skiepai

Į pedagogės Astros Astrauskaitės mitingą prieš pandemijos valdymą Vilniuje, Katedros aikštėje, šeštadienį susirinko apie pusantro šimto žmonių. Protesto akcijoje daugiausiai dalyvavo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, jie mosavo Lietuvos vėliavomis, laikė plakatus „STOP MED FAŠIZMUI“, „Stop crime against humanity“ (liet.

Portugalija yra viena iš pasaulio lyderių vakcinacijos srityje. Viceadmirolas Henrique Gouveia e Melo, vadovavęs vakcinavimo kampanijai, sakė, kad jo raktas į sėkmę buvo vengti politikos. Portugalijos sveikatos apsaugos sistema buvo ant žlugimo ribos. Sostinės Lisabonos ligoninės buvo perpildytos, o valdžia prašė žmonių gydytis namuose. Paskutinę sausio savaitę mirė beveik 2 tūkst. žmonių.

Senjorų vakcinacija Lietuvos mastu – galvos skausmas. Pasiskiepijusių rodikliai nedžiugina, valdantieji ir savivaldybių atstovai ieško įvairiausių būdų, kaip paspartinti jų skiepijimą. Su iššūkiais skiepijant senjorus susiduria ir socialinių globos namų atstovai. Jų teigimu, neretai tenka pakovoti su prieš skiepus nusiteikusiais senjorų artimaisiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja globos įstaigų darbuotojų yra paskiepyta kiek daugiau nei 80 proc.

Europos vaistų agentūra (EVA) paskelbė, kad sveiki suaugusieji, praėjus šešiems mėnesiams po antrosios dozės, gali gauti trečiąją, skatinamąją vakcinos „BioNTech/Pfizer“ dozę, rašo politico.eu. Europos vaistų agentūros vaistų komitetas teigė, kad rekomendacija buvo pagrįsta 18–55 metų amžiaus žmonių tyrimo duomenimis, rodančiais antikūnų padaugėjimą organizme po trečiosios dozės.

Ar adatos jums kelia baimę ir dėl to vengiate skiepų? Jei taip, Nyderlandų mokslininkai turi jums gerų žinių. Jie kuria skiepų be adatų technologiją ir tikisi, kad po trejų metų žmonės taip skiepytis galės visame pasaulyje. Olandų aktorė Astrida Nijsen kenčia nuo tripanofobijos – adatų baimės. Moteris nori pasiskiepyti nuo koronaviruso, tačiau savo baimės niekaip neįveikia. Dėl to ji net kreipėsi į gydytoją. „Tai prasidėjo paauglystėje. Kai pamatau adatą, tiesiog noriu kuo greičiau pabėgti.

Privalomą skiepijimą atskiroms profesinėms grupėms įvesti užsimojusi Vyriausybė kol kas aiškinasi, kaip šią idėją įteisinti. Kai tai padarys, darbus galės dirbti tik pasiskiepiję žmonės, išskyrus persirgusius ir turinčius sveikatos rizikų. O ką apie tai mano darbdaviai? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tai yra teisinga“ Darbdaviai tokį Vyriausybės žingsnį sveikina. „Aš manau, kad jeigu bus toks reikalavimas, tai yra teisinga.

COVID-19 suvaldymui skirtų priemonių taikymas lėmė rekordiškai mažus užsikrėtimo gripu skaičius praėjusiais metais. Tačiau šie metai – kitokie: nemažai apribojimų nebetaikomi, lankymasis viešose vietose daug aktyvesnis. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad tai sudaro palankias sąlygas oro lašeliniu būdu plintančiam gripui ir COVID-19 veikti, o vienintelė specifinė apsisaugojimo priemonė yra skiepai.

Ekspertai tam pritarė, o Sveikatos apsaugos ministerija tuoj uždegs žalią šviesą – artimiausiu metu trečiąja sustiprinančia doze turėtų būti pradėti skiepyti ne tik senjorai ir pažeidžiami asmenys, bet ir visi sulaukę aštuoniolikos metų. Ekspertai ragina nebijoti skiepytis iškart nuo gripo, ir nuo koronaviruso ir pasakoja, kuri vakcina trečiajam  skiepui tinka labiausiai.

Šį rudenį lietuviai viena po kito muša su COVID-19 susijusius rekordus. Matydama didžiulius sergančiųjų ir vis dar skiepyti atsisakančių žmonių kiekius, Vyriausybė imasi dar griežtesnių priemonių – naikina nemokamus testus ir svarsto kai kurių profesijų atstovams įvesti privalomą skiepijimą.

Mes dabar turime nepasiskiepijusių pandemiją. Vyriausybės planas pavyko, tačiau planas neišdegė tiems, kurie planavo nieko nedaryti, teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  Jo manymu, visos Vyriausybės priemonės suveikė tiek, kiek ir turėjo suveikti, o problema dabar yra kitur, sakė ministras TV3 žinių „Dienos komentare“.  Praėjusį penktadienį prezidentas jums pasiūlė du kelius, matyt, tiksliau parodydamas vieną kelią. Tai ar ketinate atsistatydinti? Ne, neketinu.

Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba pirmadienį susirinko į pasitarimą, kuriame vertins galimybę Lietuvoje nuo koronaviruso sustiprinančia vakcinos doze skiepyti visus pilnamečius gyventojus. Apie tai BNS informavo premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. Europos vaistų agentūra (EVA) praėjusią savaitę nusprendė pritarti siūlymui 18 metų ir vyresnius asmenis Europos Sąjungoje skiepyti „Pfizer“ir „BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ sustiprinančiąja doze.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Vaistinėse per mėnesį buvo išduota apie pusę milijono popierinių galimybių pasų, tai rodo, kad žmonėms patogu lankytis vaistinėse ir naudotis teikiamomis paslaugomis, tačiau skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos apimtys vaistinėse nėra didelės. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) sako, kad tam įtakos turi 3 priežastys.

Nesuprantu, kodėl turėtume mokėti 100 eurų išmoką pasiskiepijusiems virš 75 metų, teigė Santaros klinikų 3-jo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Mindaugas Šerpytis. Pasak mediko, skiepas pats savaime yra gėris.  O kodėl žmonės vis dar priešiškai nusiteikė prieš skiepus, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Vyriausybė nusprendė darbuotojų testavimo nebefinansuoti. Už testus turėtų mokėti patys darbuotojai arba jų darbdaviai. Jie šį siūlymą vertino dvejopai. Vieni darbdaviai džiaugėsi, kad Vyriausybė pagaliau imasi realių veiksmų. Tuo metu kiti darbdaviai svarstė, kad jeigu trūks darbuotojų, už jų testus teks mokėti. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Vyriausybė pritarė 100 eurų išmokomis skatinti nenoriai besiskiepijančius senjorus. Tuo metu šeimos gydytojams rengiama mėnesio akcija: už įtikintą pasiskiepyti vyresnį nei 75 m. asmenį – po 30 eurų. Nors medikai turi abejonių, ar vyresni pacientai dabar ims ir plūstels skiepytis, tačiau sutinka, kad tokia išmoka – daug mažesnė suma nei gydymo reanimacijoje išlaidos.

Pirmą kartą istorijoje plačiam naudojimui patvirtinta vakcina nuo maliarijos – uodų pernešamos mirtinos infekcijos, kuri kasmet pražudo apie 400 tūkst. žmonių. Maliarijos parazitą kartais viešėdami Afrikoje pasigauna ir turistai – tiesa, kol kas apie komercinį vakcinos naudojimą niekas nekalba. Pirmiausia ja bus gelbėjami Afrikos vaikai.   Mokslininkai skaičiuoja, kad nuo maliarijos – uodų pernešamos parazitinės infekcijos – kas 2 minutes miršta vaikas.

Koronaviruso situacija Lietuvoje išlieka kebli. Kasdien fiksuojama tūkstančiai naujų užsikrėtimų koronavirusu, miršta dešimtys žmonių. Vyriausybė jau diskutavo apie galimą sprendimą kai kuriems asmenims vakcinaciją padaryti privalomą, tačiau šio žingsnio kol kas atsisakyta.

Už melagingą informaciją, siekiant gauti skiepijimosi dokumentą, nubausti du žmonės. Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Vienas asmuo nubaustas viešaisiais darbais – jis pusę metų privalės neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, o  kitam skirta tūkstančio eurų bauda.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį rekomendavo vaikams skirtą vakciną nuo maliarijos RTS,S/AS01 – pirmuosius skiepus nuo uodų pernešamos ligos, kuri per metus pražudo daugiau nei 400 tūkst. žmonių. Sprendimas priimtas įvertinus nuo 2019 metų Ganoje, Kenijoje ir Malavyje vykdomos bandomosios programos rezultatus; jos metu buvo suleista daugiau kaip 2 mln. vakcinos, kurią 1987 metais pirmą kartą pagamino farmacijos bendrovė GSK, dozių.

Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimą dėl sustiprinančios vakcinos nuo COVID-19 dozės visiems pilnamečiams gyventojams vertina specialistai, tačiau į agentūros rekomendacijas bus atsižvelgta, sako Lietuvos sveikatos apsaugos ministras.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Vietoj to priimtas sprendimas Seimui teikti pasiūlymą, kad testuotis dėl COVID-19 privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arbda darbdavio lėšomis. Tiesa, šiems sprendimams dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Tiems, kurie skiepytis nenori arba negali, greitasis antigeno testas iš esmės yra vienintelis būdas, leidžiantis eiti į darbą, tačiau dabar dėl galimybės ir pareigos eiti į darbą niekas nebegali būti tikras, mat išaušo sunkios dienos – pasidaryti reikiamą testą Kėdainiuose – didelė problema, nes mobilusis punktas dirba vos penkias valandas per dieną, o testuotis pirmiausia priimami tie, kurie jaučia ligos simptomus.

Farmacijos įmonė „AstraZeneca“, sukūrusi vieną pirmųjų vakcinų nuo pandeminio koronavirusu, antradienį paprašė JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) suteikti leidimą ekstremaliomis sąlygomis taikyti COVID-19 gydymą jos sukurtu nauju antikūnių preparatu. Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje įsikūrusi bendrovė nurodė, kad antikūnių mišinys, žinomas kaip AZD7442, būtų pirmoji tokio pobūdžio priemonė, kurią būtų leista taikyti COVID-19 prevencijai esant ekstremalioms sąlygoms.

Lietuvoje daug atgarsio susilaukė pasiūlymas skirti vienkartines 100 išmokas senjorams už skiepus nuo COVID-19. Tačiau panašu, kad šiuo pasiūlymu Lietuva nėra tokia jau originali. Ne viena pasaulio valstybė išbandė savo gyventojus skatinti skiepytis ne tik pinigais, bet ir gyvomis karvėmis ar vištomis, ar net butais.

Ateityje atlikus COVID-19 testą galimybių paso galite nebegauti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė. Toks sprendimas svarstomas todėl, nes testas neparodo asmens imunizacijos lygio.  Vakar sakėte, kad galimybių pasas viso labo tik laikina priemonė.

Andrew Wigginsas teigė, kad jis buvo priverstas pasiskiepyti ir kito pasirinkimo neturėjo, jeigu nori žaisti NBA. Oklando „Warriors“ žaidėjas buvo vienas iš nedaugelių, kuris delsė dėl COVID-19 skiepo. „Atrodė, kad vienintelis pasirinkimas buvo pasiskiepyti, jeigu noriu toliau žaisti NBA. Tai buvo sunkus sprendimas. Tai nebuvo dalykas, kurį norėjau padaryti. Tikiuosi, kad ilgalaikėje perspektyvoje viskas bus gerai ir po 10 metų dar būsiu sveikas“, – sakė jis.

100 eurų už skiepus – taip vyriausiųjų senjorų vakcinaciją užsimojo skatinti valdžia. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad pinigine išmoka bus viliojami skiepytis labiausiai pažeidžiami asmenys – 75 metų sulaukę ir vyresni senjorai. Tiesa, kai kuriuos pensininkus siūlymas gerokai įpykdė – šie rėžia, kad tokia idėja – yra ne paskata, o pakiša. Pasak pensininkų, valdžia taško mokesčių mokėtojų pinigus ir ragina nesiskiepijančius bausti, o ne skatinti finansiškai.

Valdantiesiems pristačius siūlymą nepasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems gyventojams skirti 100 eurų vienkartinę išmoką į tai sureagavo ir Skirmantas Malinauskas, kuris anksčiau dirbo buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėju.  „Reikia patarimo. Auginu dvi dukras – Aistę ir Gustę. Gustė susitvarkė kambarį, išsivalė dantis ir nuėjo į lovą miegoti prieš 22 val. Aistė nesitvarkė, nesiprausė, sėdi ir žaidžia telefonu, nors jau vidurnaktis. Hm.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Vienoje Anglijos ligoninėje mirė 15-metė mergaitė, kuriai buvo diagnozuota Covid-19 liga. Mergaitę planuota nuo jos skiepyti. Kaip pranešė Britanijos spauda, Jorjos Halliday gyvybė užgeso Portsmoutho karalienės Alexandros ligoninėje antradienį. Mergaitei vos prieš 4 dienas iki to buvo nustatyta koronavirusinė infekcija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavogė partijos idėją senjorams skirti vienkartines 100 išmokas už COVID-19 skiepus. „Idėjų vagys. Kitaip tikriausiai nepavadinsi, kai opozicijos registruotas projektas užveliamas Seimo procedūrose (regis garbingai sutarėme teisės ir teisėtvarkos komitete, kad registruosime patobulintą?), o valdantieji, pasivogę idėją tuo tarpu pristato kaip savo.

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Pusėje Afrikos šalių nuo koronaviruso paskiepyta tik 2 proc. ar mažiau gyventojų, ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Iš 54 žemyno šalių 15 sugebėjo iki rugsėjo 30 dienos paskiepyti mažiausiai 10 proc. žmonių ir pasiekti Pasaulio sveikatos asamblėjos, aukščiausio sveikatos apsaugos politiką formuojančio  tarptautinio organo, gegužę nustatytą uždavinį.

Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje keliolikai pacientų nustatytas koronavirusas. Nors dauguma serga besimptome, lengva forma, keli pacientai iškelti į kitą skyrių, o du, pasak laikinai einančios pareigas Kėdainių ligoninės direktorės Ritos Kuodienės, nevakcinuoti pacientai mirė. Galimai tariant, atsitiktiniu būdu nustačius, kad koronaviruso židinys atsirado Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje, pranešama, kad šiuo metu teigiamą COVID-19 testą turi 18 ten gulinčių pacientų.

Nepasitikėjimas skiepais ir įvairių sąmokslo teorijų palaikymas – šios dvi pagrindinės priežastys neskatina skiepytis dalies vilniečių. Dideli pandemijos mirtingumo skaičiai negąsdina kas dešimto skiepų oponento – jie tikisi lengvai persirgti COVID-19. Tokį skiepų priešininko portretą padėjo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės užsakyta apklausa, kurios metu buvo apklausti tūkstantis iki šiol nuo COVID-19 nepasiskiepijusių vilniečių.

Daugeliui tėvų dvejojant, ar skiepyti moksleivius nuo koronaviruso, gydytojai vis garsiau kalba apie skiepų naudą. Jie vardija ne tik sunkias ligos pasekmes sveikatai, bet ir mokslams, kurie be skiepų vėl gali persikelti į nuotolį. O „Pfizer“ jau skelbia apie naujausius tyrimus, leisiančius skiepyti dar mažesnius vaikus, bet tam prieštarauja alternatyvias organizacijas kuriantys specialistai, greitais mažamečių skiepais abejoja ir tėvai.

NBA priėmė sprendimą, kad nepasiskiepiję krepšininkai už praleistas rungtynes negaus algų. Labiausiai tai palies Niujorko, Bruklino ir Oklando rungtynių dalyvius, nes šiuose miestuose visi renginių dalyviai turi būti paskiepyti. Bradley Bealas, Kyrie Irvingas ir Andrew Wigginsas yra garsiausi krepšininkai, kurie iki šiol vengia skiepytis.  Visai neseniai pasiskiepyjo kurį laiką dėl vakcinos efektyvumo dvejojęs vienas geriausių NBA krepšininkų LeBronas Jamesas.

Visi žinome, jog Lietuvos gyventojai turi skirtingą požiūrį į koronavirusą ir vakcinaciją. Tačiau ar egzistuoja tik dvi „stovyklos“ – tie, kurie skiepijasi ir kurie ne? Ištyrus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad vyrauja keturi gyventojų segmentai, kurie skiriasi pagal elgseną, nuostatas, susijusias su vakcinacija, bei demografines charakteristikas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas prieš žurnalistų kameras pasiskiepijo trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze. Savo pavyzdžiu labiausiai jis siekia įkvėpti beveik ketvirtadalį amerikiečių, kurie išvis nesutinka skiepytis. Savo ruožtu amerikiečių farmacijos milžinė „Pfizer“ skelbia pradėjusi plataus masto geriamojo vaisto nuo koronaviruso tyrimą. Jungtinių Valstijų prezidentas Baltuosiuose rūmuose ruošiasi trečiajai vakcinos nuo koronaviruso dozei.

Prasidėjo laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – dešimtis tūkstančių specialių jaukų į pasienio laukus ir miškus lakūnai paskleIdžia iš lėktuvų. Tačiau specialistai įspėja žmones neliesti rasto jauko. Jame esanti kapsulė yra su gyva pasiutligės vakcina, skirta tik laukiniams gyvūnams. Palietęs plikomis ir, pavyzdžiui, žaizdotomis rankomis, žmogus gali pats užsikrėsti pasiutlige. O ir namie laikomiems keturkojams tokia vakcina netinka – jie skiepijami kitokiu būdu.

Bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ antradienį pranešė pradėjusios teikti JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA) duomenis, turinčius tapti pagrindu rekomenduoti vartoti jų sukurtą vakciną nuo COVID-19 vaikams, kurių amžius – nuo penkerių iki vienuolikos metų. Per naujausią koronaviruso pandemijos bangą, visų pirma lemiamą užkrečiamesnio delta varianto, COVID-19 dažniau diagnozuojamas vaikams.

Prasidėjus rudeniui ir artėjant šaltajam metų sezonui gydytojai primena apie būtinybę nepamiršti ne tik skiepo nuo COVID-19, bet ir gripo ir pneumokokinės infekcijos. Infektologų draugija teikia rekomendacijas, kokiu intervalu jas galima įskiepyti. Anksčiau specialistai akcentavo, kad tarp skirtingų skiepų reikia padaryti bent dviejų savaičių pertrauką.

Visuomenėje nerimsta aistros dėl vakcinavimo nuo COVID-19: žiniasklaidoje, o ypač socialiniuose tinkluose verda tikros kovos tarp skiepų šalininkų ir priešininkų. Mokslo, teigiančio, kad vakcinacija – neabejotinai efektingiausias būdas kovoti su pandemija, pusėn stojo ir katalikų bažnyčia, tačiau čia, kaip ir visoje visuomenėje, vienos nuomonės nėra – kai kurie kunigai naudojasi tribūna skelbti abejotinas teorijas ir smerkti pasiskiepijusius parapijiečius.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį paragino vyriausybę priimti sprendimą dėl privalomo mokytojų, medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimosi nuo COVID-19. Šį raginimą jis paskelbė pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“. Anksčiau skelbta, kad reikalavimas visiems sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos sektoriaus darbuotojams skiepytis nuo COVID-19 gali įsigalioti lapkričio 1 dieną, praėjusią savaitę vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas.

Reaguodamas į kalbas apie būsimą karantiną, žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis ironiškai priminė savo pasiūlymą, kurį skelbė praėjusių metų gruodį. „Kartoju seną siūlymą pabaigti su virvutės stumdymu: kas nesiskiepijo (be rimtos rimtos priežasties), pats moka už gydymą“, – sako R. Kuodis. Bet ar tikrai nesiskiepijantys už gydymą turėtų mokėti iš savo kišenės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Nuo koronaviruso mirusio vyro šeima papasakojo skaudžius savo išgyvenimus. Jų teigimu, Antony Ayiotis skiepytis atsisakė, nes „nedaug ėjo iš namų“. Nuo koronaviruso miręs keturių vaikų tėvas sakė, kad iš namų išeina retai, todėl vakcinos jam nereikia. Antony Ayiotis (38) mirė ligoninėje rugsėjo 17 dieną, prieš tai sunkios būklės ligoninėje praleidęs savaitę.

Visi politikai turėtų prisiimti bendrą atsakomybę esant tokiai kritinei situacijai dėl pandemijos valdymo, sako socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Anot jos, esant per mažam pasiskiepijusių senjorų skaičiui, reiktų ieškoti individualaus priėjimo prie kiekvieno vyresnio žmogaus. Tokią mintį ji išsakė TV3 Žinių „Dienos komentare“. Buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltina premjerę Ingridą Šimonytę, kad ji neįtikino per vasarą žmonių skiepytis.