Šį sprendimą Europos Komisija priėmė siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas tarp ES verslo ir trečiųjų šalių pardavėjų, taip pat užtikrinti, kad į ES patenkančios prekės būtų tinkamai deklaruojamos ir apmokestinamos.
Iki šiol mažos vertės (iki 150 eurų) siuntos nebuvo apmokestinamos muitu, todėl užsakymai iš trečiųjų šalių atrodydavo patrauklesni kainos požiūriu. Tačiau įsigaliojus naujai tvarkai atsiras fiksuotas muitas, taikomas kiekvienai prekių rūšiai.
Ką tai reiškia apsipirkinėjantiems internetu?
Lietuvos muitinė nurodo, kad muitų teisės aktuose prekių rūšis apibrėžiama kaip viena ar daugiau siuntoje esančių prekių, kurių tarifinis klasifikavimas, aprašymas ir kilmė (jei informaciją apie prekių kilmę reikia pateikti) yra tokie patys.
Paprasčiau tariant, prekių rūšimi laikomos viena ar daugiau prekių, jeigu jos yra vienodos pagal savo pobūdį, turi tą patį tarifinį klasifikavimą ir yra kilusios iš tos pačios šalies. Jei bent vienas iš šių kriterijų skiriasi – laikoma, kad tai jau kita prekių rūšis.
Visgi muitinė pažymi, kad į prekių kilmės šalį bus atsižvelgiama labai retai, nebent, pavyzdžiui, prekei taikomi draudimai ar apribojimai įvežant ją į ES.
Pavyzdžiui, jei siuntoje yra vienas plastikinis kabliukas, viena plastikinė dėžutė ir vienas plastikinis laikiklis, pagal tarifinį klasifikavimą visi jie priskiriami tai pačiai tarifinei subpozicijai – kodas 3926 90.
Tačiau net ir turėdamos tą patį tarifinį kodą, šios prekės laikomos skirtingomis prekių rūšimis, nes skiriasi jų aprašymas – tai yra skirtingi daiktai. Tokiu atveju muitas taikomas tris kartus ir siekia 9 eurus.
Kitaip yra tada, kai siuntoje yra kelios vienodos prekės. Jei užsakomos penkios vienodos plastikinės dėžutės, jos laikomos viena prekių rūšimi, todėl taikomas tik vienas 3 eurų muitas.
Tuo tarpu prekių ženklas šiuo atveju neturi reikšmės. Skirtingų gamintojų plastikinės dėžutės vis tiek laikomi ta pačia prekių rūšimi, jei sutampa jų tipas, klasifikavimas ir kilmės šalis.
Gali būti ir taip, kad sutampa pavadinimas, tačiau skiriasi prekės tarifinis kodas. Pavyzdžiui, užsisakote dvi poras batų iš Kinijos. Vieni jų – odiniai, kiti – guminiai. Klasifikuojant prekes atsižvelgiama ir į medžiagą, iš kurios jos pagamintos, todėl šie batai turi skirtingus tarifinius kodus.
Ši tvarka reiškia, kad pirkėjams svarbu įvertinti ne tik vienos prekės kainą, bet ir visos siuntos sudėtį. Užsakant kelis skirtingus smulkius daiktus vienoje siuntoje, galutinė kaina gali padidėti būtent dėl to, kad kiekvienai prekių rūšiai bus taikomas atskiras 3 eurų muitas.
Todėl planuojant pirkinius iš ne ES šalių verta atkreipti dėmesį, kiek skirtingų prekių įsigyjama vienu metu.
Naująjį muitą į valstybės biudžetą mokės prekes muitinei deklaruojantys asmenys, paprastai vežėjai ar pardavėjai. Tačiau jie, tikėtina, kad parduodant prekę ar prieš atiduodant ją pirkėjui, surinks atitinkamą sumą iš pirkėjo.
„Muitų teisės aktai nenustato, kaip prekių vežėjas ar pardavėjas paims muitą iš pirkėjo, ši sritis palikta susireguliuoti patiems pardavėjams ir vežėjams, todėl prieš perkant prekę vertėtų pasidomėti, kaip iš pirkėjo bus paimtas naujas muitas.
Tokios informacijos galima būtų pasiieškoti pardavėjų ar prekybos platformų interneto puslapiuose. Jeigu žinoma, kas prekes atveš, galima pasiteirauti ir vežėjų“, – nurodo Lietuvos muitinė.
Muitas įsigalios liepos 1d., tai reiškia, kad jis bus skaičiuojamas nuo kiekvienos deklaracijos, pateiktos po liepos 1d.
Jei prekė atsirado ES iki tos dienos ir yra deklaruota iki liepos 1d, bet nepristatyta, muito mokėti nereikės. Svarbu deklaravimo data, ne pristatymo.
Perspėja apsipirkinėjančius internetu: įvertinkite pardavėją
Vis daugiau gyventojų kasdienius apsipirkimus perkelia į internetą, tačiau kartu su patogumu išauga ir rizikos.
Finansų ekspertai pabrėžia, kad saugumas taip apsipirkinėjant priklauso ne tik nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo, bet ir nuo to, kaip atsakingai vertinamas pats pardavėjas.
„Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas akcentuoja, kad esminis saugumo veiksnys – vartotojo pasirinkto prekybininko patikimumas.
Jeigu pirkimai atliekami neaiškiose ar suklastotose interneto svetainėse, sukčiai gali pasisavinti tiek kortelės duomenis, tiek kitą jautrią informaciją.
„Bet kuriuo atveju, pagrindinė rekomendacija išlieka ta pati: prieš perkant būtina įsitikinti, kad interneto parduotuvė yra patikima, atkreipti dėmesį į svetainės adresą, kontaktinę informaciją, pirkėjų atsiliepimus ir vengti spausti nuorodas iš nepatikimų šaltinių. Taip pat svarbu atidžiai tikrinti mokėjimo patvirtinimo pranešimus ir niekada netvirtinti operacijų, jei kyla bent menkiausių abejonių.
Tinkamai įvertinus šiuos aspektus, tiek mokėjimo kortelė, tiek bankinis pavedimas gali būti saugūs atsiskaitymo būdai“, – pabrėžė G. Vercinskas.
Jam pritarė ir „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui, kuri atkreipė dėmesį, kad svarbiausia apsiperkant išlikti budriems.
„Kalbant apie saugumą apsiperkant, esminis momentas atsiskaitant abiem būdais – patikrinti pardavėjo patikimumą. Arba, trumpai tariant, abu būdai yra saugūs, jei perkame iš patikimo pardavėjo. Jei puslapis, kuriame apsiperkame, kelia įtarimų, labai svarbu neskubėti vesti asmeninių duomenų ir patikrinti atsiliepimus, įsitikinti, jog jis tikrai egzistuoja“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, sukčiai dažnai kuria netikrus puslapius, kuriuose iš tikrųjų neegzistuojančias prekes siūlo įsigyti už neįtikėtinai gerą kainą.
„Tokia schema siekiama ne tik pasisavinti pirkėjo lėšas bet ir asmeninius duomenis, todėl įsitikinti pardavėjo patikimumu prieš atliekant mokėjimą bet kokiu būdu – esminis žingsnis.
Taip pat svarbu atidžiai tikrinti gavėjo duomenis prieš atliekant pavedimą, niekada netvirtinti mokėjimų, kurių patys neinicijavote, o pastebėjus įtartinas operacijas – nedelsiant pranešti bankui“, – paaiškino specialistė.
