skiepai

Nuo gruodžio 28 d. šalies darbuotojai, kurie yra paskiepyti nuo COVID-19 prieš daugiau nei 210 d., privalės skiepytis sustiprinančiąja doze arba periodiškai profilaktiškai testuotis. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pasiskiepyti pirmą kartą arba gauti sustiprinančiąją COVID-19 vakcinos dozę gyventojai gali registruodamiesi internetu Koronastop.lt arba telefonu 1808. Pasiskiepyti taip pat galima kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose pas šeimos gydytoją.

Vaikų skiepijimo nuo koronaviruso pradžia nėra sparti, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pradžia yra tokia nesparti. Pasižiūrėkime naujausius duomenis, tai 5-11 metų vaikų grupėje per pirmąsias dienas pasiskiepijo truputėlį daugiau nei 2 tūkst. vaikų, tuo tarpu nepersirgusių, tai reiškia tų, kurie neturi imunizacijos, bent jau pagal preliminarius mūsų duomenis, yra 162 tūkstančiai“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Vilniuje „Litexpo“ vakcinacijos centras užsidarys nuo sausio pirmosios, skiepijimas bus perkeliamas į poliklinikas, pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, visų „Litexpo“ paskiepytų asmenų revakcinacijos, kurios numatytos nuo 2022 metų sausio 3-iosios, automatiškai bus perkeltos į Karoliniškių polikliniką, informaciją apie perkeltą revakcinacijos laiką ir vietą gyventojai gaus trumposiomis žinutėmis.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje. Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Nuo gruodžio 15 d. uždegus žalią šviesą 5–11 m. vaikų skiepijimui Lietuvoje nuo COVID-19 šia galimybe iki penktadienio jau pasinaudojo 685 vaikai. Visgi dalis tėvelių dar neskuba priimti šio sprendimo, argumentuodami, kad daugelis mažesnių vaikų šia infekcija perserga itin lengvai. Gydytojai savo ruožtu įvardija, kodėl toks manymas gali būti klaidingas. Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. dr.

Jeigu Lietuvoje atsirastų vakcinacija, tai visu 100 procentų paskiepyti visos mūsų šalies žmonių greičiausiai nepavyktų. Prieš COVID-19 vakcinas nusistatę asmenys jau geriau mokės baudas ir sėdės namuose, tačiau į skiepų kabinetus kojos nekels. Bet kodėl? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Duomenų analitikai pastebi, kad dažniau skiepytis vengia jauni vyrai ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak ekspertų, jauni vyrai paprastai apskritai vengia rūpintis savo sveikata, ne išimtis ir skiepai. Vis dėlto paaiškinti, kodėl nesiskiepija vyresnio amžiaus moterys – sudėtingiau. Specialistai beda pirštu į išsilavinimo stoką ir socialinių tinklų įtaką. Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų.

Socialiniuose tinkluose plinta informacija apie mirusią nepilnametę mergaitę, kuri tariamai mirė pasiskiepijusi, kad galėtų lankyti baseiną. Nors pranešime nenurodoma, nuo ko skiepas, tačiau komentatoriai įsitikinę – nuo COVID-19. Tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) praneša, kad nė karto registruojant šalutinius poveikius po skiepų nenustatė, kad mirtų nepilnametis asmuo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada kitą savaitę Vyriausybei pateikti teisės aktus dėl privalomo skiepijimo nuo koronaviruso.  Anot jo, reaguojant į omikron atmainos plitimą, taip pat reikia peržiūrėti vakcinacijos schemas socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigose.   „Kitą savaitę reaguodami į šitą situaciją, matyt paspartinsime ir planuoju, kad galėsime pateikti ministrų kabinetui ir privalomo skiepijimo teisės aktus“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.

Vakcina nuo koronaviruso tėvai jau skiepija 5–11 metų vaikus. Mažieji, atėję vakcinuotis, drąsinami balionais, lipdukais ir animaciniais filmukais. Tiesa, skaičiai nedideli – skiepytis nuo COVID-19 užregistruota tik kiek daugiau kaip 1 procentas šios amžiaus grupės vaikų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragina tėvus nežaisti su ugnimi ir pasinaudoti galimybe apsaugoti vaikus ir save.

Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vokietija ginsis nuo smurtą propaguojančios skiepų priešininkų mažumos, grasinančios valstybės pareigūnams. „Neleisime mažytei... ekstremistų mažumai bandyti primesti savo valią visai visuomenei“, – sakė O. Scholzas pirmoje savo, kaip kanclerio, kalboje parlamentui.

Gyventojai 5–11 m. amžiaus vaikus registruoti vakcinai pradėjo dar praėjusią savaitę, o pirmadienį specialios jiems skirtos „BioNTech-Pfizer“ vakcinos dozės jau pasiekė Lietuvą. Nuo trečiadienio jau prasideda šios amžiaus grupės vaikų skiepijimas. Pirmąją vakcinų vaikams siuntą sudaro 78 tūkst. sumažinto tūrio „Comirnaty“ vakcinos dozių, kurios per kelias dienas paskirstomos skiepijančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.

Daliai verslo siūlant nemokėti nedarbo išmokų išeinantiems iš darbo nesiskiepijantiems darbuotojams, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad labiau būtų linkusi svarstyti nemokėti jiems ligos išmokų.  Pasak Monikos Navickienės, nedarbo išmoka yra susijusi su žmogaus sumokėtomis įmokomis ir yra tam tikras draudimas. „Kai žmogus mokėjo, jis kaupė savo socialinei garantijai.

Pastaruoju metu naujoji koronaviruso atmaina omikron gąsdina pasaulį, o Europos valstybės viena po kitos skelbia apie privalomą skiepijimą ir baudas to nedarantiems.

Į Lietuvą pirmadienį ryte atgabentos pirmosios vakcinos nuo koronaviruso 5–11 metų vaikams, BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Į šalį pristatyta 78 tūkst. „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos dozių.  Skiepijimą planuojama pradėti gruodžio 15–16 dienomis, kai vakcinos bus pristatytos į skiepijančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Naujojo tipo RNR (mRNR) vakcinos padidina antikūnų kiekį daug labiau nei kitų rūšių vakcinos. Remiantis šį rudenį paskelbtais tyrimo rezultatais, visos Europoje leistos naudoti vakcinos nuo COVID-19 sustiprina imunitetą, kai suleidžiamos kaip trečioji dozė po pradinio paskiepijimo „Oxford/AstraZeneca“ arba „BioNTech/Pfizer“ vakcinomis, nors ir labai skirtingu lygiu, rašo politico.eu.

Kupiškio rajono Adomynės kaime paskiepyta daugiausia gyventojų Lietuvoje. Pasak vietinių žmonių, tokį gerą rezultatą pasiekti padėjo pasitikėjimas visų mylima medike. Su ja susipažinti nuvyko TV3 laida „Sveikas rytojus“. Adomynės kaimo medicinos punkte dirbančiai bendrosios praktikos slaugytojai Danutei Juknevičienei dėkojo ne vienas. „Ačiū Danutei, kad ji didele dalimi prisidėjo prie to, kad mūsų kaimo žmonės aktyviai skiepijosi, todėl mes ir esame sveiki.

Ketvirtadienį leidus registruoti vakcinacijai nuo koronaviruso 5-11 metų vaikus, jų kitai savaitei jau registruota 1,3 tūkstančio. Kaip BNS sakė Karštosios linijos 1808 pamainos koordinatorė Agnė Oradauskaitė, didesnio aktyvumo tikimasi kitą savaitę. „Praėjus parai su trupučiu, skiepytis 5-11 metų vaikams skirta vakcina yra užsiregistravę 1287 asmenys. Registracijų buvo ir daugiau įvykę, bet, matyt, žmonės ar apsigalvojo, ar pasikeitė planai, ar laikas netiko“, – tvirtino A. Oradauskaitė.

Vokietiją sukrėtė vienos šeimos tragedija: vyras nužudė savo žmoną ir tris jų vaikus, o vėliau nusižudė pats. Teisėsauga aiškina, kad viena iš priežasčių gali būti baimė, jog socialinės rūpybos tarnybos atims jų vaikus dėl COVID-19 dokumentų klastojimo.

Nors apie naująją omikron atmainą vis dar turima per mažai duomenų tiek kelti didesniam aliarmui, tiek ir labiau atsipalaiduoti, manoma, kad vis tik tam tikra imuninė apsauga po skiepų ar persirgimo išliks. Specialistai pažymi, kad tai, kiek žalos ši atmaina gali pridaryti, labai priklausys nuo bendro imunizacijos lygio. Pasaulio sveikatos organizacija kartoja, kad pernelyg anksti daryti išvadas, kad naujoji omikron atmaina yra pavojingesnė už dabar dominuojančią delta atmainą.

Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė lūkestį, kad prieš imantis skiepyti vaikus nuo COVID-19, Lietuvoje būtų patobulinta vakcinacijos sistema. Prezidentūra pasigenda oficialiai tėvams, vaikams bei mokytojams teikiamos informacijos apie vaikų skiepijimą. G. Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais aptarti vaikų vakcinavimo klausimus.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad nepasiskiepiję nuo COVID-19 liko keli tūkstančiai švietimo darbuotojų, o privaloma vakcinacija neturėtų supriešinti bendruomenės. „Šiandien yra labai gera situacija ir virš 93 proc. švietimo darbuotojų yra pasiskiepijusių“, – antradienį LRT radijui sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Maždaug taip skaičiuojam – apie 2 tūkst. mokytojų“, – teigė ji.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dar neapsisprendusių pasiskiepyti nuo COVID-19 garbaus amžiaus gyventojų jau nebeįtikins niekas kitas – tik šeimos gydytojai. Jie patys, nors yra skatinami ir finansiškai, teigia, kad šis darbas jau darosi bergždžias, mat žmonės nelinkę pakeisti savo nuomonės. O jei ir nusprendžia pasiskiepyti, tai paskatinti artimojo ligos ar, deja, netekties. Vyriausiųjų gyventojų vakcinacijos procentas valdantiesiems vis dar nekelia džiugesio.

Netrukus Lietuvoje bus galima paskiepyti ir mažuosius šalies gyventojus – vaikus nuo 5-erių. Nors visuomenėje sklando įvairių baimių apie galimą šalutinį vakcinos poveikį, gydytojai tikina, kad vaikučius skiepyti nuo koronaviruso verta. COVID-19 liga gali sutrikdyti vaikų sveikatą ir sukelti rimtų pasekmių, o vakcina padėtų to išvengti, sako jie. Šeimose gali kilti ginčų, jeigu šeimos narių požiūriai į skiepus išsiskiria.

Deja, dabar gyvename laikais, kai įžymybės, išgarsėjusios dėl kuriamos muzikos, vaidybos filmuose ar paprasčiausiai sužibėjusios socialiniuose tinkluose, atrodo, turi didesnę įtaką visuomenės sveikatai nei tie, kurie iš tikrųjų gali duoti pagrįstų patarimų. Įžymybės neretai kreipiasi į savo dideles auditorijas, sėdamos abejones dėl vakcinų, 5G ir klimato kaitos. Net reperis B.o.B bandė visiems paaiškinti, kad Žemė yra plokščia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija Seime spaudžia sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį užsiimti ne tik pandemijos valdymu ar vakcinacijos skatinimu, bet dirbti ir kitus darbus, kuriais konservatoriai galėtų pasigirti visuomenei. Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Seimo narys Linas Slušnys.

Estijos nacionalinis ekspertų komitetas trečiadienį pateikė rekomendaciją, kad 5–11 metų vaikai būtų skiepijami nuo COVID-19. Nacionalinis imunoprofilaktikos ekspertų komitetas antradienį apsvarstė 5–11 metų vaikų skiepijimo nuo COVID-19 klausimus, pranešė Socialinių reikalų ministerijos atstovai.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad 5-11 metų amžiaus vaikų skiepijimas nuo COVID-19 ligos Lietuvoje prasidės dar šiemet.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojams nekompensuojami COVID-19 testai. Tad darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip darbuotojus skatinti pasiskiepyti ir taip gauti galimybių pasą. Kai kurie netgi siūlo nemažas sumas tiems, kas sutiks pasiskiepyti. Štai viena Kaune įsikūrusi gamybos įmonė siūlo darbuotojams 200 eurų premiją už skiepą. Tačiau įdarbinimo atstovai pastebi, kad vis tik dažniau darbdaviai testavimo išlaidas perkels ant darbuotojų pečių ir už jų testus nemokės.

Europos Sąjunga turėtų „pagalvoti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID-19, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad dėl to turėtų spręsti šalių narių vyriausybės. „Mano asmeninė pozicija yra... Manau, kad yra suprantama ir tikslinga vesti tokią diskusiją dabar“, – spaudos konferencijoje sakė ji. EK vadovė pridūrė, kad trečdalis iš 450 mln. ES gyventojų vis dar yra nepasiskiepiję nuo koronavirusinės infekcijos.

Naujoji koronaviruso omikron atmaina spėjo sukelti nemažą aliarmą visuomenėje ir mokslininkų bendruomenėje. Baiminamasi, kad ši atmaina bus labiau užkrečiama, neaišku, kiek ji paveiks ligos eigą ir vakcinų efektyvumą. Nors specialistai neslepia jau pastebintys tam tikrų rūpestį keliančių signalų, tikslesnių išvadų ragina palaukti bent kelias savaites.

Vokiečių parlamentarai dar šiemet balsuos dėl privalomų skiepų nuo COVID-19, antradienį pareiškė būsimasis kancleris Olafas Scholzas, vis garsiau skambant raginimams imtis atitinkamų veiksmų. „Mano pasiūlymas yra toks, kad mes neveiktume kaip vyriausybė, nes tai yra sąžinės klausimas.

Antradienį Kauno vakcinavimo centre sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijęs sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze kartu turėjo žinutę Europoje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai. Ministras šiuo metu ragino jokiu būdu neatsisakyti vakcinos, net jei ir paaiškėtų, kad skiepų efektyvumas būtų sumažėjęs. Ministras po skiepo žurnalistams pasakojo besijaučiantis puikiai. „Išties labai geras jausmas, nes tikiu tuo, ką darau.

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, vis garsiau raginamas įvesti papildomų suvaržymų COVID-19 plitimui stabdyti, antradienį sakė, kad skiepai nuo šios ligos vyresniems nei 60 metų asmenims bus privalomi. „Vyresni nei 60 metų graikai... pirmajam skiepui privalo užsiregistruoti iki sausio 16 dienos, – sakoma jo pareiškime ministrų kabinetui. – Nuo šiol jų vakcinavimas yra privalomas.

Vos tik prieš galimybių pasą vaikams protestuojančios mamos pastovėjo basomis kojomis prie Vyriausybės, į dienos šviesą nepraleido progos išlįsti prieš skiepus nuo kovido pasisakanti sunkioji artilerija. TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbėjo prieš skiepus nusiteikęs Dainius Kepenis, kuris stovėjo kartu su mamomis ir teigė, kad jas palaiko. „Vaikai neserga, o jei serga, tai labai lengvai ir vieni juokai.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo įteisinti privalomus skiepus medikams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams. Švietimo ir mokslo profsąjunga stveriasi už galvos ir tvirtina, kad privalomai vakcinuotis gali tekti ir ketvirtu, ir penktu skiepu. Aiškėja ir daugiau faktų – jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis bus nušalinamas.  Profesinių sąjungų konfederacija stoja piestu prieš tokį siūlymą ir tvirtina, kad jis kelia sumaištį.

Rusijos žymiausi gydytojai trečiadienį pakvietė prieš vakcinas nusiteikusius įžymybes ir politikus apsilankyti ligoninių raudonosiose zonose, skirtose koronavirusine infekcija sergantiems pacientams, ir patiems pamatyti dramatiškus pandemijos padarinius.

Izraelyje antradienį nuo COVID-19 pradėti skiepyti 5–11 metų vaikai. „Tai apsaugos mūsų vaikus, taip pat jų tėvus“, – pasakė Izraelio premjeras Naftali Bennettas, kai jo devynmetis sūnus Davidas buvo paskiepytas pirmąja vakcinos doze. Kadangi pirmąją šios amžiaus grupės vakcinavimo dieną norinčiųjų pasiskiepyti buvo gana nedaug, premjeras nusprendė paskiepyti savo sūnų ir taip paskatinti kitus tėvus priimti šį sprendimą.

Tikslas yra paskiepyti praktiškai visus vaikus, teigė profesorius Julius Kalibatas, Šeimos gydytojų asociacijos vadovas. To siekiama todėl, nes pasaulio šalys jau praneša apie vaikus, kurie mirė nuo COVID-19. O jei vaikai serga lengva forma, jie gali užkrėsti kitus, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo J. Kalibatas. Tėvai piktinasi, kad netrukus vaikams nuo 12 metų bus įvestas galimybių pasas. Tai reiškia, kad juos reikės skiepyti.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sutuoktinis antradienį apkaltino nepasiskiepijusius vokiečius „tinginyste“, šaliai siekiant pažaboti dramatišką naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus augimą. Nauja COVID-19 banga iš dalies siejama su faktu, kad nepakankama dalis gyventojų yra pasiskiepiję, palyginus su kitomis Vakarų Europos šalimis, tokiomis kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija. Vokietijoje visiškai vakcinuoti 68 proc. visų šalies gyventojų.

Privalomą skiepijimą nuo koronaviruso siūloma įvesti slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams. Jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis turės būti nušalintas. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl šių sričių skiepijimo turėtų apsispręsti Seimas. „Tokie sprendimai yra priimti ne vienoje šalyje, tiek mūsų kaimyninėje Latvijoje ne taip seniai buvo priimti.

Privalomą skiepijimą nuo koronaviruso siūloma įvesti slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams. Jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis turės būti nušalintas. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šios srities specialistams neturėtų kilti problemų vykdyti reikalavimus. Ji taip pat atsako, kaip atrodys šių metų didžiosios šventės. „Tokie sprendimai yra priimti ne vienoje šalyje, tiek mūsų kaimyninėje Latvijoje ne taip seniai buvo priimti.

Dar vasarą Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad šeimos gydytojai už kiekvieną paskiepytą nuo koronaviruso pacientą gaus papildomus pinigus. 5, 15 ar net 30 eurų už vieną pacientą – tokios sumos buvo žadamos, tokias sumas, padaugintas iš paskiepytų pacientų skaičiaus, šeimos gydytojai turėjo gauti papildomai kiekvieną mėnesį. Praėjo jau kone pusmetis po šios žinios paskelbimo, bet Kėdainių medikai dar nėra gavę nei vieno papildomo cento.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ pirmadienį pranešė, kad jų sukurtos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas 12–15 metų vaikams siekė 100 procentų praėjus keturiems mėnesiams po antrosios skiepo dozės.  Naujai surinkti duomenys iš 2 228 tyrime dalyvavusių asmenų bus naudingi teikiant paraiškas visiškam vakcinos patvirtinimui JAV ir visame pasaulyje. Po antrosios vakcinos dozės mažiausiai šešis mėnesius stebėtiems asmenims jokių rimtų nusiskundimų dėl vakcinos saugumo neregistruota.

Valdžia grįžta prie privalomų skiepų nuo koronaviruso darbuotojams, dirbantiems sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sektoriuose, taip pat galbūt viešajame administravime ir profesinėje karo tarnyboje. Toks siūlymas buvo pristatytas pirmadienį Trišalėje taryboje.   Kartu siūloma leisti darbdaviams priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos darbuotojams nuo COVID-19, net jeigu tai nesusiję su aukščiau paminėtais sektoriais.

Teismui perduota fiktyviai nuo COVID-19 pasiskiepyti bandžiusio klaipėdiečio byla – vyras už 50 eurų kyšį siekė gauti melagingą įrašą, kad yra paskiepytas. Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl papirkimo pateikti 36-erių klaipėdiečiui, pirmadienį pranešė prokuratūra. Tyrimo duomenimis, vyras siekė neteisėto įrašymo į pasiskiepijusių asmenų sąrašą išvengiant COVID-19 vakcinos.

Lėti vakcinacijos tempai šalyje – itin didelė problema, kurią gilina nemenkas sąrašas veiksnių. Pacientų nuogąstavimus ir skeptišką nusiteikimą vakcinoms kelia ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamos mokslu nepagrįstos teorijos, bet ir artimųjų ar gydytojų atkalbinėjimai. Apie šias priežastis nutarę prabilti Seimo nariai ir medicinos įstaigų atstovai neslepia apmaudo – teisinio pagrindo, sprendžiančio šią problemą nėra.

Kauno rajono savivaldybė svarsto vienkartinėmis išmokomis paskatinti šeimos gydytojus ir jų komandos narius, rodančius geriausius skiepijimo nuo koronaviruso rodiklius. Kaip BNS informavo savivaldybės gydytojas Paulius Žvinakis, šiems medikams iš biudžeto norima skirti 25 tūkst. eurų. Išmokų klausimą kitą savaitę svarstys Kauno rajono taryba. „Priedai būtų mokami šeimos gydytojui, jo komandos slaugytojui ir medicinos registratoriui.

Lietuvoje jau prieinamos purškiamos gripo vakcinos vaikams. Nors kitose šalyse tokios vakcinos nėra naujovė, pas mus jos taikomos pirmą kartą. Gydytojai pažymi, kad tai – tokia pat efektyvi gripo profilaktikos priemonė kaip ir įskiepijama vakcina. Ypač ji patogi psichologiškai, mat nebereikia baimintis adatos dūrio. Šalyje jau atsiranda poliklinikų ar privačių kabinetų, skelbiančių apie galimybę pasiskiepyti purškiama gripo vakcina.