seb

Tūkstančiai gyventojų kiekvieną dieną iš bankomatų išsiima arba įneša pinigų. Tačiau retas susimąsto, kad net ir čia yra pavojų. Tad jeigu nebusite atidūs, yra tikimybė, kad prarasite ir savo pinigus. Ne tik užsienio valstybėse, bet ir Lietuvoje sukčiai atranda vis įmantresnių būdų, kaip iš gyventojų išvilioti jų pingus.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

Per visus praėjusius metus ir pirmąjį šių metų ketvirtį šalies komerciniai bankai fiksuoja milijoninius pelnus. Daugelis jų, panašu, bent iš dalies pasidalijo pinigais, kuriuos uždirbo iš šalies gyventojų ir įmonių. Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra per du kartus daugiau nei ankstesniais metais, kai visų bankų grynasis pelnas siekė 491 mln. eurų. Oficialiai Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Pernai uždirbę rekordinius pelnus, šiemet bankai taip pat negali skųstis rezultatais. Tačiau, net ir uždirbdami milijonus, jie toliau pastebimai brangina daugelį savo paslaugų. Neseniai apie paslaugų branginimą pranešė „Luminor“ ir Šiaulių bankas. Tuo metu SEB banko klientai šiemet sulaukia jau antro laiško apie branginamas paslaugas. Paslaugas brangina Ketvirtadienį SEB klientai gavo pranešimus, kad nuo liepos 1 d. paslaugos branginamos.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Tvyranti karinių konfliktų įtampa skirtinguose regionuose jaukia nusistovėjusias kainas rinkose. Ne išimtis ir žaliavinė nafta, kurios galutinį produktus, pavyzdžiui, dyzeliną ar benziną, perka didžioji dauguma vairuotojų. Analitikai kalba atsargiai, tačiau įspėja – jei tarptautinė situacija paaštrės, degalinių švieslentėse išvysite kitokį vaizdą. Pastarąsias savaites analitikai su nerimu stebėjo įtemptą situaciją Vidurio Rytuose.

Vienas didžiausių komercinių bankų signalizuoja klientams apie naują pavojų dėl sukčių, kurie gali padaryti nuostolių. „Pastebime suaktyvėjusius sukčius ir jų siunčiamus laiškus su melagingomis nuorodomis. Sukčiai siunčia e. laiškus, kuriuose apsimeta SEB banku ir ragina prisijungti prie savo „profilio“ ir peržiūrėti „naujus kainoraščius“, – tikrame laiške klientams nurodo bankas.