seb

Būsto pirkėjai stabdžio nespaudžia. O, kaip sako dalis ekonomistų, jei pasiūla nedidės, kitais metais žadami pokyčiai dėl pensijų ir paskolų išdavimo gali pagaminti nemalonų kokteilį. Tad ko tikėtis gyventojams? Registrų centro duomenimis, rugpjūčio mėnuo šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje išliko gana aktyvus. O tokia tendencija stebima jau ne pirmą mėnesį.

Lietuvoje per metus vidutinė alga padidėjo 110 eurų ir pasiekė 1460 eurų į rankas. Prognozes atnaujinę ekonomistai aiškina, kad panašaus augimo galima tikėtis ir kitąmet. Rinkos ekspertai taip pat bado pirštais į papildomą milijardą eurų, kurį kitąmet turėtų išleisti antros pensijų pakopos atsisakę lietuviai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Būsto rinka pastaruoju metu yra viena labiausiai aptariamų temų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Nuolat augančias nekilnojamojo turto (NT) kainas lemia daugybė veiksnių – nuo centrinių bankų palūkanų normų svyravimų iki ekonominių ciklų bei demografinių pokyčių. Pastaraisiais metais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių tuo, kad būsto kainos čia kilo sparčiau nei daugelyje kitų valstybių, o tai tiesiogiai veikia gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą.

Pasaulio ekonomika šiemet auga lėčiau, nes JAV ūkio plėtra yra kuklesnė. 2026 metų JAV ir euro zonos augimo prognozę šiek tiek pagerinome, tačiau nerimas dėl tolimesnių JAV prekybos politikos sprendimų išlieka. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet turėtų dar kartą mažinti bazinę palūkanų normą, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2025 metų Lietuvos BVP prognozės nekeitėme, bet pagerinome kitų metų augimo prognozę iki 3,1 proc., nes tikėtinas vienkartinis vartojimo šuolis.

Būsto pirkėjai nesnaudžia ir rinkoje graibsto namus bei butus. Dažnai gyventojai dėl to kreipiasi į bankus ir prašo paskolos. Tačiau dalis pirkėjų pastebi keistą tendenciją – esą po pateiktos užklausos bankui dalis kredito įstaigų ilgai nesusisiekia, tad reikia laukti ir kelias savaites. Nekilnojamojo rinkos (NT) ekspertai dažnai sakydavo, kad vasaros laikotarpiu būsto pardavimai prislopsta.

SEB bankas skelbia, jog per pirmąjį 2025 m. pusmetį uždirbo 146,5 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pelnas siekė 156,7 mln. eurų. Pasak SEB pranešimo, banko turtas šių metų birželio pabaigoje buvo 14,9 mlrd. eurų ir išaugo 11 proc., lyginant su praėjusių metų birželio 30 d., kai turtas siekė 13,4 mlrd. eurų. Skelbiama, kad didėjo ir SEB paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė. Pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje ji siekė 8 mlrd.

Lietuvoje veikiantys bankai gyventojams primena, kokios naujovės laukia klientų. Tarp jų – ir keičiama kai kurių paslaugų kainodara. Bankai stebi tiek klientų, tiek konkurentų priimamus sprendimus. Be to, dėmesys kreipiamas ir į ekonominę situaciją. Todėl dabar dalis finansų įstaigų nusprendė pakoreguoti kainodarą už kai kurių paslaugų suteikimą.

Daugelis įsivaizduoja, kad banke laikomus pinigus išsiimti grynaisiais galima bet kada – juk jie yra žmogaus nuosavybė. Tačiau taip nėra. Pasirodo, kai kuriais atvejais, kai kuriems klientams bankai pinigų gali ir neatiduoti. Tačiau, pasak pačių bankininkų, tam yra svarbių priežasčių. Lietuvos bankas (LB) neseniai išnagrinėjo SEB banko ir kliento (jo tapatybė neatskleidžiama) ginčą, kuris kilo dėl to, kad bankas atsisakė išduoti 82 tūkst. eurų grynaisiais pinigais.

Prekybininkai nuolatos ieško būdų, kaip sudominti pirkėjus ir pelnyti jų pasitikėjimą. O kai kurie iš jų netgi sumoka už tai, kad stovite eilėje. Siekdami, kad pirkėjai sugrįžtų į prekybos tinklą, nupirktų kuo daugiau prekių ir atneštų pelno, prekybininkai savo klientams siūlo įvairiausias akcijas. Štai vienas iš prekybos tinklų – „Kaufland“, veikiantis daugelyje Europos valstybių, netgi pasiryžo sumokėti, jei jums eilėje teks laukti ilgiau kaip 5 minutes.

Vienas didžiausių Lenkijos bankų gyventojams pasiūlė naują paslaugą – pradėjo dalyti žiedus, kuriais galima ir sumokėti už pirkinius parduotuvėje, ir išsiimti pinigų iš bankomato. Ar tokia paslauga šiuo metu gali pasinaudoti ir Lietuvoje veikiančių bankų klientai? Lenkijoje gerai žinomas bankas „Bank Pekao“ šią vasarą ruošiasi išdalinti 70 tūkst. bekontakčio atsiskaitymo funkciją turinčius žiedus, rašo „tvpworld.

Buvęs „Tele2“ rinkodaros vadovas Mindaugas Savickas jungiasi prie vieno didžiausių Lietuvoje bankų SEB Baltijos šalių vadovų komandos. Rugpjūčio 11 dieną jis pradės eiti SEB Baltijos šalių rinkodaros ir komunikacijos vadovo pareigas, taip pat vadovaus Rinkodaros departamentui SEB banke Lietuvoje, pranešė bankas.

Specialistai atviri – Lietuvos demografinė padėtis blogėja. O surinkti duomenys atskleidžia ir kitą realybę – kai kuriuose šalies savivaldybėse gyvena daugiau šunų nei vaikų. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle rašė, kad gyventojų išsakomi pastebėjimai dėl mažo gimstamumo, panašu, nėra iš piršto laužti. „Viename nedideliame Lietuvos mieste išgirdau skundžiantis, kad mieste išvysi daugiau šunų negu vaikų . Penktadienio ryto proga galima patikrinti šitą skundą.

Nusikaltėliai visai suįžūlėjo ar tik sugalvojo naują būdą, kaip apšvarinti bankomatus, kuriuose paprastai būna nemažai pinigų? Vos per kelias dienas nuo gegužės 17 d. iki gegužės 21 d. piktavaliai pasikėsino į du bankomatus. Verslas ir pareigūnai incidentų plačiau nekomentuoja. Ir kol kas neaišku, ar šie įvykiai yra susiję. Abu bankomatai – prie „Maxima“ parduotuvių Šiąnakt apie 2 val. 30 min.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša, kad artimiausiu metu atliks techninius darbus. Dėl to jų metu klientai negalės pasinaudoti daugeliu paslaugų. „Siekdami užtikrinti sklandų banko sistemų veikimą, gegužės 17-osios naktį atliksime planinius informacinių sistemų darbus“, – rašoma oficialioje banko paskyroje socialiniame tinkle. Pasak pranešimo, naktį iš gegužės 16 į 17 d. nuo 4.00 iki 8.00 val.

Keliaudami galite net nesusimąstyti, kad atsiskaitymas bankine kortele užsienio valstybėje gali gerokai pabrangti. Tad bankų atstovai primena, kokios klaidos nedaryti, jei norite sutaupyti. Kiekvienas bankas šiuo metu taiko skirtingą mokestį už atsiskaitymus bankine kortele ne vietine valiuta.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika augs 2,7 procento. Šiemet sausį prognozuotas 2,8 proc. augimas.  Numatoma, kad 2026 metais Lietuvos BVP augs 2,5 proc. – 0,4 proc. punkto mažiau, nei ankstesnė prognozė, skelbiama Švedijos SEB „Nordic Outlook“ apžvalgoje.  Anot jos, prognozės sumažintos dėl įvestų JAV importo muitų neigiamo poveikio.

Švedijos SEB finansų grupės padalinio Estijoje pelnas pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 1,9 mln. eurų iki 43,3 mln. eurų. Veiklos pajamos sumenko nuo 93,9 mln. iki 74,9 mln. eurų, veiklos išlaidos – paaugo nuo 21,2 mln. iki 22,1 mln. eurų, pranešė bankas. Atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per tris šių metų mėnesius buvo padidino 0,9 mln. eurų, o per tą patį laikotarpį pernai – sumažinti 0,2 mln. eurų.

Kiekvieną dieną gyventojai atsiskaito už skirtingas paslaugas ar prekes. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės pinigus perveda ne į tą banko sąskaitą. Gali būti, kad dėl to vėliau papildomai dar teks susimokėti ir bankui. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad kartais žmonės pridaro klaidų, dėl kurių kyla rizika prarasti ir savo santaupas.

Apie pusė lietuvių antros pakopos pensijų lėšų šiuo metu yra investuotos JAV akcijų rinkose, kurios Donaldui Trumpui vėl tapus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu ir pradėjus muitų karą akivaizdžiai smunka žemyn. Praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė daugeliui pasaulio šalių įvedamus muitus (angl. tariffs), o į šią naujieną iš karto sureagavo rinkos. Daugelio akcijų kaina smarkiai krito, o tarp jų – ir tų, į kurias daug pinigų yra investavę Lietuvos pensijų fondai.

Kiekvieną dieną gyventojai vykdo bankinius pervedimus į savo giminių, draugų ar įvairių įmonių sąskaitas. Tačiau pasitaiko situacijų, kai pervesti pinigai pasiekia ne tuos žmones, o nurodyta paskirtis būna netiksli. Bankai įspėja, kad reaguoti tokiu atveju reikia nedelsiant. Be to, jie sako, kad jau greitai klientai sulauks naujovės pervedant pinigus.

Tai, kad valstybė planuoja ir toliau kaupiantiems 2-oje pensijų pakopoje skirti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, yra reikšminga paskata kiekvienam kaupiančiajam ilguoju laikotarpiu. Mūsų skaičiavimais, minimalų atlyginimą gaunantis gyventojas dėl valstybės paskatos gali sukaupti net dvigubai daugiau, o vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio turtą valstybės paskata gali padidinti net trečdaliu.

Kalbos dėl taikos derybų dokumento pasirašymo tarp Rusijos ir Ukrainos netyla, bet tikslios susitarimo sąlygos vis dar tūno šešėlyje. Vis dėlto jei toks dokumentas bus pasirašytas, kokią įtaką tai padarytų Lietuvos ekonomikai ir ką tai reikštų eiliniams gyventojams? Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, Europa suskubo sumažinti priklausomybę nuo Kremliaus energetinių resursų.

Lietuvoje žadama įvesti naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol dalis gyventojų piktinasi dėl numatomų pokyčių, Seimo nariai užsimojo griebtis ir dar vieno pakeitimo – NT mokestinę vertę siūloma nustatyti dažniau. Be to, jau dabar aišku, kad susimokėti už būstą gyventojams teks daugiau, net jei įstatymo pakeitimai nebus priimti. Iki šiol gyventojai išvengdavo NT mokesčio, kai, pavyzdžiui, būsto vertė neviršydavo nustatytos ribos, t.y. 150 tūkst. eurų.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus apie numatomus techninius darbus dėl kurių laikinai nebus galima atsiskaityti kortelėmis ar pasinaudoti bankomatais. „Siekdami užtikrinti sklandų banko sistemų veikimą, kovo 15-osios naktį atliksime planinius informacinių sistemų darbus“, – praneša bankas. Dėl šios priežasties naktį iš kovo 14 į 15 d. nuo 4.20 iki 4.30 val.

Po daugiau nei 12 metų darbo SEB iš pareigų traukiasi vieno pagrindinių šalies komercinių bankų atstovė ryšiams su žiniasklaida Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė. Apie tai ketvirtadienį ji pranešė savo socialinio tinklo paskyroje. „Skaičiuoju paskutines dienas SEB. Metas pokyčiams“, – feisbuke paskelbė I. Dauguvietytė-Daskevičienė. Ji teigia liekanti dirbti komunikacijos srityje, tačiau ne finansų sektoriuje ir apie pokyčius žada pranešti artimiausiu metu.

SEB bankas skirs beveik 19 mln. eurų paskolą bendrovei „Vilniaus pergalė“, kuri bus panaudojama įmonės gamybos pajėgumams didinti. „Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame veiklos plėtrai Šiauliuose, kur vystome sausainių ir krekerių gamybą. Tai leidžia išplėsti savo produktų krepšelį ir taip stiprinti pozicijas Lietuvoje bei atrakinti naujas užsienio rinkas.

Kasmet tūkstančiai gyventojų patenka į sukčių pinkles ir praranda savo turimas santaupas. Tam, kad žmonės lengva ranka neatiduotų pinigų apgavikams, ruošiamasi imtis ir naujų saugumo priemonių. O dėl to gali pasikeisti ir jūsų turimos bankinės kortelės.  Tarptautinė mokėjimo sistema „Mastercard“ naudojasi ne vienas Lietuvoje veikiantis bankas ar kita finansų įstaiga.

Naujai įsteigto Švedijos SEB grupės vadovų komiteto (angl. Senior Leadership Committee) nare paskirta SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Ji toliau tęs pareigas Lietuvoje bei SEB Baltijos šalių vadovų komandoje, penktadienį pranešė bankas. Anot banko, tai suteiks galimybę S. Gutauskaitei-Bubnelienei dalyvauti formuojant strateginę grupės darbotvarkę kartu išlaikant dėmesį Lietuvos rinkai.

Preliminariais duomenimis, „Luminor“ banko 2024 metų grynasis pelnas išaugo 3,9 proc. iki 202,2 mln. eurų. Užpernai banko pelnas siekė 194,7 mln. eurų. Banko grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus padidėjo 5,9 proc. ir siekė 89,6 mln. eurų. Užfiksuotas 54,3 proc. sąnaudų ir pajamų santykis, o metinė turto grąža siekė 11,7 proc. „Luminor“ skelbia apie pagerėjusią paskolų portfelio kokybę – per metus neveiksnių paskolų dalis bendroje portfelio struktūroje sumažėjo iki 1,8 proc.

SEB bankas pernai uždirbo 322,8 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 8 proc. daugiau nei užpernai, kai jis siekė 299,1 mln. eurų.   „Paskutinį 2024 metų ketvirtį šalies ekonomikos aktyvumas viršijo lūkesčius: namų ūkių vartojimas augo, didėjo gyventojų perkamoji galia ir investavimui skiriamų lėšų dalis, tęsėme savo klientų finansavimą, auginome paskolų portfelį, didėjo klientų mokėjimų ir atsiskaitymų kortelėmis skaičius,“ – pranešime teigė SEB vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Įmokos už paskolas mažėja, o gyventojų noras įsigyti savo išsvajotą būstą, panašu, toliau didėja. Tačiau specialistai ragina įsidėmėti – jei bankai tai pastebės, paskolos jums neduos net ir tada, jei pirminio pokalbio metu žadėjo ją suteikti. Be to, paskubėję galite netekti ir savo pradinio įnašo.   Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimai apkarpyti palūkanų normas pakurstė naują optimizmą tiems, kurie svarsto įsigyti nuosavą būstą.

Lietuvoje šiemet augant gyventojų pajamoms, perkamoji galia taip pat toliau didės, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Vertinu, kad (lietuviai – BNS) galės pirkti daugiau šiais metais (...). Sakyčiau, kad kaip tik šiais metais mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji, ar žmonės, kurie gauna pajamas iš „Sodros“, visų jų pajamos auga 10 ir daugiau proc.

Vienas didžiausių komercinių bankų įspėja, kad vėl vykdys techninius darbus, dėl kurių tam tikrą laiką klientai negalės naudotis jo paslaugomis. Apie tai SEB bankas praneša oficialioje paskyroje socialiniame tinkle. Anot pranešimo, siekiant užtikrinti sklandų sistemų veikimą, sausio 11 ir 15 dienomis bankas atliks planinius informacinių sistemų darbus. Naktį iš sausio 10 į 11 d. nuo 3.00 iki 8.00 val.

Sutriko SEB banko veikla – neveikia nei programėlė, nei interneto bankas, nei viešai skelbiami telefonai. Penktadienio vakarą vieno didžiausių šalies komercinių bankų veikla visiškai sutriko. Klientai skundžiasi, kad neįmanoma nei prisijungti prie banko programėlės telefone, nei prie interneto banko, taip pat neįmanoma prisiskambinti banko skelbiamais telefono numeriais. „Aiškinamės situaciją, matome, kad vyksta techniniai sutrikimai, juos šaliname.

Iš karto po Naujųjų šalies komerciniai bankai kreipiasi į savo klientus ir prašo atnaujinti savo duomenis. To nepadarius, po kurio laiko bankai gali gerokai apriboti arba ir visiškai sustabdyti bankinių paslaugų teikimą – pavyzdžiui, stabdyti mokėjimus ar įšaldyti sąskaitą. Be kita ko, prireikus, bankai informacija apie klientus dalijasi su valstybės institucijomis – pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Pirmadienį gyventojai pranešė apie nesklandumus jungiantis prie SEB interneto banko, skelbia portalas „Delfi“. Tuo tarpu banko atstovė tikina, kad interneto bankas veikia lėčiau dėl padidėjusio klientų aktyvumo šventiniu laikotarpiu. „Interneto bankas veikia, tik dėl didesnio nei įprastai klientų srauto metų gale gali kartais veikti šiek tiek lėčiau.

Jau nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji reikalavimai bankams, o dėl to keisis ir paslaugų įkainiai. Bankų atstovai įvardijo, kokie pakeitimai bus atliekami ir kiek gyventojai turės susimokėti. Be to, prabilta ir apie kitas naujoves, kurių sulauks bankų klientai. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad nuo kitų metų įsigalios svarbūs teisės aktų pakeitimai, kuriais esą norima pagerinti paslaugų prieinamumą ir sumažinti kainas gyventojams.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad  SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. „Lietuvos solidarumo mokesčio įstatymas, manau, jokios įtakos SEB banko apsisprendimui neturėjo, nes, mano žiniomis, šių žingsnių svarstymas prasidėjo žymiai anksčiau“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė ministras.

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, siekiant paprastesnio įmonių valdymo. Pasak jos, toks sprendimas leistų įmonei sumažinti tenkančią administracinę naštą. „Tai ne iš politinės, ekonomikos aplinkos kyla, bet grynai dėl optimizavimo.

Dar 2000 metais nusipirkęs tuometinį Vilniaus banką, šią savaite švedų SEB bankas paskelbė apie pokyčius. Kaip nurodoma banko išplatintame pranešime, SEB grupė nusprendė konsoliduoti savo veiklą Baltijos šalyse, sujungdama tris Baltijos šalyse veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia „nematantis dramos“ vienam didžiausių šalyje Švedijos kapitalo SEB bankui ketinant sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus pagrindinę būstinę įkuriant  Taline. „Aš nesiginčysiu su jais (SEB banku – BNS), aš laikausi kitos nuomonės.

Lietuvos centrinis bankas (LB) turės įvertinti vieno didžiausių Lietuvoje Švedijos kapitalo SEB banko ketinimą sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su pagrindine būstine Taline bei išduoti tam leidimą, sako LB vadovas Gediminas Šimkus.  Pasak G. Šimkaus, LB dar nėra gavęs oficialaus SEB kreipimosi dėl planuojamų pokyčių.  „Klausimas yra atvertas, bet šiaip jis yra neatsakytas.

SEB ketinant naujo jungtinio banko būstinę įkurti ne Lietuvoje, o Estijoje, buvusi premjere Ingrida Šimonytė tvirtina, kad toks optimizacijos sprendimas nepaveiks banko paslaugų gyventojams, o tėra optimizaciniai. Ji pabrėžė, kad pokalbiai apie banko struktūros pokyčius vyko jau 2009-2012 m. laikotarpiu. „Tokie sprendimai priimami vadovaujantys verslo sumetimais. Tie optimizavimo procesai nėra kažkas naujo.

SEB ketinant naujo jungtinio banko būstinę įkurti ne Lietuvoje, o Estijoje, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šis sprendimas nėra susijęs su gynybai finansuoti bankams įvestu solidarumo mokesčiu, nes SEB mokestiniai įsipareigojimai Lietuvai nesikeis. „Tie mokesčiai, kurie yra mokami Lietuvoje, solidarumo įnašas, jeigu turimas omenyje, tai jis niekur nedingsta, tas sprendimas lieka toks, koks jis yra.

Vienam didžiausių šalyje Švedijos kapitalo SEB bankui ketinant sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su pagrindine būstine Taline, Lietuvos Vyriausybė dar „bandys pakovoti“, kad bankas liktų Vilniuje, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Galbūt dar ne viskas prarasta. Galbūt mes turime tam tikrų priemonių – ir botagėlį, ir morką. Galime pamėginti, įtikinti paspausti SEB likti Lietuvoje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Vienam didžiausių Lietuvoje Švedijos kapitalo SEB bankui ketinant sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su pagrindine būstine Taline, banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad toks sprendimas priimtas įvertinus verslo aplinkos nuspėjamumą. „Buvo atliekamas visų trijų šalių vertinimas, analizuojami įvairūs aspektai – tiek finansiniai, tiek ne finansiniai, tiek reguliaciniai, tiek verslo aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo, prognozuotumas.

Lietuvoje pienas, jo produkcija parduotuvėse, o ypatingai supirkimas brangsta. Remiantis MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje šį spalį siekė 48,6 cento už kilogramą – 13,3 proc. daugiau nei rugsėjį (42,9 cento). Anot eksperto, pieno kainų išaugimui įtaką daro didmeninė Europos rinka. SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, atsižvelgus į Lietuvos rinką, pieno supirkimo kainų augimas dar nėra toks didelis, koks galėtų būti.

Nuo kitų metų pradžios keičiasi komercinių bankų įkainiai. Juos keičia ir vienas didžiausių rinkos žaidėjų – švedų SEB bankas. Jeigu nieko nedarys, dalis jo klientų už populiarią paslaugą nuo 2025 m. pradžios mokės dvigubai daugiau. Automatiškai perkels į brangesnį planą Kai kurių paslaugų įkainius šis bankas planavo pakeisti dar nuo liepos pradžios. Tačiau tuo metu persigalvojo ir pakeitimus perkėlė į kitų metų pradžią.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų įspėja savo klientus apie naują sukčiavimo būdą. Apsimesdami banko darbuotojais piktavaliai socialiniuose tinkluose skelbia apie tariamas loterijas, kuriose gyventojai gali laimėti iki 222 eurų, o verslo įmonės – iki 555 eurų. „Pastebime suaktyvėjusius finansinius sukčius. Apsimesdami SEB banku, sukčiai socialinėse medijose organizuoja netikras loterijas ir siūlo finansinį atlygį už atliktas apklausas.