seb

Lietuvoje pienas, jo produkcija parduotuvėse, o ypatingai supirkimas brangsta. Remiantis MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje šį spalį siekė 48,6 cento už kilogramą – 13,3 proc. daugiau nei rugsėjį (42,9 cento). Anot eksperto, pieno kainų išaugimui įtaką daro didmeninė Europos rinka. SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, atsižvelgus į Lietuvos rinką, pieno supirkimo kainų augimas dar nėra toks didelis, koks galėtų būti.

Nuo kitų metų pradžios keičiasi komercinių bankų įkainiai. Juos keičia ir vienas didžiausių rinkos žaidėjų – švedų SEB bankas. Jeigu nieko nedarys, dalis jo klientų už populiarią paslaugą nuo 2025 m. pradžios mokės dvigubai daugiau. Automatiškai perkels į brangesnį planą Kai kurių paslaugų įkainius šis bankas planavo pakeisti dar nuo liepos pradžios. Tačiau tuo metu persigalvojo ir pakeitimus perkėlė į kitų metų pradžią.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų įspėja savo klientus apie naują sukčiavimo būdą. Apsimesdami banko darbuotojais piktavaliai socialiniuose tinkluose skelbia apie tariamas loterijas, kuriose gyventojai gali laimėti iki 222 eurų, o verslo įmonės – iki 555 eurų. „Pastebime suaktyvėjusius finansinius sukčius. Apsimesdami SEB banku, sukčiai socialinėse medijose organizuoja netikras loterijas ir siūlo finansinį atlygį už atliktas apklausas.

Nuo prognozių apie degalų trūkumą iki galimybės sumažinti jų kainą dar labiau. Dalis ekspertų sako, kad rinkoje bręsta nauji pokyčiai, kurie gali atnešti ir kitokias kainas degalinių švieslentėse. Dar pernai rinkose tvyrojo didelė nežinomybė. Štai Tarptautinė energetikos agentūra tuomet net įspėjo, kad kai kur gali pritrūkti dyzelino dėl riboto jo tiekimo, o taip pat ir taikomo Europos Sąjungos embargo rusiškai naftai ir jos produktams.

Kremliaus kruvinas puolimas Ukrainoje tęsiasi jau per 1 tūkst. dienų. Gavę leidimą naudoti ilgesnio nuotolio raketas, ukrainiečiai tą ir padarė. Tačiau dėl to rusai vėl grasina Europai ir visam pasauliui dėl „pasekmių“. Mažai kas tiki kaimynų diktatoriaus kalbomis. Tačiau diversijos dėl kabelių tarp Lietuvos ir Švedijos, Suomijos ir Vokietijos nutraukimo, rodo, kad rusai gali imtis kitokių veiksmų.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų SEB teiks mobilias paslaugas rajonuose, kuriose nėra banko skyriaus. Gyventojams SEB darbuotojai teiks kasdienes paslaugas, mokys naudotis internetine bankininkyste, antradienį pranešė bankas. „Girdime, kad daliai gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, vis dar būtina gauti ir fizines banko paslaugas, bet ne visi gali prireikus nuvykti iki artimiausio banko skyriaus.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša klientams apie galimus trikdžius naktį iš penktadienio į šeštadienį. „Informuojame, kad dėl šią naktį SEB banke atliekamų planinių IT darbų tarp 2.45 iki 4.30 val. nakties gali pasitaikyti trumpalaikių (iki 5–10 min.) sutrikimų naudojantis SEB mokėjimo kortelėmis, bankomatais ir kortelių skaitytuvais“, – socialinio tinklo paskyroje nurodo bankas.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų perspėja klientus dėl to, kad pastaruoju metu gerokai suaktyvėjo sukčiai. „Pastebime itin stipriai suaktyvėjusius finansinius sukčius. Jie apsimeta „Smart-ID“, „Disney“, „post.lt“ ar kitų kompanijų atstovais ir siunčia SMS žinutes bei e. laiškus mūsų klientams, liepdami spausti įvairias nuorodas. Šios nuorodos yra fiktyvios – jas paspaudus išviliojami jūsų duomenys ir, galimai, pinigai.

Lietuvoje degalų kainos mažėja net 11 savaičių iš eilės, o toks reiškinys tikrai nėra dažnas. Tačiau dalis specialistų džiūgauti nemato prasmės. Pasak jų, tokia tendencija rinkoje yra tarsi „džiaugsmas pro ašaras“.  Šalies ūkininkai ir vairuotojai jau spėjo priprasti, kad degalinių švieslentėse galima pamatyti seniai regėtus skaičius – štai įprastas dyzelinas kai kur gali kainuoti ir 1,28 euro, o benzinas – ne ką daugiau brangesnis.

SEB bankas suteikė 3,8 mln. eurų paskolą Vilniaus apšvietimo sprendimų įmonei „Baltled“ bei bendrovei „Išmanus gatvių apšvietimas“ – įmonės kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe viešosios ir privačios partnerystės būdu įgyvendina gyvenviečių kelių ir gatvių apšvietimo plėtros projektą, pranešė SEB bankas.

Šiuo metu Seime svarstomos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama supaprastinti būsto paskolų refinansavimą. Tikimasi, kad nauja tvarka leistų gyventojams lengviau, pigiau atsisakyti vieno banko paslaugų, pereiti į mažesnes palūkanas pasiūliusį kitą ir taip sutaupyti. Vis dėlto pataisų svarstymo metu pasigirdo abejonių, ar mokėdami mažiau kreditų palūkanų bankų klientai nepraras pinigų dėl kitų įsipareigojimų bankui.

Didžiausia dalis (36 proc.) 18–29 metų gyventojų Lietuvoje šiuo metu per mėnesį uždirba iki 1000 eurų į rankas. Tačiau mąstydami apie ateitį dalis jaunuolių atlyginimo kartelę yra linkę kelti net kelis kartus. Pavyzdžiui, daugiau negu 3000 eurų į rankas po penkerių metų tikisi uždirbti kas šeštas apklaustasis. Aukščiausio atlyginimo lūkesčius puoselėjančių vyrų yra dvigubai daugiau negu moterų, rodo SEB banko iniciatyva Lietuvoje atliktas tyrimas.

Lietuvos gyventojų noras imtis verslo per pusmetį sustiprėjo – per vienerius–trejus metus savo verslą sukurti planuoja 19 proc. gyventojų. Tuo metu tokių planų neturi 52 proc., rodo SEB banko užsakymu atlikta apklausa. Lietuvoje norinčiųjų kurti savo verslą per pusmetį padaugėjo nuo 14 proc. iki 19 proc., Latvijoje – nuo 17 proc. iki 18 proc., o Estijoje – nuo 20 proc. iki 23 proc., pirmadienį pranešė SEB.

Sukčiai kasmet darosi vis sumanesni ir atranda vis daugiau naujų apgaulės būdų: pavagia ir pasinaudoja asmeniniais duomenimis, parduoda neegzistuojančias prekes ir paslaugas. Pastarosiomis dienomis daugelis gyventojų į savo el. paštus gavo SEB banko įspėjimą apie sukčių suaktyvėjimą. Finansų ekspertai sako, kad būdų apsisaugoti yra, svarbu juos žinoti ir nepamiršti taikyti. Įsivaizduokite: jums paskambina „Google“ darbuotojas. Jo balsas sunerimęs.

Dėl didžiulės liūties ir vėtros Lietuvoje ne tik sutriko lėktuvų, traukinių, automobilių eismas, buvo uždarytos kai kurios parduotuvės. Taip pat neveikia ir dešimtys bankomatų, dėl ko gyventojai gali patirti nepatogumų. SEB bankas informavo, kad pirmadienį dėl itin stipraus lietaus ir elektros trikdžių neveikia 7 šio banko bankomatai. „Dedame visas pastangas, kad šie bankomatai kuo greičiau imtų veikti kaip įprastai. Apgailestaujame dėl klientų galimai patirtų nepatogumų“, – nurodė bankas.

Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, paveikusius daugelį sektorių, Lietuvoje veikiantys didieji bankai su sunkumais nesusidūrė. „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė tikina, kad tiek banko padaliniai, tiek jo internetinė svetainė veikė įprastai. Su problemomis nesusidūrė ir „SEB“. „Šiuo metu bankas veikia įprastai. Visą šia dieną su problemomis nesusidūrėme“, – Eltai teigė D. Taučkelaitė.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 156,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – beveik tiek pat, kaip ir pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 156,8 mln. eurų. SEB banko grupės pajamos augo 13,2 proc. iki 296,7 mln. eurų (pernai  tuo pat laiku – 262 mln. eurų), pranešė SEB.

Lietuvoje veikiantis komercinis bankas SEB savo klientams praneša apie numatomus laikinus trikdžius, dėl kurių neveiks atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis taip pat ir kitos paslaugos. Kaip socialiniame tinkle rašo SEB atstovai, trikdžiai, su kuriais susidurs vartotojai, numatomi tam tikromis valandomis. „Dėl šią naktį SEB banke atliekamų planinių IT darbų tarp 3.00–4.00 val. nakties iki 40 minučių neveiks atsiskaitymai SEB mokėjimo kortelėmis ir SEB bankomatai Nuo 4 iki 8 val.

Europos investicijų fondas (EIF) suteikė 720 mln. eurų vertėss garantijų Baltijos šalyse veikiantiems bankams SEB, „Swedbank“ ir LHV – bankai skolins klimato apsaugą ir aplinkos tvarumą skatinantiems projektams. EIF ir bankai ketvirtadienį Taline pasirašė garantijų sutartis, kurios leis bankams pasiūlyti mažesnes palūkanų normas, ilgesnius terminus ir mažesnius užstato reikalavimus, ketvirtadienį pranešė EIF.

Gyventojai kiekvieną dieną naudoja ne tik grynuosius pinigus, kuriuos galima pačiupinėti, bet vis dažniau ir tuos, kurie skaičių pavidalu matosi tik telefono ar kompiuterio ekrane. Grynuosius pinigus gana sunku perduoti ne tam žmogui, kuriam nori. Tačiau, pervedant pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, pasitaiko itin painių situacijų, kai jie pasiekia kitą žmogų, nei buvo norėta. Bankų atstovai vardija, kaip reikėtų elgtis, jeigu atsidūrėte panašioje situacijoje.

Lietuvos bankui (LB) įvertinus kaip netinkamą vieno didžiausių komercinių bankų SEB kasdienių paslaugų planų keitimą, SEB jo terminą atideda iki Naujų metų, įkainių didinimą daliai klientų – iki rudens. Pasak LB, ne visi SEB klientai buvo išsamiai informuoti apie vienašališkus sutarties sąlygų pakeitimus bei jų teisę nutraukti sutartį jiems nesutinkant su pakeitimais.

Vadinamoji Z karta (18–27 metų amžiaus) savo investicijas labiau kreipia į akcijas, o vyresnių kartų atstovai dažniausiai renkasi investicinį gyvybės draudimą, trečios pakopos pensijų fondus ir nekilnojamąjį turtą.  Tai rodo SEB banko užsakytas Lietuvos gyventojų tyrimas, kuriame vertintos skirtingų kartų – X, Y ir Z – investavimo nuostatoss ir įpročiai. „Dėl technologijų pažangos ir patogių įrankių šiandien investuoti yra paprasčiau negu anksčiau.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų perspėja, kad artimiausią parą kelias valandas klientai negalės pasinaudoti visomis paslaugomis. „Gerbiamieji klientai, norint užtikrinti sklandų banko sistemų veikimą, SEB banke bus atliekami planiniai informacinių sistemų darbai“, – oficialioje interneto svetainėje praneša bankas. Jis informuoja, kad dėl šios priežasties birželio 15 d., naktį iš penktadienio iš šeštadienį, nuo 3:00 val. iki 8:00 val.

SEB banko padalinys Rusijoje uždaromas taip greitai, kaip įmanoma, o SEB Rusijos padalinyje niekada neturėjo ir neturi Rusijos bendrovių, sako SEB banko finansų vadovas Masihas Yazdis. „Tai yra Šiaurės šalių ir Vokietijos bendrovės, su kuriomis palaikome tvirtus ryšius Šiaurės šalyse ir Vokietijoje. Joms reikia banko, kur padėti savo indėlius ir jie neturi prieigos prie kitų paslaugų, išskyrus indėlius dėti SEB Rusijoje. (...) Bet jos turi galiojimo terminus, negali jų tiesiog nutraukti.

Lietuvių meilė gryniesiems pinigams neblėsta, tačiau jei dirbate oficialioje įstaigoje ir už atliktą darbą gaunate atlyginimą, turite atsidaryti ir sąskaitą banke. Bet jei vėliau nuspręsite tokią sąskaitą uždaryti ir pinigus perkelti į kitą kredito įstaigą, už tai tektų susimokėti, o ir ne visais atvejais tai būtų galima padaryti iš karto.

SEB bankas įspėja klientus, kad jungiantis prie interneto banko ir mobiliosios programėlės laikinai susidursite su nepatogumais. „Informuojame, kad dėl techninių profilaktikos darbų, šį penktadienį gegužės 24 d., nuo 6.00 iki 7.30 val. ryto laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, nebus atliekami mokėjimai el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke“, – pranešama.

SEB bankas įspėja apie naujas itin sudėtingas sukčiavimo schemas, kurių griebiasi sukčiai, įpainiodami iškart po kelis gyventojus. Anot banko, iš vieno asmens pirmiausia sukčiai išvilioja interneto banko prisijungimo duomenis, po to – mokėjimo kortelės, į kurios sąskaitą sukčiai perveda ir skubiai išgrynina ne tik iš kliento, bet ir iš kitų asmenų išviliotas lėšas. Taip nukentėjusysis nuo sukčiavimo tampa ir įtariamuoju neteisėtai pasisavinęs lėšas.

Vieno didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB klientams siūlomos naujos mokėjimų kortelės pradėtos gaminti iš kukurūzų atliekų krakmolo. Taip trijose Baltijos šalyse veikiantis bankas žada per metus sutaupyti apie 3,5 tonos plastiko.  „Mes pasirinkome naują medžiagą – bioplastiką, tai yra mūsų žingsnis tvarumo link. (....). Tai nereiškia, kad mes visas problemas išsprendžiame.

Tūkstančiai gyventojų kiekvieną dieną iš bankomatų išsiima arba įneša pinigų. Tačiau retas susimąsto, kad net ir čia yra pavojų. Tad jeigu nebusite atidūs, yra tikimybė, kad prarasite ir savo pinigus. Ne tik užsienio valstybėse, bet ir Lietuvoje sukčiai atranda vis įmantresnių būdų, kaip iš gyventojų išvilioti jų pingus.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

Per visus praėjusius metus ir pirmąjį šių metų ketvirtį šalies komerciniai bankai fiksuoja milijoninius pelnus. Daugelis jų, panašu, bent iš dalies pasidalijo pinigais, kuriuos uždirbo iš šalies gyventojų ir įmonių. Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra per du kartus daugiau nei ankstesniais metais, kai visų bankų grynasis pelnas siekė 491 mln. eurų. Oficialiai Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Pernai uždirbę rekordinius pelnus, šiemet bankai taip pat negali skųstis rezultatais. Tačiau, net ir uždirbdami milijonus, jie toliau pastebimai brangina daugelį savo paslaugų. Neseniai apie paslaugų branginimą pranešė „Luminor“ ir Šiaulių bankas. Tuo metu SEB banko klientai šiemet sulaukia jau antro laiško apie branginamas paslaugas. Paslaugas brangina Ketvirtadienį SEB klientai gavo pranešimus, kad nuo liepos 1 d. paslaugos branginamos.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Tvyranti karinių konfliktų įtampa skirtinguose regionuose jaukia nusistovėjusias kainas rinkose. Ne išimtis ir žaliavinė nafta, kurios galutinį produktus, pavyzdžiui, dyzeliną ar benziną, perka didžioji dauguma vairuotojų. Analitikai kalba atsargiai, tačiau įspėja – jei tarptautinė situacija paaštrės, degalinių švieslentėse išvysite kitokį vaizdą. Pastarąsias savaites analitikai su nerimu stebėjo įtemptą situaciją Vidurio Rytuose.

Vienas didžiausių komercinių bankų signalizuoja klientams apie naują pavojų dėl sukčių, kurie gali padaryti nuostolių. „Pastebime suaktyvėjusius sukčius ir jų siunčiamus laiškus su melagingomis nuorodomis. Sukčiai siunčia e. laiškus, kuriuose apsimeta SEB banku ir ragina prisijungti prie savo „profilio“ ir peržiūrėti „naujus kainoraščius“, – tikrame laiške klientams nurodo bankas.

SEB bankas padidino įkainį už pinigų išgryninimą nuo 0,8 proc. iki 2 proc. Taigi, nuo balandžio 9 d. išsigryninę tūkstantį eurų SEB paslaugų planų neturintys klientai paklos 20 eurų, nors prieš savaitę būtų sumokėję 8 eurus.  SEB naudotojai nustebo daugiau nei perpus išaugus mokesčiui. Tuo tarpu, naujienų portalo tv3.lt kalbinta SEB atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tvirtina, jog informavo apie tai klientus sausio mėnesį.

Vienas finansinio raštingumo pagrindų yra suvokimas, kaip valdyti finansus, siekiant ilgalaikių taupymo tikslų. Pinigų įdarbinimas yra svarbus finansinio augimo ir ateities finansinio saugumo elementas, tačiau esant begalei informacijos, nesunku pasimesti.

Daugelį sukrėtė jau dvejus metus trunkantis rusų karas prieš Ukrainą. Bėgdami nuo jo milijonai ukrainiečių neteko savo namų ir turto. O atvykę į Lietuvą daugelis patyrė sunkumų mėgindami pasinaudoti turėtomis savo santaupomis. Tiek mūsų šalyje, tiek užsienio valstybėse retkarčiais pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada Kremliaus režimas imsis tolesnės agresijos ir pamėgins pulti Baltijos šalis ar Lenkiją. Lietuviai šalies bankuose laiko per 22,9 mlrd. eurų indėlių.

Lietuvos vairuotojai degalinių švieslentėse išvydo jau seniai matytą vaizdą – dyzelino kainos kai kur perkopė ir 1,70 euro ribą. Analitikai vardija brangimo priežastis ir brėžia miglotą prognozę, ar pavasarį automobiliais keliausite pigiau. Maisto brangimui prislopus, daliai gyventojų, panašu, bent jau kol kas atsikvėpti vis tiek neteks, mat už keliones automobiliu dabar tenka sumokėti daugiau nei ankstesniais mėnesiais.

SEB Investicijų valdymo grupės vyresnysis fondų valdytojas Paulius Kabelis tvirtina, kad šiuo metu su kitais pensijų fondais investavusiais į „BaltCap“ fondą yra deramasi dėl kompensavimo mechanizmo ir likusios vertės išsaugojimo, šalies bendrovėms galėjus prarasti apie 3 mln. eurų. „Šiuo metu su kitais investuotojais investavusiais į šį fondą, įskaitant ir Europos rekonstrukcijos plėtros banką, Europos investicinį fondą, esame susitikę ir ieškome būdų kaip išsaugoti šio fondo vertę.

Skolinimosi galimybė gyventojams leidžia įsigyti norimus pirkinius greičiau. Tačiau besiskolintieji taip pat įspėjami ir raginami įsidėmėti, dėl ko jūsų kreditingumo reitingas ir galimybė gauti pinigų sumažėja. Socialiniame tinkle užvirė diskusija, kokios priežastys lemia, ar kredito įstaigos gyventojams suteiks paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes, kurios kviečia atvykti į paštomatą ir atsiimti siuntą. Žmonės praranda pinigus, jeigu smalsumo vedini nuvyksta prie paštomato ir nusprendžia sumokėti pinigus už siuntą, kurios nė nebuvo užsakę. Atsiskaitę kortele už gautą siuntą, paštomato dėžutėje randa šiukšlių arba beverčių daiktų. SEB bankas informuoja, kaip neužkibti ant tokių finansinių sukčių jauko.

Lietuvoje fiksuojamas didžiausias vilkikų skaičius, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros, didėjanti krovinių gabenimo apimtis ES keliais sparčiai didina ir vilkikų skaičių. Štai 2012 m. vidutiniškai šių transporto priemonių 1 000 gyventojų ES teko 3,3 ir per dešimtmetį padidėjo 45,2 proc.

Pernai palūkanoms pasiekus rekordines aukštumas, šiemet ekonomistai vis garsiau prabyla apie tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins bazines palūkanų normas. Dėl to palaipsniui sumažėtų mėnesinės gyventojų įmokos už būsto paskolas. SEB prognozuoja, kad šiemet palūkanų normos galėtų kristi vienu procentu – o tai reikštų, kad 600 eurų už būsto paskolą kas mėnesį mokanti šeima per mėnesį sutaupytų pusšimtį eurų.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie Estijoje registruotos investicinės bendrovės „BaltCap“, kuri stato ir nacionalinį stadioną Vilniuje, buvusį partnerį, kuris, kaip įtariama, pralošė milijonus eurų. Dėl to nuostolių patyrė ne tik Estijos, bet ir Lietuvos pensijų fondai, investavę į minėtą bendrovę. Investavo 14,62 mln.

Užuot pirkę daiktus, žmonės vis dažniau renkasi skirtingo tipo nuomos paslaugas ar pasirinktą laiką investuoja į prenumeratas. Ekspertai pažymi, kad tokias rinkos transformacijas lemia kintantys vartotojų poreikiai ir sparčiai besivystančios technologijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.