko Lietuvoje. Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ R. Baranauskas pabrėžė: „Mes netylėsime.

Ketvirtadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė į susitikimą pakvietė apie banko „Snoras“ nacionalizavimą vakar pranešusius premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrą Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą – iš akcininkų atėmė „Snoro“ banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima „Snoro“ akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis – Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko „Sn...

Banko „Snoras“ valdybos pirmininko Raimondo Baranausko ir savininko, prieštaringai vertinamo Rusijos milijonieriaus Vladimiro Antonovo, tamsių finansų verslo pasaulyje – vėl neramios dienos. Jie paslaptingai pasitraukė iš Lietuvos. Įtarimai neišsisklaidė Nors A. Antonovas yra įtakingas verslininkas, tačiau legalaus verslo pasaulyje neturėjo tokio autoriteto, kad dėl jo visi būtų viską pamiršę ir šaudydami, sprogdindami užplūstų Maskvą.