simptomai

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, krūties vėžiu gyvenimo eigoje suserga kas aštunta moteris. Tai taip pat yra ir dažniausia mirties nuo onkologinės ligos tarp moterų priežastis.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Alerginės ligos dažnai ir skambiai vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Dažniausiai inkstų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų žmonės, nors kartais ši liga pakenkia ir jaunesniems. Būdingas ankstyvo vėžio simptomas – šlapimas su krauju. Jeigu inkstų vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, jį galima pagydyti. Ir apskritai, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali pristabdyti vėžio augimą.

Atvėsus orams medikai skuba priminti apie bene pačią pavojingiausią meningokokinę infekciją. Mat susirgimų šia liga skaičiumi Lietuva stipriai lenkia kitas Europos šalis, o gydytojai kasmet baiminasi, kiek šį kartą ji pareikalaus mažų vaikų gyvybių. Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Ją sukelia bakterijos, dar vadinamos meningokokais, kurių skiriama trylika serologinių grupių.

Šiemet nuo ūmios virusinės vėjaraupių ligos pasiskiepijo rekordiškas skaičius lietuvių. Vis dėlto Covid-19 apsuptyje vertėtų nepamiršti, kad ši liga paliečia ne tik mažus vaikus, bet kur kas stipriau pasireiškia ir susirgus vyresniame amžiuje. Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, prie padidėjusių skiepų rodiklių galėjo prisidėti ir tai, kad sergant vėjaraupiais privalu izoliuotis dešimčiai dienų.

Daugelis yra pratę manyti, jog erkių nešiojamos ligos aktualios tik šiltuoju sezono metu, o pasibaigus vasarai, galime ramiau atsikvėpti ir apie jas bent jau kuriam laikui pamiršti. Deja, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja, epidemiologė Aušra Bartulienė teigia, jog Laimo liga – itin klastinga, o jos simptomai dažnai prasideda atėjus šaltajam sezono laikotarpiui.

Tai, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas, yra girdėjęs kiekvienas, tačiau kartais į rūpinimąsi savimi vis dar numojama ranka. Tada didėja įvairių ligų rizika, viena jų – miokardo infarktas. Medikai sako, kad kiekvienais metais vis daugėja žmonių, patiriančių miokardo infarktą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą.

Vaikams grįžus į mokyklas dar svarbiau atkreipti dėmesį į koronaviruso simptomus. Artėjant žiemai neišvengiamai padaugės gripo ir peršalimo atvejų, kurių simptomai yra panašūs į COVID–19. Tėvai raginami išmokti pastebėti skirtumus tarp koronaviruso, gripo bei peršalimo. Kai kurie simptomai visoms trims ligoms yra panašūs, todėl kartais juos atskirti gali būti sudėtinga.

Kraujo vėžys – tai piktybinis navikas, kuris susiformuoja iš vienos kaulų čiulpų ląstelės, kai ši praranda augimo kontrolę ir ima be perstojo dalytis. Kaulų čiulpuose išvešėję navikinės ląstelės po tam tikro laiko (kelių savaičių ar mėnesių) pradeda spausti normalias kraujo ląsteles, trukdyti joms augti ir bręsti. Ligos simptomai pradeda reikštis, kai organizmas pritrūksta vienos ar kelių rūšių kraujo ląstelių.

Lietuvoje gerklų vėžys kasmet diagnozuojamas apie 350–370 gyventojų. Šia liga paprastai serga pagyvenę žmonės, vyrai net 4 kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai gerklų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų asmenys. Tik labai retais atvejais liga diagnozuojama dar nesulaukusiems 40 metų. Būdingas prasidedančio gerklų vėžio simptomas yra balso užkimimas. Daugelis gerklų navikų diagnozuojami ankstyvose stadijose, kai dar yra tikimybė juos išgydyti.

Menopauzė (klimaksas) – tai moters gyvenimo tarpsnis, kai kiaušidės nustoja gaminti moteriškuosius lytinius hormonus estrogenus, išnyksta kiaušidžių hormoninė funkcija, baigiasi mėnesinės. Menopauzė diagnozuojama tuomet, kai mėnesinių nebūna 12 mėnesių iš eilės, o kitų patologinių jų nebuvimo priežasčių nenustatoma. Tiesa, pokyčiai vyksta palaipsniui, o ne iš karto, todėl laikotarpis, kai pasireiškia pirmieji vis labiau išsenkančios kiaušidžių funkcijos požymiai, vadinamas premenopauze.

Nors dažnai galvojama, kad apsinuodijama tik nuodingais grybais, iš tiesų nemalonūs simptomai gali prasidėti ir suvalgius įprastai valgomų grybų. Suvalgius netinkamų grybų apsinuodijimas pasireiškia per 12 valandų nuo tada, kai juos suvalgėte, tačiau kuo vėliau pasireiškia simptomai, tuo sunkesnis apsinuodijimas.

Onkologai teigia, kad daugėja prostatos vėžiu sergančių ligonių, kuriems iš karto nustatoma išplitusi liga. Tai buvo pranešta šeštąjį kartą vykusioje akcijoje „Nerk į žydrą 2020“, kurią Nacionalinis vėžio institutas (NVI) rengia kiekvieną rugsėjį. Visame pasaulyje šiuo laiku visuomenė informuojama apie šią sunkią vyrų ligą, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena.

Su pirmosiomis rugsėjo dienomis atėję rudeniški orai į vaistines atginė ir pirmuosius peršalimo simptomais besiskundžiančius pacientus. Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug nerimo sveikatos priežiūros specialistams ir gyventojams. Neabejojama, kad susirgimų COVID-19 skaičius augs, daugės ir norinčiųjų išsitirti, ar karščiavimas ir kosulys – ne koronavirusinės infekcijos pradžia.

Menopauzės laikotarpiu 8 iš 10 moterų patiria karščio bangas. Jos dažniausiai pasitaiko per pirmuosius metus nuo paskutinių mėnesinių, kai staiga pradedama jausti per viršutinę kūno dalį kylanti karščio banga. Oda gali parausti ar ją gali išmušti dėmėmis, gali pakilti pulsas ir prasidėti prakaitavimas. Kai kurios moterys taip pat junta svaigulį ir nerimą.

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo ligą. Gydytoja epidemiologė atsako į pagrindinius klausimus, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam, kadangi laiku Laimo ligos nepastebėjus, ji gali komplikuotis.

Smegenų arba centrinės nervų sistemos vėžys – palyginti reta onkologinė liga. Smegenų vėžys gali išsivystyti bet kurio amžiaus žmonėms. Dažniausiai šia liga serga vaikai ir vyresni nei 50 metų asmenys. Lietuvos vėžio registro duomenimis mūsų šalyje 2011 metais naujai diagnozuoti 17862 onkologinių susirgimų atvejai, iš jų 280 susirgimų smegenų piktybiniais navikais. Smegenų vėžys diagnozuotas 151 moteriai ir 129 vyrams. 15 proc. piktybinių smegenų navikų diagnozuota vaikams iki 14 metų amžiaus.

Senatvinė demencija – labai dažnas susirgimas. Dažniausiai jį sukelia Alzheimerio liga. Ją nulemia genetiniai ir gyvenimo būdo faktoriai, tačiau visas ligos pradžios mechanizmas mokslui dar nėra žinomas. Todėl Alzheimerio ligos prevencija ir gydymas vis dar yra sudėtingi, neišspręsti klausimai. Bet gal norėtumėte dabar žinoti, su kokia Alzheimerio ligos rizika susiduriate ir kaip ją sumažinti? Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Berklyje siūlo pažvelgti į krištolinį rutulį.

Miškuose pilna grybų ir sveikatos specialistai pastebi, kad jau savaitgalį padaugėjo klausimų, ką daryti jų persivalgius ar pajutus apsinuodijimo simptomus. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistai ir šį sezoną primena, kad apsinuodyti galima ne ir nuodingais ar  nešviežiais, bet ir netinkamai paruoštais gerais grybais. Nors dažnai galvojama, kad apsinuodijama tik nuodingais grybais, iš tiesų nemalonūs simptomai gali prasidėti ir suvalgius įprastai valgomų grybų.

Plaučių vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas apie 1200 gyventojų. Nors pagrindinė priežastis – rūkymas, ši liga gali užklupti bet kurį žmogų. Plaučių vėžys paplitęs visame pasaulyje. Iš 10 plaučių vėžio atvejų apytiksliai 8 nustatomi vyresniems negu 60 metų žmonėms, paprastai rūkaliams. Plaučių vėžys visada gydomas, nepriklausomai nuo jo dydžio, vietos, nuo to, ar vėžys išplitęs ir kiek išplitęs. Jeigu plaučių vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, yra vilties pagyti.

Šlapimo pūslės vėžys – gana paplitusi onkologinė liga. Lietuvoje šlapimo pūslės vėžiu kasmet suserga apie 450 žmonių. Tai labiau pagyvenusių, vyresnių nei 50 metų žmonių liga. Retai kada šia liga serga jaunesni nei 40 metų žmonės. Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Baltosios rasės žmonės šlapimo pūslės vėžiu serga dažniau už juodaodžius. Daugeliu atvejų ligos atsiradimo priežastys neaiškios.

Lietuvoje gerklų vėžys kasmet diagnozuojamas apie 350–370 gyventojų. Šia liga paprastai serga pagyvenę žmonės, vyrai net 4 kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai gerklų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų asmenys. Tik labai retais atvejais liga diagnozuojama dar nesulaukusiems 40 metų. Būdingas prasidedančio gerklų vėžio simptomas yra balso užkimimas. Daugelis gerklų navikų diagnozuojami ankstyvose stadijose, kai dar yra tikimybė juos išgydyti.

Krūties vėžys – Lietuvoje labiausiai paplitusi moterų vėžinė liga. Krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga maždaug kas devinta moteris. Dažniausiai krūties vėžys užklumpa vyresnes nei 50 metų moteris, bet kartais susargdina ir jaunesnes. Vyrai taip pat serga krūties vėžiu, tačiau retai ir sudaro mažiau negu 1% visų krūties vėžio atvejų.

Klastingas koronavirusas iš pradžių tik lengvi simptomai, o paskui koma ir keli mėnesiai ligoninėje, kovojant dėl savo gyvybės. Net medikai sako, kad tai stebuklas, jog visa tai patyręs trisdešimtmetis išgyveno. 31-nų Los Andželo gyventojas Francisco Garcia po keturių mėnesių pagaliau palieka ligoninę. Vyras neslepia džiaugsmo, tačiau matyti, kad yra vis dar silpnas. O jį – jauną ir energingą – taip paveikė koronavirusas.

Sveikatos specialistai pastebi, kad šią vasarą kur kas daugiau gyventojų skundžiasi dėl šlapimo pūslės uždegimo. Vaistininkai perspėja, kad negydomas jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Šlapimo pūslė yra organas, turintis tamprią sienelę, į kurią iš inkstų patenka šlapimas. Farmacininkas Laurynas Rukas pasakoja, kad jau ir per karantiną, o labiausiai po jo, šiais metais gerokai daugiau klientų prašo priemonių šlapimo pūslės uždegimui gydyti.

Skrandžio vėžys kartais dar vadinamas skrandžio liaukų vėžiu. Lietuvoje skrandžio vėžiu per metus suserga maždaug 22 iš 100 000 gyventojų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Skrandžio vėžiu labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui skrandžio vėžys išsivysto perkopus 55 metų amžių. Daugeliu atvejų skrandžio vėžys prasideda skrandį iš vidaus dengiančio gleivinės epitelio ląstelėje (gleivinėje). Ši skrandžio vėžio rūšis vadinama adenokarcinoma.

Krūties vėžys – Lietuvoje labiausiai paplitusi moterų vėžinė liga. Krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga maždaug kas devinta moteris. Dažniausiai krūties vėžys užklumpa vyresnes nei 50 metų moteris, bet kartais susargdina ir jaunesnes. Vyrai taip pat serga krūties vėžiu, tačiau retai ir sudaro mažiau negu 1% visų krūties vėžio atvejų. Daugelis moterų jaučia, kad prieš mėnesines krūtys apsunksta, tampa jautresnės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 1 803 asmenys ir tai 629 asmenimis mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Septyni iš dešimties nukentėjo nuo šunų (72,4 proc.), daugiau kaip penktadalis asmenų (24,3 proc.) nuo kačių. Daugiausia, beveik trečdalis (29,5 proc.), nukentėjusiųjų registruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai (3,6 proc.) – Tauragės.

Visame pasaulyje garsus aktorius John Travolta pranešė, kad jų šeima neteko pačio brangiausio šeima. Mirė 57-erių metų aktoriaus žmona Kelly Preston. Moteris pralaimėjo kovą su krūties vėžiu. Pirmadienį John Travolta pranešė, kad jo žmona K. Preston dvejus metus sirgo krūties vėžiu. Vyras dėkojo gydytojams ir draugams už palaikymą; „Su skaudančia širdimi pranešu jums, kad mano nuostabi žmona Kelly pralaimėjo dvejus metus trukusią kovą su krūties vėžiu.

Šiltuoju metų laiku didesnė tikimybė užsikrėsti per maistą plintančiomis bakterinės kilmės žarnyno ligomis, kadangi susidaro palankios sąlygos bakterijoms veistis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, ką kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti apie maisto laikymą ir ruošimą vasarą, kad išvengtume sveikatos sutrikimų.

Vos 24-erių Poppy Stewart-Brown iš Vakarų Sussexo, Cuckfield miesto nenujautė, kad vienas laimingiausių jos gyvenimo periodų staiga pavirs vienu tragiškiausių. Ilgą laiką kentusi galvos skausmą ir protarpiais iš nosies pasipilantį kraują, 34-ą nėštumo savaitę jauna moteris išgirdo gniuždančią naujieną – jai diagnozuota reta vėžio forma (Ewing sarcoma – eng.

Prasidėjus vasaros karščiams tenka prisiminti ir ne tokius malonius kūno pojūčius kaip gausus prakaitavimas, kojų tinimas. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Reumatologijos centro gydytojos reumatologės Kristinos Cirulienės teigimu, į batus netelpančios kojos gali būti ir reumatinės ligos požymis, tad jį pastebėjus svarbu nenumoti ranka.  Dažnas žmogus patinusias kojas pastebi atšilus orams, ilgiau pavaikščiojęs, dirbantis sėdimą ar stovimą darbą, turintis viršsvorį.

Atnaujintame koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) atvejo apibrėžime greta ankstesnių klinikinių simptomų – karščiavimo, kosulio ir apsunkinto kvėpavimo – įtraukti papildomi simptomai, tai staigus uoslės ar skonio praradimas ar susilpnėjimas. Mažiau specifiški simptomai – galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas.

Vėžio diagnozės nustatymas ir gydymas yra skaudus iššūkis, tačiau baisiausia, kad šia liga sergantys žmonės dažnai ilgą laiką net nežino, kad serga. Kai kuriems pacientams pradinėse stadijose simptomų iš viso nebūna, o kiti patiria įspėjamuosius vėžio požymius, kurie yra tokie netikėti, kad žmogus juos dažnai priskiria kitiems sveikatos sutrikimams. Portalas womansday.com pateikia 17 labai netikėtų vėžio simptomų. Jei jaučiate bent kelis iš jų, turėtumėte nedelsiant pasitikrinti savo sveikatą.

Esant dabartinėms gydymo galimybėms, vis daugiau sunkia astma sergančių žmonių jaučiasi taip, lyg būtų visiškai sveiki. Pacientai dažnai net klausia gydytojų, gal įvyko stebuklas ir jie iš tiesų pasveiko. Svarbu nepamiršti, kad astma yra neišgydoma liga, todėl ilgalaikio gydymo nutraukti negalima, tačiau kokybiškai gyventi – įmanoma. Gydytoja pulmonologė dr. Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė papasakojo, kaip jaučiasi pacientai, kuriems pavyko suvaldyti varginančius astmos simptomus.

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasirodyti praėjus apytiksliai 2-4 savaitėms po vaisingomis dienomis įvykusio nesaugaus lytinio akto, tai yra apie 4-6 nėštumo savaitę. Atkreipkite dėmesį, kad nėštumo savaitės pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo nesaugaus sekso ar pastojimo momento. Būdingiausi nėštumo požymiai Vėluojančios mėnesinės. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.

Vis labiau nerimą kelia daugėjantis koronavirusu užsikrėtusiųjų medikų skaičius. Juolab dabar, kai gydymo įstaigos pradėjo teikti planines paslaugas ir nusidriekė ilgos žmonių eilės. Ir kaip dirba medikai dabar, kai ministras Aurelijus Veryga rekomenduoja skirtingose darbovietėse jiems dirbti ciklais? Apie tai TV3 studijoje kalbame su medikų sąjūdžio vadove Živile Gudlevičiene. Vis labiau nerimą kelia užsikrėtę medikai.

Tam tikri menopauzės simptomai pasireiškia daugeliui moterų. Tačiau jų stiprumas ir trukmė kiekvienai gali būti skirtingi. Perimenopauze vadinami simptomai paprastai prasideda keletui mėnesių ar metų likus iki mėnesinių pabaigos, ir po jos gali tęstis dar kurį laiką. Vidutiniškai jie užtrunka maždaug ketverius metus apie paskutines mėnesines. Tačiau 1 iš 10 moterų šiuos simptomus jaučia net iki 12 metų laikotarpį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), gegužės 19-ąją minėdamas Pasaulinę hepatito C dieną, primena apie šią apgaulingą, dažnai atsitiktinai diagnozuojamą infekciją. Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas gali sukelti tiek lėtinį, tiek ūminį kepenų pažeidimą. Daugumai pacientų išsivysto lėtinis kepenų uždegimas, kuris gali būti besimptomis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad ši savaitė Lietuvoje yra paskutinė šio gripo sezono, prasidėjusio praėjusių metų spalį, savaitė. Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Gegužės 4–10 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Žarnyno kirmėlės arba parazitai – nesudėtingi organizmai, mintantys žmogaus kūnu. Daugelis mūsų moka atskirti dažniausius jų tipus, pavyzdžiui, kaspinuočius ir nematodus, bet kai kurios kitos jų rūšys nėra tokios žinomos. Žarnyno kirmėlės organizme gali sukelti įvairių simptomų, o kai kurie jų primena kitų virškinimo sistemos sutrikimų požymius. Greita ir tiksli diagnozė yra labai svarbi norint išvengti komplikacijų.

Vaizdai, kai poliklinikose nutįsdavo eilės, o laukiamajame stoviniuoja dešimtys žmonių, buvo tik prieš karantiną. Dabar susirgus net šeimos gydytojui pirmiau prašoma tik skambinti. Tačiau ką daryti, jei susirgote ir konsultacija jums yra būtina? Sumanūs medikai rado išeitį ir susibūrė į projektą „MEDo“ – pacientus nemokamai konsultuoja internetu ir stengiasi padėti visais negalavimų klausimais.

Kasmet vis daugiau Lietuvos vyrų kreipiasi į gydytojus dėl prostatos sutrikimų. Vieni, spaudžiami bėdos, ateina savanoriškai, kiti – verčiami artimųjų ar draugų. Iš jų apie 3 tūkstančiams kasmet diagnozuojamas prostatos (priešinės liaukos) vėžys. Ši liga vis jaunėja. Tačiau didžiausias pavojus tyko tų stipriosios lyties atstovų, kurie neišdrįsta ar vengia apsilankyti pas specialistą.

Artėja vasara, bet namuose leidžiame daugiau laiko, nei įprasta, todėl daugeliui gali trūkti vitamino D. Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba rekomenduoja apsvarstyti galimybę per dieną suvartoti 10 mikrogramų vitamino D, jei didžiąją dalį laiko praleidžiate namuose. Vitaminas D yra labai svarbus, jis daro poveikį visam organizmui. Jei jo negaunate pakankamai, gali pasireikšti vitamino D trūkumas, kuris sukelia raumenų silpnumą, nuovargį ir net psichinės sveikatos problemas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas antradienį socialinio tinklo paskyroje atkreipė dėmesį į nustatytus naujus koronaviruso simptomus – dėmes ant pirštų ir bėrimus. „Prieš kelias savaites buvo pranešta, kad savotiškas kvapo ir skonio praradimas yra ankstyvas COVID-19 simptomas. Paaiškėjo nauji šios ligos simptomai – odos bėrimai.

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį.  „Ilgalaikis priverstinis karantinas,  ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.