„Facebook“ vartotoja Viktorija grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ pasidalijo įspėjimu apie, jos teigimu, naują sukčiavimo būdą.
Moteris pasakoja, kad du kartus, užsisakiusi ir iš anksto apmokėjusi prekes, netikėtai sulaukė dar vienos siuntos, už kurią kurjeriui buvo prašoma sumokėti beveik 78 eurus.
Moteris ragina kitus būti budrius
Vakar grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ Viktorija pasidalijo istorija, nutikusia jai net du kartus. Ji paragino ir kitus neapsigauti ir netapti sukčių aukomis:
„Įspėjimas dėl galimai naujo sukčiavimo būdo.
Noriu pasidalinti savo patirtimi, nes per trumpą laiką tai nutiko jau antrą kartą.
Abu kartus užsisakiau prekes iš Senukų su pristatymu per DPD ir už jas iš karto atsiskaičiau.
Maždaug po paros nuo užsakymo DPD sistemoje atsirado dar viena siunta mano vardu ir adresu. Siuntėjas – online-deliveries / FHB GROUP iš Lenkijos. Už siuntą prašoma pristatymo metu (atsiimant) sumokėti 77,89 €, nors mano tikrasis užsakymas jau buvo apmokėtas ir Senukų programėlėje rodoma visai kita pristatymo data.
Pirmą kartą taip nutiko, kai prekę užsakiau mamai – ji gavo tikrąją siuntą ir tuo pačiu metu buvo atvežta dar viena iš FHB GROUP, už kurią reikėjo mokėti 77,89 €.
Dabar situacija pasikartojo su mano pačios užsakymu. Ne tik, kad siuntėjas FHB Group, bet net ir suma ta pati su apmokėjimu vietoje.
DPD SMS buvo oficiali, siunta tikrai registruota DPD sistemoje, tačiau tai nebuvo mano užsakymas.
Neteigiu, kad čia yra Senukų ar DPD kaltė, tačiau sutapimas pasikartojo jau du kartus, todėl apie tai informavau abi įmones ir paprašiau ištirti situaciją.
Jeigu laukiate savo užsakymo ir netikėtai gaunate papildomą DPD siuntą iš Lenkijos, kurios siuntėjas yra „online-deliveries / FHB GROUP“ ir už kurią prašoma sumokėti pristatymo metu, prieš mokėdami būtinai pasitikrinkite, ar tai tikrai jūsų užsakymas.
Ar dar kam nors yra buvę panašiai?“
Komentaruose – bene identiškos žmonių patirys
Po šiuo įrašu pasirodė ne vienas komentaras, antrinantis įrašo autorei. Žmonės pasakojo, kaip ir jie papuolė į tokias pačias arba labai panašias sukčių pinkles.
„Man tas pats buvo Vokietijoje. Užsisakiusi buvau iš „Autodoc“ dalių. Turėjo UPS kurjeris atsiųsti. Tai gavau du el.laiškus dėl pristatymo, kad turiu patikslinti laiką, kada gali pristatyti, ir užėjus metėsi, kad turiu dar ir susimokėti“, – rašė viena vartotoja.
Panašia patirtimi pasidalino ir kitas grupės narys:
„Ir man iš Lenkijos parėjo siunta, buvau užsisakęs pagalves ir dvigulę kaldrą iš Dormeo. Bet pamatęs siuntinio dydį ir svorį supratau, kad tai tikrai ne tai, ką pirkau. O juo labiau, kad paprašė susimokėti 70 € +-, nors prekės jau buvo apmokėtos. Tai kurjeris sako, kad labai daug siuntų iš Lenkijos pasitaiko, kurias reikia apmokėti. Po to pradėjo eiti lenkiški laiškai, kad turiu atsiimti prekę.“
Pasak dar vienos grupės narės, ši sukčių schema gali būti nutaikyta ir į tuos, kurie jokios siuntos nelaukia:
„Man irgi paskambino kurjeris, kad turi man siuntą, o aš nieko nebuvau užsisakiusi. Tai klausiu, iš kur, kokia siunta. Sako – iš Lenkijos. Sakau: „Tai turbūt dar ir sumokėti reikia?“ Sako – 50 eurų. Sakau: „Ačiū, aš nieko neužsisakiau ir nieko neimsiu.“ Tada kurjeris sako, kad čia jau ne pirmas toks atvejis, kai siuntiniai eina iš Lenkijos, nors žmogus nieko neužsisakė.“
Be šių komentarų, po Viktorijos įrašu buvo ir daugiau pareiškimų, antrinančių minėtoms patirtims, bei raginimų išlikti budriems ir neapsigauti. Žmonės dalijosi ir ekranų nuotraukomis, kuriose matyti sukčių žinutės apie neva neapmokėtas siuntas.
Sukčiai nesnaudžia: vilnietis susidūrė su dar viena nauja schema
Sukčiai randa vis naujų būdų, kaip bandyti apgauti žmones.
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, vilnietis Mantas taip pat teigia susidūręs su anksčiau jam dar negirdėta sukčių afera – sulaukęs skambučio su įspėjimu, kad esą nauju numeriu bandoma prisijungti prie jo „Google“ paskyros, buvo sujungtas su „specialistu“, kalbėjusiu rusų kalba.
Ekspertai paaiškina, kaip veikia šią schemą naudojantys sukčiai ir pataria, kaip apsisaugoti.
Sukčiavimo mastai Lietuvoje milžiniški – Lietuvos policijos duomenimis, šiemet iš gyventojų jau išviliota beveik 11 mln. eurų. Sukčiai kasmet vis labiau tobulėja, pasitelkdami technologijas, ir bando pasisavinti asmeninius duomenis ar žmonių pinigus.
Papasakojo, kokio sukčių skambučio sulaukė
Sukčiai ieško vis kitų galimybių, kaip išvilioti gyventojų duomenis ar pinigus. Su jam iki šiol dar negirdėta afera susidūrė ir vilnietis Mantas (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.), į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis norėdamas įspėti kitus.
„Man skambino užvakar dukart iš latviško numerio, dirbtinis intelektas įkalbėjo tekstą, kad prie mano „Google“ paskyros jungiasi naujas numeris ir kad sujungs su specialistu pagal mano pasirinktą kalbą – rusų.
Tada jau pasijungė ir „specialistas“ Michailas iš „Google“ korporacijos, bet buvo pasiųstas tolokai. Po pusvalandžio darkart tą patį bandė...“ – įspėjimu dalinosi vilnietis.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad šis sukčiavimo būdas jau nebėra naujas – „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius, ESET ekspertas Lukas Apynis ją įvardija kaip klasikinę telefoniu būdu vykdomą socialinės inžinerijos ataką.
„Lietuvoje pastaruoju metu fiksuojami atvejai, kai sukčiai apsimeta „Google“, banko, policijos ar ryšio operatoriaus atstovais. Kai sukčiai paskambina, bent jau šiuo metu ir dažniausiai, kalba rusiškai, gąsdina, kad neva nulaužta „Google“
NKSC (Nacionalinis kibernetinio saugumo centras –aut. past.) yra įspėjęs, kad tokiais atv ejais gali būti naudojamas ir numerio klastojimas, todėl matomas lietuviškas ar kitas numeris dar nereiškia, kad skambutis yra tikras“, – aiškino vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius, ESET ekspertas.
Kaip veikia ši sukčiavimo schema?
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius aiškina, kad vienas iš sukčių tikslų apgaudinėjant šiuo būdu – prisijungti prie žmogaus asmeninės elektroninės bankininkystės paskyros.
„Pirmas ir pagrindinis dalykas – jie bando gauti galimybę prisijungti prie žmogaus banko paskyros ir perėmus prisijungimą prie bankininkystės pasidaryti sau per „Smart-ID“ galimybę pasidaryti pavedimą – taip medžioja žmonių pinigus“, – aiškino pašnekovas.
Ekspertas detalizuoja, kad gavę prisijungimus, sukčiai padaro pavedimą sau. „Žmogus surenka antrą „Smart-ID“ identifikatorių ir netenka visko, kas yra jo sąskaitose“, – sako M. Pareščius.
Pašnekovas sako pats ne kartą sulaukęs tokių sukčių skambučių ir kalbėjęs su jais. Jis aiškina veikimo eigą: žmogui pasiūloma „susitvarkyti“ savo „Gmail“, „Google“ paskyrą, nes, esą, atsirado problema – ji pažeista, nutekėjo duomenys ar pan.
Tuomet sukčiai teigia esą negalintys būti tikri, kad tai yra būtent asmens, kuriam skambina, paskyra, todėl sako netrukus atsiųsiantys kodą, kurį reikės suvesti į „Smart-ID“, – taip jie gauna prisijungimus.
„Tada, suvedus antrą kodą, jie gauna arba prisijungimą, arba gauna „Smart-ID“ klonavimą į kitą įrenginį. Turint „Smart-ID“ kitame įrenginyje, jie sugeba prisijungti prie jūsų elektroninės bankininkystės arba E. paslaugų (Elektroninių valdžios vartų – aut. past.).
Jie, jau turėdami duomenis, arba turi „Smart-ID“ kloną, kur slaptažodžius įveda patys, arba turi pasiėmę iš žmogaus pavedimui paruoštą, užpildytą formą ir žmogui tepasako: „O dabar, kadangi nepavyksta prisijungti, suveskite dar kartą koduką“ ir viskas“, – sukčiavimo būdo veikimo principus dėstė M. Pareščius.
Kitas taikinys gali būti prisijungimai prie jūsų el. pašto, kuriuo kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi socialinių tinklų paskyrų pasisavinimui ir perėmimui, sako M. Pareščius:
„Perėmę jūsų socialinių tinklų paskyras, jie jūsų bičiuliams rašo žinutes su prašymu paskolinti pinigų arba duoti savo telefono numerį ir sako, kad tuoj atsiųs koduką, kurį panaudos kažkokioje „loterijoje“, bet, realiai, socialinio tinklo paskyrų slaptažodžio pakeitimui – schemų yra ne viena.“
L. Apynis paantrina – sukčių tikslas yra išvilioti prisijungimo duomenis, patvirtinimo kodus, priversti žmogų patvirtinti prisijungimą arba įsidiegti nuotolinio valdymo programėlę.
Kaip suprasti, kad bendraujate su sukčiais?
Pagrindinis ženklas, kad sulaukėte ne ko kito, o sukčių skambučio, anot ekspertų, yra rusų kalba. L. Apynio teigimu, pagrindiniai požymiai, kad bendraujate su sukčiais yra:
- skubinimas;
- gąsdinimas;
- prašymas nepadėti ragelio;
- „sujungimas su specialistu“;
- prašymai atskleisti slaptažodžius;
- prašoma SMS kodo, „Smart-ID“ ar „Google“ patvirtinimo;
- siūlymai įsidiegti programėles.
„Nei „Google“, nei bankai, nei policija telefonu neprašo atskleisti tokių duomenų“, – pabrėžia L. Apynis.
M. Pareščius kaip labai aiškią „raudoną vėliavėlę“ pabrėžia spaudimą, raginimą veikti čia ir dabar, neturint laiko pagalvoti.
„Reikia neskubėti. Aš tokiais atvejais sakau, kad per pirmas pusę minutės tiesiog padėkite ragelį – jums nereikia bendrauti su sukčiais. Jeigu tai yra rimtas, labai svarbus skambutis iš įstaigos, jums viską parašys elektroniniu paštu, į bankininkystės savitarną ir panašiai.
Taip jūs suprasite, ar tai yra sukčiai, arba, atvirkščiai, pasitvirtinsite, kad jūsų paskyra yra nenulaužta ir su ja viskas yra tvarkoje“, – pataria kibernetinio saugumo ekspertas M. Pareščius.
Sulaukę įtartinų skambučių, pirmiausia nieko nedelsdami nutraukite pokalbį. Kibernetinio saugumo inžinierius L. Apynis taip pat rekomenduoja savarankiškai prisijungti prie paskyros oficialiu adresu arba paskambinti institucijai oficialiais kontaktais ir primena:
„Niekada telefonu nesakykite slaptažodžių, patvirtinimo kodų, banko duomenų ir neleiskite jungtis prie savo įrenginio.“
TOP 3 patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių
Žvelgdamas į ateitį, M. Pareščius į situaciją žiūri realistiškai – tikėtis, kad sukčiavimo mastai mažės, bergždžia, nes atsiranda vis naujų įrankių ir DI pagalba sugalvotų schemų, kurios toli gražu nesuteiks daugiau saugumo jausmo.
L. Apynis prideda, kad DI neabejotinai padeda programišiams: su jo pagalba rašomos įtikinamesnės žinutės lietuvių kalba, kuriami skambučių scenarijai, atakos personalizuojamas pagal viešai prieinamą informaciją.
„Technologiškai dažnai naudojami suklastoti telefono numeriai ar siuntėjo vardai, netikros prisijungimo svetainės, SMS žinutės ir nuotolinės prieigos programėlės. Esmė ta, kad sukčiavimas tampa labiau automatizuotas ir profesionalesnis“, – priduria jis.
Dėl to vienas iš M. Pareščiaus patarimų yra gyventi taip, tarsi jūsų paskyras jau būtų „nulaužę“ ir pavogę duomenis arba tuoj tai padarys, t. y. iš anksto įjungti svarbiausius saugumo mechanizmus, kad neužkibtumėte ant sukčių kabliuko.
M. Pareščius dalinasi ir TOP3 svarbiausiais patarimais, kaip apsaugoti savo duomenis ir pinigus:
1. Visi slaptažodžiai turi būti unikalūs
„Visos paslaugos, kuriomis naudojatės internetu, turi turėti unikalius slaptažodžius – negali būti vienodų“, – pabrėžia M. Pareščius.
Jei sunkiai įsimenate slaptažodžius, pagalba gali tapti slaptažodžių tvarkyklės – programėlės, kurios lyg piniginėje saugo visus jūsų slaptažodžius.
2. Visur, kur įmanoma, naudokite dviejų ar daugiau faktorių autentifikaciją
„Jeigu tik paslaugų tiekėjas leidžia turėti antro faktoriaus autentifikaciją, pavyzdžiui, SMS gauti laikiną slaptažodį, kurio reikės prisijungimui patvirtinti, būtinai įjunkite ir naudokite“, – sako ekspertas.
Pašnekovas paaiškina, kad dviejų faktorių autentifikacija padės išsaugoti pakyrą ar paslaugos profilį, nes galimybė prisijungti suteikiama tik suvedus gautą vienkartinį kodą.
3. Neskubėkite veikti
„Niekas jūsų niekur neskuba ir tie skambinantieji, kurie prašo dabar atlikti veiksmą, paspausti ir būtinai dabar, vėliau netinka – jie yra sukčiai ir skubinimas yra jų taktika“, – pabrėžia kibernetinio saugumo ekspertas.
Nesuprantantis, kad kalba su sukčiais, žmogus spaudžiamas veikti skubotai, neapgalvojus situacijos, taip siekiant nedelsiant išvilioti pinigus.
Sulaukę tokio skubinimo, nurimkite ir nepradėkite atlikti vardijamų veiksmų „čia ir dabar“ – paskambinkite giminaičiams, draugams, paklauskite, kaip elgtųsi jie, sprendimą palikite kitai dienai, o ne tam pačiam momentui, kai esate skubinami.
Savo patarimuose be to, kad pirmasis žingsnis turėtų būti pokalbio nutraukimas, L. Apynis kaip esmines apsaugos priemones išskiria dviejų veiksnių autentifikavimą, reguliarų paskyrų saugumo nustatymų tikrinimą ir primena – apie įtartinus skambučius ar žinutes praneškite NKSC arba policijai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
