siuntos

Atsiėmėte siuntą, iškart ją išpakavote, o dėžę išmetėte į šiukšliadėžę prie paštomato? Ant jos galite palikti ne tik savo vardą ar telefono numerį. Kelių tokių duomenų gali pakakti sukčiams sukurti įtikinamą apgaulės istoriją ir apsimesti, pavyzdžiui, siuntų bendrove. Socialiniame tinkle „Facebook“ savo pastebėjimu pasidalijo Rokas (vardas pakeistas). Praeidamas pro kelis paštomatus vyras prie jų esančiose šiukšliadėžėse pamatė išmestų siuntų pakuotes.

Turbūt, kai sumokate už siuntos pristatymą į pasirinktą vietą, nesitikite, kad jos atsiimti dar teks važiuoti savo automobiliu ir patirti papildomų išlaidų. Tačiau būtent taip nutiko vienam tv3.lt skaitytojui. Vilniaus autobusų stotyje siuntos nesulaukęs vyras vėliau sužinojo, kad ji liko autobuse, o jos pasiimti teko vykti į kitą miesto dalį.

Vienas iš kaltinamųjų padegamųjų DHL siuntų byloje Daniilas Jencius teigia supratęs, kad vykdydamas Karaliaučiuje vyro duotus nurodymus, galėjo elgtis neteisėtai, tačiau kartu pažymėjo nežinojęs, jog veikė teroristinės grupės tikslais. „Pripažįstu bylos aplinkybes, bet nežinojau, kad veikiu teroristinės grupės tikslais. Nežinojau, kad mano veiksmai prives prie tokių pasekmių“, – pirmadienį Vilniaus apygardos teisme kalbėjo D. Jencius. Teismas tęsia padegamųjų DHL siuntų bylos nagrinėjimą.

Europos Sąjungai (ES) nuo liepos 5 d. įvedus 3 eurų mokestį už mažos vertės siuntas iš ne ES šalių, Lenkija skelbia fiksuojanti dviženklį tokių siuntų srauto sumažėjimą. Tai pirmasis ženklas, kad šis mokestis gali keisti tarpvalstybinių internetinių pirkimų pobūdį, pažymi Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP. Kaip žinoma, mokestis taikomas siuntoms, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, ir skaičiuojamas pagal prekių kategoriją, o ne už kiekvieną siuntinį atskirai.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje (ES) įvedamas naujas 3 eurų muitas, taikomas kiekvienai prekių rūšiai siuntose iki 150 eurų, atkeliaujančioms iš ne ES šalių. Tai reiškia, kad jau nuo kito mėnesio apsipirkinėjantiems užsienyje teks mokėti daugiau. Šį sprendimą Europos Komisija priėmė siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas tarp ES verslo ir trečiųjų šalių pardavėjų, taip pat užtikrinti, kad į ES patenkančios prekės būtų tinkamai deklaruojamos ir apmokestinamos.

Nors daugelis jau atpažįsta netikras SMS žinutes ir jau yra įgudę nespausti įtartinų nuorodų, sukčiai vis dažniau pasitelkia sudėtingesnes schemas, kurios gali suklaidinti net ir itin atsargius žmones. „Facebook“ vartotoja Viktorija grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ pasidalijo įspėjimu apie, jos teigimu, naują sukčiavimo būdą.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje (ES) įvedamas naujas 3 eurų muitas, taikomas kiekvienai prekių rūšiai siuntose iki 150 eurų, atkeliaujančioms iš ne ES šalių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šį sprendimą Europos Komisija priėmė siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas tarp ES verslo ir trečiųjų šalių pardavėjų, taip pat užtikrinti, kad į ES patenkančios prekės būtų tinkamai deklaruojamos ir apmokestinamos.

Itin pigios prekės iš tokių platformų kaip „Temu“, „Shein“, „AliExpress“ ar kitos jau tapo kasdienybe milijonams vartotojų. Vos keli eurai už drabužius, aksesuarus ar namų apyvokos prekes vilioja spontaniškai apsipirkti vis dažniau. Tačiau ekspertai įspėja – už tokį apsipirkimą žmonės dažnai sumoka ne tik pinigais, bet ir savo privatumu ar duomenų saugumu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį toliau nagrinėjant teroro aktų bylą dėl siuntų su sprogstamaisiais užtaisais, buvo tęsiamos liudytojų apklausos.  Ketvirtadienį į teismo salę atvyko arba buvo atvesti visi kaltinamieji byloje. Joje kaltinimai pateikti penkiems asmenims: Aleksandrui Šuranovui, Daniilui Jenciui, Vasilijui Kovačui, Vadymui Borsukui ir Eldarui Salmanovui. Kaltinamieji yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.

DHL padegamųjų siuntų bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį nusprendė paleisti į laisvę du kaltinamuosius – 63 metų Ukrainos pilietį Vasilijų Kovačą ir Rusijos pilietį Eldarą Salmanovą. Išėję į laisvę abu jie turės dėvėti apykojes, kiekvienas sumokėti po 30 tūkst. eurų užstatą ir registruotis policijoje.  „Teismas nutarė kaltinamajam Vasilijui Kovačui skirtos kardomosios priemonės suėmimo termino nepratęsti.

Dingusios siuntos neretai kainuoja nemažai nervų gyventojams. Dažniausiai kyla klausimai, kaip jos galėjo dingti, o siuntoms neatsiradus, kyla klausimų ir kokią kompensaciją gali gauti siuntas praradę žmonės.  Štai Gyventojas Mantas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi, kad buvo užsisakęs duris, kurias jam turėjo atsiųsti per Lietuvos paštą. Visgi, pasak vyro, durys galiausiai dingo, o jokios detalesnės informacijos apie dingusias duris, vyras teigia taip ir nebegavęs.

DHL padegamųjų siuntų bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas penktadienį per posėdį apklausė pirmąjį iš penkių kaltinamųjų – 63 Ukrainos pilietį Vasilijų Kovačą. Vyras laikomas suimtas kaip ir dar du kaltinamieji. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atrankiais surakintus tris kaltinamuosius atlydėjo į teismo salę. V. Kovačui stojus liudyti prieš teismą, pareigūnai nuo jo nesitraukė nė per žingsnį, vyras liko antrankiais surakintomis rankomis.

Šiandien, balandžio 10 d., Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pirmą kartą minima „Netikėtos siuntos diena“. Tai – iniciatyva, kviečianti žmones siųsti ne tik daiktus, bet ir dėmesį, palaikymą bei netikėtą džiaugsmą. Dešimtys tūkstančių lietuvių kasdien naudojasi paštomatais ne tik pirkdami ar parduodami daiktus, bet ir siųsdami dovanas ar kitas svarbias siuntas. Vien pernai elektronine prekyba asmeniniais tikslais naudojosi apie 65 proc.

Lietuviai, kurie kasmet iš Kinijos elektroninių parduotuvių prisisiunčia milijonus smulkmių ir niekalų, nuo liepos 1 dienos už tai turės susimokėti papildomą mokestį. Europa, siekdama apsaugoti vietos prekybininkus ir gamintojus nuo žemyną užtvindžiusių milijardų kinietiškų siuntų, įveda 3 eurų muitą kiekvienai siuntoje esančiai prekių rūšiai. O lietuviai – tikri pigių kiniškų pirkinių fanai. Jas perka kas antras ir daugiau negu Europos vidurkis.

Europos Sąjunga ketina įvesti naują tvarkymo mokestį, kuris bus taikomas iš už ES ribų importuojamoms smulkioms siuntoms, ketvirtadienį pranešė Europos Parlamento ir valstybių narių derybininkai. Tokiu būdu siekiama spręsti problemą, susijusią su sparčiai augančiais mažos vertės siuntų, gaunamų perkant internetu, kiekiais.

Nuo šių metų liepos Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojant muitui mažos vertės siuntoms iš Kinijos, Lietuvos siuntų bendrovės teigia, kad šis pokytis gali sumažinti siuntų srautus ir paveikti lietuvių pirkimo įpročius e. parduotuvėse. Pernai gruodį buvo nuspręsta, kad nuo šių metų liepos 1 dienos visoms į ES importuojamoms 150 eurų vertės neviršijančioms siuntoms iš platformų, tokių kaip „Temu“, „Aliexpress“ ar „Shein“, bus taikomas 3 eurų mokestis.

Per metus į Europos Sąjungą patenka apie 4,6 mlrd. mažos vertės siuntų, todėl Europa pradeda keisti jų apmokestinimo taisykles. Nuo 2026 m. liepos 1 d. siuntoms iš ne Europos Sąjungos šalių, kurių vertė neviršija 150 eurų, bus taikomas 3 eurų fiksuoto dydžio muitas, rašoma pranešime žiniasklaidai. 3 eurų muitas bus taikomas kiekvienam skirtingam produktų tipui siuntoje. Tai reiškia, kad jei vienoje siuntoje yra kelių skirtingų rūšių prekės, mokestis gali būti taikomas daugiau nei vieną kartą.

Lietuvos teisėsauga skelbia asmenų, įtariamų teroro aktais – savaime užsidegančių siuntų siuntimu ir prekybos centro IKEA padegimu – paiešką. Apie tai pranešta per spaudos konferenciją, kai Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras pateikė naujausią informaciją apie teroro aktus, naudojant savaime užsidegančias siuntas. Už tai kaltinimai pareikšti 5 asmenims.

Teisėsauga skelbia naujausią informaciją dėl teroristinių išpuolių, kurių metu buvo naudojamos savaime užsidegančios siuntos. Šis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip teroro aktas, kuris susijęs su užsienio žvalgybų, jų asmenų organizuotais nusikaltimais, sako generalinės prokurorės pavaduotojas Artūras Urbelis. Anot jo, tyrimo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įtariamųjų.

Šiomis dienomis siuntas siunčia ir gauna dauguma gyventojų. Visgi neretai šis, atrodytų, paprastas procesas neapsieina be nesklandumų. Pavyzdžiui, siuntos dingsta be žinios, o gyventojai dėl to patiria nuostolius. Su tuo susidūrė ir Vokietijoje gyvenanti lietuvė, kuri teigia, kad per „Omniva“ siųsta beveik 200 eurų vertės siunta taip ir nepasiekė adresato.

Stiprus snygis, pūga ir sudėtingos eismo sąlygos šiandien vietomis apsunkina kurjerių darbą, todėl siuntų pristatymo įmonė „DPD Lietuva“ įspėja – dalyje Vilniaus regiono siuntų pristatymas ir surinkimas gali vėluoti, o kai kuriais atvejais būti perkeltas į kitą dieną, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu didžiausi sutrikimai fiksuojami Vilniaus regione, ypač vietovėse ir gatvėse, kur privažiavimas apsunkintas dėl nenuvalytų kelių ar siaurų gatvių.

Trečiadienio popietę Vilniaus centre greitųjų siuntų autobusiukas, vairuojamas kurjerio, partrenkė moterį. Pirminiais duomenimis, vairuotojas buvo blaivus, tačiau teigia nepastebėjęs pėsčiosios.

Logistikos ir siuntų bendrovė „Omniva“ po daugiau nei dviejų mėnesių pertaukos atnaujina siuntų pristatymą į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Nuo spalio 21 dienos privačių klientų savitarnoje vėl galima registruoti dovanas, siunčiamas į JAV , kurių vertė siekia iki 100 JAV dolerių. Galimybę privatiems klientams registruoti kitas siuntas „Omniva“ savitarnoje planuojama atkurti iki spalio 31 dienos, verslo klientams – iki lapkričio 10 dienos, pranešė bendrovė.

Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti su artimaisiais, gyvenančiais kituose šalies miestuose. Vienu iš sprendimų, kaip perduoti rudens derlių, tampa kurjeriai ir paštomatai. Visgi ne viskas, kas auga sode ar darže, gali būti siunčiama tokiu būdu. Ekspertas atskleidžia, kodėl cukinijos, moliūgai, obuoliai ar kitos gėrybės neturėtų atsidurti paštomate.

Ilgą laiką daug kur pasaulyje galiojo vadinamoji „de minimis“ išimtis, dėl kurios buvo neapmokestinamos  mažos vertės prekes, parsiunčiamos iš užsienio. Tačiau, sparčiai populiarėjant pigioms prekėms iš Kinijos, gyventojai gali sulaukti rimtų pokyčių, kurie lems ir didesnes kainas. Rugpjūtį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visiškai atsisakė beveik dešimtmetį taikytos 800 JAV (684,60 euro) dolerių ribos, iki kurios visos prekės iš užsienio nebūdavo apmokestintos.

JAV nuo penktadienio panaikinus muito lengvatą, leidusią be muito importuoti siuntas, kurių vertė neviršijo 800 JAV dolerių, brangs jų gabenimas į šią šalį, o muitinės procedūros gali užtrukti ilgiau, pirmadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  Pasak RRT, visoms siuntoms, nepriklausomai nuo jų vertės, bus taikomi muitai ir kiti importo mokesčiai.

Vokietijos pašto tarnyba penktadienį pranešė, kad laikinai stabdo siuntas į Jungtines Valstijas dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų.  DHL, kuriai priklauso Vokietijos paštas „Deutsche Post“, sakė, kad šeštadienį laikinai sustabdys standartines siuntas į JAV. Tokias siuntas dažniausiai renkasi siųsti mažos įmonės.  „Apribojimų, kurie, mūsų manymu, bus laikini, priežastis – nauji pašto pristatymo procesai, kuriuos įdiegė JAV pareigūnai“, – teigiama DHL pranešime.

Kiekvieną dieną gyventojams siuntų išvežiotojai pristato prekes į paštomatus arba atveža į namus. Tačiau dalis gyventojų nesupranta – kodėl reikia nurodyti daugybę savo asmeninių duomenų tada, kai prekė yra užsakoma atvežimui į paštomatą. Perkant skirtingas prekes, iki šiol privalu pateikti ir savo asmeninius duomenis, jeigu norite, kad užsakyta siunta jus galiausiai pasiektų. Pavyzdžiui, prašoma įvardyti ne tik vardą, pavardę, el. paštą, įrašyti telefono numerį, bet ir adresą.

Šią savaitę itin suaktyvėjo sukčių siunčiamos SMS žinutės, kuriose jie prisidengia siuntų bendrovės „Venipak“ vardu. Gyventojai informuojami apie neva nepavykusį siuntos pristatymą ir raginami atnaujinti pristatymo adresą – paspausti pateiktą nuorodą, rašoma pranešime spaudai. Išaugus tokių žinučių kiekiui, bendrovė įspėja, kad tai – sukčiavimo schema, ir kviečia gyventojus būti itin atsargius.

Gyventojai dalinasi informacija apie plintančią naują sukčių schemą, kuria pasinaudodami aferistai per Lietuvos paštą bando išvilioti piliečių pinigus. Tą apgavikai daro užsakydami siuntas su išperkamuoju mokesčiu gyventojų adresais, tikėdamiesi, kad gavėjai, manydami, jog tai jų užsakytos siuntos, sumokės reikalaujamą mokestį.

Atostogų metu žmonės dažniau ilsisi su telefonu rankoje – naršo, perka impulsyviau, ieško sezoninių prekių. Daugeliui tai metas „apsitvarkyti“: atnaujinti garderobą, pasirūpinti daiktais kelionėms, remontui ar laisvalaikiui. Vasarą išauga ir kanceliarinių, drabužių, IT priemonių pirkimai. Dalis žmonių daiktus užsako iš elektroninių parduotuvių iš trečiųjų šalių, tikėdamiesi mažesnių kainų.

Europos Sąjunga antradienį pranešė, kad ruošiasi įvesti fiksuotą dviejų eurų rinkliavą milijardams mažos vertės siuntų, kurių didžioji dalis į bloką kasmet atkeliauja iš Kinijos. Už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius Europos Parlamentui sakė, kad e. prekybos platformos turės mokėti rinkliavą už kiekvieną siuntą, o jos tikslas – padėti ES spręsti problemas, kylančias dėl didžiulio nebrangių prekių antplūdžio.

Šv. Velykų sekmadienį, balandžio 20 d., nedirbs visoje Lietuvoje esantys pašto skyriai. Tuo metu šventinį pirmadienį, balandžio 21-ąją, dirbs tik dalis prekybos centruose įsikūrusių pašto skyrių.  Šiomis dienomis taip pat nebus teikiamos laiškininkų bei LP EXPRESS kurjerių paslaugos. LP EXPRESS paštomatai veiks, tačiau siuntos į juos nebus pristatomos ir išimamos iš jų, rašoma spaudos pranešime.

Lenkijos teisėsaugininkams tiriant, kaip keliose Europos valstybėse pernai užsidegė siuntos, paaiškėjo, kad Rusija hibridiniam karui pasitelkė masažines pagalves, sekso žaislus ir savadarbius padegamuosius užtaisus, praneša „Reuters“. 2024 m. vasarą trys siuntos savaime užsidegė Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Ryšių reguliavimo tarnyba socialiniame tinkle informuoja, kad šiemet jau ne kartą sulaukė gyventojų skundų dėl ginčų su siuntas pristatančiomis įmonėmis. Kai kurie atvejai susiję su netinkamu siuntų pakavimu, todėl siuntiniai buvo apgadinti transportavimo metu. Tarnyba primena, kad gavus apgadintą siuntą būtina kreiptis į pašto paslaugos teikėją, o kilus ginčui – per vienerius metus galima pateikti skundą RRT.

Šventinis laikotarpis – dovanų ir staigmenų metas, todėl dalis žmonių ieško būdų, kaip pradžiuginti artimuosius, su kuriais per Kalėdas susitikti nepavyko. Populiariu sprendimu tampa paštomatai, leidžiantys šventinę nuotaiką sukurti net ir esantiems toli nuo mūsų. Tačiau ne viskas, kas tinka kalėdiniam pasibuvimui su šeima, gali būti siunčiama paštomatu. Ekspertas pasakoja, kodėl mišrainė nuo šventinio stalo neturėtų atsidurti paštomate ar kurjerio automobilyje bei ko dar siųsti nederėtų.

Artėjant šventėms, daugelis siunčia siuntas ir ruošiasi Kalėdoms, tačiau tuo pačiu metu didėja siuntų srautai, todėl kyla rizika, kad siuntos gali pasimesti arba būti sugadintos. Ryšių reguliavimo tarnyba savo „Facebook“ paskyroje dalijasi patarimais, kaip elgtis tokiais atvejais, į ką atkreipti dėmesį siunčiant siuntas ir kaip apsaugoti savo siuntinius nuo galimų problemų.

Kalėdos – stebuklų ir dovanų metas, per kurį Lietuvoje ir į užsienį siunčiamų siuntų kiekiai išauga iki 50 proc. Tačiau, norint šventine siunta nustebinti artimą žmogų, svarbu nepamiršti kelių svarbių pakavimo patarimų. Jie garantuos, kad dovana gavėją pasiektų nepažeista ir nesugadintų šventinės nuotaikos, rašoma pranešime spaudai. Pagrindinės taisyklės Pagrindinė siuntų pakavimo taisyklė paprasta – svarbiausia yra pakuotės tvirtumas ir patvarumas, o ne išvaizda.

Artėjant žiemos šventėms užfiksuotos didžiulės eilės prie paštomatų ir siuntų. Tenka laukti ir po valandą, kol atsiimi siuntą. Vilnietis Vaidas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip jis nuvyko atsiimti siuntos. Paštomatai užkimšti, todėl tenka laukti atsiimti savo prekių iš kurjerio autobusiuko.

Po pirmadienį Vilniuje įvykusios DHL krovininio lėktuvo katastrofos, vartotojai gali susidurti su neaiškumais dėl siuntų ar prekių, kurios galėjo būti šiame lėktuve. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pasidalinusi informacija savo „Facebook“ paskyroje, paaiškino, kokius veiksmus reikėtų atlikti, siekiant išsiaiškinti atsakomybę ir gauti kompensaciją.

Šį penktadienį vyksiantys Juodojo penktadienio išpardavimai ir po jų prasidėsiantis kalėdinių siuntų pikas – intensyviausias laikotarpis logistikos sektoriuje. Šiuo piko metu per LP EXPRESS paštomatus bei pašto tinklu keliaujančių siuntų kiekiai išauga net iki 50 proc. Ir nors tai beveik nedaro įtakos siuntų pristatymo greičiui Lietuvoje, pasirūpinti į užsienį siunčiamomis kalėdinėmis dovanomis reikėtų nelaukiant paskutinės minutės.

Kasmet lietuviams siunčiant milijonus siuntų per LP EXPRESS paštomatus, jais gavėjus kasdien pasiekia tiek prekės iš e.parduotuvių, tiek ir dovanos nuo draugų ar artimųjų. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad paštomatais siųsti galima toli gražu ne viską, rašoma pranešime spaudai.

Liepą Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje užsidegę siuntiniai buvo dalis slaptos Rusijos operacijos, kuria siekta sukelti gaisrus krovininiuose ir keleiviniuose lėktuvuose, skrendančiuose į JAV ir Kanadą, pirmadienį pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ), rašo CNN. Apie tai leidiniui patvirtino Vakarų saugumo pareigūnai. Siuntiniai siųsti iš Lietuvos Sprogimai liepos mėnesį įvyko DHL logistikos centruose Leipcige, Vokietijoje, ir Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad Lietuvos institucijos tiria liepą įvykusį incidentą, kurio metu iš Lietuvos privačia siuntų bendrove į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją buvo išsiųsti buitiniai prietaisai su pritaisytais padegamaisiais užtaisais. Pranešama, kad siuntos buvo gabenamos orlaiviais. Šiandien  „DHL Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas naujienų portalui lrt.lt patvirtino, kad kad jų siuntų tarnyboje užsidegė du siuntiniai.

Prieš kelias dienas į darbą atvykę „Smartpost Lietuva“ siuntų pristatymo įmonės darbuotojai tikriausiai neteko žado. Tarp siuntų, kurios atvyko į Kauno terminalo skyrių buvo pasislėpę netikėti „svečiai“, dėl kurių teko kviesti Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistus.

Paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti „Omniva LT“ perspėja šalies gyventojus dėl padažnėjusių bandymų sukčiauti prisidengiant bendrovės vardu. Internetiniai sukčiai siunčia netikras nuorodas ir bando išvilioti mokėjimo kortelių duomenis. Įmonė perspėja siuntimo paslaugomis besinaudojančius klientus ir prašo atidžiai įvertinti gaunamą informaciją.

Pirmasis Lietuvos „vienaragis“, internetinė naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“, 2022 metais patyrusi 20,4 mln. eurų nuostolių, pernai uždirbo 17,8 mln. eurų grynojo pelno. Grupės pajamos pernai augo 61 proc. iki 596,3 mln. eurų (2022 metais – 370,2 mln. eurų), pirmadienį pranešė bendrovė. Grupės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 76,6 mln. eurų – 2022 metų rodiklio įmonė BNS nepateikė.

Per praėjusius metus „LP Express“ paštomatų skaičius Lietuvoje išaugo beveik ketvirtadaliu, iki 434. Be to, dar labiau išaugo siuntų pristatymo greičio rodiklis – per 98 proc. jų gavėjus pasiekė jau kitą darbo dieną. Bendras per „LP Express“ tinklą keliavusių siuntų kiekis 2023 m. išaugo beveik ketvirtadaliu, lyginant su 2022-aisiais. Be to, ir toliau didėjo būtent paštomatams pirmenybę teikiančių „LP Express“ klientų dalis.

Lietuvos paštas nuo sausio 22 dienos atnaujina visų siuntų – laiškų, atvirlaiškių bei pašto siuntinių – siuntimą į Izraelį. Lietuvos paštas pranešė, kad dėl apsunkintų pristatymo sąlygų šalies viduje, siuntų pristatymo laikas gali būti kiek ilgesnis nei įprastai.