simptomai

Kai kraujo krešulys nesuyra, jis tampa pavojingas ir gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Jų gali pasitaikyti kraujagyslėse bet kurioje kūno dalyje. Jei per daug sėdite, tikėtina, kad krešulys paveiks jūsų koją. Krešulys gali patekti į arterijas, kuriomis deguonis pernešamas iš širdies į visas kūno ląsteles ir pasekmės gali būti labai rimtos. Krešulys trukdys deguoniui patekti į širdį, plaučius ar smegenis ir jus gali ištikti infarktas arba insultas.

Kalbėdami apie insultą, gydytojai neurologai ypač dažnai kartoja frazes „auksinis laikas“ ir „laikas yra smegenys“. Kaip įmanoma anksčiau nuo simptomų pradžios iškviesta pagalba ir pradėtas taikyti specializuotas gydymas lemia geresnius gydymo rezultatus. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis sako, kad visgi nemažai žmonių neatpažįsta insulto simptomų ar net juos ignoruoja, taip pasmerkdami save neįgalumui.

Žarnyno vėžio diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta apie 1500–1700 žmonių. Nors šis vėžys yra klastingas tuo, kad pirmose stadijose jis pasireiškia be jokių simptomų, vis dėlto aptikti jį gali padėti diagnostiniai testai, kuriuos galima įsigyti šalies vaistinėse.  Dabar 51-erių sulaukusi klaipėdietė Solveiga (red. vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kaip ir daugelis jos amžiaus moterų, gyveno savo įprastą gyvenimą.

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vienas didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400–500 naujų šio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos akušerės ginekologės prof. dr.

Vien žodis „hemorojus“ daugeliui sukelia neigiamus jausmus ar net gėdą, apie šį negalavimą kalbėti vis dar nepriimtina. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) abdominalinės chirurgijos gydytojas, proktologas doc. dr. Paulius Žeromskas ragina nesigėdyti ir nevengti vizito pas specialistą. Laiku nustatytą ligą lengviau gydyti, be to, hemorojui būdingi simptomai gali būti ir daug rimtesnės ligos ženklas.

Profesorius Timas Spectoras sako, kad jei bus testuojami tik kosuliu, karščiavimu ar skonio bei uoslės praradimu besiskundžiantys žmonės, gali likti neaptikta milijonai koronaviruso atvejų. Į koronaviruso simptomų sąrašą ekspertas siūlo įtraukti ir išsekimą, galvos skausmą, gerklės skausmą bei diarėją. Prof. Timas Spectoras sako, kad jei bus testuojami tik kosuliu, karščiavimu ar skonio bei uoslės praradimu besiskundžiantys žmonės, gali likti neaptikta milijonai koronaviruso atvejų.

Nemalonūs pojūčiai pilve gali pasirodyti nekaltas simptomas, kurį dažnas paprasčiausiai malšina analgetikais ar virškinamojo trakto veiklą veikiančiais medikamentais. Visgi, medikai tikina, jog pilvo skausmas gali signalizuoti rimtus susirgimus, kuriuos ignoruojant, pasekmės gali būti išties skaudžios, todėl būtina kreiptis į gydytojus bei atlikti tikslingus tyrimus.

Pienligė – viena iš dažniausių ir nemaloniausių ligų, su kuria susiduria įvairaus amžiaus moterys. Ji bent kartą gyvenime užklumpa 3 iš 4 moterų, kurioms tenka kovoti su nemaloniais simptomais. Apie tai, kas sukelia pienligę ir kaip ji yra gydoma, naujienų portalui tv3.lt pasakoja gydytoja ginekologė dr. Viktorija Tarasevičienė.

Naujas tyrimas rodo, kad burnos, rankų ar kojų pokyčiai taip pat gali būti koronaviruso infekcijos požymiai. Atsiradusios liežuvio žaizdelės, kojų ir delnų paraudimas gali reikšti, kad sergate Covid-19. Tyrėjai nustatė, kad 25 proc. koronaviruso pacientų, sirgusių 2020 m. balandį, patyrė liežuvio uždegimą ar iškilimus bei opas ant jo. Be to, beveik 40 proc. tų pacientų taip pat patyrė delnų ir padų paraudimus, deginimą ir dilgėlinę.

Remiantis tyrimų duomenimis, įvairaus pobūdžio neurologinius simptomus patiria apie trečdalis COVID-19 infekcija sergančių pacientų. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems neurologiniai simptomai gali pasireikšti bet kuriuo infekcijos laikotarpiu. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja neurologė Raminta Godelienė pasakoja, kad neurologiniai simptomai gali formuotis tiek dėl tiesioginio viruso poveikio nervų sistemai, tiek dėl viruso inicijuoto imuninės sistemos atsako.

Gydytojai įspėja, kad sloga ir kiti peršalimo simptomai turėtų būti traktuojami kaip galimi COVID–19 požymiai. Koronavirusu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia gerklės skausmas, sloga ir užsikimšusi nosis, galvos skausmai, sako šeimos gydytojai.

P. Aldona prieš metus išgirdo III stadijos burnaryklės naviko diagnozę. Po sėkmingo chirurginio gydymo, kuomet iškart atlikta ir rekonstrukcinė operacija, garbaus amžiaus moteris šiandien džiaugiasi įprastu gyvenimu. Vilnietė yra viena iš beveik 400 pacientų, kuriems kasmet nustatomas galvos–kaklo srities vėžys – viena labiausiai matomų, tačiau vėlyvų stadijų diagnozuojamų ligų.

Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. Vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai. Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus.

Pasauliui kovojant su koronaviruso infekcija, nepaliaujamai daugėja ir plaučių uždegimo – sunkios, klastingos kvėpavimo takų infekcijos, galinčios sukelti net mirtį – atvejų. Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl pneumonija yra tokia pavojinga liga ir pataria, kaip ją suvaldyti.

Puikiai žinoma, kad COVID–19 būdingas įkyrus kosulys, stiprus karščiavimas ir uoslės bei skonio pojūčių praradimas. Tačiau per pastaruosius 10 mėnesių paaiškėjo ir kitų ryškių koronaviruso simptomų – tai raumenų, galvos skausmai, pykinimas, netikėti virškinimo sutrikimai ir gerklės skausmas. Oficialus visų šių simptomų sąrašas pateikiamas Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos patarimų puslapyje, tačiau dabar ekspertai teigia pastebėję dar vieną simptomą.

Kiaušidžių vėžiu daugiausia serga vyresnės negu 50 metų moterys. Ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Kai kurių rūšių kiaušidžių vėžiai pagydomi.   Kitaip tariant, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau galimybių jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio augimą. Kai kurioms moterims, kurių giminėje yra sirgusių kiaušidžių vėžiu, gali padėti reguliarios profilaktinės sveikatos patikros.

Ne paslaptis, kad susirgus Covid-19 prarandama uoslė ir skonio pojūtis. Beveik 80 proc. visų skonio sutrikimų, iš tiesų, pasireiškia dėl uoslės. Kodėl šie simptomai itin dažni Covid-19 infekcijai, bet reti kitoms žiemos sezono ligoms, aiškinosi TV3 laida „Būk sveikas“.  „Koronavirusas pažeidžia specifines nosies ertmėje esančias epitelines ląsteles, kurios dalyvauja palaikant uoslės nervinių ląstelių gyvybingumą ir kvapo molekulių sugavime bei perdavime uoslės receptoriams“, – TV...

Žarnyno vėžys – viena iš labiausiai paplitusių vėžinių ligų. Vėžio registro duomenimis žarnyno vėžys kiekvienais metais nustatomas daugiau negu 1600 Lietuvos gyventojų. Sergančiųjų skaičius kasmet didėja 3–6 procentais, kitaip tariant, žarnyno vėžys kasmet papildomai diagnozuojamas dar apie 50 žmonių. Žarnyno vėžys yra bendras terminas, kuriuo dažniausiai apibūdinamas storosios žarnos sienelėje pradėjęs augti piktybinis navikas.

Naujausio tyrimo apie Covid-19 pasekmes skaičiai šokiruoja – 6 iš 10 lietuvių, pajutę koronavirusui būdingus simptomus, niekur nesikreipė. Tokią tendenciją pastebi ir šeimos gydytojai. Pasak jų, dažniausiai į medikus nesikreipia jauni, iki 40-ties metų, asmenys. O tokia daugelio žmonių elgesio priežastis – baimė patirti diskomfortą atliekant koronaviruso testą ir izoliuotis.

COVID–19 yra kvėpavimo takų liga, kurios simptomai primena kitas ligas – paprastąjį peršalimą ar gripą. Nors šių ligų keliama rizika organizmui skiriasi, tačiau naujasis koronavirusas yra infekcinė liga, perduodama tokiu pat būdu, kaip ir kitos infekcinės ligos.  Štai keletas dažniausių COVID–19 simptomų: Karščiavimas; Slogavimas; Silpnumas; Uoslės ir skonio pojūčių praradimas; Gerklės skausmas.

Vien nuo minties apie pilve įsiveisusius kirminus gali nukrėsti šiurpas. Deja, tokia galimybė visada išlieka. Priešingai nei dažnai manoma, kirmėlės puola ne tik prastomis sąlygomis skurdžiose šalyse gyvenančius žmones. Kirmėlių turėti galite net ir tuo atveju, jei gyvenate dideliame mieste. Be to, jomis užsikrėsti – labai lengva. Užtenka atsigerti užkrėsto vandens ar suvalgyti užkrėsto maisto, ypač jei tai – ne iki galo iškepta mėsa.

Fiksuojami rekordiniai užsikrėtimų COVID–19 skaičiai, bet šiuo metu taip pat ir pats gripo sezono įkarštis. Kaip žinoti, ar sergate koronavirusu, gripu, ar peršalimu? Visas šias ligas sukelia skirtingi virusai, bet jos pasižymi panašiais simptomais, rašoma bbc.com.

Gimdos kūno vėžys turi net 4 skirtingus pavadinimus: moterys jį vadina tiesiog gimdos vėžiu, o medicinos specialistai – gimdos kūno, gimdos gleivinės arba endometriumo vėžiu. Endometriumas (lot. endometrium) yra vidinis gimdos sienelės sluoksnis arba gleivinė, kurią dengia viensluoksnis stulpinių ląstelių epitelis. Vėžys dažniausiai atsiranda gimdos gleivinėje, iš čia ir pavadinimas – endometriumo vėžys.

Žinoma rusų aktorė Anastasia Zavorotniuk, išgarsėjusi seriale „Mano puikioji auklė“, daugiau nei metus kovoja su smegenų vėžiu. Šis laikotarpis sunkus ne tik aktorei, tačiau ir jos šeimai. Tačiau kokie ženklai gali išduoti apie šią klastingą ligą? Smegenų arba centrinės nervų sistemos vėžys – palyginti reta onkologinė liga. Smegenų vėžys gali išsivystyti bet kurio amžiaus žmonėms. Dažniausiai šia liga serga vaikai ir vyresni nei 50 metų asmenys.

Koronavirusas nesitraukia. Kaip ir visa Europa, taip ir Lietuva vis dar kenčia nuo pavasarį išplitusio viruso, kuris surakino visas gyvenimo sritis. Trečiadienį šalyje buvo patvirtinta dar 50 mirčių nuo šio viruso ir užfiksuota beveik 4 tūkst. naujų susirgimų.

Šaltuoju metų laikotarpiu siaučia ne tik koronavirusas, bet ir kitos sezoninės ligos – peršalimas bei gripas. Vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, ko reikėtų imtis pajutus pirmuosius ligos simptomus, kad nepakenktumėte nei sau, nei kitiems. Vaistininko teigimu, iš pirmo žvilgsnio gripas, peršalimas ir koronavirusas gali turėti panašių simptomų. „Šiuo metu koronaviruso diagnostika kelia daug iššūkių, nes liga yra nauja, nepakankamai gerai mums pažįstama.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Vargina ir mažus, ir pagyvenusius Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Apie 90 proc. žmonių per savo gyvenimą yra turėję hemorojaus simptomų: kraujavo tuštinimosi metu, jautė diskomfortą ar skausmą. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro bendrosios ir pilvo chirurgijos gydytojas dr. Saulius Švagždys juokauja, kad jeigu visi susirgę hemorojumi kreiptųsi pagalbos, prie proktologų durų rikiuotųsi milžiniškos eilės. Tiesa, dėl šios ligos žmonės lankytis pas gydytojus kompleksuoja, o simptomai gali slėpti daug rimtesnę ligą.

Nors sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiemet yra mažesnis nei pernai, pasigauti visa dar galima ne tik COVID-19, bet ir paprastą peršalimą sukeliančią infekciją. Biomedicinos mokslų daktarė ir BENU vaistininkė Aurima Stankūnienė pastebi, kad dažnas gyventojas, pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus, linkęs vaistinėje teirautis visų įmanomų preparatų jiems lengvinti.

Galvos svaigimas – opi problema, daranti didelę įtaką kasdienio gyvenimo kokybei. Su šiuo negalavimu bent kartą gyvenime tenka susidurti bene kiekvienam pacientui. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojos otorinolaringologės Jevgenijos Buinickajos teigimu, šiuolaikinė medicina pajėgi nustatyti svaigimo priežastį ir pacientui padėti grįžti į įprastą gyvenimą – kartais norint atsisveikinti su galvos svaigimu prireikia vos kelių nesudėtingų fizinių pratimų.

...

Gimdos kaklelio vėžys prasideda apatinėje siaurojoje moters gimdos dalyje – gimdos kaklelyje. Gimdoje nėštumo metu vystosi vaisius. Gimdos kaklelis sujungia apatinę gimdos dalį su makštimi ir kartu su makštimi sudaro gimdymo kanalą. Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai normalios gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Susiformuoja ląstelių sankaupa, kuri vadinama naviku. Navikas gali būti piktybinis arba gerybinis.

Į ilgiau besitęsiantį gerklės skausmą negalima žiūrėti atsainiai ne tik dėl to, kad negydant ligos prastėja sergančiojo gyvenimo kokybė. Gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pabrėžia, kad tik specialistas gali tiksliai atsakyti, ar pacientą gerklės skausmas kamuoja dėl sezoninio viruso, ar šis simptomas liudija apie išties rimtą ligą.

Vitaminas D kartais vadinamas „saulės vitaminu“, nes odoje jis gaminasi reaguojant į saulę. Vitaminas D yra riebaluose tirpstantis vitaminas, priklausantis tai pačiai medžiagų grupei, kaip ir vitaminai D-1, D-2 ir D-3. Organizme jis gaminasi natūraliu būdu, saulės šviesoje. Šio vitamino taip pat galima gauti iš tam tikrų maisto produktų ir maisto papildų, jei organizme jo trūksta, rašo healthline.com Vitamino D pagrindinės funkcijos yra kelios.

Sunkiai persirgusieji koronavirsu lengvai ligos ir jos sukeltų pasekmių gali ir nepamiršti. Jau dabar ligą persirgę žmonės dėl sukeltų komplikacijų beldžiasi į poliklinikas, varsto specialistų duris. Kai kurie žmogaus organai ar juslės gali būti pažeidžiami ilgam laikui. Ne tik pusei metų dingusi uoslė, tačiau dėl komplikacijų pažeisti plaučiai, smegenys, sutrikusi nervų sistema ar net dingęs gebėjimas judėti.

Šį penktadienį prasideda Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė (lapkričio 20–27 d.), kuri kviečia įvairių sričių specialistus ir bendruomenes dalyvauti veiklose, didinančiose visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus.  Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams.

Gydytojai vis garsiau tvirtina, kad net ir persirgusieji koronavirusu netampa nuo jo apsaugoti – kovidu galima užsikrėsti ir antrą kartą. Tiesa, bent Lietuvos medikai apie pakartotinius užsikrėtimus dar kol kas nekalba. Tačiau mokslininkų tyrimai rodo, kad persirgus koronavirusu antikūnai žmogaus organizme išlieka tik apie pusę metų. Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Darius Rauba buvo vienas pirmųjų lietuvių, užsikrėtusių koronavirusu.

Skrandžio vėžys kartais dar vadinamas skrandžio liaukų vėžiu. Lietuvoje skrandžio vėžiu per metus suserga maždaug 22 iš 100 000 gyventojų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Skrandžio vėžiu labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui skrandžio vėžys išsivyst perkopus 55 metų amžių. Skrandžio adenokarcinoma Daugeliu atvejų skrandžio vėžys prasideda skrandį iš vidaus dengiančio gleivinės epitelio ląstelėje (gleivinėje). Ši skrandžio vėžio rūšis vadinama adenokarcinoma.

Nors mintis apie mūsų organizmuose gyvenančius parazitus yra nemaloni, parazitų pasitaiko daug dažniau nei būtų galima pamanyti. Parazitų pasitaiko ne tik trečiojo pasaulio šalyse – jie paplitę visame pasaulyje ir jų turėti gali visų rasių, lyčių ir socialinės bei ekonominės padėties žmonės. Parazitai gali sukelti įvairiausių simptomų, iš kurių tik keletas paveikia virškinamąjį traktą, bet gera žinia ta, kad parazitus galima išsigydyti, rašoma westchesterhealth.com.

Menopauzė yra natūrali senėjimo proceso dalis, paprastai prasidedanti tada, kai moteriai yra nuo 45 iki 55 metų. Didžiojoje Britanijoje daugumai moterų menopauzė prasideda sulaukus vidutiniškai 51 metų.  Šiuo laikotarpiu organizme pradeda mažėti estrogeno lygis. Tuomet mėnesinės tampa retesnės ir gali visai sustoti, o po menopauzės moteris natūraliu būdu nebegali pastoti.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Širdies smūgis – rimtas pavojus sveikatai, kurį reikia šalinti tuoj pat. Jei taip yra nutikę jums arba kam nors iš jūsų artimųjų, neabejotinai žinote, kad tai – baisi ir sekinanti patirtis. Širdies smūgis, medikų vadinamas miokardo infarktu, pasireiškia tuomet, kai užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdį – tai gali rimtai pažeisti širdies raumenį ir net būti mirtina, rašoma mirror.co.uk.

Koronavirusas niekur nedings – bet gal to nežinodami juo jau persirgote? Matėme daugybę siaubą keliančių vaizdų, kuriuose įvairiausio amžiaus žmonės prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos kovoja už savo gyvybes, bet ne visiems užsikrėtusiems COVID-19 baigiasi taip liūdnai – kai kurie žmonės nepajunta visai jokių simptomų. Tačiau gali būti, kad jūsų organizmas jums siunčia subtilius ženklus, kad viduje – kažkas ne taip.

Spartus gyvenimo ritmas ir kasdien patiriamas stresas neretai mus verčia galvoti, kad silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas – normali organizmo būsena. Tačiau, anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytojos Rūtos Bartulytės, šie simptomai dažnai byloja apie anemiją, su kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, susiduria kas ketvirtas gyventojas. Specialistė papasakojo, kas yra mažakraujystė, kaip ją atpažinti ir kokie įpročiai gali padėti išvengti šios ligos.

Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug nerimo sveikatos priežiūros specialistams ir gyventojams. Neabejojama, kad susirgimų COVID-19 skaičius augs, daugės ir norinčiųjų išsitirti, ar karščiavimas ir kosulys – ne koronavirusinės infekcijos pradžia. Svarbu žinoti, kuo skiriasi COVID-19, peršalimo ir gripo simptomai, kad galėtumėte tinkamai nuspręsti, ar reikia skubėti tirtis dėl koronavirusinės infekcijos, o gal užteks karštos arbatos.

Mirtina perteklinė organizmo reakcija, dėl kurios miršta daug koronaviruso pacientų, prasideda tada, kai žmogus pasijunta geriau, teigia žymus gydytojas. Kai kurių žmonių, ypač vyresnio amžiaus ir turinčių gretutinių ligų, imuninė sistema kovodama su COVID-19 sutrinka. Šis procesas vadinamas „citokinų audra“ – tai mirtina komplikacija, dėl kurios imuninės molekulės pradeda taip pat atakuoti sveikąsias ląsteles ir gyvybinius organus, pavyzdžiui, plaučius ar širdį, rašoma dailymail.co.uk.

Kosulys yra daugelio ligų išraiška, tačiau nors pandemija šalyje tampa vis grėsmingesnė, o ir gripo sezonas pamažu įsibėgėjo, nemažai žmonių vis dar dažnai ignoruoja šį simptomą. Medikai sako, kad net tuo atveju, jei kosulys nėra susijęs su koronavirusu ar gripu, jis vis tiek gali slėpti sunkias ligas, apie kurias pacientai dažnai nė nesusimąsto.

Naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių, kuriems nepasireiškia jokių ligos simptomų, organizme antikūnų koncentracija sumažėja iki nebeaptinkamos anksčiau, palyginus su pacientais, kuriems tokie požymiai pasireiškia, rodo antradienį Didžiojoje Britanijoje paskelbta studija, pagrįsta vienu didžiausių tokio pobūdžio tyrimų.

„Pramerkiau akis ligoninėje. Ekrane šalia lovos mirgėjo užrašai, aplink vaikščiojo gydytojai. O iš mano akių riedėjo ašaros. Niekada nemaniau, kad taip gali nutikti, bet tą akimirką džiaugiausi, kad aš vis dar gyvas.