Nors pokytis skamba reikšmingai, banko atstovai ramina klientus – kasdienės paslaugos, darbuotojų skaičius Lietuvoje ir paslaugų kainos dėl šio sprendimo nesikeis.
Bankas bus geriau pasirengęs?
Praėjusį penktadienį SEB bankas paskelbė, kad gavo Europos Centrinio Banko (ECB) leidimą vykdyti susijungimą Baltijos šalyse.
Paprastai tariant SEB 3 Baltijos šalių bankus sujungs į vieną. SEB nurodo, kad siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, nuo 2027 metų bankui ir toliau vadovaus dabartinė SEB Baltijos šalių vadovų komanda.
Tikimasi, kad susijungimas bus užbaigtas 2027 m. sausio pradžioje. Po susijungimo banko pavadinimas bus SEB Bank AS, o dabartinis SEB bankas Lietuvoje ir SEB bankas Latvijoje toliau veiks kaip SEB banko Estijoje filialai šiose šalyse.
Skelbdamas šią naujieną SEB nurodė, kad po šių pokyčių bankas esą galės dar labiau didinti savo finansavimo pajėgumus.
„Sujungus tris bankus Baltijos šalyse į vieną, mūsų verslo klientai pajus aiškią naudą – bankas bus geriau pasirengęs finansuoti vis didėjantį ilgalaikių ir didelio masto projektų skaičių Baltijos šalyse.
Teigiamą pokytį turėtų pajusti ir privatūs klientai, nes supaprastinta valdymo struktūra sutrumpins naujų produktų pateikimo į rinką laiką“, – Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko Lietuvoje vadovė.
Ko tikėtis klientams?
SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė paaiškino, kad pagrindinė banko būstinė bus Estijoje, tačiau po susijungimo pelno ir kitus mokesčius bankas ir toliau mokės tose šalyse, kuriose vykdo veiklą.
„Tai reiškia, kad Lietuvoje vykdomos veiklos mokesčiai ir toliau bus mokami Lietuvoje“, – paaiškino ji.
S. Gutauskaitė-Bubnelienė dalijosi, kad sprendimas dėl pagrindinės būstinės Estijoje buvo priimtas įvertinus įvairius ilgalaikius veiksnius
„Prioritetu buvo Baltijos šalių verslo aplinkos stabilumas ir nuspėjamumas, todėl po išsamaus vertinimo nuspręsta, kad Estija yra tinkamiausia vieta pagrindinei būstinei. Tai yra ilgalaikis strateginis sprendimas, orientuotas į banko ateities konkurencingumą ir augimą Baltijos šalyse“, – komentavo pašnekovė.
SEB banko vadovė tikino, kad dėl pokyčių Lietuvoje darbuotojų skaičius nesikeis.
Taip pat bankas neplanuoja jokių pokyčių klientų aptarnavime.
Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės klientams nereikėtų nerimauti dėl kainų, nes dėl šio pokyčio paslaugų įkainiai taip pat nesikeis.
„Šis pokytis yra teisinės struktūros supaprastinimas – tikime, kad supaprastinta struktūra leis greičiau priimti sprendimus, efektyviau finansuoti didelius projektus Baltijos šalyse ir sparčiau rinkai pristatyti naujus produktus“, – pridėjo ji.
Pirmą ketvirtį uždirbo 67 mln. eurų
Tarptautinė SEB grupė skelbia, kad pastarojo pelnas 2026 m. pirmą ketvirtį SEB banko pajamos sudarė 114,6 mln. eurų (11 proc. mažiau negu pernai, kai pajamos buvo 128,4 mln. eurų).
Tuo metu per 2026 m. pirmą ketvirtį SEB bankas uždirbo 67 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (70,9 mln. eurų).
Anot banko, pelno sumažėjimą lėmė mažėjusios grynosios palūkanų pajamos, kurioms didžiausią neigiamą įtaką darė Europos Centrinio Banko sprendimai, sumažinę palūkanų normas rinkoje, palyginus su pernai metų pirmu ketvirčiu.
2026 m. pirmą ketvirtį SEB bankas kartu su kitomis šalyje veikiančiomis SEB įmonėmis į šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 44 mln. eurų mokesčių.
„Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika reikšmingų svyravimų nepatyrė, nors infliaciją laikinai padidino išaugusios degalų kainos. Nepaisant išorės neapibrėžtumo, gyventojai ir įmonės skolinosi daugiau nei pernai, toliau augo namų ūkių indėliai ir investicijos.
Ketvirtis buvo itin aktyvus būsto paskolų rinkoje – matėme augantį gyventojų pasitikėjimą ir didesnį skolinimosi tempą: per šį laikotarpį gyventojams suteikėme naujų būsto paskolų už 210 mln. eurų, tai yra 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigia SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
