simptomai

Pažymint Pasaulinę maliarijos dieną (balandžio 25 d.), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad šiemet, per pirmąjį metų ketvirtį, registruoti 2 maliarijos atvejai, abu – įvežtiniai. Per pastarąjį dešimtmetį (2010–2019 m.) Lietuvoje registruoti 55 maliarijos atvejai, trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.

Kol visų akys nukreiptos į pasaulyje siaučiančią koronaviruso pandemiją, gydytojai ragina nepamiršti ir kitų ligų – keli uždelsti mėnesiai onkologiniams pacientams gali būti labai reikšmingi. Todėl net šiuo laikotarpiu pajutus reikšmingų simptomų būtina kreiptis į specialistus. „Pasitikėkite gydytojais! Nelabai ir turite kitą pasirinkimą.

Nors nuolat pabrėžiama, kad koronavirusu rizikingiausia susirgti vyresnio amžiaus asmenims, specialistai įspėja, kad jis neaplenkia ir jaunų asmenų. Negana to, jiems jis gali būti tiek pat pavojingas, ypač jei sergama lėtinėmis ligomis. Profesorius Alvydas Laiškonis portalui tv3.lt plačiau papasakojo, kodėl šis virusas laikomas tokiu agresyviu.

Burnos ir burninės ryklės dalies vėžys yra vienas dažniausių galvos ir kaklo srities onkologinių susirgimų. Europoje burnos vėžys sudaro 1–5 proc. visų vėžio atvejų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje – per 40 proc., Azijos šalyse, kur tabako rūkymas, uostymas, kramtymas, ypač betelių (kramtomųjų mišinių, turinčių narkotinių savybių), yra neatsiejama šių šalių kultūros dalis, susirgimų skaičius dar didesnis.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Kovo mėnesio pradžioje koronavirus apsikrėtusi žinoma kino ir televizijos prodiuserė Justina Ragauskaitė neseniai buvo išleista gydytis namo, tačiau moteris pranešė, kad liga vėl atsinaujino. Justina žinia pasidalijo socialiniuose tinkluose.

Kol daugelis lietuvių nerimauja dėl savo sveikatos, drąsesni susirgusieji apie galimus simptomus prabyla viešai. Taip nusprendė padaryti ir lietuvaitis Egidijus. Vyras prieš kurį laiką susirgo koronavirusu ir savo išgyvenimais pasidalijo internetinėje paskyroje. Lietuvaičiui Egidijui ir jo žmonai prieš kurį laiką buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas. Pasak jo, vyras jį išsireikalavo dėl to, nes turėjo kontaktą su kitais devyniais šiuo virusu užsikrėtusiais asmenimis.

51-erių metų vilnietė Jelena jau dvejus metus kovoja su plaučių vėžiu – viena klastingiausių jo formų, kuri kasmet nustatoma daugiau nei tūkstančiui Lietuvos gyventojų. Moteris pasakoja, kad pastebėti gresiantį mirtiną pavojų gali būti iššūkis: iš pradžių galvojusi, kad serga paprastu peršalimu, tik po daugybės tyrimų Jelena išgirdo niūrią diagnozę – III-ios stadijos plaučių vėžys.

Krūties vėžys – Lietuvoje labiausiai paplitusi moterų vėžinė liga. Krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga maždaug kas devinta moteris. Dažniausiai krūties vėžys užklumpa vyresnes nei 50 metų moteris, bet kartais susargdina ir jaunesnes.

Insultas – viena dažniausių mirtingumo priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje. Dažniausiai pasitaikantys išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai sudaro apie 87 proc. visų insulto atvejų. Tiesioginė išeminio insulto priežastis gali būti aterosklerozės pažeistos kraujagyslės užsikimšimas. Susidaręs kraujo krešulys užkemša į smegenis einančią arteriją, smegenų ląstelėms ima trūkti deguonies, maistinių medžiagų ir smegenys palaipsniui liaujasi funkcionavusios. Toks insultas vadinamas išeminiu insultu.

Koronavirusas, dar vadinamas COVID–19 – tai nauja mirtina liga, pažeidžianti plaučius ir kvėpavimo takus. Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba nurodo, kad pagrindiniai jos simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, norint identifikuoti šią infekciją – tai karščiavimas ir sausas kosulys, rašoma dailystar.co.uk. Keletas geriausių Jungtinės Karalystės otolaringologų teigia pastebėję naujo užsikrėtusiųjų koronavirusu simptomą.

Žmonės taip pat raginami vengti nebūtinų kontaktų bei kelionių, mirtinam koronavirusui ir toliau plintant visoje šalyje. Didžiausia grėsmė – nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms, o taip pat sergantiems astma. Laikydamasis valdžios socialinės izoliacijos rekomendacijų Anglijos vyriausiojo medicinos tarnautojo pavaduotojas Jonathanas Van–Tamas rizikos grupėms priskiriamus žmones ragina saviizoliuotis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad „veikiausiai“ greitai jis išsitirs dėl naujojo koronaviruso, nors pabrėžė, kad jam nepasireiškia jokie simptomai.

Lietuvoje jau patvirtini šeši koronaviruso atvejai. Tuo metu kai šalyje jaučiama baimė dėl gyvybes nusinešančio viruso, specialistai vis daugiau kalba apie tai, kad reikia didinti tyrimų skaičių. Vilnietį Ąžuolą taip pat papiktino koronaviruso tyrimų tvarka sostinėje. Mat nors vaikinas ir nesilankė užsienio šalyse, jį pradėjo varginti aukšta temperatūra ir kosulys. Internete vaikinas pasakojo, kad ištirti, ar jis neserga koronavirusu, specialistai taip ir neskubėjo.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų burnos vėžio atvejų, o daugiausiai – jau paskutinėje stadijoje, kai tikimybė išgyti – yra ypač maža. Todėl sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kodėl svarbu atpažinti ir neignoruoti pirmųjų simptomų. „Baltos ar raudonos opelės ant liežuvio, dantų, lūpų ar žandų gleivinės, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas – patys dažniausi pirmieji burnos vėžio simptomai.

Nemalonus burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, tam tikru gyvenimo laikotarpiu pasitaiko visiems, rašoma dailystar.co.uk. Dažnai dėl šios problemos jaudintis neverta, bet kai kuriais atvejais halitozė gali įspėti apie dantenų ligas, diabetą ar inkstų veiklos sutrikimus. Gyd. Reeda Wadia iš Londono neseniai pasakojo apie šią problemą. „Daily Mail“ ji sakė: „Dvi dažniausios halitozės priežastys yra liežuvio apnašos ir dantenų ligos.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė jau penki asmenys. Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje. Dalies jų atveju yra tęsiamas epidemologinis tyrimas. Tuo metu NVSC specialistė Biruta Zdanevičienė perspėja lietuvius kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jeigu temperatūros nepavyksta numušti bent tris paras.

JAV pradės tirti dėl naujojo koronaviruso žmones, kuriems vietos medikai nustatys gripo simptomų, penktadienį pranešė viena aukšto rango pareigūnė. „CDC (JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai) pradėjo dirbti su penkiomis visuomenės sveikatos laboratorijomis JAV, siekdami išnaudoti jų galimybes vykdyti gripo stebėjimą bendruomenėje, kad galėtume pradėti tirti žmones su gripo simptomais dėl naujojo koronaviruso“, – sakė CDC kvėpavimo takų ligų padalinio vadovė Nancy Messonnier (Nensi Mesonjė)...

Neretai daug kas dar galvoja, jog hemorojus – vyrų liga, ir klysta. Nemalonų sutrikimą, kuomet išangės kraujagyslinių audiniai išveši ir išsiplečia, dėl ko pradeda niežtėti, skaudėti išangę, ar net kraujuojama, gali sukelti daugelis veiksnių, tokių kaip: nėštumas, sėslus gyvenimo būdas, netinkama mityba ar stresas. Šia liga gali susirgti bet kas, nepriklausomai nuo lyties.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės Mongolijoje yra padidintas pavojaus lygis, todėl visos šalies švietimo ir ugdymo įstaigos yra uždarytos. Lietuvos pašto pirmadienį išplatintame pranešime skelbiama, kad dėl susidariusios padėties gali būti trikdžių ir pašto logistikos procesuose. „Informuojame, kad dėl koronaviruso plitimo grėsmės Mongolijoje padidintas pavojaus lygis, todėl visos šalies švietimo ir ugdymo įstaigos nuo sausio 27 d. iki kovo 2 d. yra uždarytos.

Daugelis žmonių reguliariai patiria miego trūkumą. Kartais dėl artėjančios darbų užbaigimo datos, kartais – dėl vakarėlių, o kartais tiesiog nepavyksta užmigti dėl mintis apsėdusių rūpesčių. Upsalos universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir pastebėjo, kad miego trūkumas didina tau baltymų koncentraciją kraujyje. Tau – žinomas Alzheimerio ligos indikatorius. Iš karto reikėtų paminėti, kad tai – labai preliminarūs duomenys. Mokslininkai juos turės tikslinti išsamesniais tyrimais.

Žarnyno vėžys – viena iš labiausiai paplitusių vėžinių ligų. Vėžio registro duomenimis žarnyno vėžys kiekvienais metais nustatomas daugiau negu 1600 Lietuvos gyventojų. Sergančiųjų skaičius kasmet didėja 3–6 procentais, kitaip tariant, žarnyno vėžys kasmet papildomai diagnozuojamas dar apie 50 žmonių. Žarnyno vėžys yra bendras terminas, kuriuo dažniausiai apibūdinamas storosios žarnos sienelėje pradėjęs augti piktybinis navikas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 2736 skarlatinos atvejai ir tai yra 2,3 karto daugiau nei 2018 m. (1205 atv.). Sergamumo skarlatina dinamika Lietuvoje yra svyruojanti. Devynių metų laikotarpyje (2010–2018 m.) sergamumo rodikliai kito nuo 23,6 atv./100 tūkst. gyv. 2010 m. iki 99,2 atv./100 tūkst. gyv. 2014 m. 2019 metais sergamumo rodiklis siekė 97,9 atv./100 tūkst. gyv.Sergamumo skarlatina pakilimas stebimas ir kitose šalyse.

Ūminės žarnyno infekcijos iki šiol yra vienos nemaloniausių. Mat vos suserga vaikai, netrukus šios infekcijos pakerta ir jų tėvus. Kokiais simptomais dažniausiai pasireiškia ūminės žarnyno infekcijos, ar galima jas gydyti natūraliais būdais ir kokių priemonių imtis, siekiant užkirsti joms kelią? Šiandien apie tai ir dar daugiau naujienų portalo tv3.lt studijoje kalbamės kartu su NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičiene.

Pakilusią temperatūrą, skaudančią gerklę ir varvančią nosį bendrai vadiname tiesiog peršalimo ligomis. Įprastai vadinamosios peršalimo ligos ilsintis ir gydantis simptominiais vaistais praeina per keletą dienų, tačiau joms būdingi simptomai gali būti ir kur kas pavojingesnės ligos – gripo pranašas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė sako, kad gripas tuo ir klastingas, jog simptomais yra panašus į peršalimą, tačiau jo pasekmės gali būti negailestingos.

Skrandžio vėžys kartais dar vadinamas skrandžio liaukų vėžiu. Lietuvoje skrandžio vėžiu per metus suserga maždaug 22 iš 100 000 gyventojų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Skrandžio vėžiu labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui skrandžio vėžys išsivysto perkopus 55 metų amžių. Daugeliu atvejų skrandžio vėžys prasideda skrandį iš vidaus dengiančio gleivinės epitelio ląstelėje (gleivinėje). Ši skrandžio vėžio rūšis vadinama adenokarcinoma.

Dažniausiai inkstų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų žmonės, nors kartais ši liga pakenkia ir jaunesniems. Būdingas ankstyvo vėžio simptomas – šlapimas su krauju. Jeigu inkstų vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, jį galima pagydyti. Ir apskritai, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali pristabdyti vėžio augimą.

Tai – vienas dažniausių vėžio tipų moterims. Jungtinėje Karalystėje juo kasmet suserga daugiau nei 9 300 moterų, rašoma thesun.co.uk. Ekspertai įspėja, kad daugėja gimdos vėžio atvejų. „Eve Appeal‘ praneša, kad JK gimdos vėžio diagnozių skaičius per praėjusį dešimtmetį išaugo 19 procentų. Teigiama, kad tokį šuolį nulėmė tai, kad daugiau žmonių yra nutukę – perteklinės riebalų ląstelės yra vienas iš šios ligos rizikos faktorių.

Gimdos kaklelio vėžys prasideda apatinėje siaurojoje moters gimdos dalyje – gimdos kaklelyje. Gimdoje nėštumo metu vystosi vaisius. Gimdos kaklelis sujungia apatinę gimdos dalį su makštimi ir kartu su makštimi sudaro gimdymo kanalą. Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai normalios gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Susiformuoja ląstelių sankaupa, kuri vadinama naviku. Navikas gali būti piktybinis arba gerybinis.

Burnos ir burninės ryklės dalies vėžys yra vienas dažniausių galvos ir kaklo srities onkologinių susirgimų. Europoje burnos vėžys sudaro 1–5 proc. visų vėžio atvejų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje – per 40 proc., Azijos šalyse, kur tabako rūkymas, uostymas, kramtymas, ypač betelių (kramtomųjų mišinių, turinčių narkotinių savybių), yra neatsiejama šių šalių kultūros dalis, susirgimų skaičius dar didesnis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (gruodžio 9–15 d.) gripo atvejų skaičius išaugo, tačiau bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis išliko panašus. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje per savaitę mažai pakito. Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 61 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę – 61,6 atvejo 10 tūkst.

Šio antradienio popietę popmuzikos mylėtojus sukrėtė netikėta žinia. Mirė legendinės švedų grupės „Roxette“ vokalistė Maria Fredriksson, praneša užsienio žiniasklaida. Atlikėjai buvo 61 metai. Dar anksčiau ji buvo atvirai prabilusi apie tai, jog serga smegenų vėžiu – juo susirgo 2002 metais. Švedų spaudoje buvo rašoma, kad labiausiai atlikėjos gedi jos vyras Mikaelis Bolyos ir du jų vaikai.

Retą alergiją vandeniui turinčią universiteto studentę išberia, kai ji verkia, prakaituoja ar maudosi duše, rašoma dailymail.co.uk. Tessa Hansen-Smith serga akvagenine urtikarija, tai liga, kuria visame pasaulyje serga mažiau nei 100 žmonių. 21 metų merginą vargina bėrimai, migrena ir karščiavimas, kurie prasideda per kelias minutes, vos tik jai palietus vandenį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) duomenimis informuoja, kad Latvijoje nustatytas mirties atvejis nuo pasiutligės.  Š. m. lapkričio 28 d. nuo pasiutligės mirė 55 metų amžiaus moteris, gyvenanti Daugpilio mieste, esančiame 35 km. nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienų. Simptomai moteriai pasireiškė lapkričio 22 d.Epidemiologiniais duomenimis, moteris dirbo savanore gyvūnų prieglaudoje Daugpilyje.

Plaučių vėžys, pasak Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos ataskaitos, yra viena dažniausių vėžio formų, rašoma dailystar.co.uk. Kiekvienais metais 47 000 pacientų Didžiojoje Britanijoje diagnozuojama ši gyvybei grėsmę kelianti liga. Deja, pirmieji simptomai dažnai būna sunkiai pastebimi. Taigi, kad sergantieji greičiau pastebėtų simptomus, gydytojai ragina pasidaryti „deimantinio piršto testą“. Atlikę šį paprastą testą išsiaiškinsite, ar jūsų pirštai kreivi.

Šiemet jauniausiam Nacionaliniame vėžio institute gydytam skrandžio vėžio pacientui nebuvo nė 30-ies, o vyriausiam buvo per 90 metų – liga gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų, todėl rūpintis savo sveikata reikėtų įprasti nuo jaunystės. Tai pabrėžia šio instituto Bendrosios ir abdominalines chirurgijos ir onkologijos skyriuje dirbantis gydytojas Augustinas Baušys.

Plaučių uždegimas yra viena iš didžiausio mirtingumo ligų visame pasaulyje. Pasak UNICEF ataskaitos, ši infekcija nužudo po vieną vaiką kas 39 sekundes. Didžiojoje Britanijoje dėl šios ligos kas valandą į ligoninę išvežami šeši vaikai, rašoma dailystar.co.uk. Nors plaučių uždegimas nėra reta liga, ji dažnai apibūdinama kaip „užmiršta epidemija“. Taip yra todėl, kad tik nedaugelis žino, kokiais įspėjamaisiais simptomais pasižymi plaučių uždegimas.

Vėžiu sergantis vyras atsisakė chemoterapijos bijodamas, kad nebegalės tapti tėčiu. Gydytis jis nusprendė sulčių dieta, rašoma dailystar.co.uk. Kai 29 metų vyrui buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys, jis ligą įveikti vylėsi „natūraliu būdu“. Aaronas Abis mirtiną vėžį gydėsi gerdamas sultis ir vartodamas kanapių produktus. Jis bijojo, kad chemoterapija užkirs jam kelią ateityje tapti tėčiu, todėl pasiryžo visomis išgalėmis jos vengti.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Mėnesinės nėštumo metu, ar taip gali būti? Trumpas atsakymas į šį klausimą yra „Ne“. Mėnesinių nėštumo metu negali būti, tačiau pasitaiko silpnesnis ar stipresnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Mėnesinės yra cikliškas, kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris.

Ketvirtadienį Rimos Antonovienės šeima sulaukė skaudžios žinios, mirė jos vyras Vidas Antonovas. Su limfoma kovojęs vyras jau kurį laiką leido ligoninėje, jam turėjo būti pradėtas gydymas. Deja, tačiau šiandien ryte 81-erių sulaukęs vyras pralaimėjo kovą su liga.

Kiaušidžių vėžiu daugiausia serga vyresnės negu 50 metų moterys. Ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Kai kurių rūšių kiaušidžių vėžiai pagydomi.  Kitaip tariant, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau galimybių jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio augimą. Kai kurioms moterims, kurių giminėje yra sirgusių kiaušidžių vėžiu, gali padėti reguliarios profilaktinės sveikatos patikros.

Persileidimas – tai savaiminis nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta iki 22 nėštumo savaitės (vėliau įvykęs nėštumo nutrūkimas laikomas priešlaikiniu gimdymu). Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Pagal tai, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus: Ankstyvas persileidimas.

Plaučių vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas apie 1200 gyventojų. Nors pagrindinė priežastis – rūkymas, ši liga gali užklupti bet kurį žmogų. Plaučių vėžys paplitęs visame pasaulyje. Iš 10 plaučių vėžio atvejų apytiksliai 8 nustatomi vyresniems negu 60 metų žmonėms, paprastai rūkaliams. Plaučių vėžys visada gydomas, nepriklausomai nuo jo dydžio, vietos, nuo to, ar vėžys išplitęs ir kiek išplitęs. Jeigu plaučių vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, yra vilties pagyti.

„Jei susergi sloga, pradedi kosėti, krečia temperatūra – kaip reikia atskirti, ar tai paprastas peršalimas, ar gripas?“ – klausia 24 metų Marija iš Rokiškio. Tiek peršalimui, tiek gripui yra būdingi panašūs simptomai, tačiau gripo atveju simptomai daug sunkesni, labiau išreikšti. Nors peršalimas labai vargina, dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų. Pirmasis peršalimo simptomas yra gerklės skausmas, praeinantis per vieną arba dvi dienas.

Lietuvoje registruojama daugiausiai susirgusių meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Airijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.  Apie tai, kas yra meningokokinė infekcija, kaip ją laiku atpažinti ir kokias pasekmes ji sukelia, naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius užregistruoti  184 susirgimai hepatitais ir tai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, beveik pustrečio karto daugiau (2,5 k. arba 74 atvejai 2018 m. per  8 mėnesius). Daugiausia  užregistruota lėtinių hepatitų, t.y. daugiau kaip tris ketvirtadalius (137 atvejai, 74,5 proc.

Nors insultas dažniausiai yra laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, vis dėlto jis ištikti gali ir jaunuolius, sulaukusius vos 20 – 25 metų amžiaus. Daugelis insultą patyrusių žmonių liekamuosius reiškinius jaučia visą gyvenimą. Būtent dėl to labai svarbu mokėti greitai atpažinti insulto siunčiamus simptomus ir tinkamai į tai reaguoti.