skiepai

Kanada penktadienį tapo dar viena šalimi, patvirtinusia „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo COVID-19 skiepyti 5–11 metų vaikams, sakoma oficialiame sveikatos priežiūros institucijos „Health Canada“ pranešime.

Šią savaitę Lietuva sulaukė vakcinų siuntos iš vieno gamintojo. „BioNTech ir Pfizer“ penktadienį pristatė 138060 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Naujos vakcinų siuntos saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos. Vakcinos paskirstomos savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Trečiadienį sustiprinančia vakcinos doze nuo koronaviruso sostinės „Litexpo“ parodų centre pasiskiepijo premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė sako, kad problemų užsiregistruojant nekilo, jos pavyzdžiu turėtų netrukus pasekti ir ministrai. „Aš įtariu, kad trikdžių atsirado tada, kada atsirado didesnė paklausa ir daugiau susidomėjimo. Man pavyko užsiregistruoti iš pirmo karto, tą dariau apie 8 valandą ryte.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kas gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad kompensuojama pneumokokinė vakcina yra skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų rizikos grupei priklausančių vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui. Ja vakcinuojami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Įvertinusi mokslinių tyrimų duomenis ir ekspertų rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės skyrimo tvarką. Nuo trečiadienio, lapkričio 17 d., visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.

Gyventojų dėmesį prikausčiusi koronaviruso pandemija nustelbė kitas, taip pat pavojingas ligas, kurios naujų aukų tyko ištisus metus. Viena jų – erkinis encefalitas. Anot šeimos gydytojos Kristinos Lebedevaitės, rizika susirgti šia klastinga liga galima net ir šaltuoju metų sezonu, todėl imtis visų apsaugos priemonių – būtina. „Affidea Lietuva“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pastebi, jog erkių sezonas kone kasmet gerokai pailgėja.

Parlamentarai konservatorė Jurgita Sėjonienė ir „valstietis“ Aurelijus Veryga palankiai vertina 100 eurų už skiepą nuo COVID-19 kampaniją ir sako matantys galimybes ją tęsti bei plėsti į kitas amžiaus grupes. „Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė. Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

Latvijoje pagal naujas taisykles, skirtas kovai su pandemija, nuo pirmadienio darbdaviai gali atleisti darbuotojus, atsisakančius skiepytis nuo COVID-19. Išrinkti politikai, neturintis pasiskiepijimą patvirtinančio pažymėjimo, negalės vykdyti savo pareigų. Nepasiskiepiję žmonės taip pat nebus įleidžiami į parduotuvių centrus, kurių plotas viršija 1,5 tūkst. kv. metrų.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Šį sprendimą prekybos tinklų atstovai įvertino dvejopai. Vieni neslepia testavimo išlaidas perkelsiantys ant darbuotojų pečių, o kiti už jų testus žada sumokėti.

Bet kokia nauja infekcinė liga nėščioms moterims yra nežinomybė, nes ji gali turėti įtakos nėštumui ir besivystančiam vaisiui. Dėl šios priežasties nuo pat pandemijos pradžios buvo skiriamas didelis dėmesys COVID-19 poveikiui nėščioms moterims. Dabar, po 18 mėnesių stebėjimo, gydytojai ir tyrėjai išsiaiškino galimas rizikas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį nutraukė vakcinacijos skatinimo reklamos kampanijos konkursą. Ministerija apie tai pranešė jo dalyviams, tačiau ne visuomenei, rašo naujienų portalas 15min.lt. „Labai gaila, kad net neturėsime šanso padaryti reklaminę COVID–19 skiepų kampaniją. Ką tik iš SAM gavome žinių, kad vakcinacijos reklamos konkursas nutraukiamas“, – penktadienį feisbuke pranešė „DDB VILNIUS“ kūrybos vadovas Arnas Aukštikalnis.

Būrelis mamų pirmadienį ketina rinktis ir protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija organizuojama siekiant atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog galimybių paso įvedimas esą diskriminuotų vaikus ir sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

Prieš skiepus nuo koronaviruso nusiteikęs panevėžietis menininkas tik sunkiai susirgęs ir pakliuvęs į ligoninę pakeitė nuomonę. Kasdien mirštančiuosius nuo COVID pamatęs vyras dabar medikus vadina didvyriais ir visus skeptikus ragina skiepytis. Po ligos sustiprėjęs menininkas ruošiasi net atidaryti parodą. Besigydydamas ligoninėje fotomenininkas fiksavo šiurpinančių kovidinio skyriaus realybę pro savo palatos stiklą.

Daugelyje šalių paskiepyti nuo COVID-19 asmenys su nepasitikėjimu žvelgia į neskiepytus. Daliai žmonių dabartinė situacija atrodo veidmainiška – žmonės atsisako prevencinės medicininės priežiūros, tai yra skiepijimo, susirgs, o tuomet jau reikalaus iš medikų ir medicinos technologijų, kad juos išgelbėtų.

Tauragės pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo. Įtariama, kad miesto gydymo įstaigoje klastoti duomenys apie skiepus. Kaip skelbiama pranešime spaudai, ikiteisminis tyrimas pradėtas š. m. lapkričio 4 d. gavus informacijos, kad Tauragės miesto gydymo įstaigos darbuotoja galimai ima piniginį atlygį iš asmenų per tarpininkus ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis į www.esveikata.

Gimdos kaklelio vėžiui pasaulyje vis dar išliekant viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių, specialistai primena, kad žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, neretai sąlygojančios gimdos kaklelio vėžio išsivystymą, galima išvengti pasiskiepijus. „Profilaktikos priemonė, apsauganti moteris nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos poveikio, o drauge ir sumažinanti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, yra vakcina.

Trečioji, sustiprinamoji skiepo dozė nuo koronaviruso ne po šešių, o po keturių mėnesių. Tai – viena iš naujovių, kurias kovojant su pandemija siūlo vyriausybė. Ir tai dar ne viskas. Vyriausybė nori, kad galimybių pasas būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų, o ne nuo šešiolikos kaip dabar. Anot ekspertų, šių priemonių reikia, nes daug senjorų vis dar nepasiskiepyję. Tiesa, nuo spalio 100 eurų paskata pasinaudojo ir pirma skiepo doze pasiskiepijo maždaug 6000 pensininkų.

Visi Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) priešakinės linijos darbuotojai Anglijoje nuo balandžio 1 dienos turės būti visiškai paskiepyti nuo COVID-19, antraip neteks darbo, antradienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Sajidas Javidas. „Atsižvelgdamas į... savo pareigūnų ir NHS vadovų, įskaitant NHS vykdomąją direktorę, patarimus, padariau išvadą, kad visi dirbantys NHS ir socialinėje globoje turės būti paskiepyti“, – sakė jis parlamentui.

Išsitirti dėl galimos alergijos prieš vakcinaciją nuo COVID-19 ligos turėtų gyventojai, kuriems anksčiau pasireiškė staigi alerginė reakcija po kitų vakcinų arba po pirmos COVID-19 vakcinos dozės. Turintys alergiją tam tikriems maisto produktams, vabzdžiams arba geriamiems vaistams gali būti skiepijami COVID-19 vakcinomis be alergologinio ištyrimo, nes šių vakcinų sudėtyje nėra įprastas alergijas sukeliančių medžiagų.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Vyriausybė ragina senjorus suskubti pasiskiepyti pirmąją „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos doze – pirmadienis ir antradienis yra paskutinės dienos, kai galima tą padaryti, siekiant gauti 100 eurų išmoką. „Būtina pasiskiepyti lapkričio 8–9 dienomis, tada antrąjį skiepą pavyks gauti iki lapkričio 30-osios“, – sako premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Comirnaty“ – vienintelė dviejų dozių vakcina, kuria šiuo metu galima pasiskiepyti, siekiant gauti išmoką.

Tikėtina, kad dabar bent jau JAV vykstančios kovos dėl vakcinacijos nuo COVID-19 taps dar karštesnės, kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) pritarė 5–11 metų vaikų skiepijimui. Kas lėmė, kad pasipriešinimas vakcinoms pastaruoju metu tapo kur kas stipresnis, nei jis buvo anksčiau? Vaikai jau privalo būti paskiepyti kitomis vakcinomis, kad galėtų lankyti mokyklą. Privalomas vaikų skiepijimas galioja nuo XIX a., o aštuntajame dešimtmetyje jis tapo įprastu visose 50 valstijų.

Eiles pas alergologus užgulę antivakseriai, įkyriai reikalaujantys juos atleisti nuo skiepų dėl neva rimtų alergijų, trukdo pas gydytojus patekti pacientams, kuriems konsultacijų išties reikia. Anot gydytojų, alergologijos centruose eilės nusidriekė trigubai didesnės nei iki šiol. Už pažymą, patvirtinančią kad negali skiepytis, siūlo ir kyšius. Alergologijos centruose – didžiulės eilės. Tačiau ne tik tų, ką šiuo metu kamuoja alergijos priepuoliai. Sergančių vietas eilėse užima antivakseriai.

Antrasis Kauno „Žalgirio“ istorijoje krepšininkas iš Naujosios Zelandijos – naujokas Tai Websteris – pamažu įsilieja į Lietuvos čempionų komandą. 26-erių metų 193 cm ūgio žaidėjas prieš debiutą su žaliai baltais marškinėliais prisijungė pokalbiui su „Žalgiris Insider“ laidų vedėju Ryčiu Kazlausku tinklalaidėje #ŽalgirisOnAir+, kurioje papasakojo apie savo karjeros kelią bei prisijungimą prie daugkartinių LKL čempionų klubo.

75 metų ir vyresni senjorai, kurie planuoja pasiskiepyti ir kartu norėtų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką, turi suskubti ir pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze spėti pasiskiepyti lapkričio 8 d. (pirmadienį) arba lapkričio 9 (antradienį). Paskubėti reikia dėl to, kad 100 eurų vienkartinė išmoka skiriama už visą vakcinacijos kursą, todėl tam, kad antruoju skiepu senjorai spėtų pasiskiepyti laiku – iki lapkričio 30 d., pirmąjį skiepą būtina gauti ne vėliau nei lapkričio 9 (antradienį). „Siekiame ...

Įsibėgėjant šaltajam metų laikui gydytojai ragina nepamiršti pasiskiepyti ne tik nuo COVID-19, bet ir gripo. Negana to, šiuo metu tą galima padaryti be skausmo – vaikams ir paaugliams jau yra prieinama ir purškiamoji vakcina. Štai Kauno miesto poliklinika, kviesdama skiepytis nuo gripo, informuoja, kad 2–18 m. vaikams yra prieinama ir purškiamoji vakcina. Tiesa, tokia galimybė yra tik prie įstaigos prisirašiusiems pacientams.

„Aš, kaip ir daugelis lietuvių, šį savaitgalį praleidau lankydama artimųjų kapus, o kai uždegėme žvakes, ant kapų pasišnekėjome su seniai matytais giminaičiais. Tada viskas ir prasidėjo“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Viktorija. Pastarieji karantino metai labai pakeitė bendravimo manieras.

COVID-19 sergantys neskiepyti asmenys namuose bus gydomi tada, kai reanimacijose bus užimta 300 lovų, teigė ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė. TV3 žinių „Dienos komentare“ patarėja sakė, kad tai nėra nauja praktika.  Šį savaitgalį teigėte, kad neskiepytus žmonės gali tekti gydyti ne ligoninėse, o namuose. Kada tai gali nutikti ir ar tai įmanoma? Matome situaciją, kuri blogėja ženkliai. Galime sakyti, kad ne dienomis, o valandomis.

Per kelias dienas toje pačioje ligoninėje koronavirusu susirgusios mirė antivakserė mama ir jos dukra – šeima sugniuždyta. „BBC“ praneša, kad Ulsterio ligoninėje Belfaste mirė 32 metų amžiaus Sammie–Jo Forde. Ji buvo gydoma tame pačiame skyriuje, kaip ir jos mama Heather Maddern (55), kuri mirė rugpjūčio 31 dieną. H. Maddern pireš mirdama socialiniuose tinkluose dalijosi daugeliu konspiracijos teorijų, o taip pat tekstais apie tai, kad skiepytis nenorintys slaugytojai atleidžiami iš darbo.

Nuo COVID-19 pasiskiepyti delsusi Estijos kultūros ministrė Anneli Ott antradienį paskelbė atstatydinanti, teigdama, kad negali įgyvendinti vyriausybės idėjų, reikalingų kultūros sričiai išsaugoti. A. Ott buvo vienintelė premjerės Kajos Kallas kabineto narė, kritikuota už tai, kad nepasiskiepijo nuo koronaviruso ir dėl to negalėjo dalyvauti daugelyje svarbių renginių.

Politinė suirutė ir apribojimų nesilaikymas prisidėjo prie „tobulos“ audros. Nors Vakarų Europa džiaugiasi sėkmingų skiepijimo kampanijų rezultatais, Vidurio ir Rytų Europoje – situacija visiškai kitokia. Koronaviruso atvejų ir mirčių banga grasina paskandinti jau ir taip apkrautas sveikatos sistemas, rašo politico.eu. Lėtos vakcinacijos vasara, daugumos apribojimų sušvelninimas ir kai kuriose šalyse įvykusi politinė suirutė leido plisti itin lengvai užkrečiamai delta atmainai.

Romoje susirinkę 20-ties ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai antrą dieną tariasi kaip gaivinti pasaulio ekonomiką, pažaboti koronaviruso pandemiją ir kovoti su klimato kaita. Ir nors pažėrė daug pažadų, tačiau priėmė mažai įsipareigojimų. Ką pavyko sutarti ir dėl ko Glazge klimato aktyvistė Greta Tumberg ir tūkstančiai demonstantų ruošia pirtį šalių vadovams – reportaže. Romoje ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai per petį į garsųjį Trevį fontaną metą po euro monetą.

Trigubai neigiamas krūties vėžys yra itin sunkiai gydomas. Jis nereaguoja į hormonų ar vaistų terapiją ir gali būti gydomas tik pašalinant sergančią krūtį. Tačiau atsirado naujas vilties žiburys – JAV maisto ir vaistų administracija leido pradėti klinikinius krūties vėžio vakcinos bandymus.

Darbuotojai, kurie galimai pacientams už kyšius klastojo išrašus apie atliktus COVID-19 skiepus Naujosios Vilnios poliklinikoje, poliklinikos atstovės teigimu, teismo sprendimu buvo nušalinti nuo darbo. Naujosios Vilnios poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Virginija Dautartienė patikino, kad galimai išrašus klastoję darbuotojai jau yra atleisti. Tiesa, ji sakė nežinanti, kiek konkrečiai tokių darbuotojų buvo.

Vilniaus poliklinikoje, įtariama, už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.  BNS žiniomis, teisėsaugos akiratin pateko Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojai.  Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas spalio 20 dieną gavus informaciją, kad vienos sostinės poliklinikos medicinos darbuotojai galbūt ima kyšius iš asmenų per tarpininką už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Koronaviruso situacija Lietuvoje išlieka komplikuota. Ligoninės ir toliau praneša apie didinamą COVID-19 pacientų lovų skaičių, o atvejų kasdien fiksuojama tūkstančiais. Specialistai vis garsiau kalba apie ligoninėse matomus vaizdus, tačiau dalies lietuvių skiepytis tai neįtikina.

Europos Sąjungos farmacijos sektoriaus priežiūros tarnyba pirmadienį rekomendavo leisti skirti bendrovės „Moderna“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 stiprinančiąsias dozes visiems 18 metų sulaukusiems asmenims. Sprendimas buvo priimtas didėjant susirūpinimui, kad asmenų, atlikusių pirminį skiepijimo kursą, imunitetas pandeminiam koronavirusui ilgainiui silpnėja.

Ruklos pabėgėlių centre skiepijami nelegalūs migrantai, tačiau vakcinos panoro apie pusšimtis gyventojų. Kiti prisiklausę sąmokslo teorijų skiepytis neskuba. Vakcinuotis nebeskuba ir lietuviai. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad vien per spalį išpylė per 5500 vakcinos dozių.  Achmedas džiūgauja po pirmosios vakcinos dozės. Ruklos pabėgėlių centre gyvenantis vyras, pasakoja vos sužinojęs apie tokią galimybę iš karto apsisprendęs skiepytis. „Dabar jaučiuosi saugus.

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Jonavos rajone, pirmadienį nuo COVID-19 skiepyti į Lietuvą atvykę neteisėti migrantai, šia galimybe užsieniečiai naudojosi vangiai, BNS sakė Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas. „Sekėsi ne taip ir blogai, bet vis dėlto migrantų noras skiepytis yra vangokas. Ten, kur mes buvome, neskiepytų žmonių buvo apie 300, o pasiskiepijo 50 – tik šeštadalis“, – teigė skiepijimą vykdžiusios įstaigos direktorius. „Kai kurie domėjosi vakcinavimu.

JAV farmacijos milžinė „Moderna“ pirmadienį pranešė apie „stiprų neutralizuojantį antikūnų atsaką“, stebėtą vakcina nuo COVID-19 paskiepytų 6–11 metų vaikų grupėje, ir sakė, kad šiuos tyrimo duomenis netrukus pateiks pasaulio vaistų priežiūros institucijoms.

Ko gero, pirmas toks atvejis Lietuvoje – medikai visus norinčius uostamiestyje nuo koronoviruso skiepijo bažnyčioje. Vakcinas čia gavo per šimtas žmonių, dauguma sako, kad juos pastūmėjo faktas, jog skiepą gaus būtent bažnyčioje. Neišvengta ir provokacijų – nešinos plakatais apie aborto liekanas vakcinose, čia pasirodė ir porelė antivakserių. Tikintieji neslėpė pasipiktinimo. Prie Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios nusidriekė eilė. Tačiau ne mišių žmonės čia laukia.

Tikimasi, kad Anglijoje po kelių savaičių bus atidarytos 12–15 metų vaikų skiepų klinikos, siekiant sustabdyti didėjantį COVID-19 infekcijų skaičių vidurinėse mokyklose. Jungtinė Karalystė paskelbė šią žinią tuo metu, kai šalyje buvo užregistruota 45 140 naujų COVID-19 atvejų – tai didžiausias dienos skaičius nuo liepos vidurio – ir 57 naujos mirtys per 28 dienas nuo teigiamo testo, rašo theguardian.com.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalba sąmokslo teorijomis, teigė politologai. Jo pasisakymas apie Vyriausybės norą pristabdyti skiepijimosi procesą siekiant, kad neišsipildytų prezidento tikslas – peržengta riba. G. Nausėda Vyriausybę apkaltino kriminaliniu nusikaltimu, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ sakė politologai Bernaras Ivanovas ir Vytautas Dumbliauskas.

Koronaviruso situacija Lietuvoje kiekvieną dieną darosi vis labiau įtempta – sparčiai daugėja sergančių ir sunkios būklės ligonių. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja Justina Kruopienė pasidalijo, ką reiškia dirbti COVID-19 skyriuje. Gydytoja J. Kruopienė savo mintis parašė facebooke ir sutiko jomis pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Jau maždaug metus dirbu COVID19 skyriuje. Per tą laiką buvo tikrai sunkių momentų.

Kevinas ir Misty Mitchem, abu dar neturintys 50 metų, neklausė šeimos prašymų pasiskiepyti ‒ jie abu mirė dviejų savaičių skirtumu, palikę penkis vaikus ir anūką. Pora mirė nuo Covid-19, nes tikėjo internete skleidžiama antivakserių dezinformacija. Kevinas ir Misty Mitchem, 48 ir 46 metų amžiaus pora iš Stafordo grafystės, Virdžinijos, mirė dviejų savaičių skirtumu, palikę penkis vaikus ir anūką. Pasak šeimos, prieš mirtį pora apgailestavo, kad nepasiskiepijo.

Lietuvoje toliau daugėja COVID-19 atvejų skaičius, o nuo šios ligos mirė jau 5456 žmonės. Nepaisant to, nesiskiepijančių lietuvių vis dar apstu, o dalis mano esą radę būdą, kaip pergudrauti sistemą.

Kai kurios šalies poliklinikos pritrūko gripo skiepų – norinčiųjų pasiskiepyti daugiau nei yra pačių vakcinų. Tautiečiai sako, kad nuo gripo skiepijasi, nes bijo sunkiai įsisirgti ir, esant kritinei situacijai, nepatekti pas gydytojus ir likti be skubios pagalbos. O Valstybinė ligonių kasa sunerimusius gyventojus ramina – jau po kelių savaičių Lietuvą pasieks nauja gripo skiepų partija – daugiau kaip 120 tūkstančių vakcinos dozių.

Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri ne tik nesirenka žmonių pagal amžių, bet yra viena dažniausių ligų, sukeliančių epidemijas. Įgavęs pagreitį, oro lašeliniu būdu plintantis gripas kasmet susargdina tūkstančius gyventojų. Šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė sako, kad gripo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieno sezono metu, nors to galima išvengti pasiskiepijus.