Banko „Snoro“ nacionalizacija turėjo įvykti savaitgalį, tačiau ją, „Lietuvos ryte“ pasirodžiusi publikacija, neplanuotai paankstino, Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
„Nepatogumai atsirado dėka kai kurių žiniasklaidos priemonių, buvo pakeistas planas šito banko reikalų tvarkymo, vietoj to, kad viskas būtų vykę savaitgalį, kai paprastai neveikia nei internetinė bankininkystė, deja, teko šiek tiek paankstinti šitą dalyką“, - teigė R. Kuodis.
Jis Žinių radijui sakė, kad progresas šioje istorijoje jau matomas, žmonės gali iš bankomatų išsiimti grynųjų (iki 500 litų – Balsas.lt past.), o kad vis dar yra taikomi apribojimai, yra savaime suprantamas dalykas, dėl kurio žmonės neturėtų panikuoti.
„Žmonės turi suvokti vieną dalyką, bankomatuose pinigai yra fizine forma, t.y. banknotais, gali būti atvejų, kad kažkuriuose bankomatuose tiesiog nebus fiziškai tų pinigų, tai nereiškia, kad čia kažkas meluoja apie sušvelninimus. Žmonės turėtų nepanikuoti, galima kortele atsiskaityti parduotuvėse... Daroma viskas, kas įmanoma, nuo pirmadienio aš manau, kad reikalai bus dar geresni“, - teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
(Papildyta 10.29 val.)
„Snoro“ bankas , anot R. Kuodžio, buvo mažmeninis, turėjo apie 200 tūkst. klientų, kurie banke laikė įvairias sumas.
„Bendra indėlių suma buvo keli milijardai. Ačiū dievui, kad tai nėra „Parex“ bankas, kuris buvo antras pagal dydį. Nepaisant to, Lietuva nepratusi prie tokių nemalonumų, Vakaruose ar JAV kas savaitę po dešimt bankų yra uždaroma labai tvarkingu būdu, savaitgaliais, tai yra kaip ir įprasta praktika, deja, Lietuva turi išgyventi iš naujo tokius dalykus, kuriuos buvo primiršus, rimtesnė bankų krizė buvo prieš penkiolika ar šešiolika metų“, - sakė Lietuvos banko pareigūnas.
Pasak nepriklausomo finansų analitiko Valdemaro Katkaus, indėlių portfelis „Snoro“ banke sudaro apie 4 mlrd. litų. „Trečias pagal dydį indėlininkų portfelis, tai gana ženklus dalykas, apie 70 proc. visų indėlininkų yra virš 50 metų amžiaus, vyresnė visuomenės dalis. Tai reiškia, kad ten yra padėtos jų gyvenimo atsargos, čia yra jautriausias dalykas“, - sakė analitikas.
Anot R. Kuodžio, natūralu, kad pirma bus rūpinamasi jautriausia visuomenės dalimi, t.y. indėlininkais, 99 proc. jų atgaus savo pinigus (įstatymu yra apdrausti visi indėliai iki 100 tūkst. eurų – Balsas.lt past.). Verslas, pasak ekonomisto, paprastai turi po kelias įmonės sąskaitas, todėl turi daugiau alternatyvų, nepatogumų žinoma bus, tačiau tai truks tik kelias dienas, o nuo pirmadienio viskas turėtų būti laisviau.
„Verslas šiuo atveju yra lankstesnis nei gyventojai, kurie iš tikrųjų gyvena nuo algos iki algos, gauna pensijas, kitus pervedimus į savo sąskaitas“, - sakė R. Kuodis.
Klausiamas, koks bus likimas ne indėlių „Snore“ turėtojų, o išsipirkusiųjų obligacijas, R. Kuodis minėjo, kad tai paaiškės tik vėliau.
„Kiek atgaus pinigų obligacijų turėtojai, paaiškės tik po tam tikro laiko, kai bus aišku, kiek pavyko išgelbėti „Snoro“ banko turto“, - aiškino ekonomistas.
Paklaustas apie milijardinį kapitalo trūkumą „Snoro“ banke R. Kuodis sakė, kad problemos bankie egzistavo jau seniai, tačiau reikėjo surinkti informaciją, kuri tai patvirtintų.
„Kai kalbama apie milijardą, tai banko vertybinių popierių portfelis, kuris švelniai tariant išgaravo.Yra visas kompleksas problemų su blogom paskolom, dingusiais vertybiniais popieriais, neskaidriom jurisdikcijoms, banko problemos, tikrai ne šią savaitę atsirado, buvo rinkta informacija, įrodymai, kad patvirtinti mūsų nuogąstavimus,“- sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
I. Šimonytė dėl „Snoro“: 99 proc. gali būti ramūs, tačiau kiti turto gali neatgauti
V. Vasiliauskas: su „Snoro“ laikinuoju administratorium buvo bendrauta ir anksčiau
„Snoro“ el. bankininkystė dar neveikia, tikimasi ją atkurti artimiausiu metu
